Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valentinas Janonis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

2013-02-18 E. Ž. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013-02-18, apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Volkswagen Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančią A. E., būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,11 promilės) ir nepateikė vairuotojo pažymėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu E. Ž. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimu, numatytus ATPK 124¹ str. 7 d., ATPK 126 str. 4 d. Ginčo dėl pažeidimų padarymo nėra. Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minimus pažeidimą. Kaip matyti iš apelianto skundo, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti švelnesnę nuobaudą negu numatyta ATPK 126 str. 4 d. sankcijoje.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 str., reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. ATPK 30¹ str., kurį prašo taikyti apeliantas, nustatyta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose N62-690/2011, Nr. N62-982/2011, Nr. N3-396/2007). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nėra aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Kaip matyti iš bylos duomenų, E. Ž. padarė ATPK 126 str. 4 d. pažeidimą, kuris vertintinas kaip itin šiurkštus KET pažeidimas, juo buvo sukeltas pavojus ne tik paties pažeidėjo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei. Pažymėtina, kad jei asmuo ryžtasi vairuoti automobilį būdamas neblaivus, akivaizdu, kad realiai neįvertina savo padaryto teisės pažeidimo pavojingumo ir pobūdžio. Apeliaciniame skunde E. Ž. nurodo, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam sukels skaudžias pasekmes, kokias konkrečiai nenurodo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apie galimas pasekmes reikia galvoti prieš sėdantis neblaiviam už automobilio vairo ir tokia apelianto nurodyta aplinkybė, nelaikytina išskirtine aplinkybe, duodančia pagrindą takyti ATPK 30 ¹ str. nuostatas. Taip pat atkreiptina, kad tam tikri laikini nepatogumai yra natūralus administracinės atsakomybės taikymo rezultatas ir negali būti laikomi išskirtine aplinkybe. Be to, iš skundžiamo nutarimo matyti, jog teismas, įvertinęs visas aplinkybes, E. Ž. skyrė ir taip minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nutarimo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

n utaria:

E. Ž. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.