- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-28
- Bylos Nr.
- e2A-970-601/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12299-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- R. G., N. G.
- Atsakovas
- M. Ž.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų R. G. ir N. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-158-429/2022 pagal ieškovų R. G. ir N. G. ieškinį atsakovui M. Ž. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai R. G. ir N. G. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydami priteisti jiems iš atsakovo M. Ž. 471 Eur turtinės žalos atlyginimą, 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad atsakovas 2021 m. gegužės 11 d. rankiniu purkštuku naikino piktžoles savo žemės sklype, kuris ribojasi su ieškovams nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu Kauno r., (duomenys neskelbtini). Praėjus 10 dienų po atsakovo vykdytų žemės purškimo darbų, ieškovų žemės sklype prie sklypų ribos apie 1–1,5 m pločio atstumu ėmė nykti ilgą laiką puoselėta veja. Veja neatstatomai yra išnykusi 1,5 metro pločiu per visą tvoros segmentų ilgį, o kitose sklypo vietose vejos žolė žalia, nesunykusi. Nupurkšti tokio ploto vejos atsitiktinai neįmanoma, ieškovai įsitikinę, kad atsakovas yra kaltas dėl vejos sunaikinimo, nes purškimo darbus atliko aukštai iškėlęs purkštuvą, purškiami chemikalai pateko per tinklinę tvorą į ieškovų sklypo pusę. Atsakovas pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, prieš imdamasis veiksmų, atsakovas galėjo numatyti savo veiksmų rezultatus (kad gali būti sunaikinta kaimynų veja), nes visų produktų etiketėse yra aprašymai, sudėtys, naudojimo instrukcijos. Dėl vejos sunaikinimo ieškovai patyrė 471 Eur turtinę žalą, t. y. tiek kainavo vejos atstatymo darbai pagal mažosios bendrijos „Apželdinimo idėjos“ parengtą sąmatą, kurią ieškovams turi atlyginti atsakovas. Be to, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieškovai patyrė neigiamas emocijas, išgyvenimus dėl sunykusios, ilgus metus puoselėtos vejos, nepatogumus dėl aplinkybių aiškinimosi su atsakovu, policijos komisariate, advokatų kontoroje, su apželdinimo įmone siekiant paskaičiuoti turtinę žalą, t. y. neturtinę žalą, kurią vertina 200 Eur. Šiuo atveju yra visos būtinos sąlygos atsakovo atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų ir kaltė.
3. Atsakovas M. Ž. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai, esantys Kauno r., (duomenys neskelbtini), ir Kauno r., (duomenys neskelbtini), ribojasi su E. Ž. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu Kauno r., (duomenys neskelbtini). Atsakovas E. Ž. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype 2021 m. gegužės mėnesį herbicidu „Taifun“ naikino, t. y. purškė piktžoles. Atsakovas nesutinka, kad dėl jo veiksmų ieškovai patyrė žalą, t. y. kad nunyko ieškovų žemės sklype esanti veja. Atsakovo įsitikinimu, ieškovai neįrodė nei vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl atsakomybės taikymas atsakovo atžvilgiu nėra galimas. Atsakovas nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovas šiame žemės sklype piktžoles tokiu pačiu būdu, naudodamas tokias pačias priemones ir tuos pačius įrankius naikina nebe pirmą kartą, tačiau anksčiau jokių skundų iš ieškovų atsakovas nėra gavęs. Ieškovų argumentai, kad atsakovas elgėsi netinkamai yra visiškai niekuo nepagrįsti, ieškovų pateiktas vaizdo įrašas neįrodo ieškovų teigiamų aplinkybių, nes filmuota kita sklypo pusė, neturinti nieko bendro su ginčo objektu, be to, vaizdo įraše matyti, kad atsakovas elgiasi atsakingai ir rūpestingai, nes purkšdamas piktžoles šalia ieškovų sklypo, purškimo įrankį laiko nuleidęs žemyn, kad naudojami chemikalai papultų ten, kur reikalinga. Naudojamo įrankio purškiamoji galia yra nedidelė, todėl nėra pakankama perpurkšti atsakovo sklype įrengtą vieno metro skaldos juostą ir nupurkšti 1,5 m pločio ieškovų sklypo teritorijos. Ieškovai ne tik neįrodė paties žalos sukėlimo fakto, bet ir nepagrindė jos dydžio. Ieškovų pateikta mažosios bendrijos „Apželdinimo idėjos“ sąmata paskaičiuota kitam objektui, nei nagrinėjamo ginčo objektas, be to, nurodytas naujai įrengiamos vejos plotas yra didesnis nei ieškovų nuimtos velėnos plotas. Atsakovas kreipėsi į UAB „Darni aplinka“, kuri vietoje apžiūrėjo ieškovų žemės sklypo, esančio Kauno r., (duomenys neskelbtini), dalį, nuo kurios nuimta velėna ir ją išsimatavusi sudarė vejos atstatymo darbų sąmatą, kurioje nurodytų darbų kaina yra 175 Eur. Be to, ieškovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jog jiems dėl šio įvykio kilo pagrįstų neigiamų pasekmių, t. y. ieškovai apsiribojo tik formaliu neturtinės žalos įvardijimu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu atmetė ieškinį ir priteisė atsakovui M. Ž. iš ieškovų R. G. ir N. G. 2 561,16 Eur teisinės pagalbos išlaidas, t. y. po 1 280,58 Eur iš kiekvieno atsakovo.
5. Teismas atmetė reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo, remdamasis byloje esančiais įrodymais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6..247 ir 6.249 straipsniuose įtvirtintomis sąlygomis, būtinomis civilinei atsakomybei kilti. Teismas nustatė, kad (i) ieškovams R. G. ir N. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis Kauno r., (duomenys neskelbtini); (ii) mažosios bendrijos „Apželdinimo idėjos“ parengtoje sąmatoje nurodyta, kad apželdinimo darbų, kuriuos numatoma pradėti 2021 m. birželio 17 d., baigti 2019 m. birželio 30 d., objekte, esančiame Šilainiuose, (duomenys neskelbtini), kaina yra 471 Eur. Mažosios bendrijos „Apželdinimo idėjos“ 2021 m. rugpjūčio 16 d. sąmatoje nurodyta, kad atliktų darbų kaina yra 471 Eur, teritorijos plotas 20 kv. m., velėnos nuėmimas 80 Eur, vejos įrengimas 120 Eur, juodžemis 200 Eur, darbas 200 Eur, sėklos 71 Eur. R. G. už atliktus darbus MB „Apželdinimo idėjos“ sumokėjo 471 Eur; (iii) UAB „Darni aplinka“ 2021 m. rugpjūčio 4 d. numatomų atlikti darbų sąmatoje nurodyta, kad apžiūrėjus sklypą, esantį Kauno r., (duomenys neskelbtini), plotas 24 m², numatyti šie darbai: velėnos nuėmimas 40 Eur, grunto užvežimas 60 Eur, sėja 75 Eur, iš viso: 175 Eur + PVM; (iv) žemės sklypo, esančio Kauno r., (duomenys neskelbtini), dalis, besiribojanti su žemės sklypu, esančiu Kauno r., (duomenys neskelbtini), yra 21,04 m. ilgio; (v) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2021 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. M-1-01-27835-21 atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal R. G. 2021 m. kovo 31 d. pareiškimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (Turto sunaikinimas ar sugadinimas) nenustačius šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. M-1-01-27835-21 nurodyta, kad tyrimo metu apklausiamas liudytoju M. Ž. nurodė, kad 2021 m. gegužės mėnesį, tikslios datos negalėjo nurodyti, savo sklypo teritorijoje purškė chemikalus nuo piktžolių, chemija nebuvo skirta naikinti veją; (vi) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2021 m. lapkričio 8 d. administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad pagal nukentėjusio asmens N. G. pareiškimą pradėtoje administracinėje teisenoje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 518 straipsnio 1 dalimi M. Ž. paskirta 8 Eur bauda; (vii) iš žemės sklypo vejos fotonuotraukų matyti, kad šalių žemės sklypus skiria plati akmeninė juosta, sklypus vienoje pusėje taip pat skiria medinė, kitoje – segmentinė tvora, ieškovų žemės sklype vejos velėna yra nuimta, atliekami vejos atstatymo darbai; (viii) iš vaizdo įrašų matyti, kad atsakovas M. Ž. žemės sklype rankiniu purkštuvu naikina piktžoles, purkšdamas jas herbicidais, taip pat matyti ieškovų žemės sklype esančios vejos būklė bei kiek senos ieškovų žemės sklype esančios vejos buvo nuimta.
6. Teismas atmetė ir ieškovų reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatavęs, kad nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai ir kad ieškovai nepateikė jokių neturtinės žalos kilimą pagrindžiančių įrodymų.
7. Teismas, nustatęs, kad atsakovas byloje patyrė 2 561,16 Eur teisinės pagalbos išlaidų, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovų ieškinys atmestas visa apimtimi bei tai, kad atsakovo patirtos išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 buvo patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, atsakovui priteisė visų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu ieškovai R. G. ir N. G. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą ir gražinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nesant galimybės tenkinti pirmojo prašymo, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, iš M. Ž. priteisiant R. G. ir N. G. naudai 471 Eur turtinės ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, t. y. teismas, neištyrė jokių bylai reikšmingų aplinkybių, nevertino byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų bei motyvuojamoje sprendimo dalyje nepasisakė dėl įrodymų vertinimo ir padarytų išvadų;
8.2. Motyvuojamoji sprendimo dalis dėl įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimo ir argumentų, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, iš viso nėra parašyta, t. y. teismo sprendimas neatitinka jo turiniui reikalavimų numatytų (CPK 270 str. 4 d. 2, 3 p.). Nesant įrodymų, kuriais turėtų būti grindžiamos teismo išvados (kurių taip pat sprendime nėra padaryta) vertinimo, bei nesant argumentų, dėl kurių teismas atmetė, kuriuos nors įrodymus, Ieškovams faktiškai apribojama teisė į apeliaciją, nes yra visiškai neaišku kuo konkrečiai remiantis ir kokiais argumentais buvo nuspręsta priimti ieškovams nepalankų teismo sprendimą;
8.3. Civilinės bylos nagrinėjimas ir priimto sprendimo turinys leidžia spręsti apie pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumą, kadangi bylos nagrinėjimo metu teismas pats kėlė sunkiai paaiškinamą naują, ieškovams nepalankią versiją bei visiškai ignoravo vejos atstatymo darbus atlikusios įmonės vadovo paaiškinimus. Negana to, į teismo sprendimo motyvus ne tik nėra įrašytos bylos nagrinėjimo metu paties teismo konstatuotos, ieškovams palankios, aplinkybės, bet ir apskritai nėra nurodytas įrodymų vertinimas, išvados, bei argumentai dėl kurių buvo atmesti kurie nors įrodymai;
8.4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes neįvertino eilės byloje esančių įrodymų, t. y. 2021 m. birželio 8 d. nutarimo ,,Dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą“, 2021 m. gegužės 26 d. mažosios bendrijos „Apželdinimo idėjos“ apželdinimo paslaugų sutarties ir sąmatos, vaizdo įrašo kartu su žolės nuotraukomis, teismo proceso metu duotų šalių paaiškinimų bei liudytojais apklaustų asmenų parodymų.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime atsakovas M. Ž. apeliacinės instancijos teismo prašo atmesti ieškovų R. G. ir N. G. apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
9.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis nors ir nepakankamai išsami, tačiau iš jos galima padaryti išvadą, dėl ko pirmosios instancijos teismas priėmė būtent tokį sprendimą, t. y. leidžia suprasti kodėl ieškinys buvo atmestas – apeliantai neįrodė civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų. Ginčijamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakyta dėl pareikšto ieškinio reikalavimo, nurodyti įrodymai, kuriuos teisiškai įvertinus padarytos išvados teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje;
Šalies argumentai
9.2. Apeliantų apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl teismo šališkumo, palankumo atsakovui atspindi tik subjektyvų apeliantų teismo proceso vertinimą, nėra grindžiami objektyviais duomenimis, o tik deklaratyviais argumentais, ištrauktomis iš konteksto ir subjektyviai interpretuojamomis frazėmis. Apeliantai pirmosios instancijos teisme nereiškė jokių nušalinimų bylą nagrinėjančiai teisėjai, o tai reiškia, kad apeliantams dėl teisėjos nešališkumo abejonių nekilo. Tuo tarpu procesinių veiksmų atlikimas bylos nagrinėjimo metu bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas, juolab, aplinkybė, kad teismas priėmė bylos šaliai nepalankų sprendimą (atmetė ieškinį), savaime negali būti vertinami kaip teisėjos šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas;
9.3. Pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Apeliantų į bylą pateikti dokumentai – mažosios bendrijos „Apželdinimo idėjos“ apželdinimo paslaugų sutartis, 2021 m. rugpjūčio 16 d. sąmata bei 2021 m. rugpjūčio 17 d. sąskaita faktūra APŽ Nr. 21/6/17 nepatvirtina apeliantų įrodinėjamų aplinkybių – žalos padarymo fakto, jos dydžio bei visų civilinei atsakomybei kilti būtinų būtinųjų sąlygų. Atsakovas pažymėjo, jog dokumentai yra nepasirašyti, surašyti su visai kitais asmenims (ne apeliantais) ir dėl kitų objektų, juose nurodomi reikalingų atlikti darbų, jų apimties duomenys vieni kitiems prieštarauja, yra neišsamūs ir nenuoseklūs. MB „Apželdinimo idėjos“ vadovo G. J. teismo posėdyje teiktas liudijimas, kuriame jis pripažino, kad sąmatos sudarytos net nenuvykus į vietą, neturint jokių duomenų apie darbų apimtį, sėdint automobilyje, kad su apeliante N. G. yra pažįstamas jau 5–8 metus, kad pastaroji jo paprašė sudaryti sąmatą ir pan., priešingai nei savo apeliaciniame skunde nurodo apeliantai, taip pat nepatvirtina dėl kokių priežasčių nunyko apeliantų veja ir ar ji iš viso nunyko ar tik buvo nespėjusi dar po žiemos tinkamai atsigauti ir pan. Ir, juolab, nepatvirtina, jog dėl apeliantų vejos nunykimo yra atsakingas atsakovas. Vaizdo įrašas, nuotraukos ir 2021 m. birželio 8 d. nutarimas taip pat nepatvirtina, kad vejos būklę kokiu tai veikimu (neveikimu) įtakojo atsakovas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, t. y. motyvuojamoji sprendimo dalis dėl įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimo ir argumentų, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, iš viso nėra parašyta.
12. Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų priskiriami esminiai proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo.
13. Absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami atvejai, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų) (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
14. Lietuvos Respublikos CPK 270 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimus sprendimo turiniui, 4 dalyje nustatyta, jog motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodoma: teismo nustatytos bylos aplinkybės (CPK 270 straipsnio 4 dalies 1 punktas); įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktas); argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas); įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai (CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Taigi CPK nustatyta pareiga teismui motyvuoti sprendimą (nutartį).
15. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (žr. Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001). Pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo pobūdžio ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. Ruiz Torija v. Spain and H. B. v. Spain, judgments of 9 December 1994, Series A. N. 303 – A and 303 – B, p. 12, par. 29, ir p. 29-30, par. 27; Higgins and Others v. France, judgment of 19 February 1998, Reports of Judgments and Decisions 1998-I, p. 60, par. 42). Teismas privalo pateikti sprendimo motyvus, kad sudarytų galimybę bylos šalims efektyviai pasinaudoti teise į apeliaciją. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands, judgment of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).
16. Tuo atveju, kai teismas pažeidžia CPK 270 straipsnio 4 dalyje 4 punkte nustatytą pareigą, t. y. kai apeliacinės instancijos teismas nustato, kad sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), yra konstatuojamas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas) laikomas tik visiškas motyvų nebuvimas; nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014; 2017 m. birželio 30 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-969/2017).
17. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su apeliantų argumentais, jog skundžiamas teismo sprendimas yra be motyvų. Kaip matyti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, joje yra išvardinti rašytiniai įrodymai ir nurodytas jų turinys, kas iš dalies atitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punkto reikalavimą (teismo nustatytos bylos aplinkybės). Toliau teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyti įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas turi vadovautis sprendžiant ginčą, bei kiti teisiniai argumentai, kas iš dalies atitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto reikalavimą, nors tai nėra susieta su konkrečiomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Tuo teismo sprendimo motyvavimas baigiasi, t. y. teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nėra aptarti jokie įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados (kurių taip pat nėra), jų vertinimas (CPK 270 straipsnio 4 dalies 2 punktas); nėra nurodyti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus (CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktas), kas reiškia, kad teismo sprendime nėra motyvų, iš kurių būtų galima spręsti, kodėl priimtas būtent toks sprendimas (ieškinį atmesti). Nesant šių motyvų pralaimėjusiai šaliai yra apribota apeliacija, o apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės vertinti priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, kas leidžia spręsti, jog tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo.
18. Apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo ir netinkamų įrodymų vertinimo šiuo atveju nelaikytini pagrįstais ir reikšmingais, nes juose dėstomos aplinkybės susijusios su teismo sprendimo nemotyvavimu (įrodymų neįvertinimu), dėl ko pasisakyta aukščiau.
19. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl neturtinės žalos dydžio nurodė (pateikė išvadą), jog „ieškovams nepateikus jokių neturtinės žalos kilimą pagrindžiančių įrodymų bei nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, ieškovų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas“. Tačiau vien ši deklaratyvi išvada (nepateikus įrodymų vertinimo) nėra pakankamas pagrindas pripažinti teismo sprendimą motyvuotu, juo labiau, kad šio reikalavimo pagrįstumas, jo dydis pirmiausia priklauso nuo to, ar nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai (dėl ko teismo sprendime motyvų nėra), nuo turtinės žalos dydžio ir pan.
20. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be motyvų, todėl naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.