- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-12-22
- Bylos Nr.
- 1A-406-282/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26726-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- A. B., R. R.
- Advokatai
- Vida Povilaitienė, Edmundas Jankaitis
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir jam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė 10 mėnesių laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., prie 2016-07-20 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 75 str., 69 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per visą bausmės atidėjimo laikotarpį gydytis priklausomybės ligas, neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos, t. y. Raseinių r. ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per pirmus šešis bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius atlyginti L. B. padarytą turtinę žalą.
Tuo pačiu nuosprendžiu kaltu pripažintas ir R. R., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nuteistas už tai, kad kartu su R. R. 2016-06-06, apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, per saugomą teritoriją juosiančią metalinę tvorą įsibrovė į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ metalo supirkimo aikštelę, iš kur pagrobė metalo pjaustymo įrangos dalis – 70 eurų vertės metalo pjaustymo įrangos rankeną su reguliatoriumi, 4 vnt. 140 eurų bendros vertės naudotų metalo pjaustymo įrangos rankenų su reguliatoriumi, 85 eurų vertės kampinį šlifuoklį, 40 eurų vertės 40 m. ilgio elektros prailginimo laidą, tuo padarydami UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bendrą 335 eurų turtinę žalą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė prašo Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. B., pritaikius BK 75 str., paskirtos bausmės vykdymas atidėtas, ir paskirti laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Nurodo, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes nebuvo pagrindo dar kartą atidėti A. B. paskirtos bausmės vykdymo BK 75 straipsnio pagrindu. Pažymi, kad šiuo atveju įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teismui nebuvo pagrindo nuosprendyje išdėstytais motyvais A. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti ir trečią kartą. Atsižvelgdama į tai, kad A. B. per trumpesnį nei vienerių metų laikotarpį teistas tris kartus, nusikalto neišnykus teistumui už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, prokurorės tvirtina, kad paskirta bausmė neatitinka ir LR BK 41 str. numatytų bausmės tikslų.
Prokurorės nuomone, nagrinėjamu atveju bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmė atlikimo, kadangi A. B. anksčiau teistas tris kartus už panašias veikas, baustas administracine tvarka, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, iki nuosprendžio pirmojoje instancijoje priėmimo dar kartą 2016-07-20 nuteistas laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas vėl atidėtas. Pažymi ir tai, kad iki 2016-09-27 nuosprendžio priėmimo A. B. nevykdė ankstesniu nuosprendžiu paskirto įpareigojimo, neatlygino bent dalies nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos, kas taip pat rodo, kad jis nėra linkęs taisytis, dėl ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, linkęs nuolat pažeidinėti tas pačias įstatymų saugomas vertybes. Prokurorės teigimu, byloje yra duomenų ir apie A. B. padarytas nusikalstamas veikas užsienio valstybėse.
Skunde nurodyta, kad A. B. ankstesniu nuosprendžiu paskirto teismo įpareigojimo nevykdė, todėl pirmosios teismo instancijos motyvas, kad būdamas laisvėje greičiau atlygins nukentėjusiajam padarytą turtinė žalą, yra nepagrįstas, nes jis šiuo metu turtinės žalos atlyginti nėra pradėjęs.
Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. B. gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis R. R. apeliacinio skundo klausimą paliko spręsti teismui, jo gynėja advokatė prašė prokurorės skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas.
Kaip minėta, A. B. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir, vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Prokurorė skundu prašo pakeisti nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 75 str. taikymo ir bausmės vykdymo atidėjimo A. B., ir jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.
Pagal BK 75 str. 1 d. asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Taigi bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, kurią galima taikyti tik byloje esant įstatymo nurodytoms trims laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms ir teismui padarius motyvuotą išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-577/2014).
Paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 str. numatytomis sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikant BK 75 str. baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirma – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 str. numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais.
Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 str. 1 d., bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 str. 2 d.: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą. Visi šie ir kiti bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).
Iš skundžiamo Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad teismas savo sprendimą taikyti A. B. BK 75 str. nuostatas iš esmės motyvavo tuo, kad jis yra jauno amžiaus, užsiregistravo Darbo biržoje, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, padėjo ją atskleisti, atsakomybės nevengia, kritiškai vertina padarytą nusikalstamą veiką, seniūnijoje charakterizuojamas teigiamai, sutiko gydytis nuo alkoholizmo, skundžiamu nuosprendžiu A. B. teisiamas dėl nusikalstamos veikos, padarytos iki priimant 2016-07-20 apkaltinamąjį nuosprendį. Įvertinęs minėtas aplinkybes, taip pat tai, kad ankstesni nusikaltimai buvo padaryti per trumpą laiką (2015-09-09, 2015-10-15, 2015-10-12), o A. B. vaidmuo darant šiuos nusikaltimus buvo antraeilis, teismas padarė išvadą, kad A. B. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytų aplinkybių visuma, kolegijos vertinimu, nėra pakankamas pagrindas atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą, kadangi A. B. jau ankstesniais nuosprendžiais buvo atidėtas paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas, tačiau jis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo. Ir nors BK 75 str. nuostatos nenumato tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, teismui konstatavus, kad susidariusioje situacijoje bausmės tikslai bus pasiekti realiai nevykdant paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Kolegija sprendžia, jog apylinkės teismo nustatytos aplinkybės (jaunas amžius, registracija darbo biržoje, seniūnijos teigiama charakteristika, pažadas gydytis nuo alkoholizmo) negali būti laikomos išimtinėmis. O tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl to, darant ankstesnius nusikaltimus jo vaidmuo buvo antraeilis, nusikaltimai padaryti per trumpą laiką, turėjo būti įvertinta sprendžiant, kokio dydžio paskirti bausmę, ir negali sumenkinti to, kad A. B. naują nusikaltimą padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.
Bylos medžiaga patvirtina, kad A. B. anksčiau teistas tris kartus, nusikalto neišnykus teistumui, pagal BK 27 straipsnio 1 dalį laikomas recidyvistu, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laiku. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog A. B. nustatytu laiku nevykdavo į Probacijos skyrių, būdamas neblaivus melagingai iškvietė policijos pareigūnus, nors ir sutiko gydytis nuo alkoholizmo, tačiau duomenų, kad jis gydosi nuo šio žalingo įpročio, byloje nėra, nevykdė ankstesniu nuosprendžiu paskirto įpareigojimo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (122-123 b. l.).
Kolegijos nuomone, esant išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas leis pakeisti nusikalstamus A. B. polinkius. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, A. B. paskirtos bausmės atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str. 2 d.), todėl bausmės vykdymo atidėjimas naikinamas.
Be to, BK 63 str. 9 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai bausmės subendrinamos pagal BK 63 str. 9 d. taisykles, į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Apylinkės teismas šią teisės normą taikė netinkamai ir, vadovaudamasis BK 63 str. 9 d., subendrinęs Raseinių rajono apylinkės teismo 2016-09-27 nuosprendžiu paskirtą bausmę su Raseinių rajono apylinkės teismo 2016-07-20 nuosprendžiu paskirta bausme, neįskaitė bausmės, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį.
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.) ir naikinama nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam A. B. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas, bei į bausmės laiką įskaitoma bausmė, atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. B., vadovaujantis LR BK 75 str., 69 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per visą bausmės atidėjimo laikotarpį gydytis priklausomybės ligas, neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos, t. y. Raseinių r., ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per pirmus šešis bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius atlyginti L. B. padarytą turtinę žalą.
A. B. skirtą subendrintą 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. B. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Į bausmės laiką įskaityti pagal Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nuosprendį atliktą bausmę nuo 2016-07-11 iki 2016-07-20.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.