Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, teistas 15 kartų, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B. Vilniaus pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. kovo 7 d., nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai įgijo ir laikė gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), savo spintelėje tarp asmeninių daiktų, nedidelį kiekį psichotropinių medžiagų, t. y. tabaką, kuriame yra psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido 4-Fluoro-MDMB-BINACAmetil(S)-2-(1-(4-fluorbutil)-1H-3-karboksamido)-3,3-dimetilbutanoato), kuriame yra 0,00005 g. grynos psichotropinės medžiagos-sintetinio kanabinoido 4-Fluoro-MDMB-BINACA, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, kol 2020 m. kovo 7 d., 11.50 val. atliktos kratos metu Vilniaus pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), tos medžiagos buvo rastos ir paimtos.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis J. B. savo kaltę pripažino visiškai ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nurodė, kad turėjo psichotropines medžiagas savo vartojimui, laikė jas spintelėje. Žinojo, kad tabakas, kurį rado pas jį, buvo papildytas psichotropinėmis medžiagomis. Vartojo tą pačią dieną, kurią ir buvo rasti psichotropinių medžiagų pėdsakai organizme, taip įkalinimo įstaigoje nevartoja. Dėl savo elgesio gailisi, pažada, kad tai daugiau nepasikartos. Anksčiau buvo šiek tiek priklausomas, tačiau niekur nesigydė, metadono programose nedalyvavo. Išėjęs į laisvę bandys atsisakyti žalingo įpročio ir keisti gyvenimo būdą, įsidarbins. Šiuo metu jam liko atlikti 9 mėnesiai laisvės atėmimo bausmės.

Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas J. B. davė iš esmės analogiškus parodymus. Buvo nurodęs, kad 2020 m. kovo 7 d., jis buvo laikomas Vilniaus pataisos namuose, gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus pataisos namuose gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), jam skirtoje spintelėje tarp asmeninių daiktų, laikė narkotines medžiagas, jas laikė savo vartojimui. Jis tas narkotines medžiagas buvo radęs gyvenamojoje patalpoje Nr. (duomenys neskelbtini) už radiatoriaus, tos narkotinės medžiagos buvo suvyniotos į tualetinį popierių. Radęs jas pasiėmė ir pasidėjo tarp savo daiktų spintelėje. Jis pats vartoja narkotines medžiagas. Ankščiau yra baustas už narkotinių medžiagų vartojimą ir laikymą. Dėl savo poelgio gailisi (b. l. 77).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. G. (D. G.) parodė, kad 2020 m. kovo 7 d. buvo paskirtas atlikti tarnybą į (duomenys neskelbtini) gyvenamojo korpuso, (duomenys neskelbtini) aukštą. Apie 11.50 val., vadovaujantis paros įsakymu dėl priežiūros vykdymo, atliko planinę kratą gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su juo kratą atlikinėjo Saugumo valdymo skyriaus (toliau – SVS) jaunesnysis specialistas V. C. (V. C.) ir SVS specialistas (dinaminei priežiūrai) M. R. (M. R.). Kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo laikomas vienas nuteistasis J. B.. Kratos metu minėto nuteistojo spintelėje tarp asmeninių daiktų jis (D. G.) rado tualetiniame popieriuje suvyniotą neaiškios kilmės medžiagą, panašią į tabaką, o M. R. nuteistojo raudonoje kosmetinėje rado medicininį švirkštą. Jis (D. G.) nuteistojo J. B. paklausė, kas čia per tabakas ir kodėl jis atskirai suvyniotas į tualetinį popierių. Nuteistasis J. B. atsakė, kad jis nežino kas čia per tabakas ir iš kur jis atsirado. M. R. nuteistojo paklausė, kam priklauso švirkštas, nuteistasis J. B. prisipažino, kad švirkštas yra jo, jis tiesiog pamiršo jį išimti, kai buvo vežamas į Vilniaus pataisos namus. Kilus įtarimų, kad nuteistasis J. B. galimai yra vartojęs narkotines ar psichotropines medžiagas, jam buvo atliktas greitasis tyrimas, skirtas narkotinių medžiagų nustatymui šlapime „Alltest“. Greitasis tyrimas buvo teigiamas MET, OPI, AMT, t. y. buvo nustatyta, kad nuteistasis J. B. vartojo psichiką veikiančias medžiagas, kurių sudėtyje yra metamfetaminas, opiatai, amfetaminas. Nuteistasis J. B. prisipažino, kad buvo pavartojęs psichiką veikiančias medžiagas ir neneigė, kad jas vartoja (b. l. 52-53). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir Vilniaus pataisos namų 2-ojo SVS jaunesniojo specialisto D. G. tarnybiniame pranešime (b. l. 9).

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos 2-ojo Kriminalinės žvalgybos skyriaus pataisos namų veiklos teritorijos specialistės R. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. kovo 9 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos, 2-jame kriminalinės žvalgybos skyriuje buvo gautas tarnybinis pranešimas Nr. 118-16, kuriame nurodyta, kad 2020 m. kovo 7 d., apie 11.50 val., vadovaujantis paros įsakymu dėl priežiūros vykdymo, gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikta planinė krata. Kratos metu spintelėje tarp asmeninių nuteistojo J. B. daiktų buvo rasta neaiškios kilmės tabako medžiaga, suvyniota į tualetinį popierių, bei raudonos spalvos kosmetinėje buvo rasta adata nuo medicininio švirkšto. Nuteistajam J. B. buvo atliktas greitasis tyrimas, skirtas narkotinių medžiagų nustatymui šlapime „Alltest“, ir surašytas laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktas Nr. 6.87-33. Neblaivumo matuoklis „Drager-3000“ parodė 0,00 promilių. Greitasis tyrimas buvo teigiamas MET, OPI, AMT, t. y. nustatyta, kad nuteistasis J. B. vartojo psichiką veikiančias medžiagas (b. l. 5).

Kratos protokole nurodyta, kad 2020 m. liepos 7 d. apie 11.50 val. dėl priežiūros vykdymo gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atlikta planinė krata, kurios metu rasta ir paimta neaiškios kilmės tabako medžiaga, suvyniota į tualetinį popierių bei adata nuo medicininio švirkšto (b. l. 10).

Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo akte nurodyta, kad J. B. šlapime, paimtame 2020 m. kovo 7 d., rasta opiatų, metamfetamino ir amfetamino (b. l. 11, 13-14).

Daiktų apžiūros protokole ir prie jo pridėtoje fotolentelėje užfiksuota, kad buvo apžiūrėta neaiškios kilmės medžiaga, panaši į tabaką ir injekcinė adata nuo medicinos švirkšto, rasti ir paimti 2020 m. kovo 7 d. darant planinę kratą Vilniaus pataisos namų gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad rasta neaiškios kilmės medžiaga, panaši į tabaką, šviesiai rudos spalvos, įvyniota į tualetinio popieriaus skiautę, bendras svoris su tualetinio popieriaus skiaute 0,563 g., galimai apipurkšta narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Atliekant kratą Vilniaus pataisos namų gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) rasta injekcinė adata nuo medicininio švirkšto yra pilkos spalvos su žydros spalvos antgaliu (b. l. 33-36).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad tyrėjui buvo pateikta neaiškios kilmės medžiaga, panaši į tabaką ir injekcinė adata nuo medicininio švirkšto. Minėta medžiaga ir adata buvo rastos 2020 m. kovo 7 d. atliekant planinę kratą Vilniaus pataisos namų gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-18).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra augalai, preparatai, priemonės arba medžiagos, kurios remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Vadovaujantis minėtu įsakymu, sintetinis kanabinoidas 4-Fluoro-MDMB-BINACAmetil(S)-2-(1-(4-fluorbutil)-1H-3-karboksamido)-3,3-dimetilbutanoato) yra laikomos psichotropine medžiaga. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, nagrinėjamu atveju 0,00005 g. sintetinio kanabinoido 4-Fluoro-MDMB-BINACAmetil(S)-2-(1-(4-fluorbutil)-1H-3-karboksamido)-3,3-dimetilbutanoato) kiekis neviršija nustatyto nedidelio, t. y. 0,005 g. kiekio ribos.

Iš kaltinamojo J. B. parodymų bei kitų byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad kaltinamasis, atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu laiku ir aplinkybėmis įgijo bei gyvenamojoje kameroje Nr. (duomenys neskelbtini), savo spintelėje tarp asmeninių daiktų iki 2020 m. kovo 7 d. laikė tabaką, į kurį buvo pridėtas nedidelis kiekis t. y. 0,00005 g. psichotropinės medžiagos – sintetinio kanabinoido 4-Fluoro-MDMB-BINACAmetil(S)-2-(1-(4-fluorbutil)-1H-3-karboksamido)-3,3-dimetilbutanoato). Nors pas kaltinamąjį rastas psichotropinės medžiagos kiekis yra labai nedidelis, tačiau tai nepašalina jo veiksmų pavojingumo bei baudžiamumo, ypač turint omenyje tai, kad jis šiomis psichotropinėmis medžiagomis disponavimo atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje. Įvertinęs pas kaltinamąjį rastos medžiagos kiekį bei jos radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo išvadai, kad J. B. psichotropines medžiagas įgijo ir laikė turėdamas tikslą jas platinti. Esant išdėstytoms aplinkybėms J. B. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytas baudžiamasis nusižengimas. Teismas tikslina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, nurodant, kad kaltinamasis įgijo ir laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, pašalinant iš kaltinimo žodžius „narkotinės medžiagos“, kadangi sintetinis kanabinoidas 4-Fluoro-MDMB-BINACAmetil(S)-2-(1-(4-fluorbutil)-1H-3-karboksamido)-3,3-dimetilbutanoato), vadovaujantis tiek sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu, tiek ir specialisto išvada laikomas psichotropine medžiaga. Toks tikslinimas J. B. veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi.

Dėl skirtinos bausmės.

Skirdamas J. B. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padaryta nusikalstama veika laikoma baudžiamuoju nusižengimu, yra susijusi su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, veika yra baigta, padaryta tiesiogine tyčia, be to, nusikalstama veika padaryta įkalinimo įstaigoje, kaltinamajam atliekant ankstesniu teismo nuosprendžiu skirtą bausmę. Taip pat teismas įvertina pas kaltinamąjį rastą psichotropinės medžiagos kiekį (rastas kiekis yra labai mažas) bei rūšį. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad J. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – J. B. anksčiau teistas 15 kartų, daugiausia už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat teistas ir už analogiškų nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, padarymą, teistumas nėra išnykęs ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka, nagrinėjama nusikalstama veika padaryta bausmės atlikimo metu (b. l. 103-122), eilę kartų baustas administracine tvarka, taip pat ir už narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, turi galiojančių nuobaudų, skirtų baudų nemoka (b. l. 124-163), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ar gydymo (b. l. 98), duomenų apie psichiatrinį gydymą nėra. Anksčiau J. B. buvo skiriamos ir arešto bei laisvės atėmimo bausmės, taip pat taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad skiriamos bausmės savo tikslų nepasiekė, kaltinamasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje. Iš 2020 m. birželio 15 d. pateiktos (duomenys neskelbtini) charakteristikos matyti, kad kaltinamasis yra charakterizuojamas neigiamai, bausmės atlikimo metu J. B. 16 kartų pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, 9 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, turi galiojančių nuobaudų, neskatintas, epizodiškai dalyvauja privalomose socialinės reabilitacijos priemonėse, tačiau abejingas resocializacijos tikslams, nepripažįsta, kad privalo pakeisti savo asmenybės bei visuomeninio elgesio ypatumus ir išmokti siekti gyvenimo tikslų nenusikalstant, bausmės atlikimo metu neįsidarbino, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodiką yra aukšta – 144 balai (b. l. 101-102). Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, nūstant artimą maksimaliam už baudžiamojo nusižengimo padarymą galimą skirti šios bausmės rūšies dydį (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir J. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ((duomenys neskelbtini) pataisos namai nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. neatliktos bausmės dalis – 6 mėnesiai ir 21 diena). Atkreiptinas dėmesys, kad bendrinant bausmes BK 64 straipsnio pagrindu, jokie pagal anksčiau priimtą nuosprendį atlikti bausmės (ar suėmimo) laikotarpiai neįskaitomi, nes bausmė bendrinama tik su neatlikta ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės dalimi.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2020 m. rugpjūčio 24 d. prašymu kreipėsi į teismą dėl 64 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo valstybės naudai.

Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Panaši nuostata, suteikianti teismui teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, BPK galiojo ir iki 2017 m. liepos 1 d., skyrėsi tik formuluotė (vietoje „priima sprendimą išieškoti“, anksčiau buvo nurodyta „turi teisę nuspręsti išieškoti“). Pagal anksčiau suformuluotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą būtino gynėjo dalyvavimo atvejais, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos nebuvo priteisiamos (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015). Tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais (Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali. Teisingumo interesai yra įtvirtinti BPK 51 straipsnyje, kuriame yra numatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, t. y. šio įstatymo paskirtis yra teisės į gynybą užtikrinimo procesinė garantija tiems asmenims, kurių galimybės pasirūpinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba dėl vienų ar kitų priežasčių baudžiamojo proceso metu yra ribotos. Aiškinamajame rašte dėl BPK 51 ir 106 straipsnių pakeitimų, kurie įsigaliojo nuo 2020 m. liepos 15 d. akcentuojama, jog tokie pakeitimai priimti tikslu užkirsti kelią piktnaudžiauti baudžiamuoju procesu, kad valstybės garantuojama teisine pagalba nesinaudotų tie, kurie turi galimybių pasikviesti savo gynėją bei siekiant užkirsti kelią baudžiamojo proceso vilkinimui. Rašte, be kita ko, vadovaujamasi ir EŽTT praktika, kurioje akcentuojama, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo svarbūs du aspektai – pirma, asmuo buvo nuteistas; antra, jo turtinė padėtis, t. y. ar jis, atsižvelgiant į turimą informaciją apie jo turtą ir lėšas, gali padengti visas (dalį) valstybės patirtų išlaidų. Taigi ir nauji BPK pakeitimai negali būti laikomi numatančiais pareigą teismui visais atvejais, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, priteisti iš asmens, pripažinto kaltu, išlaidas valstybės garantuojamai teisinei pagalbai.

Nagrinėjamu atveju teismas, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, pripažino, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, kadangi J. B. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jo teisės į gynybą yra suvaržytos. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo skyriaus kaltinamajam buvo parinktas valstybės garantuojamas gynėjas Algirdas Gurauskas, kuris gynė kaltinamąjį bylos nagrinėjimo teisme metu. Nagrinėta byla nėra didelės apimties, byloje visos aplinkybės buvo aiškios, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, gynėjo dalyvavimas buvo skirtas iš esmės tam, kad išlaikyti formalius baudžiamojo proceso reikalavimus, siekiant užtikrinti asmens, kurio teisės į gynybą yra suvaržytos, teises. Taigi šiuo atveju pats kaltinamasis savo teise į gynybą niekaip nepiktnaudžiavo. Teismas negali neįvertinti ir to, kad kaltinamasis niekur nedirba, jokių pajamų negauna, taigi lėšų pasisamdyti gynėją pats neturėjo. Esant išdėstytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šioje situacijoje pažeistų teisingumo ir protingumo principus bei nepagrįstai apsunkintų kaltinamo asmens padėtį, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po specialisto tyrimo likusi tabako pakuotė (b. l. 24) bei adata nuo medicininio švirkšto, saugoma Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos kriminalinės žvalgybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus tarnybinėje patalpoje esančiame seife (b. l. 164) – sunaikintini

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

J. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 42 paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. B. paskirti galutinę bausmę – 28 paras arešto.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie neatliktos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skirtos bausmės, ir J. B. skirti galutinę subendrintą bausmę – 7 (septynis) mėnesius ir 15 dienų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš J. B. netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – po specialisto tyrimo likusią tabako pakuotę bei adatą nuo medicininio švirkšto, saugomą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos kriminalinės žvalgybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus tarnybinėje patalpoje esančiame seife – sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.