Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjai I. G., jos atstovei advokatei R. V., suinteresuotam asmeniui V. K., institucijos teikiančios išvadą byloje Trakų rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. D., vertėjai K. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenimis I. J., V. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (giminystės santykių) nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teimo posėdžio metu pareiškėja bei jos atstovė prašė pareiškimą tenkinti bei patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes, jog pareiškėja nuo 1998 m. iki 2011 m. lapkričio mėnesio ne santuokoje gyveno su A. J., gim. (duomenys neskelbtini), nuo kurio pagimdė du vaikus: A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. G., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kartu su A. J. ir vaikais gyveno jos tėvų namuose, o vėliau sugyventinio draugo namuose (duomenys neskelbtini). Nors A. J. oficialiai vaikų nepripažino, tačiau vaikus išlaikyti padėjo bei norėjo vesti pareiškėją. Santuoka sudaryta nebuvo, nes pareiškėja jau buvo turėjusi nesėkmingą santuoką, todėl vėl tuoktis bijojo, juo labiau, kad sugyventinis nebuvo rimtas vyras, išgerdavo, buvo kelis kartus teistas. Sugyventinis (duomenys neskelbtini) mirė. Tam, kad pareiškėja gautų socialinę pašalpą, lengvatas bei kompensaciją būtina nustatyti vaikų tėvystę, o mirus sugyventiniui pareiškėja įteisinti vaikų tėvystę gali tik kreipdamasi į teismą.

Suinteresuotas asmuo V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad yra mirusio A. J. sesuo. A. G. ir B. G. yra jo dukros. Brolis labai mylėjo mergaites, jomis labai rūpinosi. Niekas nežinojo, kad oficialiuose dokumentuose brolis nėra įrašytas kaip mergaičių tėvas ir ji labai nustebo tai sužinojusi. Brolis su dukromis dažnai ateidavo į svečius, labai savo dukromis rūpinosi, ir pergyveno, kad nespės jų užauginti, kadangi sunkiai sirgo.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. B. parodė, kad yra pareiškėjos brolis. Jis gyveno netoli sesers. Tuo metu sesuo gyveno su A. J.. Sesuo susilaukė dviejų dukrų A. G. ir B. G., kurių tėvas buvo sesers sugyventinis. Mergaitės A. J. vadino tėvu. Liudytojas žinojo, kad oficialiuose dokumentuose sesers sugyventinis nėra nurodytas kaip mergaičių tėvas. Atsimena, kad A. J. vis ruošėsi sutvarkyti dokumentus, kad būtų įrašytas vaikų tėvu, tačiau, matyt dėl ligos jis nenuvykdavo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Proceso dalyvių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėja I. G. augina dvi nepilnametes dukras A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. G., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5, 6). Vaikų gimimo liudijimuose skiltyje „Tėvas“ nėra nurodyta, kas yra nepilnamečių vaikų A. G. ir B. G. tėvas, o skiltyje „Motina“ yra įrašyta I. G., registracijos vieta – Trakų rajono CMS (b.l. 7-8). Iš mirties liudijimo matyti, kad A. J. (duomenys neskelbtini) mirė (b.l. 9). 2011-12-14 Institucija atliko pareiškėjos šeimos socialinį vertinimą iš kurio matyti, kad pareiškėja pripažino, kad A. J. yra biologinis dukrų A. G. ir B. G. tėvas (b.l. 19-20).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti ir aiškinti įstatymus. Pagal CPK 12 str. ir 178 str. šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.

Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 str., turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 str. įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civiliniams teisiniams santykiams taikytini civilinių teisinių santykių atsiradimo metu galiojantys teisės aktai, t.y. teisiniams santykiams gali būti taikomos ir teisės normos, kurios bylos nagrinėjimo metu jau yra netekusios galios, tačiau kurios galiojo teisinių santykių atsiradimo metu.

Lietuvos Respublika 1992-01-08, ratifikavo – 1995-07-03. Konvencijos 7 str. 1 d., kurioje numatyta, kad vaikas įregistruojamas tuoj po gimimo ir nuo gimimo momento turi teisę į vardą ir pilietybę, taip pat, kiek tai įmanoma, teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisė žinoti savo tėvus numatyta ir CK 3.161 str., be to, tai yra vienas ir iš vaiko interesų turinį sudarančių elementų. (Vilniaus apygardos teismo 2014-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2711-656/2014).

Pagal CPK 444 str. ir 445 str. teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismine tvarka nenustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikšmės.

Pareiškėja I. G. su pareiškimu, kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą - giminystės santykį, kad mirusysis A. J. yra A. G. ir B. G. tėvas. Toks faktas jai reikalingas tam, kad pareiškėja galėtų gauti socialinę pašalpą, pagal Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 str. 2 d. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėja I. G. kreipėsi į teismą iš esmės vadovaudamasis CPK 444 str. 2 d. 4 p., t.y. prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos nepilnamečių vaikų A. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir B. G., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimuose, tėvu būtų įrašytas A. J..

Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (CK 3.130 str. 1 d.). Giminystė sukelia teisines pasekmes tik įstatymų numatytais atvejais (CK 3.130 str. 2 d.).

Pagal CK 3.141 str., tėvystė gali būti pripažįstama tik asmens, pripažįstančio save tėvu, pareiškimu. Teisminiu keliu tėvystės pripažinimo klausimas sprendžiamas supaprastinto proceso tvarka. Jeigu vaiko tėvas yra miręs, kaip ir yra nagrinėjamos bylos atveju, pagal CK 3.147 str. 2 d. jame nurodyti asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo, ir jo pareiškimas teisme nagrinėjamas vadovaujantis CK X skyriaus trečiojo skirsnio nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog pareiškėjos prašymas nustatyti, jog A. J., miręs (duomenys neskelbtini), yra A. G. ir B. G. tėvas, savo esme yra prašymas dėl tėvystės nustatymo, todėl šiuo atveju reikalinga vadovautis 2001-07-01 įsigaliojusio CK X skyriaus trečiojo skirsnio nuostatomis.

Įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju iš esmės ginčo dėl vaiko kilmės nėra. Suinteresuotas asmuo V. K. teismo posėdžio metu taip pat su tuo sutiko ir neprieštaravo dėl tėvystės nustatymo. Be to, pareiškėjos pareiškime bei teismo posėdžio metu patvirtintos aplinkybes, kad A. G. ir B. G. buvo A. J. dukros, o A. J. buvo A. G. ir B. G. tėvas patvirtina ir byloje esantys aukščiau išvardyti ir aptarti rašytiniai įrodymai.

CPK 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės nustatyti tėvystę, mirus spėjamam pareiškėjo tėvui.

Teismas pažymi, kad pagal CPK 443 str. 8 d. nagrinėjantis bylą šio Kodekso V dalyje nustatyta tvarka teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės.

Šiuo atveju, kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad A. J., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra A. G., gim. (duomenys neskelbtini) ir B. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 str. 2 d. 1 p.). Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas giminystės santykių nustatymo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265-270 str. ir 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. J., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. G., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. G., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. J., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Trakų rajono apylinkės teismą.