Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2026-04-15 · Administracinė byla Nr. eI3-1675-422/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2026-04-15
Bylos Nr.
eI3-1675-422/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02535-2025-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Asta Urbonienė, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Miriada“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-1675-422/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02535-2025-7Procesinio sprendimo kategorijos: 15.2; 16.5; 55.1.3
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. balandžio 15 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Astos Urbonienės ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Henrikai Milevskei,dalyvaujant pareiškėjos atstovėms advokatei A. V.-Š., įmonės vadovei V. C.,atsakovės atstovei V. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Miriada“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Miriada“ (toliau – UAB „Miriada“) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) Miesto aplinkos skyriaus 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. A51-58704/25 (toliau – skundžiamas sprendimas) ir įpareigoti atsakovę priimti naują sprendimą, patenkinant pareiškėjos prašymą išduoti leidimą prekiauti lauko kavinėje.

Pareiškėja skunde ir jos atstovės teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėja 2024 m. spalio 16 d. kreipėsi į atsakovę, kad ši jai išduotų leidimą trejiems metams prekiauti lauko kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), šalia jai priklausančios stacionarios maitinimo įstaigos „(duomenys neskelbtini)“.

Nurodė, jog 2024 m. gruodžio 3 d. Administracija priėmė sprendimą Nr. A51-177244/24 (3.3.2.26E-MAS), kuriuo buvo nuspręsta neišduoti leidimo prekiauti lauko kavinėje. Pareiškėja su šiuo sprendimu nesutiko ir su skundu kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – Komisija). Komisija 2025 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. 21RE3-(AG3-13/23-2025) nusprendė pareiškėjos skundą patenkinti, panaikinti Administracijos 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą Nr. A51-177244/24 (3.3.2.26E-MAS) „Dėl leidimo lauko kavinei“ ir įpareigoti Administracijos Miesto aplinkos skyrių per vieną mėnesį nuo Komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Paaiškino, jog atsakovė skundžiamu sprendimu ankstesnio, t. y. 2024 m. gruodžio 3 d., sprendimo nepakeitė ir neišdavė leidimo prekiauti lauko kavinėje.

Tvirtino, kad su skundžiamu sprendimu nesutinka, nes jis nemotyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimų administraciniam sprendimui, taip pat neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) suformuotos praktikos dėl viešo administravimo normų taikymo.

Pažymi, jog ginčijamame sprendime atsakovė remiasi tik tais teisės aktais, kuriais nustatyta atsakovės kompetencija, t. y. Lauko kavinių konkursų vykdymo komisijos (toliau – Konkursų komisija) teisė nagrinėti lauko kavinių teritorijų schemų rengimo, keitimo, koregavimo ir panaikinimo klausimus, priimti motyvuotus sprendimus (Lauko kavinių konkursų vykdymo komisijos darbo reglamento (toliau – Reglamentas) 8.12 papunktis); taip pat teisė motyvuotu sprendimu neišduoti leidimo (Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 40.13 papunktis). Tačiau nėra nurodyta, kokių teisės aktų reikalavimų neatitinka pareiškėja, kokius teisės aktus ji pažeidė skundžiamame sprendime.

Pareiškėjos nuomone, priimdama skundžiamą sprendimą, atsakovė Komisijos nurodytų trūkumų neištaisė. Skundžiamame sprendime nenurodyta, kokio turinio gyventojų skundai gauti, ar vyko skundų tyrimai, kokie tyrimų rezultatai, ar pasitvirtino skunduose nurodyti faktai. Taip pat neaišku, ar pasitvirtinę faktai, jeigu tokių yra, gali daryti įtaką priimti sprendimą išduoti leidimą pareiškėjai. Pareiškėja su skundais nesupažindinta, jos paaiškinimų atsakovė neprašė.

Pažymi, jog leidimų prekiauti lauko kavinėse išdavimo tvarką reglamentuoja Administracijos direktoriaus 2024 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 30-362/24 „Dėl Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintas Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, konkrečiai III skyriaus 21–26 punktai.

Teigia, jog skundžiamame sprendime nenurodyta jokių pareiškėjos neatitikimų pirmiau nurodytiems reikalavimams, taip pat atsakovės internetiniame puslapyje skelbiamiems leidimų prekiauti (teikti paslaugas) lauko kavinėse išdavimo principams (teisėto lūkesčio, teisingo ploto paskirstymo, paslaugų prieinamumo, veiklos tęstinumo).

Motyvuojamoji dalis

Tvirtino, kad pareiškėjos veikla atitinka ne vieną atsakovės viešai skelbiamą principą: yra stacionari kavinė „(duomenys neskelbtini)“, veikla vykdoma ir dienos metu, lauko kavinė būtų prie pat stacionarios kavinės, pareiškėja veiklą vykdo nuo (duomenys neskelbtini) metų.

Pažymi, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos 2024 m. spalio 29 d. rašte Nr.10-S-21833(10.44E-10) nurodyta, kad policija neturi skundų dėl juridinių asmenų, kurie verčiasi prekyba alkoholiniais gėrimais, ar jų darbuotojų galbūt padarytų netinkamų arba neteisėtų veikų, susijusių su juridinio asmens veikla konkrečioje prekybos vietoje.

Pareiškėjos teigimu, priimdama skundžiamą sprendimą, atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą teisėtumo principą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovės atkreipė dėmesį, jog aplink pareiškėjos barą veikia kiti barai, kurie dirba iki 24 val. vakaro, taip pat netoli yra alkoholiu prekiaujanti parduotuvė, todėl policijos užfiksuoti pažeidimai nereiškia, kad kavinė neužtikrina viešosios tvarkos. Mano, kad gyventojų skundai nepagrįsti.

Pareiškėjos teigimu, atsakovei nebuvo pagrindo atsisakyti išduoti pareiškėjai leidimą prekiauti. Prašo skundą patenkinti.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su skundu nesutinka.

Atsiliepime ir teismo posėdžio metu atstovė nurodė, jog pareiškėjos skundas nepagrįstas. Nurodė, kad atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, laikėsi Aprašo, reglamentuojančio leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose išdavimo tvarką, reikalavimų.

Paaiškino, jog pareiškėjos prašymas po Komijos priimto sprendimo pakartotinai buvo apsvarstytas Konkursų komisijos posėdyje.

Pažymėjo, kad UAB „Miriada“ priklausanti kavinė (baras) yra įrengta daugiabučio gyvenamojo namo 1-ame aukšte. Įmonė yra įsirengusi lauko terasą, kurios veiklai leidimas neišduotas.

Nurodė, jog laikėsi Aprašo reikalavimų. Minėto aprašo 40.13 papunktyje numatyta, kad leidimas neišduodamas motyvuotu Konkursų komisijos sprendimu ir kitais teisės aktuose ir Apraše numatytais atvejais.

Akcentuoja, kad Komisija tik konstatavo 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo nemotyvuotumą ir dėl to jį panaikino. Vykdydama Komisijos sprendimą, Administracija pateikė naują sprendimą bei pridėjo dokumentus, įrodančius leidimo neišdavimo pagrįstumą.

Pažymėjo, kad 2024 m. spalio 4 d. ir 2024 m. lapkričio 12 d. Administracija gavo gyventojų skundus, kuriais buvo prašoma imtis veiksmų dėl baro (duomenys neskelbtini). Skunduose gyventojai nurodo, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo nuliniame aukšte veikia alaus baras „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nuo ryto girtauti renkasi asocialūs asmenys. Prie baro įėjimo lauke įrengta terasa su stalais ir kėdėmis, todėl virš baro butus turintys gyventojai nuolat girdi triukšmą. Buvo prašoma neišduoti leidimo prekiauti lauko kavinėje. Surinkti 34 gyventojų parašai, t. y. daugiau kaip pusė namo gyventojų pasisakė prieš leidimo išdavimą.

Nurodė, jog Administracija taip pat gavo suvestinę informaciją iš policijos dėl baro veiklos nuo 2023 m. balandžio 4 d. iki 2024 m. spalio 24 d. Informacija pateikta 2024 m. spalio 29 d. raštu Nr. A50-42371/24.

Atsakovė atsiliepime cituoja policijos raštą, pabrėždama, kad nuo 2023 m. balandžio 18 d. iki 2024 m. rugsėjo 19 d. į barą (duomenys neskelbtini) policija vyko net 17 kartų. Per iškvietimus surašytas administracinio nusižengimo protokolas, pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai.

Pažymi, jog prekyba lauko kavinėse neturi pažeisti trečiųjų asmenų interesų ir veikla turi būti vykdoma taip, kad būtų užtikrinta gyventojų ir visuomenės rimtis ar tvarka.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį, jog kavinė įrengta miegamajame rajone.

Tvirtino, kad Administracija, teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėdama pareiškėjos prašymą, įvertino tiek policijos užfiksuotus įvykius, tiek gyventojų skundus dėl kavinėje vykdomos veiklos, dėl to ir buvo priimtas sprendimas neišduoti pareiškėjai leidimo prekiauti lauko kavinėje. Skundžiamas sprendimas motyvuotas, atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalių reikalavimus, aiškus jo turinys, jame išdėstytos atsisakymo išduoti leidimą priežastys, todėl nėra pagrindo skundą patenkinti.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovė nurodė, jog teismas viešojo administravimo funkcijų nevykdo, todėl neturi teisės įpareigoti ar duoti kitokio pobūdžio patvarkymus viešojo administravimo subjektams, vykdantiems savo funkcijas.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto aplinkos skyriaus 2025 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. A51-58704/25, kuriuo atsisakyta pareiškėjai išduoti leidimą prekiauti (teikti paslaugas) lauko kavinėje, teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Administracinėje byloje nustatyta, jog 2024 m. spalio 16 d. pareiškėja kreipėsi į Administraciją, kad ši jai išduotų leidimą trejiems metams prekiauti lauko kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), šalia jai priklausančios stacionarios maitinimo įstaigos „(duomenys neskelbtini)“.

Iš į bylą pateiktos pareiškėjos užpildyto prašymo formos matyti, kad pareiškėja nurodė: „Noriu įrengti naują lauko kavinę pirmą kartą prie asmens naudojamų patalpų (kai nėra parengtos lauko kavinės teritorijos schemos) arba kai pageidauju pakeisti turimos lauko kavinės plotą ir reikia koreguoti lauko kavinės teritorijos schemą.“

Bylos duomenimis, 2024 m. gruodžio 3 d. Administracija priėmė sprendimą Nr. A51-177244/24 (3.3.2.26E-MAS), kuriuo buvo nuspręsta pareiškėjos prašymo netenkinti ir neišduoti leidimo prekiauti lauko kavinėje.

Pareiškėja minėtą sprendimą 2025 m. sausio 6 d. skundu apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Komisijos 2025 m. vasario 18 d. sprendimu Nr. 21RE3-(AG3-13/23-2025) jos skundas buvo patenkintas, panaikintas Administracijos 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimas Nr. A51-177244/24 (3.3.2.26E-MAS) „Dėl leidimo lauko kavinei“ ir Administracija įpareigota per vieną mėnesį nuo Komisijos sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti naują teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Šioje byloje skundžiamas sprendimas priimtas Administracijai vykdant Komisijos 2025 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 21RE3-(AG3-13/23-2025), kuriuo pavesta pareiškėjos prašymą išnagrinėti iš naujo.

Esminiai pareiškėjos skundo argumentai grindžiami VAĮ pažeidimais: skundžiamame sprendime Administracija atsisakė išduoti leidimą, nenurodydama atsisakymo motyvų, neišdėstydama aiškaus teisinio atsisakymo pagrindo.

Teismas pažymi, jog, pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus, administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės bei administracinio sprendimo motyvai. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą VAĮ 10 straipsnio taikymo aspektu, turi būti atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. turi būti įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialiosios teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose.

Dėl motyvavimo pareigos pažymėtina, jog LVAT praktikoje, visų pirma, motyvavimas siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimas byloje Nr. A-556-336/2011).

Teismas pažymi, jog Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje yra numatytos savivaldybių savarankiškosios funkcijos, o šio straipsnio 39 punkte įtvirtinta, kad savivaldybėms suteikta funkcija išduoti leidimus (licencijas) įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.

Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose išdavimo teisinius pagrindus ir tvarką nustato Administracijos direktoriaus 2024 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 30-362/24 patvirtintas Leidimų prekiauti (teikti paslaugas) viešosiose vietose išdavimo ir panaikinimo tvarkos aprašas (aktuali redakcija, galiojusi iki 2025 m. gegužės 1 d.) ir 2023 m. birželio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. 955-242/23 „Dėl Lauko kavinių konkursų vykdymo komisijos sudarymo ir Lauko kavinių konkursų vykdymo komisijos darbo reglamento tvirtinimo“ patvirtintas Lauko kavinių konkursų vykdymo komisijos darbo reglamentas.

Reglamento 8.11 papunktyje numatyta, jog Konkursų komisija svarsto, nagrinėja gautus prašymus, skundus ir pasiūlymus dėl lauko kavinių veiklos, leidimų išdavimo, lauko kavinių, įrengiamų atrankos būdu, ir esant reikalui priima sprendimus dėl lauko kavinių veiklos ateinančiais metais tobulinimo (tvirtina lauko kavinių veiklos principus). Minėto Reglamento 8.12 papunktyje įtvirtinta, kad Konkursų komisija nagrinėja lauko kavinių teritorijų schemų rengimo, keitimo, koregavimo ir panaikinimo klausimus, priima motyvuotus sprendimus.

Aprašo 40 punkte nurodyti atvejai, kai leidimas neišduodamas:

40.1. jeigu pateikti ne visi reikiami ir (ar) neteisingai užpildyti dokumentai ir asmuo neįvykdo reikalavimo pateikti trūkstamus dokumentus ar ištaisyti trūkumus;

40.2. kioskų ir paviljonų savininkams:

40.2.1. neįrašytiems į Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintus kioskų (paviljonų) savininkų, kuriems išduodami leidimai prekiauti (teikti paslaugą) viešosiose vietose, sąrašus;

40.2.2. nevykdantiems kioskų (paviljonų) įrengimo ir eksploatavimo sutarties sąlygų ir (ar) Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymais nustatytų reikalavimų dėl kioskų (paviljonų) atnaujinimo;

40.3. nesant parengtos lauko kavinės teritorijos schemos;

40.4. nesumokėjus vietinės rinkliavos mokesčio už Leidimo išdavimą;

40.5. negavus viešosios įstaigos „Vilniaus miesto parkai“ ar kitos Savivaldybės įstaigos sutikimo vykdyti veiklą, jeigu veikla vykdoma įstaigos tvarkomose teritorijose;

40.6. neturint su Savivaldybės administracija galiojančios sutarties dėl kavinės įrengimo (konkurso tvarka įrengtoms lauko kavinėms) ar nesant Savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto asmens įsakymo (jeigu bus prekiaujama lauko kavinėse ne prie esamo maitinimo paslaugas teikiančio asmens patalpų), ar nelaimėjus atrankos lauko kavinei įrengti ne prie asmens naudojamų patalpų;

40.7. nesant renginio organizatoriaus sutikimo;

40.8. jeigu vieta reikalinga miesto poreikiams (naujiems sklypams planuoti) tenkinti ir piliečių nuosavybės teisėms į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkurti;

40.9. jeigu teritorijoje, kurioje yra vykdoma veikla, bus atliekami remonto darbai arba vyks renginys;

40.10. nesumokėjus paramos socialinei infrastruktūros plėtrai iki konkurso nuostatuose nurodyto termino;

40.11. jeigu nėra išleisto Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl leidimo organizuoti renginį ar nėra išduoto Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės leidimo organizuoti renginį arba kai juose nėra numatyta, kad renginio metu bus vykdoma prekyba (paslaugų teikimas);

40.12. jeigu buvo nustatyta lauko kavinėms keliamų reikalavimų laikymosi pažeidimų (nepriklausomai, ar buvo taikytos teisinės priemonės), o asmuo buvo įspėtas ir tų pažeidimų per protingą terminą neištaisė;

40.13. motyvuotu Konkursų komisijos sprendimu ir kitais teisės aktuose ir Apraše numatytais atvejais;

40.14. nustačius, kad transporto priemonės (-ių) techninės apžiūros galiojimo terminas yra pasibaigęs (kai prekiaujama iš prekybai pritaikyto automobilio ar jo priekabos).

Atsakovė skundžiamame sprendime atsisakymą grindžia Aprašo 40.13 papunkčio teisiniu pagrindu. Paminėto teisinio reglamentavimo sisteminio ir loginio aiškinimo požiūriu spręstina, jog Aprašo 40.13 papunktis reglamentuoja ir kitus atvejus (ne vien išvardytus Apraše) bei įtvirtina reikalavimą, kad atsisakymas tais atvejais būtų grindžiamas būtent motyvuotu Konkursų komisijos sprendimu, vadovaujantis ir kitais teisės aktuose bei Apraše numatytais atvejais, t. y. nukreipia į kitų teisės aktų ir Aprašo atvejus (teisinius pagrindus), kurie pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktus administraciniame akte ar papildomuose (lydinčiuose) dokumentuose privalo būti aiškiai išdėstyti.

Nagrinėjamu atveju pritartina pareiškėjos skundo argumentams, kad atsisakymas išduoti leidimą nėra pakankamai motyvuotas, nes priimant skundžiamą sprendimą buvo pažeistos VAĮ 10 straipsnio nuostatos.

Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad jis priimtas atsisakymą išduoti leidimą grindžiant faktinėmis aplinkybėmis, jog dėl prekybos (paslaugų) teikimo veiklos gauti rašytiniai daugiabučio namo, kuriame įsikūrusi kavinė, gyventojų skundai dėl asocialių kavinės lankytojų, jų keliamo triukšmo, netinkamo elgesio ir pan.

Iš bylos duomenų matyti, jog Administracijoje buvo gautas (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkės pateiktas 2024 m. rugsėjo 20 d. prašymas (reg. 2024 m. spalio 4 d., Nr. A97-30810/24) su (duomenys neskelbtini) gyventojų balsavimo duomenimis, kuriuo prašoma panaikinti barui „(duomenys neskelbtini)“ prekybos alkoholiu licenciją arba apriboti prekybos laiką iki 15 val., paskelbti baro prieigose nerūkymo zoną ir įpareigoti išmontuoti nelegaliai pastatytą terasą prie baro.

Bylos duomenimis, Administracija 2024 m. spalio 15 d. raštu kreipėsi į Vyriausiąjį policijos komisariatą, prašydama pateikti nuomonę dėl pareiškimo ir informaciją apie baro pažeidimus.

Administracijoje buvo gautas pakartotinis (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos skundas (reg. 2024 m. lapkričio 12 d., Nr. A50-44079/24), kuriuo prašoma atsižvelgti į 2024 m. rugsėjo 20 d. prašyme nurodytas aplinkybes ir kartu su juo pateiktas nuotraukas, vaizdo įrašą.

Iš bylos duomenų matyti, kad skundžiamas sprendimas grindžiamas namo gyventojų skundais (2024 m. lapkričio 12 d. Nr. A50-44079/24, 2024 m. spalio 4 d. Nr. A97-30810/24) ir policijos 2024 m. spalio 29 d. raštu Nr. 10-S-21833(10.44E-10), kuriame išdėstyta policijos iškvietimų į barą (duomenys neskelbtini) suvestinė laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 18 d. iki 2024 m. rugsėjo 19 d. Skundžiamame sprendime apibendrinama, jog su gyventojų parašais gautas skundas ir policijos iškvietimų suvestinė yra motyvuotas pagrindas neišduoti kavinei lauko kavinės leidimo dėl gyventojų gerovės.

Tačiau teismas pažymi, kad pirmiau išdėstytas faktines aplinkybes atitinkantis teisinis pagrindas nei skundžiamame sprendime, nei Konkursų komisijos sprendime nenurodytas, nedetalizuotas, todėl neaišku, kokio kito teisės akto nuostatomis ir jame numatytu teisiniu pagrindu ir ( ar) kokiu kitu Apraše numatytu atveju buvo vadovautasi priimant skundžiamą sprendimą.

Iš į bylą pateikto Konkursų komisijos 2025 m. balandžio 4 d. protokolo Nr. A27-166/2025 matyti, jog posėdžio metu buvo nagrinėtas pareiškėjos prašymas dėl leidimo išdavimo (7 punktas), tačiau minėtame protokole nėra išdėstyti atsisakymo išduoti leidimą motyvai (nei faktiniai, nei teisiniai pagrindai), tik atkartotos Komisijos 2025 m. vasario 18 d. sprendime Nr. 21RE3-(AG3-13/23-2025) konstatuotos aplinkybės dėl anksčiau Administracijos 2024 m. gruodžio 3 d. priimto sprendimo neatitikties VAĮ įtvirtintoms nuostatoms ir įpareigojimo Administracijai iš naujo išnagrinėti skundą, priimant motyvuotą sprendimą.

Minėtame protokole išdėstyta, jog Konkursų komisija bendru sutarimu nutaria nekeisti Konkursų komisijos 2024 m. gruodžio 3 d. protokolu priimto sprendimo Nr. A27-530/24 ir pareiškėjai neišduoti leidimo prekiauti lauko kavinėje (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodyta, kad Konkursų komisija paveda Miesto aplinkos skyriui parengti atsakymą, kuriame būtų išsamiai išaiškinti leidimo neišdavimo motyvai.

Taigi, kaip matyti iš į bylą pateiktų duomenų, Konkursų komisija, iš naujo nagrinėdama pareiškėjos prašymą, motyvuoto sprendimo nepriėmė.

Miesto aplinkos skyrius, kuriam buvo pavesta parengti motyvuotą atsakymą, šios pareigos taip pat neįvykdė. Kaip jau teismo konstatuota, skundžiamame sprendime atsisakymas išduoti leidimą nėra pakankamai motyvuotas, nes iš jo neaiškus atsisakymo išduoti leidimą teisinis pagrindas, kuris atitiktų išdėstytas faktines aplinkybes.

Atsakovė atsiliepime išdėstė aplinkybes, jog UAB „Miriada“ yra įsirengusi lauko terasą, kurios veiklai leidimas neišduotas, t. y. sieja ją su įrengimo neteisėtumu, tačiau skundžiamame sprendime minėtas atsisakymo nei faktinis, nei teisinis pagrindas taip pat neišdėstytas. Be to, su VAĮ ir gero administravimo principu nesuderinama situacija, kai pareiškėjui ginčijamo sprendimo motyvai galimai paaiškėja tik kreipusis į teismą ir perskaičius atsiliepimą į pareiškėjo skundą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose imperatyviai nurodyta, kad teisės aktas turi būti panaikintas, kai jis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams ir buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą.

Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog skundžiamame sprendime motyvų išdėstymas nėra aiškus ir pakankamas, sprendimas neatitinka VAĮ įtvirtintų įstatymo viršenybės, išsamumo ir objektyvumo, gero administravimo principų, dėl to negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu. Tai sudaro pagrindą skundą patenkinti ir panaikinti Administracijos Miesto aplinkos skyriaus 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. A51-58704/25 (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai). Panaikinus skundžiamą sprendimą, atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. spalio 16 d. prašymą, priimant motyvuotą, teisės aktais pagrįstą sprendimą (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Tokios nuostatos laikomasi ir suformuotoje LVAT praktikoje dėl šio pobūdžio ginčų, kurioje konstatuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintą ūkinės veiklos laisvę galima riboti tik teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka, sprendimuose išdėstant aiškius ir konkrečius atsisakymo faktinius ir teisinius pagrindus (žr., pvz., 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1021/2010, 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3545-968/2019).

Įpareigojęs atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą, teismas neturi pagrindo jos įpareigoti priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkinamas pareiškėjos prašymas išduoti leidimą prekiauti lauko kavinėje, kaip to prašo pareiškėja, nes toks reikalavimas reikštų, kad teismas perėmė viešojo administravimo funkcijas, nurodydamas konkretų tokio sprendimo turinį, taip paneigdamas savivaldos savarankiškąsias funkcijas. Dėl to šis skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas, skundą patenkinant iš dalies.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimtas iš dalies pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).

Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, šių koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pareiškėją byloje atstovavo advokatė A. V. Š. (žr. 2024 m. gruodžio 31 d. atstovavimo sutartį).

Kartu su pareiškėjos skundu pateiktas žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas – 2025 m. gegužės 7 d. Swedbank AB mokėjimo nurodymas Nr. 1037 (žr. skundo priedą Nr. 1).

2026 m. kovo 17 d. byloje gautas pareiškėjos atstovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (reg.. Nr. DOK-13320), kuriame nurodyta, kad pareiškėja patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 1) 22,50 Eur žyminio mokesčio išlaidų (2025 m. gegužės 7 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1037); 2) 1 210,00 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti (2025 m. gegužės 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1708, 2025 m. gegužės 8 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą; 2026 m. kovo 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1780, 2026 m. kovo 16 d. patvirtinimas apie lėšų įskaitymą).

2025 m. gegužės 7 d. PVM sąskaitos faktūros serija AD Nr. 1708 duomenimis, pareiškėjai suteiktos šios teisinės paslaugos – skundo parengimas (trukmė – 7 val.; val. kaina – 100,00 Eur + PVM); patirtų bylinėjimosi išlaidų suma – 847,00 Eur. SEB banko, AB patvirtinimo apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą duomenimis, pareiškėja 2025 m. gegužės 8 d. pervedė 847,00 Eur sumą savo atstovei.

2026 m. kovo 16 d. sąskaitos faktūros serija AD Nr. 1780 duomenimis, pareiškėjai suteiktos šios teisinės paslaugos – pasirengimas bylos nagrinėjimui, atstovavimas 2026 m. kovo 17 d. teismo posėdyje (trukmė – 3 val.; val. kaina – 100,00 Eur + PVM); patirtų bylinėjimosi išlaidų suma – 363,00 Eur. SEB banko, AB patvirtinimo apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą duomenimis, pareiškėja 2026 m. kovo 16 d. pervedė 363,00 Eur sumą savo atstovei.

Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina iš dalies.

Pažymėtina, jog klausimą dėl žyminio mokesčio priteisimo teismas sprendžia ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas nurodytas procesiniuose dokumentuose (žr., pvz., LVAT 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2316-602/2023, LVAT 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1912-629/2023).

Į bylą pateiktas 2025 m. gegužės 7 d. Swedbank AB mokėjimo nurodymas Nr. 1037 patvirtina 22,50 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Minėta 22,50 Eur suma laikytina pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis.

Kadangi skundą teismui pareiškėja pateikė 2025 m. gegužės 7 d. (2025 m. II-as ketvirtis), sprendžiant dėl išlaidų, patirtų už skundo parengimą priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2024 metų IV-to ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (2 335,90 Eur).

Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali už skundo parengimą galima priteisti suma yra 5 839,75 Eur (2 335,90 Eur x 2,5 (koeficientas)). Įvertinus pareiškėjos patirtas 847,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už nurodytas paslaugas, kurios susiję su skundo teismui parengimu, įvertinus tai, kad jos neviršija maksimalaus rekomenduojamo priteisti dydžio, sprendžiama, kad šios išlaidos yra pagrįstos.

Pareiškėjos atstovė dalyvavo 2026 m. kovo 17 d. vykusiame teismo posėdyje, kuris truko 40 min. Pagal byloje esančios sąskaitos duomenis, dalyvavimas teismo posėdyje ir pasiruošimas bylos nagrinėjimui truko 3 val.

Atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą vertintina, jog pirmiau paminėtos teisinės paslaugos galėjo trukti nurodytą laiką. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą maksimali už šias teisines paslaugas galima priteisti suma yra 728,28 Eur (2 427,6 Eur (2025 m. III-ro ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1 (koeficientas) x 3 (valandų skaičius)). Pareiškėjos prašoma priteisti 363,00 Eur suma už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdyje neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio, todėl laikytina pagrįsta.

Taigi, nagrinėjamu atveju bendrai pareiškėjai už advokatės A. V. Š. suteiktas teisines paslaugas bei žyminio mokesčio sumokėjimą galėtų būti priteista 1 232,50 Eur (22,50 Eur + 847,00 Eur + 363,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, maksimalias galimas priteisti sumas, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareiškėjai priteistina 821,70 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Miriada“ skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto aplinkos skyriaus 2025 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. A51-58704/25.

Vilniaus miesto savivaldybės administraciją įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2024 m. spalio 16 d. prašymą, priimant motyvuotą, teisės aktais pagrįstą sprendimą.

Likusią skundo dalį atmesti.

Priteisti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Miriada“ naudai iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 821,70 Eur (aštuonis šimtus dvidešimt vieną eurą, 70 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų administraciniame teisme.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisAsta UrbonienėJanina Vitunskienė