- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-13
- Bylos Nr.
- 2-32-351/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-02180-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virgina Pankauskienė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- A. K.
- Ieškovas
- R. M.
- Trečiasis asmuo
- Šilutės
- Advokatai
- Vytautas Kelpšas, Egidijus Vilkys
Procesinių sprendimų kategorija 2.9.1.12.; 3.2.3.8.; 3.2.4.4.;
SPRENDIMAS
2016 m. sausio 13 d.
Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Gintei Vingytei, Redai Vingienei, dalyvaujant pareiškėjui R. M., jo atstovui advokatui Egidijui Vilkiui, atsakovui A. K., jo atstovui pagal įgaliojimą G. K. bei advokatui Vytautui Kelpšui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. M. ieškinį atsakovui A. K., trečiajam asmeniui Šilutės 1-ojo notaro biuro notarei A. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nuosavybės teisės pripažinimo, paveldėjimo teisės liudijimų pagal įstatymą pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas R. M. patikslintu ieškiniu prašo turto paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po motinos S. M. mirties – (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė pradėdamas jį valdyti. Prašo pripažinti jam nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat prašo pripažinti Šilutės 1-ojo notaro biuro notarės A. R. 2012-11-27 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą L. K., 2013-01-28 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą A. K. bei 2015-08-04 atsakovo A. K. palikimo priėmimo pareiškimą negaliojančiais.
Atsiliepimas
Atsakovas A. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinio nepripažįsta, nurodo, kad ieškovas R. M. niekada nepriėmė ir nevaldė po motinos mirties atsiradusio palikimo – buto, esančio (duomenys neskelbtini). Mirus mamai jis nesikreipė pas notarą dėl paveldėjimo teisė liudijimo išdavimo, šio turto nepriėmė ir nevaldė, nes bute negyveno. Po motinos mirties bute liko gyventi ieškovo sesuo L. K., kuri šį turtą ir paveldėjo. Po jos mirties butą paveldėjo jos sūnus A. K., kuris taip pat gyveno šiame bute, mokėjo mokesčius. Mirus A. K., bute liko gyventi atsakovas, kuris įstatymo nustatytais terminais pateikė pareiškimą notarui dėl atsiradusio palikimo priėmimo po sūnaus mirties.
Tretysis asmuo Šilutės 1-ojo notaro biuro notarė A. R. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad civilinės apyvartos stabilumas reikalauja, kad mirus palikėjui kuo greičiau įstatymo nustatyta tvarka palikimą priimtų įpėdiniai. Palikimas pats savaime nepereina įpėdiniui, palikimas turi būti priimtas. Šis veiksmas turi būti atliktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovas teismo posėdyje parodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo mama S. M.. Po jos mirties liko turtas – butas (duomenys neskelbtini). S. M. turėjo du vaikus: jį ir L. K.. Po mamos mirties jis pas notarą dėl palikimo nesikreipė, nes su seserimi buvo sutarę, kad ji nereikš jokių pretenzijų į butą, o jis ir toliau butą prižiūrės. Kadangi sesuo buvo linkusi į alkoholizmą, todėl jis butą išlaikė, mokėjo mokesčius, butą remontavo, todėl tokiu būdu palikimą faktiškai priėmė. Mirus seseriai bute liko gyventi jos sūnus A. K., kuris taip pat turėjo problemų dėl alkoholio, niekur nedirbo, todėl jis ir toliau butu rūpinosi. Mirus A. K. jis sužinojo, kad buvo išduoti paveldėjimo teisės liudijimai. Notarė žinojo apie ieškovą, todėl matydama, kad jis kaip įpėdinis nėra išreiškęs savo valios palikimui priimti, privalėjo informuoti jį apie gautą pareiškimą dėl palikimo priėmimo, todėl mano, kad yra pažeistos jo teisės ir prašo pripažinti paveldėjimo teisės liudijimus negaliojančiais.
Atsakovas A. K. su ieškovo parodymais nesutiko ir paaiškino, kad ieškovas dar motinai gyvai esant retai lankydavosi motinos namuose. Savo mama rūpinosi ir ją slaugė dukra L. K.. Nors jis buvo išsituokęs su L. K., tačiau gyveno kartu ir padėjo L. slaugyti mamą, išlaikyti butą. Mirus S. M. bute liko gyventi L. jų sūnus A., kurie butu naudojosi, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Jis taip pat prisidėdavo prie buto išlaikymo, jo remonto. Mirus L. K., butą paveldėjo jų sūnus A., o po A. mirties jis atsiradusį palikimą priėmė, nes liko gyventi sūnaus bute, juo naudojasi, prižiūri, moka mokesčius.
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
Palikimo priėmimas iš esmės yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti šiais būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimą ar ne, turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko.
Liudytojais apklausti B. J., V. R., R. V. R., S. M., J. S., L. K., K. U., G. K. nepatvirtino, kad ieškovas po motinos mirties atsiradusį turtą valdė kaip savo, laikė save turto savininku, tvarkė turtą, juo naudojosi, mokėjo už jį mokesčius, atliko kitus panašaus pobūdžio veiksmus.
Liudytoja M. Z. K. parodė, kad yra daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos „Žemyna“ pirmininkė. Ji name gyvena nuo 1972 metų. Namo (duomenys neskelbtini) bute gyveno S. M. su šeima: dukra L. K., anūku A. K. ir žentu A. K.. Mirus S. M. buto mokesčius bendrijai mokėjo dukra, anūkas bei žentas. Po dukters ir anūko mirties bute liko gyventi A. K., kuris ir toliau moka mokesčius, dalyvauja bendrijos narių susirinkimuose. Nurodo, kad nepamena jog ieškovas R. M. būtų mokėjęs už butą mokesčius. Nors ieškovas nurodė, kad padėjo išlaikyti butą, pateikė pinigų paskolos raštelį, tačiau pažymėtina, jog šios aplinkybės savaime neįrodo, kad ieškovas elgėsi kaip paveldimo turto bendraturtis, o ne tiesiog vykdė moralinę pareigą padėti seseriai.
Byloje taip pat nustatyta, kad po motinos mirties ieškovas ilgą laiką tai yra devynis metus neatliko jokių veiksmų, rodančių rūpinimąsi nekilnojamuoju turtu, į kurį pretenduodamas kreipėsi į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo.
Tokiu būdu, įvertinus visus byloje surinktus duomenis teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, kad po motinos mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas šį turtą valdyti. Liudytojų parodymai, nelaikytini pakankamais ieškovo reikalavimams pagrįsti.
Teismas pažymi, kad nepatenkinus ieškovo reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kiti ieškovo šioje byloje pareikšti reikalavimai negali būti tenkinami, konstatavus, kad ieškovas pagal kitus atsakovui pareikštus reikalavimus neteko materialinio teisinio suinteresuotumo. Ieškovas, netapęs asmeniu, priėmusiu palikimą, negali kaip asmuo, neįgijęs palikimo, ginčyti kitų įpėdinių palikimo priėmimo teisėtumo. Ieškovas atsakovo paveldėjimo teisę ir (ar) jos apimtį gali teismine tvarka ginčyti tik tuo atveju, jei tokiais reikalavimais yra apginamos pačio ieškovo, kaip įpėdinio, teisės. Nepripažinus, kad jis yra palikimą paveldėjęs asmuo, tampa nebegalimas ir tolesnis jo, kaip įpėdinio, teisių gynimas kitų šioje byloje pareikštų reikalavimų kontekste.
Atmetus ieškinį iš ieškovo R. M. priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 339,30 Eur žyminio mokesčio valstybei ir 500 Eur advokato pagalbos išlaidų A. K..
2014-11-10 teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės - Šilutės 1-ajame notaro biure vykdomų paveldėjimo procedūrų sustabdymas naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str. teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš R. M., gim. 1949-10-16, 339,30 Eur žyminio mokesčio valstybei ir 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų A. K..
Panaikinti 2014-11-10 teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.