Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-1138-789/2021

Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-02-24
Bylos Nr.: eI3-1138-789/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03561-2020-2
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.)
Atsakovas: Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra
Pareiškėjas: Lietuvos centrinis valstybės archyvas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. e13-1138-789/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03561-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 29.7; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros skundą pareiškėjui Lietuvos centriniui valstybės archyvui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Atsakovė Centrinė projektų valdymo agentūra (skundą teismui padavusi šalis) (toliau – ir Agentūra) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2020 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 21R-783 (AG-636/07-2020) (toliau – ir LAGK sprendimas) kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Skunde paaiškina, kad pareiškėjas Lietuvos centrinis valstybės archyvas, įgyvendindamas projektą „Informacinės sistemos E-KINAS modernizavimas ir plėtra“ (toliau – Projektas), atliko viešąjį supaprastintą pirkimą atviro konkurso būdu „Informacinės sistemos E-kinas specifikacijos parengimo ir konsultavimo paslaugų pirkimas“ (toliau – Pirkimas). Pareiškėjas su Pirkimą laimėjusia uždarąja akcine bendrove „ForIT“ (toliau – ir UAB „ForIT“) 2018 m. lapkričio 13 d. pasirašė pirkimo sutartį Nr. V6-47 (toliau – Sutartis), kurios vertė ir Projektui tenkanti vertė – 42 713,00 Eur su PVM.

Pažymi, kad Agentūra atliko pakartotinį Pirkimo dokumentų vertinimą ir nustatė, kad pareiškėja nustatė šiuos Pirkimo sąlygų reikalavimus:

1) Pirkimo sąlygų 1 priedo 4.1 punkto 1 lentelėje „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ (toliau – ir Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai) 2 punkte nustatė reikalavimą, kad tiekėjas yra tinkamai įvykdęs arba vykdo ne mažiau nei vieną sutartį, kurios apimtyje buvo atlikta administracines ir (arba) viešąsias paslaugas teikiančių institucijų veiklos procesų analizė, kurios metu buvo analizuojami, detalizuojami ir grafiškai atvaizduojami ne mažiau kaip 8 skirtingų veiklos procesai (toliau – ir Reikalavimas 1);

2) Pirkimo sąlygų Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų 3.2 punkte nustatė kvalifikacijos reikalavimą, kad specialistas Nr. 2 – Procesų analizės ir procesų grafinio vaizdavimo ekspertas – per pastaruosius 3 (trejus) metus turi būti vadovavęs (vadovauja) bent 1 (vienai) įvykdytai (vykdomai) konsultavimo paslaugų teikimo sutarčiai, kurios metu buvo analizuojami, detalizuojami ir grafiškai atvaizduojami ne mažiau kaip 8 skirtingų veiklos procesai, kuriuose dalyvauja ne mažiau kaip 2 (dvi) skirtingos institucijos, žingsniai, sąlygos ir ribojimai (toliau – ir Reikalavimas 2);

3) Pirkimo sąlygų Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų 3.3 punkte nustatė kvalifikacijos reikalavimą, kad specialistas Nr. 3 – Informacinių technologijų architektūros specialistas – per pastaruosius 3 (trejus) metus turi būti vadovavęs (vadovauja) bent 1 (vienai) įvykdytai (vykdomai) konsultavimo paslaugų teikimo sutarčiai (vertė ne mažiau kaip 10 000 Eur su PVM), kurios (-ių) apimtyje buvo parengta principinė architektūra informacinei sistemai, skirtai audiovizualinių objektų skaitmeninimui (toliau – ir Reikalavimas 3);

4) Pirkimo sąlygų Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų 3.4 punkte nustatė kvalifikacijos reikalavimą, kad – specialistas Nr. 4 – Analitikas – per pastaruosius 3 (trejus) metus turi būti vadovavęs (vadovauja) bent 1 (vienai) įvykdytai (vykdomai) konsultavimo paslaugų teikimo sutarčiai (vertė ne mažiau kaip 10 000 Eur su PVM), kurios (-ių) apimtyje buvo parengti reikalavimai informacinei sistemai, skirtai audiovizualinių objektų skaitmeninimui (toliau – ir Reikalavimas 4);

5) Pirkimo sąlygų Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų 3.5 punkte nustatė kvalifikacijos reikalavimą, kad specialistas Nr. 5 – Informacinių sistemų saugos specialistas – per pastaruosius 3 (trejus) metus turi būti dalyvavęs įgyvendinant bent 1 (vieną) įvykdytą (vykdomą) konsultavimo paslaugų teikimo sutartį (projektą) (vertė ne mažiau kaip 10 000 Eur su PVM), kurio apimtyje buvo atsakingas už reikalavimų parengimą informacinei sistemai (toliau – ir Reikalavimas 5);

6) Pirkimo sąlygų Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų 3.6 punkte nustatė kvalifikacijos reikalavimą, kad specialistas Nr. 6 – Informacinių sistemų vartotojo sąsajos kokybės užtikrinimo specialistas – per pastaruosius 3 (trejus) metus turi būti dalyvavęs įgyvendinant bent 1 (vieną) tinkamai įvykdytą (vykdomą) konsultavimo paslaugų teikimo sutartį / projektą (vertė ne mažiau kaip 10 000 Eur su PVM), kurio apimtyje rengė reikalavimus informacinės sistemos naudotojo sąsajai (toliau – ir Reikalavimas 6).

Nurodo, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 47 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnio 1 ir 3 dalis, todėl 2020 m. gegužės 26 d. užregistravo įtarimą apie pažeidimą Nr. IT01 ir pradėjo pažeidimo tyrimą.

Atsižvelgdama į pažeidimo tyrimo rezultatus, Agentūra 2020 m. liepos 8 d. sprendimu Nr. IT01 „Dėl pažeidimo“ (toliau – ir sprendimas Nr. IT01), vadovaudamasi Atsakomybės ir funkcijų paskirstymo tarp institucijų, įgyvendinant 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, taisyklių (toliau – ir Atsakomybių taisyklės) bei Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių nuostatomis, nustatė 25 proc. finansinę korekciją, kuri taikoma visoms prašytoms ar prašomoms apmokėti išlaidoms pagal Sutartį.

Nurodo, jog LAGK ginčijamu sprendimu panaikino Agentūros sprendimą Nr. IT01.

Agentūra nesutinka su LAGK sprendime nurodytais argumentais, jog Agentūros pozicija nenuosekli, išvadą dėl galimo pažeidimo Agentūra grindžia ne įrodymais, o prielaidomis. Mano, kad LAGK nevertino Agentūros sprendime Nr. IT01 bei LAGK vykusiame posėdyje išsamiai išdėstytų faktinių aplinkybių bei nustatytų pažeidimų. LAGK sprendime atkartojo pareiškėjo poziciją neatsižvelgusi į viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką. Sutinka, jog LAGK sprendime nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) sprendimai tinkami konkrečiai situacijai, tačiau jie netinkamai aiškinami.

Pabrėžia, kad Agentūra sprendime Nr. IT01 akcentavo, jog, pažeidimo tyrimo metu atlikus Pirkimo sąlygų visumos sisteminę ir detalią analizę, nustatyta, kad, pagal Pirkimo sąlygų 2 priedo „Techninės specifikacijos“ (toliau – ir Techninė specifikacija) 3.1 punktą, Pirkimo objektas – „IS E-kinas specifikacijos“ (toliau – ir Specifikacijos) parengimo ir konsultavimo paslaugos. Pažymėjo, kad Techninėje specifikacijoje nėra aiškiai ir tiksliai nurodyta, kad vykdant sutartį bus analizuojami ne mažiau kaip 8 skirtingi veiklos procesai, kuriuose dalyvauja ne mažiau kaip 2 skirtingos institucijos. Atsakovės teigimu, vien iš Techninės specifikacijos 2.16 ir 2.17 punktų negalima vienareikšmiškai teigti ar spręsti, kad vykdant sutartį bus analizuojami ne mažiau kaip 8 skirtingi veiklos procesai. Pažymi, kad Techninės specifikacijos 2.16 punkte nurodyta, kad bus modernizuotos 2 esamos elektroninės paslaugos, o Techninės specifikacijos 2.17 punkte nurodyta, kad bus sukurtos 6 naujos elektroninės paslaugos ir su jomis susiję funkcionalumai. Mano, kad vien tik elektroninių paslaugų skaičiaus reikalavimas neparodo, kiek konkrečiai skirtingų veiklos procesų turi būti išanalizuota ar detalizuota ir grafiškai atvaizduota. Atliekant veiklos procesų analizę, kelių elektroninių paslaugų procesai grafiškai gali būti atvaizduojami kaip vienas procesas, kaip tai pateikta Informacinės sistemos E-kinas reglamentinėje specifikacijoje (techniniame aprašyme), patvirtintoje Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktoriaus 2020 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. V1-33. Ši reglamentinė specifikacija tik papildomai patvirtina, kad viena elektroninė paslauga nelygu vienam veiklos procesui.

Aiškina, kad, spręsdama dėl Teikėjų kvalifikacijos reikalavimų sąsajos su Pirkimo objektu ir jų atitikties VPĮ 47 straipsnio 1 daliai, įvertino, kad Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų 2 punkte nustatytas reikalavimas neatitinka Metodikos 21.1 punkto nuostatų, t. y. minėtas reikalavimas neproporcingas Pirkimo objektui, kadangi nurodytų veiklos procesų kiekis pernelyg susiaurino Pirkimo sutarties dalyką, ribojo rinką, eliminuodamas tiekėjus, kurie turi veiklos procesų analizės patirties. Sprendime Nr. IT01 akcentuojama, kad tiekėjas, įvykdęs bent vieną administracines ir (ar) viešąsias paslaugas teikiančių institucijų veiklos procesų analizę, kurios metu buvo analizuojami, detalizuojami ir grafiškai atvaizduojami veiklos procesai, nepaneigiamai turi reikiamų įgūdžių teikti tokią paslaugą, nepriklausomai nuo analizuotų veiklos procesų skaičiaus. Taip pat nurodo, kad nustatyti 2–6 Reikalavimai neatitinka Metodikos 21.6 p. nuostatų, t. y. reikalavimai dėl specialistų patirties nesusieti su Pirkimo objektu ir neproporcingi Pirkimo objektui, kadangi specialistų patirtis nepagrįstai susieta su sutarties verte. Pažymi, kad specialistų kompetencija įrodoma gyvenimo aprašymu, sertifikatais, įgyvendintais projektais, aprašant specialistų vaidmenį ir apimtis projekte, o ne sutarties verte.

Teigia, kad LAGK, darydama išvadą, jog Agentūra nenurodo, ar Perkančiosios organizacijos vykdyto Projekto inžineriniai sprendimai nereikalauja tam tikros vykdytojų patirties ir pan., nepagrįstai bando perkelti pareigą Agentūrai ir visiškai neatsižvelgia tai, kad ne Agentūrai, o būtent Perkančiajai organizacijai keliami imperatyvūs (privalomi) VPĮ reikalavimai ir pareiga viešojo pirkimo dokumentuose nustatyti tik minimalius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus.

Agentūros nuomone, LAGK netinkamai įvertino ir klaidingai interpretavo įrodymus byloje, kad Perkančiosios organizacijos nurodyti galimai potencialių 4 tiekėjų patvirtinimai įrodo, kad taip buvo sudarytos vienodos prielaidos tiekėjams dalyvauti Pirkimo procedūrose, ir remiantis tuo galima daryti išvadą, kad Pirkimo sąlygose nustatyti tik minimalūs tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai.

Atsiliepimas

Atsakovės teigimu, LAGK nevertino Perkančiosios organizacijos pažeidimo tyrimo metu nurodytos aplinkybės, jog Reikalavime 2 nustatytas kvalifikacijos reikalavimas Procesų analizės ir procesų grafinio vaizdavimo ekspertui turėti vadovavimo patirties yra techninė klaida.

Nesutinka su LAGK sprendime padarytomis išvadomis, kad Perkančiosios organizacijos kaltė neturėjo įtakos pažeidimui nustatyti, o Agentūra privalėjo įvertinti ir motyvuotai pagrįsti, ar pažeidimas tikrai buvo įvykdytas, ar jis buvo esminis, svarbus Projekto vykdymui ir (ar) sukėlė finansinių nuostolių.

Pažymi, kad Agentūra, įvertinusi visas su pažeidimu susijusias aplinkybes bei vadovaudamasi proporcingumo principu, neturėjo teisinio pagrindo pritaikyti kitokią finansinę korekciją, t. y. 10 ar 5 proc.

Atsiliepimas

Pareiškėjas Lietuvos centrinis valstybės archyvas atsiliepime į atsakovės skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad kiekviena elektroninė paslauga turi savo dalyvius, konkrečią pradžią ir pabaigą. Paslaugos teikimo pradžioje nurodomos paslaugos iniciavimui būtinos sąlygos, pabaigoje – pasiektas rezultatas. Pabrėžia, jog, jei grafiškai būtų atvaizduojamos kelios elektroninės paslaugos, toks atvaizdavimas būtų metodiškai neteisingas, kadangi turėtų kelių paslaugų rezultatus. O veiklos procesų analizės tikslas – suteikti aiškų proceso vaizdą nuo pradžios iki pabaigos. Pažymi, kad pareiškėjo direktoriaus įsakymu patvirtintoje reglamentinėje specifikacijoje yra apjungtos dvi elektroninės paslaugos, abiejų paslaugų žingsniai ir galutinis rezultatas yra analogiški. Atkreipia dėmesį, kad, siekiant procesų aiškumo, tame pačiame dokumente dalis elektroninių paslaugų procesų atvaizduotos keliomis grafinėmis schemomis. Remiantis įprasta praktika, elektroninių paslaugos procesų grafinių atvaizdavimų skaičius yra didesnis, nei planuojamų sukurti elektroninių paslaugų skaičius. Pareiškėjo direktoriaus įsakymu patvirtintoje specifikacijoje 8 elektroninėms pasłaugoms pateikti 9 grafiškai atvaizduoti procesai ir jų aprašymai. Jei viena elektroninė paslauga apima kelias paslaugas, tai grafiškai vienoje schemoje bus atvaizduotos į tą elektroninę paslaugą patenkančios paslaugos. Grafiškai negalima pavaizduoti kelių elektroninių paslaugų.

Aiškina, kad, 2018 m. rengdamas Pirkimo dokumentus, pareiškėjas vadovavosi investicijų projektu ir paraiška ES struktūrinių fondų finansavimui, o ne 2020 m. pareiškėjo direktoriaus įsakymu patvirtinta specifikacija, kuri patvirtina praėjus 2 metams nuo Pirkimo vykdymo momento.

Mano, kad atsakovės teorinė prielaida, jog tiekėjas, atlikęs bent vieną veiklos proceso detalizavimą ir grafinį atvaizdavimą, jau turi pakankamai įgūdžių atlikti didesnio kiekio veiklos procesų analizę, detalizavimą ir grafinį detalizavimą, yra teisinga, jei visa informacinė sistema yra iš vieno proceso. Jei informacinė sistema yra ne dėl vienos pasłaugos ir teikiamų procesų yra daugiau, tai tie procesai tarpusavyje sąveikauja, yra ryšiai tarp atskirų procesų. Teigia, kad tiekėjas, turintis patirties tik su vienu procesu, gali atvaizduoti procesus kaip atskirus ir nesąveikaujančius tarpusavyje, nenustatydamas procesų tarpusavio ryšių, ir tikėtina, kad taip suprojektuota informacinė sistema neatliks savo funkcijos, toks tiekėjas bus nepajėgus įgyvendinti sutarties.

Pažymi, kad procesų analizės grupės vadovui bei architektūros specialistui nustatytas reikalavimas turėti vadovavimo patirties todėl, kad vykdant analizę turi būti atliekama ne vieno proceso analizė, projektuojamas ne vienas procesas, darbui pasitelkiamas ne vienas analitikas ir architektas.

Pabrėžia, kad pareiškėjas leido patiems tiekėjams įsivertinti, kiek reikės specialistų procesų analizei, projektavimui, ir nustatė reikalavimus tik analitikų grupės vadovui bei architektų vadovui, kurie koordinuos analitikų, architektų darbą bei jiems vadovaus. Kadangi atsakingi asmenys koordinuoja ir vadovauja kitų specialistų darbui, vadovaujamo darbo patirties reikalavimas yra proporcingas.

Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų 3.4 ir 3.6 punktuose nustatytas kvalifikacijos reikalavimas susietas su dalyvavimu vykdant tam tikros apimties darbus negali būti laikomas ribojančiu konkurenciją. Nurodytų specialistų darbų apimtis (taip pat patirtis) priklauso nuo sutarties apimties. Specialistai atlieka ne epizodinius darbus, o darbai tiesiogiai proporcingi sutarties apimčiai, todėl nustatyti reikalavimai yra proporcingi Pirkimo objektui.

Pažymi, kad UAB „Towi“, UAB „Logas“ ir UAB „10 Project“ patvirtino, kad atitiko Pirkimo sąlygose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, tačiau nedalyvavo Pirkime dėl didelio užimtumo. Pastebi, kad mažas tiekėjų dalyvavimas yra problema visoje Lietuvoje.

Nurodo, kad jei būtų nuspręsta, kad ginčijami kvalifikacijos reikalavimai buvo iš dalies netinkami, paskirta finansinė korekcija neatitinka proporcingumo principų ir teismų suformuotos praktikos. Teigia, kad net ir įrodžius, kad buvo padarytas pažeidimas, pataisa negalėtų būti nustatoma 25 proc., o atsižvelgiant į tai, kad buvo vykdomas supaprastintas pirkimas ir buvo užtikrintas racionalus lėšų panaudojimas, pataisos dydis neturėtų viršyti 2 proc.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl LAGK 2020 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 21R-783 (AG-636/07-2020), kuriuo panaikintas Agentūros 2020 m. liepos 8 d. sprendimas „Dėl pažeidimo“ Nr. IT01, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju teismas vertins, ar LAGK tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, ar tinkamai taikė aktualias teisės aktų nuostatas, vertindama, ar Agentūra sprendimu Nr. IT01 pagrįstai nustatė pažeidimus ir taikė finansinę korekciją.

Iš rašytinių bylos duomenų nustatyta, kad Lietuvos centrinis valstybės archyvas, įgyvendindamas projektą 02.3.1.-CPVA-K-526-01-0007 „Informacinės sistemos E-KINAS modernizavimas ir plėtra“, atliko viešąjį supaprastintą pirkimą atviro konkurso būdu „Informacinės sistemos E-kinas specifikacijos parengimo ir konsultavimo paslaugų pirkimas“. Skelbimas apie Pirkimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) paskelbtas 2018 m. rugpjūčio 31 d. (Pirkimo Nr. 397952, procedūros tipas – atviras konkursas) (LAGK byla t. 1, b. 1. 140–142). Pirkimo objektas – „IS E-kinas specifikacijos parengimo ir konsultavimo paslaugos“, numatytas Supaprastinto atviro konkurso sąlygų, vykdant pirkimą CVP IS priemonėmis, „Informacinės sistemos E-kinas specifikacijos parengimo ir konsultavimo paslaugų pirkimas“ 2 priede (LAGK byla t. 1, b. 1. 80 –106). Pareiškėjas su Pirkime laimėjusia UAB „ForIT“ 2018 m. lapkričio 13 d. pasirašė pirkimo sutartį Nr. V6-47, kurios vertė ir Projektui tenkanti vertė – 42 713,00 Eur su PVM.

Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 28 d. per CVP IS vertinimui pateikė Agentūrai Pirkimo dokumentus. Agentūra, atlikusi patikrą, 2019 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą pritarti Pirkimui, pateikdama išvadą, kad Pirkimas atliktas tinkamai (LAGK byla t. 2, b. 1. 111–112). Patikros lapo dalyje „Patikros elementai“ nurodyta, kad pasirinktas pirkimo būdas yra tinkamas ir apie pirkimą paskelbta tinkamai (Nr. 1); pirkimo objektas aprašytas aiškiai ir jo techninė specifikacija parengta vadovaujantis VPĮ 37 straipsnio nustatytais reikalavimais (Nr. 2); pirkimo dokumentuose nustatyti privalomi tiekėjų pašalinimo pagrindai (Nr. 3); pirkimo dokumentuose bendra visų kvalifikacinių reikalavimų visuma – užaukštinti, diskriminuojantys, neproporcingi pirkimo objektui, atviram konkurse pasiūlymą pateikė tik vienas tiekėjas (Nr. 4); pasiūlymų vertinimo kriterijai neprieštarauja VPĮ, nustatyti kokybės kriterijai aiškūs, vertinimo tvarka aprašyta tinkamai (Nr. 5); pasiūlymų pateikimo terminas neprieštarauja VPĮ (Nr. 6); laimėtojo kvalifikacijos atitiktis pirkimo dokumentuose nurodytiems kvalifikacijos reikalavimams įvertinta tinkamai (Nr. 9); pirkimo sutartyje apibrėžtas pirkimo objektas (techninė specifikacija) atitinka laimėtojo pasiūlytą objektą ir pirkimo dokumentų techninę specifikaciją (Nr. 10); nėra kitų pastebėjimų, dėl kurių būtų galima teigti, kad pirkimas atliktas pažeidžiant pagrindinius pirkimų principus, nustatytus VPĮ 17 straipsnyje (Nr. 13). Patikros lapo dalyje „Išvados“ nurodyta, kad Perkančiosios organizacijos atliktas Pirkimas galėjo būti atliekamas kaip mažos vertės pirkimas, dėl to pažeidimo tyrimas dėl galimų neatitikimų nėra pradedamas.

Kilus įtarimui, kad Perkančioji organizacija, vykdydama Pirkimą, galimai pažeidė VPĮ nustatytus reikalavimus, Agentūra atliko pakartotinį Pirkimo dokumentų vertinimą. 2020 m. gegužės 26 d. buvo užregistruotas įtarimas apie pažeidimą Nr. IT01 ir pradėtas pažeidimo tyrimas (LAGK bylos t. 2, 109, 113–118). Agentūra 2020 m. birželio 3 d. raštu Nr. 2020/2-4052 informavo pareiškėją apie pradėtą pažeidimo tyrimą ir paprašė pateikti paaiškinimus (LAGK bylos t. 2, b. 1. 76–83). Pareiškėjas 2020 m. birželio 17 d. raštu Nr. V5(1.15E)-1202 pateikė paaiškinimus dėl Pirkimo sąlygų (LAGK bylos t. 1, b. 1. 145–200; t. 2, b. l. 1–70).

Agentūra 2020 m. liepos 8 d. raštu Nr. 2020/2-4965 pateikė pareiškėjui skundžiamą sprendimą Nr. IT01 (LAGK bylos t. 1, b. 1. 45–57). Jame nurodyta, kad, vadovaujantis Metodikos 8.4, 21.6 papunkčių nuostatomis, padaryta išvada, kad: 1) Pirkimo sąlygų 1 priedo 4.1 punkto 1 lentelėje „Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ 2 punkte nustatytas kvalifikacijos reikalavimas neatitinka Pirkimo sąlygų 2 priede „Informacinės sistemos E-kinas specifikacijos parengimo ir konsultavimo paslaugų pirkimo techninė specifikacija“ nustatytų sąlygų, t. y. minėtas kvalifikacijos reikalavimas nesusietas su Pirkimo objektu, neproporcingas Pirkimo objektui. Be to, tiekėjas, įvykdęs bent vieną administracines ir (arba) viešąsias paslaugas teikiančių institucijų veiklos procesų analizę, kurios metu buvo analizuojami, detalizuojami ir grafiškai atvaizduojami veiklos procesai, turi reikiamų įgūdžių tokiai paslaugai teikti nepriklausomai nuo analizuotų veiklos procesų skaičiaus; 2) Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų 3.2–3.6 papunkčiuose nustatyti reikalavimai dėl specialistų patirties nesusieti su Pirkimo objektu ir neproporcingi Pirkimo objektui, kadangi specialistų patirtis nepagrįstai susieta su sutarties verte. Agentūra padarė išvadą, kad nustatyti kvalifikacijos reikalavimai tiekėjui turėti atitinkamą kvalifikaciją nepagrįsti ir neproporcingi Pirkimo objektui. Atsižvelgusi į Pirkimo objekto poreikį, nustatytų reikalavimų taikymo tikslingumą ir pagrįstumą Pirkimo kontekste, Agentūra padarė išvadą, kad pareiškėjas, nustatęs Pirkimo sąlygų reikalavimus, nepasiekė Pirkimo tikslo ir nesilaikė proporcingumo principo, t. y. pasirinko nepagrįstai varžančias priemones, kurias nustačius buvo nepagrįstai apribota tiekėjų konkurencija. Agentūra nustatė, kad pareiškėjas pažeidė VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus proporcingumo, lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą tikslą dėl racionalaus pirkimams skirtų lėšų naudojimo, 17 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus dirbtinai nemažinti konkurencijos, 47 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, 47 straipsnio 7 dalyje nustatytą reikalavimą, kad tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką. Agentūra, vadovaudamasi Gairių 2.1 lentelės 10 punktu, pritaikė 25 proc. finansinę korekciją (10 678,25 Eur).

Pareiškėjas su skundu kreipėsi į LAGK, prašydamas panaikinti Agentūros 2020 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. IT01.

LAGK 2020 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 21R483 (AG-636/07-2020) pareiškėjo skundą patenkino – panaikino Agentūros 2020 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. IT01. LAGK sprendime, be kita ko, nurodė, jog pareiškėjas buvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas, siekė elgtis teisėtai, jis neturėjo pagrindo abejoti Agentūros sutikimu dėl Pirkimo tinkamumo; Agentūra, vadovaudamasi gero administravimo principu, turėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, todėl, išreiškusi sutikimą dėl Pirkimo tinkamumo, sukėlė aiškų, nedviprasmišką lūkestį, kad pareiškėjas taip elgsis teisėtai. LAGK sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjo kaltės nėra.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d.) ir jį detalizuojantys poįstatyminiai teisės aktai.

Pagal VPĮ 17 straipsnio 1 dalį, perkančioji organizacija užtikrina, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų. To paties straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, jog perkančioji organizacija turi siekti, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai. VPĮ 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog planuojant pirkimus ir jiems rengiantis negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme nustatytos tvarkos taikymo ar dirbtinai sumažinti konkurenciją. Laikoma, kad konkurencija yra dirbtinai sumažinta, kai pirkimu nepagrįstai sudaromos palankesnės ar nepalankesnės sąlygos tam tikriems tiekėjams.

VPĮ 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija privalo išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, todėl ji turi teisę skelbime apie pirkimą ar kituose pirkimo dokumentuose nustatyti būtinus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir šių reikalavimų atitiktį patvirtinančius dokumentus ar informaciją. Perkančiosios organizacijos nustatyti kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, turi būti proporcingi ir susiję su pirkimo objektu, tikslūs ir aiškūs. Tikrinant tiekėjų kvalifikaciją, pasirinktinai atsižvelgiama į jų: 1) teisę verstis atitinkama veikla; 2) finansinį ir ekonominį pajėgumą; 3) techninį ir profesinį pajėgumą. VPĮ 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija turi teisę pirkimo dokumentuose pareikalauti, kad tiekėjas turėtų teisę verstis ta veikla, kuri reikalinga pirkimo sutarčiai įvykdyti, o paslaugų teikimo atveju – kad tiekėjas turėtų specialų leidimą, jeigu tai privaloma norint teikti atitinkamas paslaugas, o to paties straipsnio 7 dalyje nustatyta tai, jog tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai nustatomi pagal Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintą tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodiką.

Tiekėjo kvalifikacijos reikalavimų nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika), patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1S-105, (redakcija, galiojusi iki 2020 m. gruodžio 31 d.) 8.4 punkte nustatyta, kad kvalifikacijos keliami reikalavimai turi būti susiję su pirkimo objektu, proporcingi pirkimo objektui, tikslūs, aiškūs ir objektyviai patikrinami. Įvertindamas, ar pasirinkti kvalifikacijos reikalavimai yra proporcingi pirkimo objektui, pirkimo vykdytojas turi atsižvelgti ne tik į atskirus kvalifikacijos reikalavimus, o ir į šių reikalavimų visumą, keliamą atitinkamam pirkimo objektui. Pagal Metodikos 8.5 punktą, pirkimo vykdytojas nustato tik tuos kvalifikacijos reikalavimus, kurie geriausiai įrodys tiekėjo galimybes įvykdyti pirkimo sutartį.

Metodikos 21 punkte nustatyta, kad techninio ir profesinio pajėgumo vertinimo tikslas – įsitikinti, jog tiekėjas turi pakankamus įgūdžius, priemones, įrankius, personalą ir kt., reikalingus pirkimo sutarčiai vykdyti. Vertinant tiekėjo techninį ir profesinį pajėgumą, atsižvelgiama į žmogiškuosius ir techninius išteklius, pirkimo sutarčiai įvykdyti reikalingą patirtį, tiekėjo darbuotojų kvalifikaciją, darbo produktyvumą, patirtį ir patikimumą.

Metodikos 21.6 punkte nurodyta, kad tiekėjo personalo ar jo vadovaujančio personalo išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos reikalavimas yra keliamas siekiant įsitikinti, kad pirkimo sutarties vykdymas bus pavestas kvalifikuotam tiekėjo, teikiančio paslaugas ar atliekančio darbus, personalui ar jo vadovaujančiam personalui, kuris yra tiesiogiai susijęs (ar atsakingas) už konkrečios paslaugos suteikimą ar darbų atlikimą. Pirkimo vykdytojas tiksliai ir aiškiai pirkimo dokumentuose nurodo, kokią kvalifikaciją turi turėti tiekėjas ar jo vadovaujantys asmenys. Kvalifikacijos reikalavimai turi būti nustatomi atsižvelgiant į pirkimo vykdytojo nurodytas kompetencijas galintiems atitikti asmenims norminiuose teisės aktuose keliamą kvalifikaciją.

Teismų praktikoje tiekėjo kvalifikacija suprantama kaip jo pajėgumas ir pasiruošimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti įsipareigojimus pagal viešojo pirkimo sutartį, kurie apima ar gali apimti ekonominį, techninį, profesinį pajėgumą, teisę verstis tam tikra veikla ar tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimą ir pan. Perkančiosios organizacijos pareiga patikrinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, pagrįsta objektyviu tiekėjo kvalifikacijos atitiktį nustatytiems reikalavimams liudijančių dokumentų turinio vertinimu, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikius, susijusius su viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, pirkimo sąlygas. Tai nustatytina tik vadovaujantis pirkimo sąlygų turiniu (LAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012).

VPĮ konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija (LAT 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012). Tačiau tai savaime nereiškia, kad perkančiosios organizacijos diskrecija šiuo aspektu yra neribota. Pirkimo sąlygos turi būti tokios, kad jas atitiktų tik kompetentingi, patikimi ir pajėgūs įvykdyti pirkimo sąlygas tiekėjai, tačiau kartu turi būti siekiama kuo didesnės tiekėjų konkurencijos tam, jog būtų gaunama ekonomiškai kuo racionalesnė kaina. Perkančioji organizacija tam, kad įsitikintų, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, turi nustatyti minimalius, o ne maksimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus.

Pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, riboja konkurenciją (LAT 2017 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-378/2017).

Taigi, perkančioji organizacija turi nustatyti tik tokias viešojo pirkimo sąlygas, kurios yra išimtinai susijusios su pirkimo objektu, jos turi būti aiškios, tikslios, proporcingos ir negali dirbtinai riboti konkurencijos.

Kaip jau buvo minėta, Viešųjų pirkimų įstatymo tikslas – įgalinti ir įpareigoti perkančiąją organizaciją objektyviai įvertinti tiekėjo pajėgumą įvykdyti pirkimo sąlygas, pasirinkti patikimą partnerį, gebėsiantį tinkamai įvykdyti sutarties sąlygas. Taip siekiama užtikrinti racionalų valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų naudojimą, kokybiškų prekių ir paslaugų, reikalingų užtikrinti valstybės ir savivaldybės darnią ir tinkamą veiklą, gavimą, skatinti konkurenciją ir rinkos plėtrą. Siekiant patikrinti, ar tiekėjas kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas, perkančioji organizacija privalo nurodyti tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus. Pažymėtina, jog kvalifikacijos reikalavimų kriterijai turi būti tikslūs, aiškūs, proporcingi pirkimo objektui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Pirkimu siekė įsigyti Informacinės sistemos E-kinas specifikacijos parengimo ir konsultavimo paslaugas, siekdamas atlikti detalią į elektroninę terpę perkeliamų veiklos procesų analizę. Pareiškėjas Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų 3.2–3.6 punktuose nustatytus reikalavimus susiejo su sutarties verte, t. y. informacinių sistemų vartotojo sąsajos kokybės užtikrinimo specialistui iškeltas reikalavimas būti dalyvavus įgyvendinant konsultavimo paslaugų teikimo sutartį (projektą), kurios vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur su PVM; informacinių technologijų architektūros specialistui iškeltas reikalavimas būti vadovavus konsultavimo paslaugų teikimo sutarčiai, kurios vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur su PVM; analitikui iškeltas reikalavimas būti vadovavus konsultavimo paslaugų teikimo sutarčiai, kurios vertė ne mažesnė kaip 10 000 eur su PVM; informacinių sistemų saugos specialistui iškeltas reikalavimas būti dalyvavus įgyvendinant konsultavimo paslaugų teikimo sutartį (projektą), kurios vertė ne mažesnė kaip 10 000 eur su PVM).

Teismo nuomone, pareiškėjo nustatytas reikalavimas tiekėjų patirtį susieti su sutarties verte nagrinėjamu atveju yra nepagrįstas. Tiekėjų kvalifikacija gali būti vertinama gyvenimo aprašymu, sertifikatais, įgyvendintais projektais, aprašant tiekėjų vaidmenį ir apimtis projekte. Vertinimo kriterijus susietas su sutarties verte nėra susijęs su Pirkimo objektu tiek, kad darytų reikšmingą įtaką Pirkimo sutarties įvykdymo kokybei. Pabrėžtina, jog perkančioji organizacija turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, ar pernelyg neapsunkins tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (LAT 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014; 2017 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-378/2017). Atsižvelgęs į tai, teismas konstatuoja, kad reikalavimas, kad tiekėjai būtų įvykdę ar vykdytų sutartis, kurių bendra vertė yra ne mažesnė kaip 10 000 Eur be PVM, yra perteklinė ir neproporcinga Pirkimo objektui, todėl darytina išvada, kad Perkančioji organizacija, nustatydama tokį vertinimo kriterijaus parametrą, pažeidė proporcingumo principą, nustatytą VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje.

Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų 3.2–3.4 punktuose nustatytas reikalavimas specialistams būti vadovavus konsultavimo paslaugų sutarčiai. Teismo įsitikinimu, nėra aišku, kokiu būdu specialistų funkcijos siejamos su vadovavimo patirtimi. Pareiškėjas aiškina, kad šis reikalavimas yra techninė klaida, neturėjusi įtakos Pirkimo procedūroms. Teismas daro išvadą, kad nustatytas reikalavimas būti vadovavus konsultavimo paslaugų sutarčiai yra neproporcingas.

Tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų 2 ir 3.2 punktuose nustatytas reikalavimas, kad būtų vykdęs arba vykdo veiklos procesų analizę, kurios metu buvo analizuojami, detalizuojami ir grafiškai atvaizduojami ne mažiau kaip 8 skirtingų veiklų procesai. Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 2.16 ir 2.17 punktuose nurodoma, kad Projekto apimtyje turi būti sukurtos 6 ir modernizuotos 2 Projekto vykdytojo teikiamos elektroninės paslaugos. Techninės specifikacijos 3.3.4 punkte nustatytas reikalavimas atlikti detalią į elektroninę terpę perkeliamų veiklos procesų analizę. Teismo įsitikinimu, Techninėje specifikacijoje nėra tiksliai ir aiškiai nurodyta, kad vykdant sutartį bus analizuojami ne mažiau kaip 8 skirtingi veiklos procesai, kuriuose dalyvauja ne mažiau kaip 2 skirtingos institucijos. Teismas sutinka su atsakovės išvada, jog vien tik elektroninių paslaugų skaičiaus reikalavimas neparodo, kiek konkrečiai skirtingų veiklos procesų turi būti išanalizuota ar detalizuota ir grafiškai atvaizduota. Pažymėtina, kad toks reikalavimas gali eliminuoti tiekėjus, kurie turi patirties veiklos procesų analizėje, tačiau analizavo mažiau nei 8 veiklos procesus. Taigi, teismas daro išvadą, kad šis reikalavimas neproporcingas.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėjas nustatė neproporcingus Pirkimo objektui kvalifikacijos reikalavimus. Teismas konstatuoja, kad neproporcingų kvalifikacijos reikalavimų nustatymas lemia nevienodas sąlygas tiekėjams dalyvauti Pirkimo procedūrose. Šiame kontekste pažymėtina, kad LAT praktikoje nuosekliai konstatuojama, jog viešųjų pirkimų principų pažeidimas yra prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad šie, kaip ir kitos VPĮ imperatyviosios nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga; viešųjų pirkimų principų pažeidimai yra objektyvaus ir absoliutaus pobūdžio; viešųjų pirkimų principų pažeidimo objektyvumas pasireiškia tuo, kad jo pripažinimui konstatuoti nesvarbios jokios kitos šalutinės aplinkybės, tokios kaip perkančiosios organizacijos atstovų nepatyrimas, jų kaltės laipsnis, žalos dydis ir pan.; viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu, ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais ir spręsti dėl padarinių (LAT 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Agentūra teisėtai ir pagrįstai nustatė VTĮ 17 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto, 3 dalies, 47 straipsnio 1 ir 7 dalių reikalavimų pažeidimus.

Agentūra, nustačiusi minėtus VTĮ pažeidimus, pareiškėjui taikė 25 procentų finansinę pataisą. Pareiškėjo teigimu, 25 proc. finansinė korekcija yra neproporcinga.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Europos Komisija 2019 m. gegužės 14 d. priėmė sprendimą Nr. C(2019) 3452, kuriuo nustatomos su Sąjungos finansuotomis išlaidomis susijusių finansinių pataisų, kurias reikia atlikti dėl taikytinų viešųjų pirkimų taisyklių nesilaikymo, nustatymo gairės (toliau – ir Gairės). Gairių 2.1 lentelės 10 punkte nustatyta, kad, kai atrankos kriterijai nesusiję su sutarties dalyku arba jam neproporcingi, taikoma 25 proc. finansinė pataisa. Pataisa gali būti sumažinta iki 10 proc. ar 5 proc., atsižvelgiant į pažeidimo sunkumą. Gairėse yra užtikrintas sankcijų (finansinių korekcijų) taikymo proporcingumo principas. Gairių 1.3 punkte nurodyta, kad jose nustatytos 5, 10, 25 ir 100 proc. pataisų normos, taikomos sutarties išlaidoms, atsižvelgiama į pažeidimo sunkumą ir proporcingumo principą, kai neįmanoma tiksliai apskaičiuoti finansinio poveikio atitinkamai sutarčiai. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1K-316, 7 priedo „Su pažeidimu susijusių netinkamų finansuoti projekto išlaidų apskaičiavimo tvarkos aprašas“ 10 punkte nustatyta, kad kai dėl nustatyto pažeidimo pagal Gaires galėtų būti taikomos skirtingos netinkamų finansuoti išlaidų apskaičiavimo normos, dėl atitinkamos normos taikymo, laikantis proporcingumo principo, sprendžiama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir įvertinant su juo susijusias aplinkybes: ar pirkimas (išskyrus tarptautinį pirkimą) nekelia tarptautinio susidomėjimo; ar nebuvo neteisėtai ribojama rangovų, prekių tiekėjų ir (ar) paslaugų teikėjų konkurencija (vertinama, ar sudarytos sąlygos potencialiam rangovui, prekių tiekėjui ir (ar) paslaugų teikėjui pateikti pasiūlymą, pateiktų pasiūlymų skaičius ir kt.); ar dėl nustatytų diskriminuojančių reikalavimų nebuvo atmesta pasiūlymų; ar yra kitų, atsižvelgiant į taikytinų teisės normų pažeidimo pobūdį ir sunkumą, laikantis proporcingumo principo įgyvendinančios institucijos nustatytų aplinkybių (pretenzijų ir skundų nebuvimas savaime nėra lengvinanti aplinkybė).

Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju Agentūra, atlikusi patikrą, 2019 m. vasario 25 d. sprendimu pritarė pirkimui. Taigi, Agentūra šiuo sprendimu iš esmės pripažino, kad Pirkimas atliktas tinkamai.

Atsižvelgdamas į nustatytus VTĮ pažeidimus, į tai, kad buvo gautas Agentūros sprendimas dėl Pirkimo tinkamumo, teismas daro išvadą, jog Agentūros pritaikyta 25 procentų finansinė korekcija yra neproporcinga padarytiems pažeidimams. Teismo nuomone, šiuo atveju yra pagrindas sumažinti Agentūros taikytą 25 procentų finansinę pataisą iki minimalios 5 procentų finansinės pataisos nuo sutarties vertės. Atsižvelgdamas į tai, teismas panaikina Agentūros sprendimo Nr. IT01 dalį, kurioje nustatyta 25 procentų finansinė pataisa, ir įpareigoja Agentūrą apskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą taikant 5 procentų finansinę korekciją.

LAGK 2020 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 21R-783 (AG-636/07-2020) panaikino Agentūros sprendimą Nr. IT01. Teismas, nusprendęs panaikinti Agentūros sprendimo Nr. IT01 dalį, kurioje apskaičiuojant netinkamų finansuoti išlaidų sumą pritaikyta 25 procentų finansinė korekcija, patenkina atsakovės Agentūros skundą iš dalies ir panaikina LAGK 2020 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 21R-783 (AG-636/07-2020) dalį, kuria pareiškėjo Lietuvos centrinio valstybės archyvo skundas patenkintas visas ir kuria panaikinta Centrinės projektų valdymo agentūros 2020 m. liepos 8 d. sprendimo dėl pažeidimo Nr. IT01 dalis, kuria nustatyti padaryti VPĮ pažeidimai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Atsakovės Centrinės projektų valdymo agentūros skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 21R-783 (AG-636/07-2020) dalį, kuria pareiškėjo Lietuvos centrinio valstybės archyvo skundas patenkintas visas ir kuria panaikinta Centrinės projektų valdymo agentūros 2020 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. IT01 „Dėl pažeidimo“ dalis, kuria nustatyti padaryti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai.

Kitą Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. 21R-783 (AG-636/07-2020) dalį palikti nepakeistą.

Įpareigoti atsakovę Centrinę projektų valdymo agentūrą apskaičiuoti netinkamų finansuoti išlaidų sumą taikant 5 procentų finansinę korekciją.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rasa Ragulskytė-Markovienė