- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-20
- Bylos Nr.
- II-26-482/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00013-2023-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aksinija Žemantauskienė
- Pažeidėjas
- E. B.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Aksinija Žemantauskienė, sekretoriaujant Loretai Staknevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. B., institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – Institucija) atstovei L. B., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. B. skundą dėl ne teismo tvarka Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos apsaugos ministerijos vyriausiosios specialistės L. B. 2023 m. sausio 5 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-36-2023.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos apsaugos ministerijos vyriausioji specialistė L. B. 2023 m. sausio 5 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-36-2023, kuriuo E. B. pripažintas kaltu, padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 5 dalyje, 247 straipsnio 30 dalyje ir 236 straipsnio 4 dalyje ir vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis, jam paskirta galutinė 2100 Eur bauda.
Nutarime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) (toliau - Įmonė) planinio patikrinimo, vykusio 2022 m. spalio 25 d. - lapkričio 3 d. metu buvo nustatyta:
1. Įmonėje nėra darbuotojo, turinčio galiojantį Pavojingąsias atliekas surenkančių, vežančių, laikančių ir apdorojančių įmonių atliekų tvarkymo vadovaujančio darbuotojo pažymėjimą. Tuo Įmonė pažeidė Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo (suvestinė redakcija nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.) 11² straipsnio 1 dalies reikalavimus, kur pasakyta, kad <...> surinkti, vežti, apdoroti pavojingąsias atliekas <...> gali tik atliekų tvarkymo įmonės, kuriose dirba šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys, išklausę atliekų tvarkymo specialistų mokymo kursus pagal aplinkos ministro patvirtintas Atliekų tvarkymo specialistų mokymo programas <...> ir gavę jų žinias atitinkamoje atliekų tvarkymo srityje patvirtinantį pažymėjimą <...>. O taip pat pažeidė Atliekų tvarkymo specialistų mokymo ir kompetencijos tobulinimo tvarkos aprašo (aktuali redakcija nuo 2021 m. rugsėjo 10 d.) 5 punkto reikalavimus, kur pasakyta, kad surinkti, vežti, laikyti ir apdoroti pavojingąsias atliekas <...> gali tik Atliekų tvarkymo įmonės, kurių vadovaujantieji darbuotojai ir specialistai išklausė atliekų tvarkymo specialistų mokymo kursus pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro patvirtintas atliekų tvarkymo specialistų mokymo programas ir gavo jų žinias atitinkamoje atliekų tvarkymo srityje patvirtinantį pažymėjimą <...>. Atsakomybė juridinių asmenų vadovams už šiuos pažeidimus numatyta ANK 235 straipsnio 5 dalyje.
2. Atliekos ir/ar mazgai ir dalys, tinkamos tolesniam naudojimui, laikomos nesilaikant Taršos leidimo neatskiriamos dalies - Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente nurodytų atliekų zonavimo reikalavimų. Tuo Įmonė pažeidė Taršos leidimo neatskiriamos dalies - Atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento 3 punkto, reglamentuojančio atliekų laikymą, reikalavimus. Atsakomybė už atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimų nevykdymą juridinių asmenų vadovams numatyta ANK 247 straipsnio 30 dalyje.
3. Įmonėje Monitoringo nuostatuose nustatyta tvarka nėra atliekamas požeminio vandens kokybės monitoringas, nors neapdorotos eksploatuoti netinkamos transporto priemonės laikomos (įskaitant laikiną laikymą) atviroje teritorijoje. Tuo Įmonė pažeidė Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių (suvestinė redakcija nuo 2022 m. birželio 1 d.), 25 punkto reikalavimus, kur pasakyta, kad Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių apdorojimo įmonėje turi būti įrengta požeminio vandens kokybės monitoringo sistema. Požeminio vandens monitoringas turi būti vykdomas pagal parengtą monitoringo programą <...>. Atsakomybė už ūkio subjekto aplinkos stebėseną (monitoringą) reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas numatyta ANK 236 straipsnio 4 dalyje.
Įmonės direktorius E. B., būdamas atsakingas už vykdomą ūkinę veiklą, nesiėmė priemonių kad būtų išvengta aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų. Nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytus administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Nustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nesibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje numatytas terminas (b. l. 24-25).
Šalies argumentai
E. B., nesutikdamas su priimtu nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. sausio 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-36-2023 dalyje dėl galutinės 2100 Eur baudos paskyrimo, galutinę nuobaudą sumažinant iki 500 Eur. Pareiškėjo teigimu, skundžiamu nutarimu paskirtos nuobaudos yra už itin formalius pažeidimus. 2100 Eur bauda skirta pagal ANK 235 straipsnio 5 dalį už tai, kad pareiškėjas vykdė veiklą, neturėdamas atitinkamo pažymėjimo, nors pažymėjimas buvo pasibaigęs tik tris dienas. Pareiškėjas yra užsiregistravęs dėl pažymėjimo išdavimo. Be to, (duomenys neskelbtini) turi visas tinkamas sąlygas, reikalingas veiklos vykdymui bei formalus pažymėjimo neturėjimas, nedaro jokios žalos gamtai, ekonominės žalos ir/ar žalos tretiesiems asmenims. Pareiškėjo teigimu, vertinant pačią ANK 235 straipsnio 5 dalį, matyti, jog minėto straipsnio pažeidimas užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų, juridinių asmenų vadovams - nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių eurų ir kitiems atsakingiems asmenims - nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Taigi, nuosekliai vertinant patį straipsnį, pagal kurį skirta bauda, akivaizdu, jog 2100 Eur bauda yra per didelė, pareiškėjo vertinimu, tokia bauda nenumatyta net įstatyme. Skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) padaryti pažeidimai nesukėlė jokios žalos nei gamtai, nebuvo padaryta ekonominė žala. Pareiškėjas gailisi dėl savo pažeidimų, pažeidimų neginčija, tačiau jo vertinimu bauda yra per didelė, kaip verslui, kuris po pandemijos COVID-19 siekia atgauti ekonominį stabilumą, išsaugoti darbo vietas. Bauda, kuri yra šiuo konkrečiu atveju akivaizdžiai per didelė, skirta nukrypstant nuo ANK 235 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos taisyklės, iškreipia teisingumo sampratą, yra neteisinga (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Pareiškėjo vertinimu, galutinė paskirta bauda turėtų būti sumažinta bent jau iki 500 Eur. Minėtos baudos dydžiu būtų pasiekta teisinga pusiausvyra, (duomenys neskelbtini) suprato pažeidimą ir jo padarinius bei ateityje laikysis teisės aktų keliamų reikalavimų (b. l. 2-3).
Atsiliepimas
Institucija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, prašo teismo priimti sprendimą savo prerogatyva. Atsiliepime nurodoma, kad Institucija neginčija pareiškėjo skunde išdėstytų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir pažymi, kad administracinę nuobaudą pareiškėjui paskyrė, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatomis - atsižvelgiant į pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į tai, kad jo veikoje buvo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (E. B. 2022 m. sausio 20 d. baustas pagal ANK 235 straipsnio 5 dalį už tai, kad įmonėje nebuvo darbuotojo, išklausiusio „Pavojingas atliekas surenkančių, vežančių, laikančių ir apdorojančių įmonių atliekų tvarkymo specialistų mokymus“ ir turinčio pažymėjimą, kuris suteikia teisę vykdyti pavojingų atliekų tvarkymo darbus, taip pat baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 30, 37, 38 ir 39 dalis), pareiškėjui paskyrė kiek didesnę nei minimali (2000 Eur) - 2100 eurų baudą (b. l. 30-31).
Šalies argumentai
Pareiškėjas savo skundą palaikė, neginčijo padarytų administracinių nusižengimų, prašė tik kiek galima švelnesnės nuobaudos. Po Covid-19 įmonei buvo sunkus metas, nori išsaugoti esamas darbo vietas ir kurti naujas. Šiuo metu pašalinti visi pažeidimai, išskyrus dėl monitoringo sistemos įrengimo, tačiau jau yra sudaryta sutartis su rangovais gegužės mėnesiui, jog bus įrengta. Turėjo pasibaigusį pažymėjimą, kuris buvo pasibaigęs dėl neapsižiūrėjimo. Įmonė užsiimta variklinių transporto priemonių pirkimu, pardavimu, remontu, utilizavimu. Covidas paveikė įmonę tuo, jog sumažino klientūrą, dėl to teko atleisti darbuotojus. Šiuo metu įmonėje yra 5 darbuotojai, prieš Covidą buvo 17 darbuotojų. Kaltę pripažino visos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu. Jo gaunamos pajamos yra apie 800 Eur. Turi šeimą, tris vaikus: 7 mėnesių, 12 metų ir 19 metų amžiaus, tačiau pastarasis yra dar moksleivis. Šeima pragyvena iš jo gaunamo darbo užmokesčio ir žmonos gaunamos motinystės išmokos apie 500 Eur. Prašo sumažinti baudą bent jau iki 500 Eur. 2022 metais įmonė pelno neturėjo, nebuvo ir didelio minuso. Šiuo metu įmonė atsistatinėja. Dėl ankščiau fiksuoto pažeidimo, dėl pažymėjimo, įmonėje dirbo kitas darbuotojas, kuris turėjo reikiamą pažymėjimą, tačiau išėjo iš darbo. Anksčiau paskirta bauda sumokėta. Yra anksčiau baustas administracine tvarka dėl smulkių gamtos apsaugos pažeidimų, tačiau pažeidimus daro ne piktavališkai.
Atsiliepimas
Institucijos atstovė prašė vadovautis pateiktu byloje atsiliepimu, jame išdėstytais argumentais, dėl skundo spręsti teismo nuožiūra. Pareiškėjui teisės aktų nesilaikymas užtraukė atsakomybę pagal ANK 235 straipsnio 5 dalį, 247 straipsnio 30 dalį ir 236 straipsnio 4 dalį. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta nuobauda. Pareiškėjas neginčija padarytų pažeidimų, pažeidimų nustatymo metu bendradarbiavo su pareigūnais, nustačiusiais pažeidimus, davė paaiškinimus. Institucija, skirdama nuobaudą, atsižvelgė į pareiškėjo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes ir vadovaujantis ANK nuostatomis, paskyrė nuobaudą. Pareiškėjas anksčiau buvo baustas pagal 235 straipsnio 5 dalį. Reikalingi du pažymėjimai : specialistų mokymus baigusių asmenų pažymėjimo ir baigusių vadovaujančių darbuotojų kursus. Praeitą kartą pareiškėjas neturėjo pirmojo pažymėjimo, kai išsilaikė pastarąjį, baigėsi antrojo galiojimas. Visi padaryti pažeidimai yra šalinami, kai kurie jau yra pašalinti. Kategoriškų prieštaravimų dėl paskirtos baudos mažinimo neturi.
Skundas netenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).
ANK 235 straipsnyje numatyta atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos objektų statybą ir naudojimą pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus. Pagal minėto straipsnio 4 dalį atsakomybė kyla už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus. Minėto straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 3, 4 dalyse numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt eurų, juridinių asmenų vadovams – nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.
Pagal ANK 247 straipsnio 30 dalį, atsakomybė kyla tam kas nevykdo atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimų ir užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto dvidešimt iki dviejų šimtų dvidešimt eurų.
Pagal ANK 236 straipsnio 4 dalį atsakomybė kyla tam kas pažeidžia ūkio subjekto aplinkos stebėseną (monitoringą) reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, išskyrus šio straipsnio 1, 2, 3 dalyse numatytus nusižengimus ir užtraukia baudą nuo devyniasdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų.
ANK 40 straipsnyje numatyta, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje numatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.
E. B. neginčija padarytų pažeidimų fakto, prisipažįsta padaręs nusižengimus, tačiau pateiktu skundu nesutinka su Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos apsaugos ministerijos vyriausiosios specialistės L. B. 2023 m. sausio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-36-2023 paskirta bausme, jos individualizavimu, ir prašo teismo skirti mažesnę baudą nei numatyta straipsnio sankcijoje. Teismo posėdžio metu nurodė, kad dalis fiksuotų pažeidimų yra pašalinti, vienas vis dar šalinamas, sudaryta sutartis su įmone padėsiančia pašalinti fiksuotą pažeidimą.
Teismas, išklausęs E. B. ir Institucijos atstovės paaiškinimų, susipažinęs su bylos medžiaga, nesutinka su skunde nurodytais motyvais ir sprendžia, jog Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos apsaugos ministerijos vyriausiosios specialistės L. B. 2023 m. sausio 5 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-36-2023 yra teisėtas ir pagrįstas, bei nėra pagrindo mažinti paskirtą baudą vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius nusižengimus padariusiems asmenims, siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.
Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga.
Bylos duomenimis, Institucija, vadovaudamasi ANK 38 straipsnio nuostatomis, E. B. už pažeidimų, numatytų ANK 235 straipsnio 5 dalyje, 247 straipsnio 30 dalyje ir 236 straipsnio 4 dalyje padarymą, nustačius vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę - tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nesibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje numatytas terminas, paskyrė 2100 Eur baudą.
E. B. 2022 m. sausio 20 d. nutarimu buvo baustas pagal ANK 247 straipsnio 30, 37, 39 dalis, 242 straipsnio 1 dalį ir 235 straipsnio 5 dalį, 2000 Eur bauda, kuri sumokėta 2022 m. balandžio 6 d. Pagal ANK 235 straipsnio 5 dalį, E. B. buvo baustas už iš esmės analogiško pažeidimo padarymą. Be, to iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus matyti, jog E. B., kaip (duomenys neskelbtini) direktorius yra padaręs administracinius nusižengimus, susijusius su įmonės veikla: 2023 m. kovo 7 d. nutarimas pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį; 2023 m. vasario 8 d. protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 317 straipsnio 1 dalį; 2023 m. vasario 7 d. nutarimas pagal ANK 247 straipsnio 38 dalį, 317 straipsnio 1 dalį; 2022 m. balandžio 11 d. protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 525 straipsnio 1 dalį; 2022 m. sausio 18 d. protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį (b. l. 37-54). Nagrinėjamu atveju padarytas pažeidimas, dėl kurio buvo priimtas skundžiamas nutarimas, nebuvo atsitiktinis pažeidimas, kadangi asmuo nepraėjus vieneriems metams pakartotinai buvo nubaustas už iš esmės analogiško pažeidimo padarymą, t. y. asmuo būdamas baustas ir žinodamas įstatymų reikalavimus keliamus jo vykdomai veiklai, padarė pakartotinį pažeidimą, dėl ko negalima teigti, jog paskyrus ankstesnę nuobaudą, buvo pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, pažeidėjas buvo atgrasintas nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveiktas taip, jog laikytųsi įstatymų reikalavimų ir vėl nedarytų naujų pažeidimų. Teismo vertinimu, dėl nurodytos priežasties nagrinėjamu atveju negali būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Byloje nėra nustatytų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.
ANK 235 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta, bauda juridinių asmenų vadovams – nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių eurų. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. <...> Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Teismo vertinimu, Institucija priimtu nutarimu paskyrė pagrįstą ir teisėtą baudą 2100 Eur, nes kaip jau minėta ankščiau asmuo buvo baustas už analogiško pažeidimo padarymą ir jam buvo paskirta nuobauda 2000 Eur, todėl kai veika padaryta pakartotinai pagrįstai paskirta tik 100 Eur didesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda nuobauda. Akivaizdu, jog ankstesnė 2000 eurų nuobauda nepasiekė savo tikslo, neatgrasė asmens nuo administracinių nusižengimų darymo, todėl pakartotinai padarius administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą nėra pagrindo, mažesnio dydžio baudos skyrimas neužtikrins administracinei nuobaudai keliamų tikslų pasiekimo, taip pat gali formuoti pažeidėjui klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, kas gali paskatinti daryti naujus teisės pažeidimus.
Tai, kad E. B. pripažino padaręs jam inkriminuotus administracinius nusižengimus, geranoriškai bendradarbiavo su Institucijos atstovais, teikė paaiškinimus, iš dalies šiai dienai pašalino fiksuotus pažeidimus, yra sudaręs susitarimą dėl likusio pažeidimo pašalinimo, turi tris vaikus, iš kurių du yra mažamečiai, vienas pilnametis, tačiau dar mokosi, yra reikšmingos individualizuojant asmeniui skiriamą nuobaudą, tačiau, teismo vertinimu, nelaikytinos išimtinėmis, lemiančiomis ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą. Šeimos turėjimas ir tinkamų darbo funkcijų atlikimas yra daugeliui asmenų būdingos savybės, neišskiriančios pareiškėjo iš kitų visuomenės narių. Atkreiptinas dėmesys, kad bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens materialinė padėtis būtų itin sunki, pažeidėjas turėtų daug finansinių įsipareigojimų bankams ar kitoms kredito įstaigoms, kad įmonės finansinė padėtis būtų sunki ir pan. Be to, jis, kaip fizinis asmuo, taip pat nepasižymi nepriekaištingu elgesiu, kadangi yra baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus: 2023 m. vasario 20 d. protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 416 straipsnio 2 d., viršijo leistiną 50 km/val. greitį, nustatytas 62 km/val. greitis; 2022 m. rugpjūčio 1 d. protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, viršijo leistiną 50 km/val. greitį, nustatytas 68 km/val. greitis; 2022 m. birželio 14 d. nutarimas pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį, viršijo leistiną 50 km/val. greitį, nustatytas 77 km/ val. greitis (b. l. 37-54), nors baudos yra sumokėtos, tačiau pažeidimai yra daromi sistemingai, kas rodo jo neigiamą požiūrį į įstatymų reikalavimus. Asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Kilusios pasekmės – pakankamai didelės administracinės nuobaudos skyrimas, yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina pažeidėjo tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams užtikrinti. Mažesnės nei numatyta inkriminuoto straipsnio sankcijoje baudos skyrimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, mažareikšmiškumo, nei kelių pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ar kitų ypatingų, itin nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos apsaugos ministerijos vyriausiosios specialistės L. B. 2023 m. sausio 5 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-36-2023 yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
E. B. skundą atmesti ir Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos apsaugos ministerijos vyriausiosios specialistės L. B. 2023 m. sausio 5 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-36-2023 palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.