- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-07
- Bylos Nr.
- M1-509-1072/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25120-2020-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Venckienė
- Nukentėjusysis
- V. V., S. V.
- Advokatai
- Valerijus Kirpičnikovas, Snieguolė Uždanavičienė
- Kategorijos
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.1.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.10.11pavadinimo nepavyko patikrinti
asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, T. M., jos gynėjai - advokatei Snieguolei Uždanavičienei,
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, aukštojo išsilavinimo, bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista, dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. M., dėl lėtinio psichikos sutrikimo - (duomenys neskelbtini) negalėdama suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą: 2020 m. birželio 25 d. apie 13.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), pribėgusi prie nukentėjusiosios V. V., griebė jai už plaukų, palenkusi jos galvą, sudavė kumščiu ne mažiau kaip 5 smūgius į galvos sritį, toliau laikydama už plaukų draskė V. V. veidą ir kaklą, ir tuo pačiu metu griebė nepilnametei nukentusiajai S. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., už plaukų, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai V. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosrūvomis krūtinės ląstoje, rankose, ir sukėlė fizinį skausmą nepilnametei nukentėjusiajai S. V.. Tokiais savo veiksmais T. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Nukentėjusioji V. V. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. birželio 25 d. jos su dukromis (S. V. (duomenys neskelbtini) m., G. V. (duomenys neskelbtini) m.) susiruošė prie upės, laukė lifto. Kai jos įlipo į liftą, jame jau stovėjo senyva moteris ir kita, kuri buvo jaunesnė. Senesnė moteris buvo pažįstama iš matymo kaip gyventoja, kuri gyvena virš jų. Su ja anksčiau yra kalbėjusi dėl triukšmo, kilusio iš jų buto. Jaunesnės moters nepažinojo, nors tame name gyvena jau 4 metus, su kaimynais nebendrauja. Jos leidosi į pirmą aukštą, T. M. kažką burbuliavo, juokėsi. Nusileidus į pirmą aukštą su dukromis išlipo, o minėtos moterys pasiliko prie pašto dėžučių. T. M. nukentėjusiajai kažką pasakė, bet ji iš karto nesuprato, kad jai, nes ji kalbėjo rusiškai. Paėjo iki automobilių, kai kažkas pradėjo garsiai rėkti su keiksmažodžiais. Atsisuko, T. M. pradėjo rėkti, pasakė stoti. Pribėgo, griebė už plaukų, pradėjo mušti per galvą su kumščiu, davė per veidą, apdraskė prie kaklo srities, krūtinę, norėjo koja spirti jos mažajai dukrai. Po to nuplėšė nukentėjusiajai grandinėlę, dukrai S. išmušė telefoną iš rankų, nes ji norėjo kviesti policiją, telefonas beveik sulūžo. T. M. bandė spirti, laikė nukentėjusiąją, griebė S. už plaukų ir norėjo koja įspirti G. į pilvo sritį, bet nepavyko. Ji ant piršto buvo užkabintas raktų žiedas, ir kai ją mušė, tie raktai išsibarstė. T. M. ant vieno rakto užmynė ir nenorėjo jai duoti. S. pakėlė telefoną ir iškvietė policiją. Aplinkinių žmonių aplinkui nebuvo, įvykį matė kaimynai iš viršaus ir vyras, kuris dirbo antrame aukšte, montavo langus ir balkoną. Jis atbėgo ir atsistojo tarp jų, nes kaltinamoji nenorėjo jos paleisti. Paleido tik kai vyras atsistojo tarp jų, pasakė, kad ją norėjo išprievartauti, sumušti. O senyva moteris tuo metu rėkė „duok jai“. Iškvietus policija ji atvažiavo po kokių 5 minučių, vyras pastovėjo ir palaukė kartu, kol atvyks policija. Policijai atvykus, ji papasakojo pareigūnams apie įvykį. Kalbant apie moteris, joms būdinga kalbėti keiksmažodžiais, užvakar ji kvietė joms policija. Tame bute gyvena 4 žmonės, pati aiškintis ji niekada neina, tiesiog kviečia policiją, nes tame bute vakarais pastoviai triukšmas. Dėl įvykio nukentėjusioji prarado grandinėlę, žalos pinigais įvertinti negali, jokia suma nepadengs to, kad vaikui šokas, dabar vaikšto su nerviniu tiku. Ji neturi duomenų, kad kažkas yra nagrinėjama dėl jų šeimos netinkamo elgesio, dėl jos vyro taip pat nėra nagrinėjama administracinė byla, buvo paduotas pareiškimas, kuris niekuo nesibaigė.
Nukentėjusioji V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. birželio 25 d. apie 13.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), ji išėjo su vaikais: G. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir S. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., iš namų pasivaikščioti. Prie namo ją pasivijo kaimynė T., gyvenanti bute Nr. (duomenys neskelbtini). Ji pradėjo ant jos šaukti, vadino necenzūriniais žodžiais, po to įsikabino rankomis jai į plaukus, sudavė jai kumščiu į galvą ne mažiau nei 3 kartus, sudavė jai per veidą ne mažiau nei 2 kartus bei apdraskė jai kairės pusės skruostą, taip pat apdraskė jai kaklą ir petį iš dešinės pusės, norėjo išsukti jai rankas ir tuo pačiu apdraskė jai dešinės ir kairės rankų plaštakas. Nuo suduotų smūgių ir apdraskymų ji pajuto fizinį skausmą, o ant veido, kaklo, peties, rankų liko pėdsakai. Kai T. ją mušė, iš jų namo išbėgo kažkoks nepažįstamas jai vyras, kuris atitraukė T. nuo jos ir atsistojo tarp jų. Šis vyras T. nemušė, tik neleido jai muštis. Kaip paaiškėjo vėliau, tas vyras yra darbuotojas, kuris montavo langus jos kaimynei antrame ar trečiame aukšte, ir pamatęs, kad T. ją muša, išbėgo jai į pagalbą. Šio vyro duomenų, kontaktų, ji nežino, tačiau jo duomenis užrašė policijos pareigūnai. T. ją užpuolė jos vaikų akivaizdoje. Kai T. ją mušė, ji pasakė savo vyresniajai dukrai S., kad ji skambintų į policiją, ir kai S. ištraukė telefoną, norėdama skambinti, tai T. griebė ją už plaukų, tempė bei išmušė jai iš rankų telefoną, kuris nukrito ant žemės ir susibraižė jo ekranas. Po to S. pakėlė telefoną ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112. Anksčiau tokių konfliktų tarp jos ir T. nebuvo, mano, kad ją užpuolė dėl to, kad ji pora kartų kvietė policiją dėl triukšmo iš T. buto, nes gyvena bute, esančiame virš jos buto (t. 1, b. l. 45-47).
Nukentėjusioji V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 25 d. apie 13.30-14.00 val. ji kartu su savo nepilnametėmis dukromis susiruošė eiti prie upės, esančios (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Išėjus į laiptinę išsikvietė liftą. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte. Atvykus liftui jame buvo dvi moterys: viena iš jų buvo senyvo amžiaus kaimynė, kuri gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte virš jų. Kitos moters ji nepažinojo, kaip vėliau sužinojo - T. M.. Lifte su minėtomis moterimis nebendravo. Atvažiavus liftui ji su dukromis išlipo pirmos. Minėtos moterys ėjo iš paskos. Einant link laiptinės išėjimo, moterys sustojo prie pašto dėžučių, ji su dukromis išėjo į lauką. Joms einant namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, išgirdo, kad T. M. pradėjo rėkti keiksmažodžius rusų kalba. Ji atsisuko, nes minėta moteris rėkė labai garsiai. Iš karto nesuprato, kad ji rėkia jai. Ji stovėjo nuo jos nutolusi maždaug 3 metrus ant laiptų ir pradėjo staigiai bėgti link jos. Pribėgusi nesuprato ką ji darys, pamanė, kad toliau rėks, visiškai nesitikėjo, kad ji puls. T. M., pribėgusi prie jos, griebė už plaukų, palenkė jos galvą žemyn ir sudavė ne mažiau nei 5 kumščiu smūgius jai į galvos sritį, pradėjo nagais draskyti jos veidą ir kaklą. Nuo kaklo nuplėšė auksinę grandinėlę, kuri plyšo, krito ant žemės, prarado pakabuką - kryželį. Jai buvo šokas. Suplėšė jos suknelę. Jos abi dukros labai išsigando, pradėjo verkti. Ji negalėjo laisvai judėti, kadangi T. M. laikė už plaukų ir mušė, todėl pradėjo šaukti vyresniajai dukrai S. V., kad ji skambintų pagalbos numerius 112 ir kviestų policiją. Jos dukra išsitraukė iš savo šortų galinės kišenės savo mobiliojo ryšio telefoną. Tuomet T. M. ją viena ranka laikydama už plaukų nustojo kita ranka mušti ir pradėjo tempti jos nepilnametei dukrai S. V. už plaukų, po ko išmušė jai iš rankų mobiliojo ryšio telefoną. Taip pat vis bandė su koja įspirti mažametei dukrai G.. Jei būtų įspyrusi, pataikytų kažkur į pilvo sritį. Telefonas nukrito ant žemės ir sudužo jo ekranas, buvo apibraižytas jo rėmas. Tuomet T. M. nutraukė jai nuo rankos piršto rankų ryšulį ir sugadino metalinį žiedą ant kurio kabėjo raktai. Raktai nukrito ir pasibarstė ant grindinio. Tada T. M. laikė ją už plaukų ir bandė pastatyti ant kelių. Ji jai kartojo, kad stotųsi prieš ją ant kelių ir atsiprašinėtų. Tuo pat metu atbėgo vyras, kurio ji nepažinojo ir matė jį pirmą kartą. Tas vyras atsistojo tarp jos ir T. M., kad ji nustotų mušti. Tuomet S. V. pakėlė nuo žemės savo telefoną, kurį jai iš rankų išmušė prieš jas smurtavusi moteris ir padavė jai. Numeriu 112 S. V. skambino iš jos telefono numerio (nurodytas). Kai ji paėmė telefoną, jau buvo sujungta su bendruoju pagalbos centru. Ji paaiškino visą situaciją ir iškvietė policiją. Minėtas vyras liko stovėti, nes T. M. buvo agresyvi, buvo baisu, kad ji ir vėl pradės ją ar jos vaikus mušti. Minėta senyvo amžiaus kaimynė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) aukšte, visą laiką stovėjo ant laiptų prie įėjimo į namą adresu (duomenys neskelbtini), ir šaukė necenzūrinius žodžius rusų kalba bei kurstė prieš ją ir jos dukrą smurtavusią T. M. ir toliau jas mušti. Dėl to ji suprato, kad ji yra prieš jas smurtaujančios T. M., gyvenančios (duomenys neskelbtini) aukšte, mama. Taip pat atpažino jos balsą, kadangi nuolat girdi kaip T. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini) aukšte virš jų, nuolat pykstasi su savo motina, rėkia ant savo vaikų. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Ji buvo šoko būsenoje, jos vaikai buvo labai išsigandę, labai verkė, buvo patyrę didelį stresą ir šoką. Paaiškino policijos pareigūnams kas atsitiko ir jie palydėjo namo bei užsirašė jas apgynusio vyro duomenis. Atėjusi namo paskambino savo vyrui T. V. ir pasakė, kad ją ir dukrą namo kieme užpuolė ir sumušė kaimynė iš (duomenys neskelbtini) aukšto, gyvenanti virš jų. Paaiškino, kad tai yra senyvo amžiaus kaimynės dukra. Vyras pasakė, kad ji rašytų pareiškimą. Po keletos valandų, tikslaus laiko nurodyti negali, namo grįžo vyras. Ji jam dar kartą papasakojo, kaip ji ir S. V. buvo užpultos. T. V. pasakė, kad nueis pas kaimynes ir pasakys, kad jos daugiau prie jų nelystų. Maždaug po 2 minučių T. V. grįžo ir pasakė, kad laiptinėje sutiko senyvo amžiaus kaimynę, į jos butą užėjęs nebuvo, ir ji pasakė, kad jos dukros nėra namie. Jis pasakė, kad senyvo amžiaus kaimynė sugriebė jį už rankos, nes jai nepatiko, kad jis pas ją atėjo, ir jis ją staigiai atstūmė. Jis paaiškino, kad senyvo amžiaus moterį atstūmė, nes ji jam sugriebė už dilbio. Jis labai išsigando, kadangi jo rankos dilbyje yra fistulė, nes jis 3 kartus į savaitę būtinai turi vykti į kraujo dializę, o jei bus pažeista fistulė, jam reikės daryti papildomą operaciją, kad ją pakeisti, kad ir dializės procedūrų atlikimas būtų įmanomas. Apie tai, kad T. V. būtų naudojęs smurtą prieš kaimynę, jis jai nieko nesakė. Jokio triukšmo ji negirdėjo. Maždaug po 10 minučių pas juos namo atvyko policijos pareigūnai, kuriems dar kartą buvo paaiškinta visa situacija. Dėl jos patirtų sužalojimų ji kreipėsi pas medicinos darbuotojus ir pas teismo medicinos ekspertus. Ji ir jos nepilnametė dukra S. V. nukentėjo nuo kaimynės T. M. smurto, jaunesnioji dukra iki šiol negali atsigauti nuo patirto streso. Jai padaryta fizinė, turtinė ir moralinė žala (t. 1, b. l. 58-60).
Liudytoja G. J. teismo posėdžio metu parodė, kad matė, kaip T. nukentėjusiąją griebė už palukų, tuo metu ji išėjo į balkoną ir sakė „ką darote, paleiskite, kodėl mušatės?“. Buvo darbininkas vyras, kuris išbėgo į lauką ir jas išskyrė. Nukentėjusioji pasakė savo dukrai, kad kviestų policiją, pasakė telefono numerį, kuriuo skambinti. Kai vyras jas išskyrė, nukentėjusioji pati paėmė telefoną ir išsikvietė policiją. T. M. veiksmų vaikų atžvilgiu nematė, vyresnioji šaukė, o mažoji stovėjo šalia, daugiau nieko nematė. Darbininkas liko su jomis ir sulaukė, kol atvyko policija. Jos butas yra trečiame aukšte, balkonas yra tiesiai į kiemą, todėl viską matė 4 metrų aukštumu.
Liudytoja G. J. (apklausa iš priešpriešinio ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-25062-20), parodė, kad gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 25 d. jos balkone statė langus. Tikslaus laiko nepamena, kai langų montuotojas, būdamas balkone jai šūktelėjo, kad mušasi moterys lauke. Ji atėjo į balkoną ir pamatė kaip kaimynė (įtariamoji), nežino iš kurio buto, sugriebusi kitą kaimynę (nukentėjusiąją) už plaukų laikė. Nukentėjusioji stovėjo ant gatvės, o įtariamoji stovėjo aukščiau ant šaligatvio. Kaimynė, kurią laikė už plaukų, šaukė „paleisk“. Šalia jos stovėjo jos vaikai - dvi mergaitės. Jaunesnė dukra verkė, matėsi, kad ją net kratė iš išgąsčio. Po to įtariamoji atitraukė dešinę savo ranką nuo kitos nukentėjusiosios kaimynės plaukų ir kaire ranka buvo įsikabinusi į plaukus, o dešine draskė per veidą, žemyn per kaklą ir krūtinės sritį. Ji šaukė, kad nesimuštų. Tada nukentėjusioji sušuko savo vyresnei dukrai paskambinti į policiją. Įtariamoji tai išgirdusi, ranka sudavė per telefoną, kurį mergaitė laikė rankoje. Telefonas krito ant žemės. Mergaitė pakėlė telefoną, buvo pasimetusi, šoko būsenoje. Girdėjo kaip mergaitė klausė, kokiu numeriu skambinti. Jai šūktelėjo, kad skambinti 112. Tada langų montuotojas išbėgo į lauką ir įtariamajai liepė nustoti muštis, sakė įtariamajai „ką tu darai vaikų akivaizdoje“. Įtariamoji buvo agresyvi, pikta, visa perbalusi. Jokio fizinio kontakto su įtariamąja nebuvo, montuotojas jos nelietė. Matė, kaip nukentėjusioji pati kvietė policiją telefonu. Ji grįžo į buto vidų. Montuotojas liko lauke, kad toliau kaimynė nesimuštų, ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų. Vėliau ji išėjo į lauką ir girdėjo kaip įtariamoji sakė save teisindama, kad ją užpuolė langų montuotojas. Ji matė, kaip policininkai pasodino įtariamąją į automobilį (t. 1, b. l. 91-93).
Liudytoja V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad norėjo važiuoti liftu, ten pamatė V.. T. M. jos nepažinojo, tai ji (V. M.) pasakė T., kad V. V. visą laiką prie jų lenda. T. M. ir V. V. ėjo viena šalia kitos, paskui atidarė duris ir pastūmė T. M. ant laiptų, ji vos nenugriuvo. V. V. dukros ėjo priekyje, o ji (V. M.) iš paskos. T. M. su V. V. barėsi, aiškinosi santykius o vaikai nuėjo žaisti. Tuo metu ji (V. M.) liko ant laiptų. Pro ją prabėgo kažkoks vaikinukas, jis sudavė kumščiu T. M., po to pro ją (V. M.) įbėgo į namą. T. M. nieko nedarė, nors V. V. ją tampė, suplėšė suknelę, užmynė ant kojos, sulaukė basutę. Nukentėjusioji iškvietė policiją, ir vaikus pasikvietė kai pareigūnai atvažiavo, iki tol vaikai žaidė ant sūpynių. Atvažiavusi policija V. M. liepė eiti namo, o T. M. išvežė. T. M. anksčiau nesirgo, bet gimė su patologiją, būdama maža buvo nukritusi nuo laiptų. Anksčiau ji nebuvo gydoma psichiatro, nieko tokio nepastebėjo. Po apsilankymo policijoje ji labai verkė, netiesa, kad ji muša vaikus. Dabar jai pagerėjo, ji normali, nors ir buvo normali. Šiuo metu T. M. gydosi ambulatoriškai, lankosi pas psichiatrą, neuropatologą. Jie bute gyvena keturiese, tarp bute gyvenančių asmenų konfliktų nekyla. Užvakar į jos namus nebuvo kviesta policija, triukšmas namuose buvo pas nukentėjusiąją, šaukė ir ji ir jos vyras. Ji (V. M.) nesu bausta administracine tvarka dėl triukšmo, nėra iškelta administracinė byla, tarp jų su kaimynais nėra dėl to pykčių.
Liudytoja V. M. (apklausa iš priešpriešinio ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-25062-20), parodė, kad 2020 m. birželio 25 d. apie 14.00 val. ji važiavo namo, esančio (duomenys neskelbtini), liftu su savo dukra T. M.. Jos gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte. (duomenys neskelbtini) aukšte į liftą įlipo kaimynė, kurios vardo nežino, pažįsta tik iš matymo, ji gyvena vienu aukštu žemiau nei ji. Važiuodama lifte kaimynė kažką burbėjo, tačiau žodžių negirdėjo. Išlipus iš lifto ji su dukra T. M. ėjo pirmos, už jų ėjo minėta kaimynė. Einant prie įėjimo minėta kaimynė pastūmė į nugarą jos dukrą. Jos dukra paklausė kaimynės, kodėl ji ją pastūmė. Moteris pradėjo įžeidinėti T. M. ir ją, sugriebė T. už drabužių. Iš minėto namo laiptinės greitai išbėgo jai nepažįstamas stambaus kūno sudėjimo vyras, kuris užpuolė jos dukrą T. M.. Jis pribėgęs pradėjo mušti T. M., kiek tiksliai ir į kurias kūno dalis buvo suduoti smūgiai, neprisimena. Buvo iškviesta policija aiškintis įvykusio konflikto. T. M. buvo nuvežta aiškintis įvykio detalių ir netrukus grįžo namo (t. 1, b. l. 104-105).
Liudytojas R. J. teismo posėdžio metu parodė, kad Jis mokė T. M. dukrą A. groti fleitą. Mergaitę į muzikos mokyklą atveždavo močiutė, kartais mama. Prieš 2-3 mėnesius močiutė kalbėjo, kad kaimynai pradėjo trukdyti groti, bet po kurio laiko jis pajausdavo, kad vaikas negrojęs. Pasakė, kad kaimynai daužo radiatorius, trukdo groti. Kurie kaimynai taip elgiasi, jam neįvardino. Mergaitė yra uždara, ji kartais prasitardavo, kad jai trukdoma groti. Fleitos dažniai yra labai maži, kad ji keltų triukšmą. Negali apibūdinti T. M. kaip konfliktiškos, jų šeima ramūs, rūpestingi žmonės.
Liudytojas R. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba N. Vilnios muzikos mokykloje muzikos mokytoju. T. M. pažįsta, nes jos dukra A. M. pas jį mokėsi. A. M. lankydavo muzikos mokyklą, pas ją namuose pamokų jai nevedė. Karantino metu vedė nuotoliu pamokas. A. M. groja fleita, buvo užduodami namų darbai. A. M. močiutė, kuri atvesdavo savo anūkę į pamoką, pasakojo, kad kaimynai pradėjus anūkei namuose groti trankydavo į radiatorius, tai būdavo dienos metu, laiptinėje kaimynai, kokie nežino, kabinėjosi, kad anūkė neva triukšmauja per garsiai grodama instrumentu (t. 1, b. l. 117-118).
Liudytojas E. P. teismo posėdžio metu parodė, kad negalėtų tiksliai pasakyti, kas ten įvyko, pamena, kad buvo iškvietimas, jog (duomenys neskelbtini) g. buvo konfliktas tarp kaimynų. Patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Atsimena, kad T. M. elgėsi labai agresyviai, nenorėjo bendradarbiauti, rėkė ant pareigūnų. Ar mergaitės verkė, neatsimena, bet jos buvo išsigandusios.
Liudytojas E. P. (apklausa iš priešpriešinio ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-25062-20), parodė, kad 2020 m. birželio 25 d. apie 13.30 val. iš Vilniaus AVPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), namo kieme tarp kaimynių įvyko konfliktas. Atvykus minėtu adresu, prie (duomenys neskelbtini) namo pasitiko pranešėja V. V., gyv. (duomenys neskelbtini). Pranešėja V. V. buvo su dvejomis nepilnametėmis dukromis. Ji paaiškino, kad jai su dukromis važiuojant minėto namo lifte prie jos nepilnamečių dukrų pristojo kaimynė iš (duomenys neskelbtini) aukšto. Nurodyta kaimynė, kaip nustatyta T. M., gyv. (duomenys neskelbtini), taip pat buvo įvykio vietoje. V. V. buvo labai susijaudinusi, verkė, aiškino, kad jai su dukromis išėjus iš namo laiptinės į kiemą, jas užpuolė T. M.. Pasak V. V. T. M. ją užpuolė, sugriebė už plaukų, apdraskė veidą. Matėsi, kad buvo apdraskyta V. V. lūpa, buvo suplėšyti jos viršutinės dalies drabužiai. Taip pat V. V. nurodė, kad konflikto metu T. M. užpuolė jos nepilnametę dukrą, sudaužė jos mobiliojo ryšio telefoną. Paprašius T. M. pasakoti įvykio detales, ji paaiškino, kad užsipuolė V. V. ir jos dukrą, kadangi jai į pašto dėžutę buvo įmestas žalias kiaušinis ir ji pamanė, kad tai V. V. dukra. T. M. neigė, kad naudojo smurtą prieš V. V. ir jos nepilnametę dukrą. T. M. sakė, kad pas ją ant kaklo yra smaugimo žymės, teigdama, kad ją smaugė V. V., tačiau kalbėdama su juo ji pati spaudė sau kaklą norėdama palikti žymes. Buvo akivaizdu, kad T. M. meluoja, kadangi dėl ūgio skirtumo V. V. nebūtų galėjusi ją smaugti, nes V. V. yra maždaug 20 cm žemesnė ir smulkesnio kūno sudėjimo už T. M.. Įvykio vietoje stovėjo dvi nepilnametės V. V. dukros, kurios atrodė labai išsigandusios. Taip pat įvykio vietoje buvo S. M., kuris paaiškino, kad yra langų montuotojas ir tą dieną dirbo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Dirbdamas pro langą jis pamatė, kad konflikto metu vyksta muštynės tarp dviejų moterų, todėl jis išėjo į lauką, norėdamas jas išskirti, kadangi matė stovinčias nepilnametes mergaites, kurios buvo išgąsdintos dėl vykstančio konflikto. S. M. teigė, kad jokio smurto nei prieš vieną konflikto dalyvę nenaudojo, tik jas išskyrė ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų, kad konfliktas vėl neatsinaujintų. Taip pat įvykio vietoje buvo V. M., tačiau ji nieko paaiškinti negalėjo. T. M. buvo pristatyta į Vilniaus m. trečiąjį policijos komisariatą. V. V. nurodė, kad pagalvos ir nuspręs, ar norės kreiptis dėl patirto smurto nuo T. M., kadangi tuo metu V. V. buvo labai susijaudinusi (t. 1, b. l. 100-101).
Liudytojas S. M. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykis galėjo būti 2020 m. birželį, galėjo būti (duomenys neskelbtini) g., šalia „Maximos“, jis tame objekte dirbo. Dirbo langų montuotoju, su kolega tuo metu montavo balkoną. Ėjo jauna moteris su vaikais, dviem mergaitėmis, viena buvo didesnė, kita – mažesnė. Buvo ir pagyvenusi moteris. Pagyvenusi moteris buvo agresyvi, kalbėjo necenzūriniais žodžiais, ji ir pradėjo užgaulioti. Jie langus montavo 3 aukšte, tai jos buvo po juo, tie įėjimu. Dirbdamas girdėjo jų konfliktą, pokalbio turinio jis neatsimena, bet T. M. nukentėjusiajai griebė už plaukų, jos suknelė ties petimi buvo suplėšyta, ji apdraskyta buvo. Vyresnioji mergaitė buvo pastumta, nes ji gynė mamą, ar nukrito ar ne, jis nematė. Vaikai pradėjo verkti, jis nuėjo moterų išskirti. Jis nusileido iš trečio aukšto, nes kaimynai nieko nedarė, žiūrėjo tik, policijos nekvietė. Jis išskyręs moteris buvo kartu ir sulaukė policijos. Vyresnioji moteris nuėjo ir buvo su, galimai, savo mama, jos ir jį užgauliojo. Kai atvažiavo policija ir jis papasakojo savo versiją pareigūnams, grįžo toliau dirbti.
Liudytojas S. M. (apklausa iš priešpriešinio ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-25062-20) parodė, kad 2020 m. birželio 25 d. dienos metu, po 12 val., tikslaus laiko nepamena, dirbo name, esančiame (duomenys neskelbtini). Yra langų montuotojas, dirbo trečiame aukšte, langai išėjo į minėto namo kiemo pusę. Dirbant jis išgirdo, kad kieme vyksta konfliktas. Pamatė, kad konfliktuoja 2 moterys. Nei vienos iš jų nepažįsta, matė pirmą kartą. Viena iš tu moterų buvo vyresnė, apie (duomenys neskelbtini) metus, stambaus kūno sudėjimo, maždaug apie 180 cm ūgio, žilstelėję plaukai. Kita moteris apie 165 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo. Kitų bruožų neįsiminė, nes matė jas neilgai. Išgirdęs triukšmą, kuris atkreipė jo dėmesį, pamatė, kad vyresnė moteris rėkia ir įžeidinėja jaunesnę. Žodinio konflikto metu tarp moterų buvo apie 10 metrų atstumas. Jaunesnė moteris buvo su dviem mergaitėmis, maždaug apie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metai amžiaus. Jaunesnė moteris kartu su mergaitėmis ėjo ir vyresnė moteris staiga prie jos pribėgo ir pagriebė už plaukų. Jaunesnė moteris bandė gintis, tačiau vyresnė moteris pradėjo ją tąsyti ir sudavė rankos delnu į įvairias kūno sritis, dažniausiai į galvos ir veido sritį. Abi mergaitės labai išsigando, pradėjo verkti. Jaunesnė moteris, kuri buvo mušama, pradėjo šaukti vyresniajai mergaitei, kad ji skambintų į policiją. Mergaitė išsitraukė mobiliojo ryšio telefoną. Tuomet ta vyresnė moteris pastūmė minėtą mergaitę ir išmušė iš jos rankos telefoną, kuris nukrito ant žemės. Kadangi pats augina dvi dukras, ramiai žiūrėti į tai kaip verkia išsigandę vaikai, tuo labiau, kai minėta vyresnio amžiaus moteris panaudojo prieš vaiką smurtą, jis išbėgo į kiemą. Išbėgęs atsistojo tarp abiejų moterų, minėta vyresnė moteris paleido jaunesniąją moterį. Jis norėjo eiti dirbti atgal, bet mergaitės labai verkė ir prašė pasilikti. Buvo akivaizdu, kad vaikai išsigandę, todėl nusprendė pasilikti, kol atvažiuos policijos pareigūnai. Kol tęsėsi konfliktas, minėta vyresnė moteris ir toliau įžeidinėjo jaunesniąją moterį. Taip pat laukiant policijos pareigūnų į kiemą išėjo kita pagyvenusi moteris, kuri taip pat įžeidinėjo jaunesniąją konflikto dalyvę, kaip suprato tai buvo vyresnės konflikto dalyvės motina. Pats jis jokio smurto prieš nieką nenaudojo, tik norėjo padėti užpultai moteriai ir su ja buvusioms mergaitėms, kadangi pačios jos apsiginti nuo jas užpuolusios moters nepajėgė (t. 1, b. l. 97-98).
Teismo psichiatrė ekspertė Jolanta Didžiokienė teismo posėdyje paaiškino, kad tvirtina komisijos pateiktą išvadą, jog baudžiamojo įstatymo uždraustos nusikalstamos veikos padarymo metu T. M. sirgo kliedesiniu sutrikimu, t. y. negalėjo suprasti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Ekspertizės atlikimo metu, taip pat ir šiuo metu ji serga šiuo lėtiniu psichikos sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. T. M. rekomenduotas priverstinis gydymas, t. y. ambulatorinis stebėjimas psichinės sveikatos priežiūros sąlygomis, t. y. pas apylinkės psichiatrą. Šis sutrikimas nėra pagydomas, galimos ilgesnės ar trumpesnės remisijos, nes ji pas psichiatrą jau lankėsi nuo 2000 m., dar anksčiau – nuo 1992 m. Jai buvo diagnozuoti tikai, po to 2000 m. buvo konfliktas su policija ir motina, kada jai įtarė lėtinį psichikos sutrikimą. Jai būtina taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, priverstinį ambulatorinį gydymą, nes jos kritika buvo dalinė, ji žadėjo lankytis ambulatoriškai pas psichiatrą. Ambulatoriškai priverstinai gydomi asmenys, jeigu yra paūmėjimas, gydymo režimo pažeidimas, elgesio neadekvatumas, turi būti nukreiptas į stacionarą. Geriausia būtų jai skirti prolonguoto veikimo vaistus, tai spręsti yra gydančio gydytojo kompetencijoje.
Asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, T. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pranešto įtarimo esmę suprato, nesutinka, savo kaltės nepripažįsta, ji gynėsi. Psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, narkologo įskaitoje neįrašyta, galvos traumų neturėjo. Ji gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini) su mama V. M. ir dviem nepilnamečiais vaikais. 2020 m. birželio 25 d. apie 13.30 val. ji su mama V. M. važiavo liftu, (duomenys neskelbtini) aukšte į liftą įlipo kaimynė su dviem vaikais. Jos motina anksčiau su šita kaimyne, kaip dabar sužinojo - V. V., konfliktavo dėl muzikos pamokų jos vaikui. Kai išlipo iš lifto, V. V. kažką burbuliavo, sakė, kad ji emigrantė, prostitutė, kad jos vaikai negabūs, o jos vaikai super. Išeidama iš laiptinės V. V. per juosmenį susmūgiavo, aplenkė ir toliau koliojosi su ja. Jos stovėjo prie laiptinės. Lauke ji su V. V. kalbėjosi. Šalia stovėjo V. V. vaikai. Pirmiausiai, V. V. jai bandė suduoti ranka per veidą, bet nepataikė, ji apsigynė rankomis. V. V. atsistojo jai ant kojos, sulaužė šlepetės kamštį, iš rankos V. V. iškrito raktas. Tada V. V. ėmė veržtis, pašaukė kažkokį vyrą, kuris atbėgo ją sumušti. Ji šaukė tą vyrą ir sakė „ateik čia, suduok jai“. Jie kartu pradėjo ją kumščiuoti. Vyras padarė jai dvi mėlynes rankomis du kartus. V. V. pastoviai įkalbėdavo tą vyrą: „kad ji atsijungtų“. Ji apsisuko ir nuėjo prie laiptinės, kur buvo jos mama, kuriai buvo bloga. Jie abu iškvietė policiją, ji girdėjo, prašė vaikų iškviesti. Įkalbinėjo vis tą vyrą, „ko tu jos bijai“. Atvažiavo policininkai: P. su padėjėja ir nuvežė į komisariatą Gerovės gatvėje (t. 1, b. l. 130-132).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2020 m. liepos 1 d. išvadoje Nr. G 1778/2020(01) nurodyta, kad: 1. V. V. kūne nustatytos poodinės kraujosruvos Krūtinės ląstoje, rankose. Sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais, galimai 5-7 paros iki apžiūros. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą; 2. Sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo ir yra 5-7 paros senumo; 3. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą; 4. Sužalojimai visumoje griuvinėjimui nėra būdingi; 5. Sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 55-56).
Nepilnametė nukentėjusioji S. V., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad su mama ir seserimi ruošėsi eiti prie upės. Įėjo į liftą, ten buvo dvi moterys, jos ramiai stovėjo ir važiavo, išėjo. Moterys sustojo prie pašto dėžučių. Jos norėjo išeiti, viena iš jų pradėjo rėkti ant jos mamos. Priėjo prie jos mamos, pradėjo rėkti, kad ji pravardžiuoja jos vaikus. Jos nusileido, mama pasakė, kad ji neapvardžiuoja ir jos išsigalvoja. Jos nutarė išeiti, kad nebūtų barnių, nusileido nuo laiptų. Moteris griebė mamą ir pradėjo mušti ją, pravardžiuoti. Mama pasakė, kad ji paimtų telefoną ir iškviestų policiją. Moteris jai paėmė už plaukų ir išmetė jos telefoną ir bandė koja mušti sesę. Sesė labai išsigando, pradėjo verkti, ji bandė pastumti. Mama rankose turėjo raktus, moteris juos sugriebė, numetė ir atsistojo ant raktų koja ir nedavė mamai. Išgirdo vyras ir išėjo, ir pastūmė tą moterį, sakė "ką čia darai?". Moteris pradėjo šaukti ant vyro ir nuėjo į laiptinę. Prie durų, kur domofonas, stovėjo jos mama, jos pradėjo šaukti ant to vyro, ant jų necenzūriniais žodžiais. Jos po to iškvietė policiją, policija atvažiavo. Jos grįžo namo. Policija atėjo pas jas namo ir klausė apie įvykį. Jos viską papasakojo. Po to keletą naktų ji jai sapnavosi. Jos sesuo išsigando, po įvykio pas ją atsirado tarsi kosulys. Kokia buvo diena, nepasakys, tai buvo apie 14 val., praeitą mėnesį, gal liepos mėnesį. Tai buvo namo kieme, kur aikštelėje, ten yra gatvė, aikštelė, laiptinė šiek tiek aukščiau, ten viskas nutiko. Moteris pradėjo mušti mamą, griebė už rankų, draskėsi, mušė per galvą, į krūtinę, suplėšė mamos suknelę, sudaužė jos telefoną. Ji viena ranka griebė, kita ranka mušė. Apdraskė lūpą, veidą prie akies, krūtinę, rankas. Mušė dešine ranka, kumščiu per galvą, o koja iš nugaros bandė jos seseriai įspirti. Ją griebė kaire ranka už plaukų, patempė plaukus ir paleido telefoną. Kai griebė už plaukų jai buvo baimė, pergyveno dėl mamos. Jai buvo svarbu, kad telefonas veiktų paskambinti. Ji pajuto baimę, pyktį, kad ji gali va taip paimti vaiką. Nelabai skaudėjo, buvo išsigandusi, jautė baimę. Jai iš rankos išmušė telefoną. Ji jai sudavė per ranką ir telefonas iškrito. Ji sudavė per kairę ranką, delną. Smūgis buvo labiau per telefoną, kad jis nukristų. Juto pyktį, baimę. Jai neskaudėjo, kaip ir dėl plaukų, neskaudėjo. Jai buvo svarbu paskambinti. Mama policiją iškvietė iš jos telefono. Tas dėdė praeidinėjo, ta moteris pasakė, kad neva jis yra mamos vyras. Ta moteris pasakė, kad jis atseit sakė, kad neva ją užmuš. Tas vyras remontavo kažkokį balkoną. Tą moterį matė tik tada, iki to jos nepažinojo. Kai ji užėjo į liftą, jos nepažinojo. Anksčiau, iki to, mama matė tą vyresnę moterį. Ji anksčiau nematė nei vienos iš jų. Jos vaikai nuo pat ryto pradeda bėgioti ir jos negali miegoti. Mama keletą kartų sakė, kad vaikai nebėgiotų nuo pat ryto, gal dėl tos pastabos kilo konfliktas. Mano, kad ta moteris ne visai normali. Nebuvo jokios priežasties taip elgtis. Jos akys buvo tokios nenormalios, pasiutusios. Ji bandė jos sesę mušti, nors turi savo mažus vaikus. Ta moteris gyvena virš jų. Jos gyvena bute (duomenys neskelbtini). Mama pastabą pasakė tai vyresnei moteriai, jos mamai. Vardo moters nežino. Mama jos dukros niekada nematė. Pastabą mama pasakė iki to įvykio jau seniai. Po to įvykio šį mėnesį, ją sutiko prie pašto dėžučių, ji pasakė, kad jei dar kartą jai priklijuos ant durų, ji ją (S. V. - mano pastaba) sumuš arba užmuš. Jai tada buvo baisu. Eini ir jauti baimę, kad ji kažkur išeis (t. 1, b. l. 87-89).
Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas. Garso įrašas daromas 2020 m. birželio 25 d. V. V. paskambinus Bendrojo pagalbos centro telefonu 112. Garso įrašo trukmė - 1 minutė ir 34 sekundės. Garso įrašas prasideda girdimu V. V. verkimu, pokalbio turinys: V. V. (toliau-V.V.): galite policiją iškviesti, kaimynė sumušė mane ir vaikus išgąsdino. Bendrojo pagalbos centro operatorius (toliau-BPC): koks miestas ponia, kur gyvenate? V.V.: (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini) gatvė, koks miestas ponia? V.V.: (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini), čia nuosavas namas ar daugiabutis? V.V.: čia monolitinis, žinos policija. BPC: tai kur Jūs, lauke? V.V.: lauke, jo ji mane pasitiko, viską man suplėšė, veidą sumušė ir vaikus išgąsdino. BPC: prieš kiek laiko tai? V.V.: va ką tik, ką jūs klausimus tokius užduodat aš nesuprantu, pas mane vaikai verkia. BPC: ką padarė kaimynas, ponia? V.V.: sumušė mane, gi sakau, ir vaikus išgąsdino, nenormali va rėkauja dar, stovi. BPC: vietoje Jūs? V.V.: gerai vyras išbėgo, padėjo (verkia, neįmanoma suprasti žodžių). BPC: medikų reikia Jums, ponia? V.V.: manau, kad ne, ji tik už plaukų. BPC: tai jis vietoje? žinote kur jis gyvena? vardą pavardę nurodysite policijai? V.V.: žinau, ji iš devinto aukšto. BPC: vardą pavardę pasakykit ponia. V.V. V.. BPC: V.? V.V.: V., jo. BPC: o pavardė Jūsų? V.V.: (verkia, neįmanoma suprasti žodžių). BPC: kokia Jūsų pavardė ponia? V.V.: V.. BPC: V.? V.V. : taip. BPC: tai čia dabar ką tik, prieš 5 minutes? V.V.: jo. BPC: gerai, informuojame policiją, laukite prašom (t. 1, b. l. 112-113).
Kitų objektų apžiūros protokole (apžiūra iš priešpriešinio ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-25062-20) nurodyta, kad apžiūros objektai yra vaizdo įrašai, daromi ,,Body“ kamera, kuria naudojasi atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai. Apžiūrimi keturi vaizdo įrašai. Vaizdo įrašai fiksuojam namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme.
Pirmojo vaizdo įrašo trukmė 5 minutės, pradžia 2020 m. birželio 25 d. 13:44:00 val. Vaizdo įraše fiksuojama V. V., gim. (duomenys neskelbtini)m., dvi mergaitės (V. V. dukros) ir S. M., gim. (duomenys neskelbtini)m. V. V. atrodo išsigandusi, verkia. Rankomis laiko suknelę, matosi, kad yra nuplėšta suknelės petneša. Policijos pareigūnas priėjęs prie jų klausia: ,,tai Jūs kvietėte policiją?“ V. V. atsako: ,,taip“. V. V. klausiama kas atsitiko ir ji atsako: ,,va sumušė mane“. S. M. sako: ,,aš asmeniškai esu darbininkas, montuoju langus, girdėjau, kad vaikai verkia, atbėgau ir atitraukiau va tą (parodo link laiptinės, kur stovi T. M., gim. (duomenys neskelbtini)m.), ji nesveika kažkokia. V. V. sako: ,,aš neisiu ten tikrai, ji ir vaiką mano mušė“. Policijos pareigūnas prieina prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės. Prie laiptinės stovi T. M. ir jos motina V. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. T. M. sako ,,mane užpuolė, vyras jos ir ji, suplėšė va, pradėjo įrodinėti visokias ten teises kurių nėra ir mano žeminti močiutę necenzūriniais žodžiais“. V. M. rusų kalba sako ,,staraja dura, jajicki kidajut v pačtovyj jaščik, deti po patalku begajut“. T. M. sako „pažiūrėk ką jis man padarė su kumščiu, o mane sudraskė“. Jokių sužalojimų pas V. M. matoma nėra. Stovėdama šalia V. M. visą laiką rusų kalba garsiai reiškia nepasitenkinimą. T. M. prašoma pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Ji atsako, kad neturi. Policijos pareigūnas prašo prisistatyti ir nurodyti gimimo datą. T. M. prisistato, nurodo, kad yra gimusi (duomenys neskelbtini).. Policijos pareigūnas prašo T. M. atsinešti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą iš namų. Ji užeina į laiptinę. Policijos pareigūnas grįžta prie V. V. ir klausia dėl ko konfliktas įvyko. V. V. atsako: „nežinau, ji mane pagavo, pasakė, kad aš ant jos vaikų kažką sakau, o aš jos vaikų visai nematau, o jie pastoviai ten triukšmauja <...> sako ty mne jaica kidaješ, prigąsdino mane, sako aš tave užmušiu ir va gerai vyras išbėgo, nes tikrai užmuštų, paėmė iš vaiko telefoną, ją vos ne už plaukų“. Policijos pareigūnas klausia S. M. ar jis pažįsta konflikto dalyves ir S. M. atsako, kad jis tiesiog dirbdamas pro langą pamatė konfliktą, išbėgęs tik nutraukė T. M. nuo V. V., nes išgirdo, kad vaikai verkia. Vaizdo įrašo pabaiga 2020 m. birželio 25 d. 13:49:01 val.
Antro vaizdo įrašo trukmė 5 minutės, pradžia 2020 m. birželio 25 d. 13:49:00 val. Vaizdo įraše fiksuojama V. V., kuri sako: ,,jai nepatinka, kad mes čia nuomojam butą, aš sutartį turiu, mes čia prirašyti su vaikais ir vyru, viskas legaliai, ji man va ką padarė, viską sudraskė, aš negaliu iki šiol nusiraminti“ ir rodo suplėšytus savo drabužius. Greitosios pagalbos V. V. atsisakė, padiktavo savo tel. Nr. (nurodytas), nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). S. M. pasako, kad viską matė, visą konfliktą, paaiškino, kad girdėjo kaip moterys pradėjo bartis, viena kitai kažką pasakė, V. V. ėjo su vaikais, o T. M. pribėgo prie V. V. ir pradėjo ją tąsyti. V. V. sakė, kad galvojo, kad nuo T. M. pabėgs, bet T. M. yra fiziškai stipresnė, aukštesnė ir didesnė už ją. S. M. pateikė savo duomenis. Paprašius dar kartą atpasakoti įvykio detales S. M. pasakė, kad matė konfliktą pro langą, girdėjo, kad verkia vaikai, matė kaip T. M. užpuolė V. V., V. V. vyresnioji dukra bandė ginti savo motiną, tuomet S. M. atbėgo ir atstūmė smurtaujančią T. M.. V. V. papildomai aiškino, kad važiuojant liftu T. M. ir V. M., tarpusavyje neigiamai kalbėjo apie V. V. vaikus. Fone girdima kaip garsiai šaukia T. M.. V. V. pasakoja, kad kaimynai yra sakę, kad T. M. yra gulėjusi psichiatrinėje ligoninėje. Parodo, kad T. M. jai apdraskė rankas, kumščiu sudavė į galvos sritį, plėšė ir nepaleido plaukų, suplėšė jos drabužius, trenkė į krūtinės sritį, apdraskė veidą. T. M. toliau šaukė stovėdama prie laiptinės durų. V. V. pasakė, kad rašys pareiškimą, kadangi M. bute vyksta nuolatiniai skandalai, jos (V. V.) vaikai eina į ugdymo įstaigas, vyras serga (neturi vieno inksto), namuose girdimas triukšmas iš M. buto, kuris trukdo ilsėtis, bijo, kad M. eis pas juos trankyti durų. Vaizdo įrašo pabaiga 2020 m. birželio 25 d. 13:54:00 val.
Trečio vaizdo įrašo trukmė 5 minutės, pradžia 2020 m. birželio 25 d. 13:53:59 val. Vaizdo įraše fiksuojama V. V. kuri pasakoja, kad kaimynai buvo pasiskundę dėl triukšmo M. bute, dėl ko kaip įtaria kaimynai, M. išdaužė jiems stiklą, pasakoja, kad T. M. ją užpuolė staiga. Pareigūnai pasiūlo palydė V. V. su vaikais namo, nes ji pati bijo. V. V. bijo užeiti į laiptinę, nes prie durų V. M. stovėdama garsiai replikuoja rusų kalba. T. M. taip pat toliau garsiai reiškia nepasitenkinimą susidariusia situacija, sako, kad V. V. vyras ja puola nurodydama į S. M.. Aiškina, kad vyras ją mušė kumščiais ir grasina, pasakoja, kad V. bute nuolat triukšmaujama, tačiau V. V. mato pirmą kartą. Vaizdo įrašo pabaiga 2020 m. birželio 25 d. 13:59:00 val.
Ketvirto vaizdo įrašo trukmė 5 minutės, pradžia 2020 m. birželio 25 d. 13:58:59 val. Vaizdo įraše fiksuojama T. M., kuri paaiškina, kad V. V. nepažįsta, bet žino kad ji gyvena tame pačiame name, aukštu žemiau, kuriame bute, ji nežino, ir naktimis V. V. ją pravardžiuoja, tačiau dėl to į policiją nesikreipė. T. M. sako, kad ji gynėsi nuo V. V., nes ji ją puolė. Rodo, kad ją sumušė V. V. vyras, nurodydama į S. M.. T. M. išaiškinama, kad ji turi pateikti paaiškinimą dėl įvykusio konflikto. T. M. nesutinka ir nurodo, kad rašys skundą, nes V. V. meluoja. T. M. prašoma įsėsti į policijos pareigūnų žymėtą automobilį, tačiau ji supyksta, atsisako sėsti ir nueina nuo policijos pareigūnų automobilio garsiai šaukdama. Taip pat pradeda šaukti V. M.. T. M. prašoma nusiraminti ir paaiškinama, kad jai atsisakius vykdyti teisėtus nurodymus ji bus sulaikyta. T. M. atsako, kad tai pareigų viršijimas ir pageidauja turėti advokatą. T. M. dar labiau supyksta ir dar garsiau šaukia. Vaizdo įrašo pabaiga 2020 m. birželio 25 d. 14:03:58 val. (t. 1, b. l. 106-108).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. liepos 30 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-277/2020 nurodyta, kad, išanalizavus turimą T. M. medicininę dokumentaciją, duomenis apie jos elgesį byloje nagrinėjamo įvykio metu bei jos pačios duotus paaiškinimus, būtų tikslinga objektyviai įvertinti jos psichikos būseną, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti tiek byloje nagrinėjamų įvykių metu, tiek ir šiuo metu. Todėl T. M. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 2, b. l. 9).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78-TPK-25/2021 nurodyta, kad ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu nesant galimybės atsakyti į teismo nutartyje pateiktus klausimus, rekomenduojama T. M. atlikti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę VTPT prie SAM Utenos ekspertiniame skyriuje (t. 2, b. l. 71-76).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-55/2021 pateikta išvada, kad: 1. T. M. jai inkriminuotos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2020 m. birželio 25 d.) sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - kliedesiniu sutrikimu, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų; 2. Atsakyta 1; 3. T. M. dėl savo psichikos būsenos negali visiškai aiškiai suprasti teisiškai svarbių jai inkriminuotos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui bei bylos nagrinėjimui teisme, negali adekvačiai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės, savarankiškai realizuoti savo procesinių teisių ir pareigų, todėl ji negali būti apklausiama, su ja negalima atlikti kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų ir jai nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdžiuose, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo ji nebus pilnavertė teismo proceso dalyvė ir tai gali pabloginti jos psichikos būseną. Jos parodymai gali būti įtakoti psichikos sutrikimo; 4. Šiuo metu T. M. serga lėtiniu psichikos sutrikimu - (duomenys neskelbtini), negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti; 5. Atsakyta 3; 6. T. M. rekomenduojamas priverstinis gydymas - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pas apylinkės psichiatrą (t. 2, b. l. 165-173).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad T. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Nors pati T. M. savo kaltės nepripažino ir nurodė, jog tai ją užpuolė, pastūmė, suplėšė suknelę ir sulaužė basutes, kad pribėgęs vyras sudavė smūgius, kitų byloje surinktų įrodymų visuma paneigia tokią T. M. poziciją. Nors viena liudytojų – V. M. patvirtino T. M. poziciją, jos parodymai vertinami kritiškai, kadangi ji yra T. M. motina. Veikos padarymo aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios V. V. ir nepilnametės nukentėjusiosios S. V. parodymai apie tai, kad V. V. su dukromis einant namo kieme, moterys, su kuriomis kartu važiavo liftu pradėjo kažką rusiškai rėkauti, V. V. atsisukus, pradėjo rėkti ant jos, užpuolė, tempė už plaukų, pradėjo mušti per galvą su kumščiu, davė per veidą, apdraskė prie kaklo srities, krūtinę, už plaukų taip pat sugriebė ir S. V., išmušė jai iš rankų telefoną, norėjo koja spirti G. V.. Taip pat liudytojų G. J., S. M. parodymai, jog matė, kaip T. M. buvo agresyvi, keikėsi, užsipuolė V. V. vaikų akivaizdoje, tampė už plaukų ir mušė. Agresyvų T. M. elgesį patvirtino ir liudytojo policijos pareigūno E. P. parodymai, „Body“ kamerų apžiūros protokolas. T. M. veika pagrįsta jau įvardytais ir kitais byloje surinktais duomenimis. Toks smurtinių veiksmų naudojimas prieš nukentėjusią V. V. sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, jos veiksmai prieš S. V. sukėlė mergaitei fizinį skausmą. Įvertinus šiuos ir kitus byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, jog T. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Vadovaujantis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 75U-II-55/2021, kurioje teigiama, kad T. M. tiek veikos padarymo metu, tiek ir šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, kadangi serga lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu, taip pat įvertinus teismo psichiatrės ekspertės teismo posėdyje duotus paaiškinimus, darytina išvada, kad inkriminuojamą veiką T. M. padarė būdama nepakaltinama (BK 17 straipsnio 1 dalis).
Nepakaltinamas asmuo, padaręs baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką, netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nebaudžiamas, nes nesuvokdamas savo veiksmų esmės ar negalėdamas jų valdyti jis negali suvokti ir jam skiriamos bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės esmės. Konstatavęs, jog buvo padarytos baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, teismas gali skirti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę.
Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama taikant priverčiamąsias medicinos priemones, yra asmens psichikos sutrikimas ir jo sunkumas, padarytos pavojingos veikos pobūdis, taip pat pavojus, kurį tas asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ir sveikatai. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas, kokią priverčiamąją medicinos priemonę tikslinga taikyti T. M., atsižvelgia į specialisto išvadoje pateiktas rekomendacijas ir išvadą, taip pat į ekspertės teisiamajame posėdyje duotus paaiškinimus. T. M. nustatyta lėtinė, progresuojanti, nepagydoma psichikos liga, galimi ligos atkryčiai. Ekspertės teigimu, T. M. kritika savo sveikatos atžvilgiu dalinė, todėl jai būtina psichiatro priežiūra. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad T. M. šiuo metu savo iniciatyva gydosi pas psichiatrą, tačiau būtinas bent pusės metų stebėjimo laikotarpis dėl gydymosi režimo užtikrinimo, ligos paūmėjimo kontrolės, teismas konstatuoja, jog T. M. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pas apylinkės psichiatrą (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pažymėtina, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė, bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis).
Dėl civilinio ieškinio
Baudžiamojoje byloje V. V. pateikė 3000 eurų civilinį ieškinį.
Tiek Lietuvos teismų praktiką formuojantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis, reglamentuojantis teisę pareikšti civilinį ieškinį baudžiamajame procese, numato galimybę reikšti ieškinį tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims, o procese dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nėra įtariamųjų ar kaltinamųjų bei nelaikytina, kad asmuo, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, padarė nusikalstamą veiką, t. y. tokiose bylose vartojama sąvoka baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padarė išvadą, kad bylose dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo negali būti priteisiamas civilinis ieškinys, bei taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251/2010). Aukštesniųjų teismų išvadas, kad procese dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo negali būti taikoma civilinė atsakomybė, kas taip pat reiškia, jog tokiame procese negali būti civilinio atsakovo statusą turinčių asmenų, patvirtina ir tai, kad BPK 404 straipsnis, numatantis asmenis, kurie gali skųsti teismo nutartį dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, nenumato civilinio atsakovo ar ieškovo.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.
Dėl kitų klausimų
Kompiuterinės laikmenos (CD 2 vnt.) su vaizdo įrašais iš Body kameros, bei nepilnametės nukentėjusiosios S. V. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, esančios byloje prie antro tomo viršelio, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.
2020 m. liepos 23 d. nutarimu T. M. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas nebendrauti su V. V., S. V., nutarčiai įsiteisėjus naikintinos (t. 2, b. l. 192-193).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,
nutaria:
pripažinti, kad T. M. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarė būdama nepakaltinama.
T. M. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pas apylinkės psichiatrą.
Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per šešis mėnesius teikti teismui pagal šios priemonės taikymo vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.
T. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimu nebendrauti su V. V., S. V. – panaikinti nutarčiai įsiteisėjus.
Nukentėjusiosios V. V. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Kompiuterines laikmenas (CD, 2 vnt.) esančias byloje, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.