Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, T. M., jos gynėjai - advokatei Snieguolei Uždanavičienei,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, aukštojo išsilavinimo, bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista, dėl baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. M., dėl lėtinio psichikos sutrikimo - (duomenys neskelbtini) negalėdama suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą: 2020 m. birželio 25 d. apie 13.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), pribėgusi prie nukentėjusiosios V. V., griebė jai už plaukų, palenkusi jos galvą, sudavė kumščiu ne mažiau kaip 5 smūgius į galvos sritį, toliau laikydama už plaukų draskė V. V. veidą ir kaklą, ir tuo pačiu metu griebė nepilnametei nukentusiajai S. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., už plaukų, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai V. V. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosrūvomis krūtinės ląstoje, rankose, ir sukėlė fizinį skausmą nepilnametei nukentėjusiajai S. V.. Tokiais savo veiksmais T. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismo psichiatrė ekspertė Jolanta Didžiokienė teismo posėdyje paaiškino, kad tvirtina komisijos pateiktą išvadą, jog baudžiamojo įstatymo uždraustos nusikalstamos veikos padarymo metu T. M. sirgo kliedesiniu sutrikimu, t. y. negalėjo suprasti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Ekspertizės atlikimo metu, taip pat ir šiuo metu ji serga šiuo lėtiniu psichikos sutrikimu, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. T. M. rekomenduotas priverstinis gydymas, t. y. ambulatorinis stebėjimas psichinės sveikatos priežiūros sąlygomis, t. y. pas apylinkės psichiatrą. Šis sutrikimas nėra pagydomas, galimos ilgesnės ar trumpesnės remisijos, nes ji pas psichiatrą jau lankėsi nuo 2000 m., dar anksčiau – nuo 1992 m. Jai buvo diagnozuoti tikai, po to 2000 m. buvo konfliktas su policija ir motina, kada jai įtarė lėtinį psichikos sutrikimą. Jai būtina taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, priverstinį ambulatorinį gydymą, nes jos kritika buvo dalinė, ji žadėjo lankytis ambulatoriškai pas psichiatrą. Ambulatoriškai priverstinai gydomi asmenys, jeigu yra paūmėjimas, gydymo režimo pažeidimas, elgesio neadekvatumas, turi būti nukreiptas į stacionarą. Geriausia būtų jai skirti prolonguoto veikimo vaistus, tai spręsti yra gydančio gydytojo kompetencijoje.

Asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, T. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pranešto įtarimo esmę suprato, nesutinka, savo kaltės nepripažįsta, ji gynėsi. Psichiatrinėse ligoninėse nesigydė, narkologo įskaitoje neįrašyta, galvos traumų neturėjo. Ji gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini) su mama V. M. ir dviem nepilnamečiais vaikais. 2020 m. birželio 25 d. apie 13.30 val. ji su mama V. M. važiavo liftu, (duomenys neskelbtini) aukšte į liftą įlipo kaimynė su dviem vaikais. Jos motina anksčiau su šita kaimyne, kaip dabar sužinojo - V. V., konfliktavo dėl muzikos pamokų jos vaikui. Kai išlipo iš lifto, V. V. kažką burbuliavo, sakė, kad ji emigrantė, prostitutė, kad jos vaikai negabūs, o jos vaikai super. Išeidama iš laiptinės V. V. per juosmenį susmūgiavo, aplenkė ir toliau koliojosi su ja. Jos stovėjo prie laiptinės. Lauke ji su V. V. kalbėjosi. Šalia stovėjo V. V. vaikai. Pirmiausiai, V. V. jai bandė suduoti ranka per veidą, bet nepataikė, ji apsigynė rankomis. V. V. atsistojo jai ant kojos, sulaužė šlepetės kamštį, iš rankos V. V. iškrito raktas. Tada V. V. ėmė veržtis, pašaukė kažkokį vyrą, kuris atbėgo ją sumušti. Ji šaukė tą vyrą ir sakė „ateik čia, suduok jai“. Jie kartu pradėjo ją kumščiuoti. Vyras padarė jai dvi mėlynes rankomis du kartus. V. V. pastoviai įkalbėdavo tą vyrą: „kad ji atsijungtų“. Ji apsisuko ir nuėjo prie laiptinės, kur buvo jos mama, kuriai buvo bloga. Jie abu iškvietė policiją, ji girdėjo, prašė vaikų iškviesti. Įkalbinėjo vis tą vyrą, „ko tu jos bijai“. Atvažiavo policininkai: P. su padėjėja ir nuvežė į komisariatą Gerovės gatvėje (t. 1, b. l. 130-132).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2020 m. liepos 1 d. išvadoje Nr. G 1778/2020(01) nurodyta, kad: 1. V. V. kūne nustatytos poodinės kraujosruvos Krūtinės ląstoje, rankose. Sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais, galimai 5-7 paros iki apžiūros. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą; 2. Sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo ir yra 5-7 paros senumo; 3. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą; 4. Sužalojimai visumoje griuvinėjimui nėra būdingi; 5. Sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 55-56).

Nepilnametė nukentėjusioji S. V., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad su mama ir seserimi ruošėsi eiti prie upės. Įėjo į liftą, ten buvo dvi moterys, jos ramiai stovėjo ir važiavo, išėjo. Moterys sustojo prie pašto dėžučių. Jos norėjo išeiti, viena iš jų pradėjo rėkti ant jos mamos. Priėjo prie jos mamos, pradėjo rėkti, kad ji pravardžiuoja jos vaikus. Jos nusileido, mama pasakė, kad ji neapvardžiuoja ir jos išsigalvoja. Jos nutarė išeiti, kad nebūtų barnių, nusileido nuo laiptų. Moteris griebė mamą ir pradėjo mušti ją, pravardžiuoti. Mama pasakė, kad ji paimtų telefoną ir iškviestų policiją. Moteris jai paėmė už plaukų ir išmetė jos telefoną ir bandė koja mušti sesę. Sesė labai išsigando, pradėjo verkti, ji bandė pastumti. Mama rankose turėjo raktus, moteris juos sugriebė, numetė ir atsistojo ant raktų koja ir nedavė mamai. Išgirdo vyras ir išėjo, ir pastūmė tą moterį, sakė "ką čia darai?". Moteris pradėjo šaukti ant vyro ir nuėjo į laiptinę. Prie durų, kur domofonas, stovėjo jos mama, jos pradėjo šaukti ant to vyro, ant jų necenzūriniais žodžiais. Jos po to iškvietė policiją, policija atvažiavo. Jos grįžo namo. Policija atėjo pas jas namo ir klausė apie įvykį. Jos viską papasakojo. Po to keletą naktų ji jai sapnavosi. Jos sesuo išsigando, po įvykio pas ją atsirado tarsi kosulys. Kokia buvo diena, nepasakys, tai buvo apie 14 val., praeitą mėnesį, gal liepos mėnesį. Tai buvo namo kieme, kur aikštelėje, ten yra gatvė, aikštelė, laiptinė šiek tiek aukščiau, ten viskas nutiko. Moteris pradėjo mušti mamą, griebė už rankų, draskėsi, mušė per galvą, į krūtinę, suplėšė mamos suknelę, sudaužė jos telefoną. Ji viena ranka griebė, kita ranka mušė. Apdraskė lūpą, veidą prie akies, krūtinę, rankas. Mušė dešine ranka, kumščiu per galvą, o koja iš nugaros bandė jos seseriai įspirti. Ją griebė kaire ranka už plaukų, patempė plaukus ir paleido telefoną. Kai griebė už plaukų jai buvo baimė, pergyveno dėl mamos. Jai buvo svarbu, kad telefonas veiktų paskambinti. Ji pajuto baimę, pyktį, kad ji gali va taip paimti vaiką. Nelabai skaudėjo, buvo išsigandusi, jautė baimę. Jai iš rankos išmušė telefoną. Ji jai sudavė per ranką ir telefonas iškrito. Ji sudavė per kairę ranką, delną. Smūgis buvo labiau per telefoną, kad jis nukristų. Juto pyktį, baimę. Jai neskaudėjo, kaip ir dėl plaukų, neskaudėjo. Jai buvo svarbu paskambinti. Mama policiją iškvietė iš jos telefono. Tas dėdė praeidinėjo, ta moteris pasakė, kad neva jis yra mamos vyras. Ta moteris pasakė, kad jis atseit sakė, kad neva ją užmuš. Tas vyras remontavo kažkokį balkoną. Tą moterį matė tik tada, iki to jos nepažinojo. Kai ji užėjo į liftą, jos nepažinojo. Anksčiau, iki to, mama matė tą vyresnę moterį. Ji anksčiau nematė nei vienos iš jų. Jos vaikai nuo pat ryto pradeda bėgioti ir jos negali miegoti. Mama keletą kartų sakė, kad vaikai nebėgiotų nuo pat ryto, gal dėl tos pastabos kilo konfliktas. Mano, kad ta moteris ne visai normali. Nebuvo jokios priežasties taip elgtis. Jos akys buvo tokios nenormalios, pasiutusios. Ji bandė jos sesę mušti, nors turi savo mažus vaikus. Ta moteris gyvena virš jų. Jos gyvena bute (duomenys neskelbtini). Mama pastabą pasakė tai vyresnei moteriai, jos mamai. Vardo moters nežino. Mama jos dukros niekada nematė. Pastabą mama pasakė iki to įvykio jau seniai. Po to įvykio šį mėnesį, ją sutiko prie pašto dėžučių, ji pasakė, kad jei dar kartą jai priklijuos ant durų, ji ją (S. V. - mano pastaba) sumuš arba užmuš. Jai tada buvo baisu. Eini ir jauti baimę, kad ji kažkur išeis (t. 1, b. l. 87-89).

Apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas. Garso įrašas daromas 2020 m. birželio 25 d. V. V. paskambinus Bendrojo pagalbos centro telefonu 112. Garso įrašo trukmė - 1 minutė ir 34 sekundės. Garso įrašas prasideda girdimu V. V. verkimu, pokalbio turinys: V. V. (toliau-V.V.): galite policiją iškviesti, kaimynė sumušė mane ir vaikus išgąsdino. Bendrojo pagalbos centro operatorius (toliau-BPC): koks miestas ponia, kur gyvenate? V.V.: (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini) gatvė, koks miestas ponia? V.V.: (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini), čia nuosavas namas ar daugiabutis? V.V.: čia monolitinis, žinos policija. BPC: tai kur Jūs, lauke? V.V.: lauke, jo ji mane pasitiko, viską man suplėšė, veidą sumušė ir vaikus išgąsdino. BPC: prieš kiek laiko tai? V.V.: va ką tik, ką jūs klausimus tokius užduodat aš nesuprantu, pas mane vaikai verkia. BPC: ką padarė kaimynas, ponia? V.V.: sumušė mane, gi sakau, ir vaikus išgąsdino, nenormali va rėkauja dar, stovi. BPC: vietoje Jūs? V.V.: gerai vyras išbėgo, padėjo (verkia, neįmanoma suprasti žodžių). BPC: medikų reikia Jums, ponia? V.V.: manau, kad ne, ji tik už plaukų. BPC: tai jis vietoje? žinote kur jis gyvena? vardą pavardę nurodysite policijai? V.V.: žinau, ji iš devinto aukšto. BPC: vardą pavardę pasakykit ponia. V.V. V.. BPC: V.? V.V.: V., jo. BPC: o pavardė Jūsų? V.V.: (verkia, neįmanoma suprasti žodžių). BPC: kokia Jūsų pavardė ponia? V.V.: V.. BPC: V.? V.V. : taip. BPC: tai čia dabar ką tik, prieš 5 minutes? V.V.: jo. BPC: gerai, informuojame policiją, laukite prašom (t. 1, b. l. 112-113).

Kitų objektų apžiūros protokole (apžiūra iš priešpriešinio ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-25062-20) nurodyta, kad apžiūros objektai yra vaizdo įrašai, daromi ,,Body“ kamera, kuria naudojasi atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai. Apžiūrimi keturi vaizdo įrašai. Vaizdo įrašai fiksuojam namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme.

Pirmojo vaizdo įrašo trukmė 5 minutės, pradžia 2020 m. birželio 25 d. 13:44:00 val. Vaizdo įraše fiksuojama V. V., gim. (duomenys neskelbtini)m., dvi mergaitės (V. V. dukros) ir S. M., gim. (duomenys neskelbtini)m. V. V. atrodo išsigandusi, verkia. Rankomis laiko suknelę, matosi, kad yra nuplėšta suknelės petneša. Policijos pareigūnas priėjęs prie jų klausia: ,,tai Jūs kvietėte policiją?“ V. V. atsako: ,,taip“. V. V. klausiama kas atsitiko ir ji atsako: ,,va sumušė mane“. S. M. sako: ,,aš asmeniškai esu darbininkas, montuoju langus, girdėjau, kad vaikai verkia, atbėgau ir atitraukiau va tą (parodo link laiptinės, kur stovi T. M., gim. (duomenys neskelbtini)m.), ji nesveika kažkokia. V. V. sako: ,,aš neisiu ten tikrai, ji ir vaiką mano mušė“. Policijos pareigūnas prieina prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinės. Prie laiptinės stovi T. M. ir jos motina V. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. T. M. sako ,,mane užpuolė, vyras jos ir ji, suplėšė va, pradėjo įrodinėti visokias ten teises kurių nėra ir mano žeminti močiutę necenzūriniais žodžiais“. V. M. rusų kalba sako ,,staraja dura, jajicki kidajut v pačtovyj jaščik, deti po patalku begajut“. T. M. sako „pažiūrėk ką jis man padarė su kumščiu, o mane sudraskė“. Jokių sužalojimų pas V. M. matoma nėra. Stovėdama šalia V. M. visą laiką rusų kalba garsiai reiškia nepasitenkinimą. T. M. prašoma pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Ji atsako, kad neturi. Policijos pareigūnas prašo prisistatyti ir nurodyti gimimo datą. T. M. prisistato, nurodo, kad yra gimusi (duomenys neskelbtini).. Policijos pareigūnas prašo T. M. atsinešti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą iš namų. Ji užeina į laiptinę. Policijos pareigūnas grįžta prie V. V. ir klausia dėl ko konfliktas įvyko. V. V. atsako: „nežinau, ji mane pagavo, pasakė, kad aš ant jos vaikų kažką sakau, o aš jos vaikų visai nematau, o jie pastoviai ten triukšmauja <...> sako ty mne jaica kidaješ, prigąsdino mane, sako aš tave užmušiu ir va gerai vyras išbėgo, nes tikrai užmuštų, paėmė iš vaiko telefoną, ją vos ne už plaukų“. Policijos pareigūnas klausia S. M. ar jis pažįsta konflikto dalyves ir S. M. atsako, kad jis tiesiog dirbdamas pro langą pamatė konfliktą, išbėgęs tik nutraukė T. M. nuo V. V., nes išgirdo, kad vaikai verkia. Vaizdo įrašo pabaiga 2020 m. birželio 25 d. 13:49:01 val.

Antro vaizdo įrašo trukmė 5 minutės, pradžia 2020 m. birželio 25 d. 13:49:00 val. Vaizdo įraše fiksuojama V. V., kuri sako: ,,jai nepatinka, kad mes čia nuomojam butą, aš sutartį turiu, mes čia prirašyti su vaikais ir vyru, viskas legaliai, ji man va ką padarė, viską sudraskė, aš negaliu iki šiol nusiraminti“ ir rodo suplėšytus savo drabužius. Greitosios pagalbos V. V. atsisakė, padiktavo savo tel. Nr. (nurodytas), nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). S. M. pasako, kad viską matė, visą konfliktą, paaiškino, kad girdėjo kaip moterys pradėjo bartis, viena kitai kažką pasakė, V. V. ėjo su vaikais, o T. M. pribėgo prie V. V. ir pradėjo ją tąsyti. V. V. sakė, kad galvojo, kad nuo T. M. pabėgs, bet T. M. yra fiziškai stipresnė, aukštesnė ir didesnė už ją. S. M. pateikė savo duomenis. Paprašius dar kartą atpasakoti įvykio detales S. M. pasakė, kad matė konfliktą pro langą, girdėjo, kad verkia vaikai, matė kaip T. M. užpuolė V. V., V. V. vyresnioji dukra bandė ginti savo motiną, tuomet S. M. atbėgo ir atstūmė smurtaujančią T. M.. V. V. papildomai aiškino, kad važiuojant liftu T. M. ir V. M., tarpusavyje neigiamai kalbėjo apie V. V. vaikus. Fone girdima kaip garsiai šaukia T. M.. V. V. pasakoja, kad kaimynai yra sakę, kad T. M. yra gulėjusi psichiatrinėje ligoninėje. Parodo, kad T. M. jai apdraskė rankas, kumščiu sudavė į galvos sritį, plėšė ir nepaleido plaukų, suplėšė jos drabužius, trenkė į krūtinės sritį, apdraskė veidą. T. M. toliau šaukė stovėdama prie laiptinės durų. V. V. pasakė, kad rašys pareiškimą, kadangi M. bute vyksta nuolatiniai skandalai, jos (V. V.) vaikai eina į ugdymo įstaigas, vyras serga (neturi vieno inksto), namuose girdimas triukšmas iš M. buto, kuris trukdo ilsėtis, bijo, kad M. eis pas juos trankyti durų. Vaizdo įrašo pabaiga 2020 m. birželio 25 d. 13:54:00 val.

Trečio vaizdo įrašo trukmė 5 minutės, pradžia 2020 m. birželio 25 d. 13:53:59 val. Vaizdo įraše fiksuojama V. V. kuri pasakoja, kad kaimynai buvo pasiskundę dėl triukšmo M. bute, dėl ko kaip įtaria kaimynai, M. išdaužė jiems stiklą, pasakoja, kad T. M. ją užpuolė staiga. Pareigūnai pasiūlo palydė V. V. su vaikais namo, nes ji pati bijo. V. V. bijo užeiti į laiptinę, nes prie durų V. M. stovėdama garsiai replikuoja rusų kalba. T. M. taip pat toliau garsiai reiškia nepasitenkinimą susidariusia situacija, sako, kad V. V. vyras ja puola nurodydama į S. M.. Aiškina, kad vyras ją mušė kumščiais ir grasina, pasakoja, kad V. bute nuolat triukšmaujama, tačiau V. V. mato pirmą kartą. Vaizdo įrašo pabaiga 2020 m. birželio 25 d. 13:59:00 val.

Ketvirto vaizdo įrašo trukmė 5 minutės, pradžia 2020 m. birželio 25 d. 13:58:59 val. Vaizdo įraše fiksuojama T. M., kuri paaiškina, kad V. V. nepažįsta, bet žino kad ji gyvena tame pačiame name, aukštu žemiau, kuriame bute, ji nežino, ir naktimis V. V. ją pravardžiuoja, tačiau dėl to į policiją nesikreipė. T. M. sako, kad ji gynėsi nuo V. V., nes ji ją puolė. Rodo, kad ją sumušė V. V. vyras, nurodydama į S. M.. T. M. išaiškinama, kad ji turi pateikti paaiškinimą dėl įvykusio konflikto. T. M. nesutinka ir nurodo, kad rašys skundą, nes V. V. meluoja. T. M. prašoma įsėsti į policijos pareigūnų žymėtą automobilį, tačiau ji supyksta, atsisako sėsti ir nueina nuo policijos pareigūnų automobilio garsiai šaukdama. Taip pat pradeda šaukti V. M.. T. M. prašoma nusiraminti ir paaiškinama, kad jai atsisakius vykdyti teisėtus nurodymus ji bus sulaikyta. T. M. atsako, kad tai pareigų viršijimas ir pageidauja turėti advokatą. T. M. dar labiau supyksta ir dar garsiau šaukia. Vaizdo įrašo pabaiga 2020 m. birželio 25 d. 14:03:58 val. (t. 1, b. l. 106-108).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus 2020 m. liepos 30 d. specialisto išvadoje Nr. 89TPK-277/2020 nurodyta, kad, išanalizavus turimą T. M. medicininę dokumentaciją, duomenis apie jos elgesį byloje nagrinėjamo įvykio metu bei jos pačios duotus paaiškinimus, būtų tikslinga objektyviai įvertinti jos psichikos būseną, gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti tiek byloje nagrinėjamų įvykių metu, tiek ir šiuo metu. Todėl T. M. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 2, b. l. 9).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 78-TPK-25/2021 nurodyta, kad ambulatorinės teismo psichiatrijos ekspertizės metu nesant galimybės atsakyti į teismo nutartyje pateiktus klausimus, rekomenduojama T. M. atlikti stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę VTPT prie SAM Utenos ekspertiniame skyriuje (t. 2, b. l. 71-76).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-55/2021 pateikta išvada, kad: 1. T. M. jai inkriminuotos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2020 m. birželio 25 d.) sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu - kliedesiniu sutrikimu, negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų; 2. Atsakyta 1; 3. T. M. dėl savo psichikos būsenos negali visiškai aiškiai suprasti teisiškai svarbių jai inkriminuotos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybių, turinčių reikšmės ikiteisminiam tyrimui bei bylos nagrinėjimui teisme, negali adekvačiai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės, savarankiškai realizuoti savo procesinių teisių ir pareigų, todėl ji negali būti apklausiama, su ja negalima atlikti kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų ir jai nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdžiuose, nes dėl lėtinio psichikos sutrikimo ji nebus pilnavertė teismo proceso dalyvė ir tai gali pabloginti jos psichikos būseną. Jos parodymai gali būti įtakoti psichikos sutrikimo; 4. Šiuo metu T. M. serga lėtiniu psichikos sutrikimu - (duomenys neskelbtini), negali suprasti savo veiksmų ir jų valdyti; 5. Atsakyta 3; 6. T. M. rekomenduojamas priverstinis gydymas - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pas apylinkės psichiatrą (t. 2, b. l. 165-173).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad T. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Nors pati T. M. savo kaltės nepripažino ir nurodė, jog tai ją užpuolė, pastūmė, suplėšė suknelę ir sulaužė basutes, kad pribėgęs vyras sudavė smūgius, kitų byloje surinktų įrodymų visuma paneigia tokią T. M. poziciją. Nors viena liudytojų – V. M. patvirtino T. M. poziciją, jos parodymai vertinami kritiškai, kadangi ji yra T. M. motina. Veikos padarymo aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios V. V. ir nepilnametės nukentėjusiosios S. V. parodymai apie tai, kad V. V. su dukromis einant namo kieme, moterys, su kuriomis kartu važiavo liftu pradėjo kažką rusiškai rėkauti, V. V. atsisukus, pradėjo rėkti ant jos, užpuolė, tempė už plaukų, pradėjo mušti per galvą su kumščiu, davė per veidą, apdraskė prie kaklo srities, krūtinę, už plaukų taip pat sugriebė ir S. V., išmušė jai iš rankų telefoną, norėjo koja spirti G. V.. Taip pat liudytojų G. J., S. M. parodymai, jog matė, kaip T. M. buvo agresyvi, keikėsi, užsipuolė V. V. vaikų akivaizdoje, tampė už plaukų ir mušė. Agresyvų T. M. elgesį patvirtino ir liudytojo policijos pareigūno E. P. parodymai, „Body“ kamerų apžiūros protokolas. T. M. veika pagrįsta jau įvardytais ir kitais byloje surinktais duomenimis. Toks smurtinių veiksmų naudojimas prieš nukentėjusią V. V. sukėlė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, jos veiksmai prieš S. V. sukėlė mergaitei fizinį skausmą. Įvertinus šiuos ir kitus byloje surinktus duomenis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, jog T. M. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Vadovaujantis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu Nr. 75U-II-55/2021, kurioje teigiama, kad T. M. tiek veikos padarymo metu, tiek ir šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, kadangi serga lėtiniu psichikos sutrikimu – kliedesiniu sutrikimu, taip pat įvertinus teismo psichiatrės ekspertės teismo posėdyje duotus paaiškinimus, darytina išvada, kad inkriminuojamą veiką T. M. padarė būdama nepakaltinama (BK 17 straipsnio 1 dalis).

Nepakaltinamas asmuo, padaręs baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką, netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir nebaudžiamas, nes nesuvokdamas savo veiksmų esmės ar negalėdamas jų valdyti jis negali suvokti ir jam skiriamos bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės esmės. Konstatavęs, jog buvo padarytos baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, teismas gali skirti asmeniui priverčiamąją medicinos priemonę.

Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos atsižvelgiama taikant priverčiamąsias medicinos priemones, yra asmens psichikos sutrikimas ir jo sunkumas, padarytos pavojingos veikos pobūdis, taip pat pavojus, kurį tas asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ir sveikatai. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas, kokią priverčiamąją medicinos priemonę tikslinga taikyti T. M., atsižvelgia į specialisto išvadoje pateiktas rekomendacijas ir išvadą, taip pat į ekspertės teisiamajame posėdyje duotus paaiškinimus. T. M. nustatyta lėtinė, progresuojanti, nepagydoma psichikos liga, galimi ligos atkryčiai. Ekspertės teigimu, T. M. kritika savo sveikatos atžvilgiu dalinė, todėl jai būtina psichiatro priežiūra. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad T. M. šiuo metu savo iniciatyva gydosi pas psichiatrą, tačiau būtinas bent pusės metų stebėjimo laikotarpis dėl gydymosi režimo užtikrinimo, ligos paūmėjimo kontrolės, teismas konstatuoja, jog T. M. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pas apylinkės psichiatrą (BK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė, bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis).

Dėl civilinio ieškinio

Baudžiamojoje byloje V. V. pateikė 3000 eurų civilinį ieškinį.

Tiek Lietuvos teismų praktiką formuojantis Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas, atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis, reglamentuojantis teisę pareikšti civilinį ieškinį baudžiamajame procese, numato galimybę reikšti ieškinį tik įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims, o procese dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nėra įtariamųjų ar kaltinamųjų bei nelaikytina, kad asmuo, kuriam taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės, padarė nusikalstamą veiką, t. y. tokiose bylose vartojama sąvoka baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, padarė išvadą, kad bylose dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo negali būti priteisiamas civilinis ieškinys, bei taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-251/2010). Aukštesniųjų teismų išvadas, kad procese dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo negali būti taikoma civilinė atsakomybė, kas taip pat reiškia, jog tokiame procese negali būti civilinio atsakovo statusą turinčių asmenų, patvirtina ir tai, kad BPK 404 straipsnis, numatantis asmenis, kurie gali skųsti teismo nutartį dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo, nenumato civilinio atsakovo ar ieškovo.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Dėl kitų klausimų

Kompiuterinės laikmenos (CD 2 vnt.) su vaizdo įrašais iš Body kameros, bei nepilnametės nukentėjusiosios S. V. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, esančios byloje prie antro tomo viršelio, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti baudžiamojoje byloje.

2020 m. liepos 23 d. nutarimu T. M. paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas nebendrauti su V. V., S. V., nutarčiai įsiteisėjus naikintinos (t. 2, b. l. 192-193).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nutaria:

pripažinti, kad T. M. baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarė būdama nepakaltinama.

T. M. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pas apylinkės psichiatrą.

Įpareigoti sveikatos priežiūros įstaigą ne rečiau nei kartą per šešis mėnesius teikti teismui pagal šios priemonės taikymo vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą.

T. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimu nebendrauti su V. V., S. V. – panaikinti nutarčiai įsiteisėjus.

Nukentėjusiosios V. V. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kompiuterines laikmenas (CD, 2 vnt.) esančias byloje, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.