Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-11-20 · Administracinė byla Nr. I-7372-580/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-20
Bylos Nr.
I-7372-580/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01872-2014-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
J. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-7372-580/2014 Proceso Nr. 3-61-3-01872-2014-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 20 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,dalyvaujant pareiškėjui J. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. D. prašo iš Lietuvos valstybės priteisti 50 000 Lt piniginę kompensaciją. Paaiškino, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas nustatė, jog žmogui priklauso ne mažesnis kaip 4 kv. m plotas. Pažymėjo, kad kameroje nėra uždaro tualeto, todėl pareiškėjas patyrė diskomfortą atlikdamas gamtinius reikalus prie kitų žmonių. Mano, kad nehigieniška toje pačioje kameroje valgyti, miegoti ir atlikti gamtinius reikalus. Į dušą asmenys buvo vedami vieną kartą per savaitę, po tris, prausimuisi buvo skiriama 15 minučių. Per tokį laiką J. D. nespėdavo nusiprausti. Be to, kai kuriose kamerose nebuvo stalo, todėl tekdavo valgyti stovint, o kai kuriose nebuvo vietos pasivaikščiojimui. Pažymėjo, kad nežmoniškomis sąlygomis buvo laikomas nuo 2010-01-26 ir taip buvo pažeistos jo teisės.

Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad kamerose nėra plytelių maistui gaminti. Kamerose karšta, neveikia ventiliacija, iki 2012 metų nebuvo stalų, šiuo metu stalai taip pat yra ne visose kamerose.

Šalies argumentai

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad J. D. kreipėsi į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido Lukiškių TI-K, t. y. nuo 2007-09-18. Skundą pareiškėjas surašė 2014-03-21, todėl vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, prašė J. D. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Pažymėjo, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. 2010-05-11 Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Nurodė, kad nuo 2011-03-21 iki 2012-02-23, 2012-02-24 vakare, nuo 2012-02-25 iki 2012-03-07, 2012-03-08 vakare, nuo 2012-03-09 iki 2013-04-05, 2013-04-06 vakare, nuo 2013-04-07 iki 2013-05-27, 2013-05-28 ryte, nuo 2013-06-12 iki 2012-09-25, 2012-09-26 ryte, 2012-09-28 ryte, 2012-09-30 ryte, nuo 2012-10-08 iki 2012-10-20, 2012-10-31 ryte, nuo 2012-11-05 iki 2013-02-21, 2013-02-22 ryte, nuo 2013-02-26 iki 2013-04-29, 2013-04-30 ryte, nuo 2013-05-02 iki 2013-07-08, 2013-07-23, nuo 2013-08-12 iki 2013-08-14, nuo 2013-08-22 iki 2014-02-03 ir nuo 2014-02-26 iki 2014-03-21 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.

Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kieme, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, galima naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, apjungianti tardymo izoliatorių, kalėjimą ir areštinę. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius Lukiškių TI-K neturi viršyti 625, o didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti 29. Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ 1 skyriaus 11.1 punkte yra nurodytas didžiausias Lukiškių TI-K leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius, kurio negalima viršyti – 300 asmenų (kalėjime). Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra – 954, tačiau jis nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1 000 asmenų. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos bei nuteistieji, kurie palikti atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, jie laikomi po vieną (tik retais atvejais jų pačių prašymu jie gali būti laikomi po 2 asmenis).

Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

Atkreipia dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką pristatomas į kameras, išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti, už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja valikliais. Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Ji kiekvienais metais buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinta“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus resursus ir iš valstybės biudžeto gautas lėšas. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliai per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus.

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo nuostatas, suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dieną specialioje tardymo izoliatoriaus teritorijoje. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Norėdamas pasivaikščioti ar pasimankštinti, pareiškėjas gali pasinaudoti tokia teise.

Mano, kad sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Tvirtina, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinos Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą administracinės bylos proceso šalims buvo pranešta tinkamai. Kliūčių išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti sprendimą nenustatyta, todėl ji nagrinėta atsakovo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas (toliau – ir CK), tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje J. D. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).

Skundą pareiškėjas grindžia tuo, kad dėl kameros ploto trūkumų ir kitų kalinimo sąlygų jam buvo padaryta neturtinė žala, kurią vertina 50 000 Lt.

Dėl ieškinio senaties

Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad skundą J. D. surašė 2014-03-21, prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminą. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundo teismui padavimo dienos.

J. D. skundą teismui dėl žalos atlyginimo surašė ir paštu išsiuntė 2014-03-21 (b. l. 1–2, 3), taigi reikalavimui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo iki 2011-03-20 praleido ieškinio senaties terminą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo atstovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą, pareiškėjas termino atnaujinti neprašo, svarbių priežasčių, kodėl kreipėsi daugiau nei po trejų metų, nenurodo, laikoma, kad J. D. teisę į žalos atlyginimą turi nuo 2011-03-21. Taigi, laikotarpiui iki 2011-03-20 įskaitytinai jis praleido senaties terminą. Šiuo teismo sprendimu pareiškėjui padarytos neturtinės žalos vertinimo periodas yra nuo 2011-03-21.

Dėl kamerų ploto reikalavimų

Nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Iš Lukiškių TI-K pateiktų duomenų matyti, kad laikant pareiškėją Lukiškių TI-K kamerose 2011-11-16 vakare, 2012-02-24 ryte, 2012-03-08 ryte, 2012-04-06 ryte, nuo 2012-05-28 iki 2012-06-11, 2012-09-26, 2012-09-27, 2012-09-28 vakare, 2012-09-29, 2012-09-30 vakare, 2012-10-01 vakare, 2012-10-02 vakare, 2012-10-03 vakare, 2012-10-04 vakare, 2012-10-05 vakare, 2012-10-06 vakare, 2012-10-07 vakare, nuo 2012-10-08 iki 2012-11-04, nuo 2013-02-22 iki 2013-02-25, 2013-04-30 vakare, nuo 2013-07-09 iki 2013-07-22, nuo 2013-07-24 iki 2013-08-11, nuo 2013-08-15 iki 2013-08-21 ir nuo 2014-02-04 iki 2014-02-25 buvo pažeisti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyti reikalavimai.

J. D. ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K buvo laikomas 1 080 dienų. Iš atsakovo atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nepažeidžiant pareiškėjo teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, J. D. buvo laikomas 954 dienas, 11 rytų ir 3 vakarus. Jeigu pusę dienos pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kur vienam asmeniui teko mažiau nei 3,6 kv. m ploto, o kitą pusę – netrūkstant ploto, laikytina, kad visa tą dieną jis buvo laikomas pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimus. Taigi, J. D. kalint Lukiškių TI-K, 126 dienas nebuvo skirta pakankamai ploto.

Dėl Lukiškių TI-K perpildymo

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.1.3 punkte nustatyta, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625 asmenų. Lukiškių TI-K nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kalėjimai yra perpildyti. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprūpinimas, trumpėja maudymosi duše galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas. Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Asmenų laikymo areštinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Šio komiteto 2008 m. balandžio 21–30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymą, laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sąlygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo. To paties raporto 44 punkte pasisakydamas dėl Lukiškių TI-K, Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pažymėjo, kad bendrai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sąlygos gali būti laikomos nežmonišku ir žeminančiu elgesiu, ypatingai, kai asmuo laikomas ilgesnį laiką – keletą mėnesių. Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą 2012-12-4-27 raporto 55 punkte pažymėjo, kad beveik visi kaliniai būna užrakinti apie 23 valandas per parą, nėra vykdoma jokia veikla ne kamerose, išskyrus vieną valandą nušiurusiame kieme. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad padėtis laisvės atėmimo vietoje yra pasikeitusi. Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas iš 954 dienų 126 dienas buvo laikomas pažeidžiant ploto reikalavimus. Į kameros plotą taip pat įskaičiuojamas ir baldų užimamas plotas. Negalėjimas išeiti iš kameros ir dalyvauti kitose kalėjime organizuojamose veiklose akivaizdžiai turėjo neigiamą poveikį jo būklei. Šis poveikis turi būti įvertinamas skaičiuojant žalos atlyginimo dydį.

Dėl kitų kalinimo sąlygų

Atsakovas pateikė kamerų patikrinimo aktus už laikotarpį, už kurį prašoma priteisti žalos atlyginimą. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-05-25 patikrinimo akto Nr. 13(13-3)-13.16-553 (b. l. 36-38) matyti, kad šio patikrinimo metu buvo tikrinta kamera Nr. 112A, kurioje pareiškėjas laikytas nuo 2012-08-27, ir kamera Nr. 223, kurioje pareiškėjas laikytas nuo 2013-11-04 iki 2014-01-28. Buvo nustatyta, kad kamerose atliktas remontas, o Lietuvos higienos normos HN 76:2010 62 punkto pažeidimai (remonto poreikis) pašalinti. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-05-30 patikrinimo aktu Nr. 13(13-3)-13.16-584 dar kartą tikrinta kamera Nr. 112A, tačiau pažeidimų nenustatyta (b. l. 39-40). Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-05-30 patikrinimo aktu Nr. 13(13-3)-13.16-586 (b. l. 41-43) buvo patikrinta kamera Nr. 237, kurioje pareiškėjas laikytas nuo 2012-05-28 iki 2012-06-11. Pažymėta, kad kamera suremontuota, higienos normos pažeidimų nenustatyta. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-09-28 patikrinimo aktu Nr. 13(13-3)-13.16-1131 (b. l. 44-47) patikrinta kamera Nr. 88, kurioje pareiškėjas laikytas nuo 2011-10-04 iki 2011-10-19, nuo 2012-02-08 iki 2012-05-27, nuo 2012-06-12 iki 2012-07-02, nuo 2012-09-26 iki 2012-11-04. Patikrinimo akte pažeidimų kameroje Nr. 88 nenustatyta, paminėta, kad ankstesnio patikrinimo metu atkreiptas dėmesys į remonto reikalingumą, nes nuo sienų ir lubų vietomis atsilupę dažai. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2012-10-18 patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-1236 tikrinta kamera Nr. 240, kurioje pareiškėjas laikytas nuo 2012-01-25 iki 2012-02-07. Nustatyta, kad sanitarinis mazgas neturi atskiros nuo gyvenamosios patalpos oro šalinimo sistemos, tačiau šis trūkumas gali būti pašalintas tik atliekant pastato rekonstrukcijos darbus. Kitų higienos normos pažeidimų neužfiksuota. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-07-02 Patikrinimo aktu Nr. 13(13-3)-13.16-783 (b. l. 51-52) patikrinta kamera Nr. 223, kurioje pareiškėjas laikytas nuo 2013-11-04 iki 2014-01-28. Patikrinimo akte higienos normos pažeidimų nenustatyta. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-04-17 Patikrinimo akte Nr. 13(13-3)-13.16-344 (b. l. 53-54) pažymėta, kad patikrinus kamerą Nr. 226A, kurioje pareiškėjas laikytas nuo 2014-02-26 iki 2014-03-19, pažeidimų nenustatyta. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-03-18 Patikrinimo aktu Nr. 13(13-3)-13.16-197 patikrinus kamerą Nr. 85, kurioje pareiškėjas laikytas nuo 2013-09-05 iki 2012-10-22, higienos normos pažeidimų nenustatyta. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013-03-14 Patikrinimo aktu Nr. 13(13-3)-13.16-187 buvo patikrinta kamera Nr. 219, kurioje pareiškėjas laikytas nuo 2013-02-05 iki 2013-02-21, higienos normos pažeidimų taip pat nenustatyta. Iš šių patikrinimų aktų analizės matyti, kad kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, nukrypimų nuo higienos normos nenustatyta.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas pažymėjo, kad kamerose nėra ventiliacijos. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkte numatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Kamerose langai yra, todėl jų pagalba yra galimybė kameras vėdinti. Patikrinimo aktais buvo tikrinami įvairūs kamerų parametrai – apšvieta, vėdinimas ir kiti, tačiau pažeidimų nenustatyta.

Dėl baldų, vietos kamerose ir pasivaikščiojimų

Iš Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2014-11-03 pažymos Nr. 24-6440 matyti, kad kamerose nuo Nr. 77 iki Nr. 198 yra stalas, 4 gultai, 2 kėdutės, lentyna maisto produktams laikyti ir 4 viršutinių drabužių pakabos; kamerose Nr. 84 ir Nr. 89 – stalas, 6 gultai, 2 suolai, lentyna maisto produktams laikyti ir 6 viršutinių drabužių pakabos; kamerose nuo Nr. 201 iki Nr. 243 – stalas, 2 gultai, 2 kėdutės, lentyna maisto produktams laikyti ir 2–4 viršutinių drabužių pakabos; kamerose nuo Nr. 283 iki Nr. 330 – stalas, 4 gultai, 2 kėdutės, lentyna maisto produktams laikyti ir 4 viršutinių drabužių pakabos; kameroje Nr. 212 – stalas, gultas, kėdutė, lentyna maisto produktams laikyti ir 2 pakabos viršutiniams drabužiams kabinti. J. D. teiginys, kad kai kuriose kamerose nebuvo stalo, atmestinas kaip nepagrįstas. Lovos matmenys – apie 1,9 m x 0,7 m, stalo – apie 0,6 m x 0,5 m, taburetė užima 0,07 kv. m plotą, o sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys yra apie 0,8 m x 0,7 m (b. l. 76). Kadangi teisės aktai baldų išmatavimų nereglamentuoja, turi būti vertinamas baldų pakankamumas, jų tinkamumas kamerai. Atsižvelgiant į kamerų plotus, baldai laikytini pakankamais, kadangi daugiau ir didesnių baldų nebūtų galima laikyti kameroje. Teisės aktai nenumato, jog kamerose būtų įrengtos maisto gaminimo vietos, todėl toks pareiškėjo reikalavimas negali būti tenkinamas. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 9 punkte nurodoma, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus.

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Taigi, pareiškėjui ploto trūkumas kompensuojamas sudarant galimybę pasivaikščioti kiemelyje.

Dėl tualeto neatskyrimo nuo gyvenamųjų patalpų

Pareiškėjas nurodė, kad nėra uždaro tualeto, todėl jis patyrė diskomfortą atlikdamas gamtinius reikalus prie kitų žmonių. Be to, J. D. nuomone, nėra higieniška toje pačioje kameroje valgyti, miegoti ir atlikti gamtinius reikalus.

Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Lukiškių TI-K Ūkio skyrius 2014-11-03 pažymoje Nr. 24-6440 nurodė, kad sanitarinio mazgo patalpa su klozetu nuo likusios kameros dalies atitverta 1,5 metro aukščio pertvara (b. l. 76). Teismo nuomone, tokia tualetą atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais. Tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys, kadangi visuomenėje įsitvirtinusi griežta nuostata, kad nepriimta stebėti besišlapinantį ar besituštinantį asmenį, todėl nuolatinis stebėjimas trikdo, įžeidžia ir pažemina asmenį.

Dėl naudojimosi dušu

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę bei apatinius rūbus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Asmenų, laikomų Lukiškių TI-K, prausimasis duše organizuojamas vadovaujantis 2010-03-04 Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu Nr. 1-40 patvirtinto Lukiškių izoliatoriuje-kalėjime laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo nuostatomis (b. l. 78, 79–80). Lukiškių TI-K direktoriaus 2012-02-27 įsakymu Nr. 1-23 iš dalies buvo pakeistas aprašo 4 punktas ir nustatyta, kad į įstaigą atvykstančių asmenų maudymąsi duše organizuoja budinčiųjų pamainų pareigūnai; dušu suimtieji nuteistieji bei nuteistieji areštu gali naudotis iki 15 minučių (b. l. 77). Taigi, teisės pareiškėjui kartą per savaitę 15 minučių praustis duše pažeidimas nebuvo nustatytas.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Lukiškių TI-K pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto bei tualeto atskyrimo reikalavimų. Lukiškių TI-K teigia, kad tinkamai laikytis suėmimo vykdymo tvarkos trukdė per mažas finansavimas. Ši aplinkybė teisinės reikšmės neturi, nes ja gali būti grindžiamas tik klausimas dėl kaltės buvimo, tuo tarpu atlyginant žalą pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį kaltė nėra svarbi. Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 3 dalį, vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą vertina 50 000 Lt. J. D. nepateikė teismui jokių duomenų, kad jo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės į tinkamas kalinimo sąlygas kamerose neįgyvendinimas. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kalinimo sąlygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes. Lukiškių TI-K pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sąlygas ir taip sukėlus jam nepatogumus bei emocinį sukrėtimą, pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobūdį, J. D. subjektinės teisės būti kalinamam tinkamomis sąlygomis pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, darytina išvada, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 2 000 Lt. Pareiškėjo reikalavimas priteisti 50 000 neturtinės žalos atlyginimo neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant žalos atlyginimo dydį įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių išmokų bei darbo užmokesčio dydžiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/pasalpos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą 2014 m. rugsėjo mėnesį sudarė 862,42 Lt. Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, sudarė 1 035 Lt. Žalos atlyginimas už netinkamas sąlygas negali būti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieštarautų teisingumo principui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti J. D. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 2 000 Lt (du tūkstančius šešis šimtus litų (579 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus)) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė