Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. Z. ieškinį atsakovui R. Z., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Prienų rajone, išnagrinėjo ieškovės Ž. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose 2022 m. rugsėjo 20 d. gautas ieškovės Ž. Z. atstovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo nepilnamečių vaikų E. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. Z., gimusio (duomenys neskelbtini), laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, maksimalios bendravimo tvarkos ir išlaikymo priteisimo iš atsakovo iki sprendimo priėmimo dienos, nurodžius, kad mediacijos procesas nėra baigtas, dėl ko prašoma 14 dienų terminą ieškinio pateikimui nustatyti po neteisminės mediacijos pabaigos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas atmestinas.

Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo jam galbūt nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-874/2012; 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-491-157/2015). Taigi, teismas iš esmės turi nuspręsti, ar prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebuvo galima pateikti kartu su ieškiniu, ir ar laikinųjų apsaugos priemonių nepritaikymas šiuo atveju iš tiesų padidintų žalą.

Šeimos teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečios knygos nuostatos. Joje įtvirtintos normos yra specialiosios Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų atžvilgiu. CK 3.65 straipsnis reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą būtent šeimos bylose. CK 3.65 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos laikinųjų apsaugos priemonių šeimos byloje rūšys. Laikinųjų apsaugos priemonių rūšis detalizuoja ir CPK 145 straipsnis. Tokių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. CK 3.65 straipsnyje įtvirtinto specialiojo laikinųjų apsaugos priemonių instituto tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės, taigi, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, t. y. turi egzistuoti tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principas (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas išimtinai atsižvelgia į nepilnamečio vaiko interesus. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11 straipsniu, pažymėtina tai, kad vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina abu tėvai.

Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 20 straipsnis numato privalomosios mediacijos atvejus. Privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šiuos ginčus: šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka; kitais įstatymų nustatytais atvejais. Privaloma ikiteisminė mediacija šeimos ginčuose įsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d.

CK 3.1 straipsnio 1 dalis numato, kad CK trečiosios knygos normos nustato bendruosius šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus ir reglamentuoja santuokos sudarymo, jos galiojimo bei nutraukimo pagrindus ir tvarką, sutuoktinių turtines ir asmenines neturtines teises, vaikų kilmės nustatymą, vaikų ir tėvų bei kitų šeimos narių tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos ir rūpybos, civilinės būklės aktų registravimo tvarkos pagrindines nuostatas. Taigi, CK reglamentavimas numato, kad ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodyti reikalavimai yra šeimos teisės instituto dalis.

Teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos, tačiau, paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams (CPK 147 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą su prašymu iki ieškinio padavimo dienos taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo, ir nustatyti 14 dienų terminą ieškinio pateikimui po neteisminės mediacijos pabaigos. Iš prie prašymo pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė inicijavo mediacijos procesą, su kuria sutiko atsakovas 2022 m. rugsėjo 13 d., dėl ko Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 2022 m. rugsėjo 16 d. sprendimu šalių mediatore buvo paskirta A. S.. Tačiau prie prašymo nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo šalys, sutikę su mediacijos procedūra, pradėjo mediacijos sesijas ar pasinaudojo privalomąja mediacija, iš jos pasitraukė ir pan., ar, kad mediacija savo tikslų nepasiekė.

Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, esant inicijuotai mediacijos procedūrai ir paskirtam mediatoriui, teismo vertinimu, šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutui pagrindo nėra. Kita vertus, ieškovė, apsiribodama deklaratyviais teiginiais, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kylančią grėsmę nepilnamečių vaikų interesams, atsakovo netinkamą pareigų atlikimą ar visišką neatlikimą nepilnamečių vaikų atžvilgiu, taip pat ji nepateikė ir jokių duomenų, patvirtinančių, kad jai draudžiama matytis ir bendrauti su vaikais, kad atsakovas amoraliu ar kitu žalingu elgesiu daro žalą vaikų vystymuisi, naudoja psichologinį ar fizinį smurtą šių atžvilgiu, girtuokliauja, turi diagnozuotų ligų, kurios kliudytų tinkamai atlikti tėvo pareigas, o taip pat, kad atsakovas neturi galimybių užtikrinti nepilnamečiams vaikams tinkamas gyvenimo, buities, ugdymo, lavinimo, sveikatos priežiūros paslaugas ar, kad jis ribotų bendravimo galimybes ir kt.

Atkreiptinas dėmesys, kad išankstinė šeimos ginčų nagrinėjimo tvarka yra skirta ne atsitiktinai, o sąmoningu įstatymo leidėjo siekiu sudaryti galimybes šalims taikiai susitarti. Tokiu būdu ne tik nepažeidžiami vaiko interesai, bet priešingai, šalys yra apsaugotos nuo bylinėjimosi išlaidų ir ilgų teisminių procesų. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, esant tarp šalių inicijuotai mediacijos procedūrai ir ieškovei, atstovaujamai kvalifikuoto teisininko – advokato, nepateikus jokių įrodymų, pagrindžiančių prašyme nurodytas aplinkybes (kreipimųsi į policiją, vaiko teisių apsaugos instituciją ir pan.), kurių pagrindu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o taip pat ir duomenų apie ieškovės turtinę – finansinę padėtį, darbinius santykius, gyvenamąją vietą, šeimos sudėtį, sveikatos būklę ir kitus veiksnius, sietinus su gebėjimu užtikrinti vaikams tinkamas gyvenimo, ugdymo, buities ir pan. sąlygas, spręstina, kad ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra įrodytas ir pagrįstas leistinomis CPK įrodinėjimo priemonėmis. Kita vertus, įstatymų leidėjas nėra imperatyviai įtvirtinęs neteisminės mediacijos procedūros termino trukmės, todėl šių priemonių pritaikymas šioje situacijoje, teismo vertinimu, neatitiktų ir pačios mediacijos instituto esmės ir paskirties, o taip pat prieštarautų šalių lygiateisiškumo, nešališkumo ir neutralumo principams. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka našta pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Atsižvelgiant į tai, kad mediacijos terminas yra neapibrėžtas įstatymo leidėjo ir priklauso nuo pačių šalių geranoriško ir racionalaus požiūrio į ieškomą ir abiem pusėms priimtiną taikaus ginčo sprendimo variantą, šiam tikslui pagal šalių išreikštus ketinimus pasiekti esant reikalingam neapibrėžtam laiko tarpui, ieškovei prašant nustatyti 14 dienų terminą ieškiniui pateikti po neteisminės mediacijos pabaigos ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki teismo sprendimo priėmimo dienos, spręstina, kad ir dėl šių aplinkybių, toks prašymas neatitinka proceso ekonomiškumo, koncentracijos bei proporcingumo principų.

Pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta bei bendravimo su skyriumi gyvenančiu vienu iš tėvų galima tik išsprendus ginčą iš esmės, t. y. nustačius vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, laikotarpį, su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu, įvertinus motinos ir tėvo asmenines savybes, moralines – dorovines nuostatas, šalis charakterizuojančius duomenis, buities sąlygas, sveikatos būklę, gaunamas pajamas ir kitus bylai reikšmingus duomenis atsižvelgus į geriausius vaiko interesus, o taip pat išklausius vaiko, gebančio išreikšti savo nuomonę, požiūrį. Taip pat bus įvertinti ir kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaikų auklėjimą, vystymąsi, dalyvavimas vaikus auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, kiekvieno iš tėvų galimybės sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, materialinę tėvų padėtį, kitas aplinkybes), tėvo (motinos) sugyventinio ar sutuoktinio požiūris į vaiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsniu, 145 straipsnio 1 dalies 13 punktu, 151-152 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsniu,

nutaria:

atmesti ieškovės Ž. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.