Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant nukentėjusiajai ir kaltinamajai E. Š., jos atstovei advokatei Irmai Grikšienei, nukentėjusiajai ir kaltinamajai R. Š., jos atstovei advokatei K. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą privataus kaltinimo tvarka pagal E. Š. skundą ir R. Š. priešpriešinį skundą, kurioje

R. Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, neteista, gyv. (duomenys neskelbtini),

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1d.;

E.Š., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, neteista, pensininkė, gyv. (duomenys neskelbtini),

kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 str. 1d.;

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. kaltinama tuo, kad 2012m. spalio mėn. 29 d. apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), esančioje rūbų parduotuvėje, rankomis stvėrė E. Š. už pečių ir stūmė į duris, dėl ko ji atsitrenkė galva į duris ir taip smurtaudama R. Š. sukėlė E. Š. fizinį skausmą.

E. Š. 2012m. spalio 29d. apie 11.30 val., parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), R. Š. dirbant šioje parduotuvėje, viešai savo tyčiniais, įžeidžiamais žodžiais, užgauliai, pažemino ir įžeidė R. Š. pašalinių žmonių akivaizdoje, tai yra: parduotuvėje esant pašaliniams asmenims E. Š. R. Š. keikė necenzūriniais žodžiais, vaikus išvadino vagimis, šaukė, kad neaišku kas vaikų tėvas, vadino „kurva“, „paleistuvė“, „aferistė“, „plėšikė“ ir pan., ir taip įžeidė R. Š..

Dėl fizinio skausmo sukėlimo E. Š.

R. Š. pagal jai pareikštą kaltinimą pagal BK 140 str.1d. kalta neprisipažino ir parodė, kad E. Š. yra buvusi jos anyta. Ji su jos sūnumi yra išsituokusi ir E. Š. ant jos pyksta dėl to, kad ji bylinėjosi su savo buvusiu vyru, E. Š. sūnumi. Jai dirbant parduotuvėje į ją atėjo E. Š., kuri ant jos pradėjo šaukti, užgauliojo ją, įžeidinėjo, po to išėjo. Ji jos nestūmė.

Nukentėjusioji E. Š. parodė, kad R. Š. jos buvusi marti ir dar R. Š. gyvenant su jos sūnumi, ji buvo paskolinusi nemažą sumą pinigų, kurios jai R. Š. negrąžino, todėl ji sugalvojo nuvažiuoti pas R. Š. išsiaiškinti dėl pinigų. Nuvažiavus jai į parduotuvę, joje nieko nebuvo tik R. Š.. Jai paklausus kada grąžins pinigus, R. Š. paklausė ar ji turi skolos raštelį, o jos tokio raštelio susirašiusios nebuvo. Tuomet ji ją pavadino „Plėšike“, turėdama omenyje, kad negrąžina pinigų. Už šį pavartotą žodį ji nubausta administracine tvarka. Po to R. Š. išėjo iš už prekystalio, sugriebė jai už rankų, stūmė stipriai į duris, dėl ko ji susitrenkė galvą(pakaušį) ir išvirto per duris nuo smūgio, tačiau nenugriuvo, ant kojų išsilaikė. Konflikto metu parduotuvėje pašalinių nebuvo. Po įvykio jautėsi blogai, kreipėsi į medikus, ilgą laiką vartojo raminančius vaistus. Jai iškrentant pro parduotuvės duris, matė į parduotuvę įeinanti pirkėja. Prašo priteisti iš R. Š. 10000 litų neturtinės žalos atlyginimui dėl patirto fizinio skausmo, streso, patirtų dvasinių išgyvenimų, pažeminimo.

Liudytoja R. B. parodė, kad Š. yra buvusi jos kaimynė, o Š. pažįsta iš matymo. 2012m., tikslesnio laiko nepamena, ėjo pro Š. parduotuvę ir matė kaip moteris susvyravo ir vos nenukrito išeidama pro parduotuvės duris. Susidarė toks jausmas, kad ją kažkas stūmė, tačiau, kad kas nors būtų stūmęs, nematė. Patvirtino, kad į parduotuvę yra dvejos durys, vienos atsidaro į vidų, kitos į lauką. Parduotuvėje buvo viena Š., kuri nesimatė, kad būtų nusiverkusi ir nesiguodė. Po kurio laiko buvo sutikusi Š. kuris pasakojo, kad Š. pro duris išstūmė Š..

Liudytojas A. Š. parodė, kad Š. yra buvusi žmona, o Š. buvusi marti. Su Š. gyvena viename name. Matė kaip Š. dviračiu kažkur išvažiavo ir grįžusi sakė, kad važiavo paprašyti Š. skolos, o ši ją pastūmė ir ji atsitrenkė į durų staktą, dėl ko blogai jaučiasi, buvo pabalusi, todėl jis ją nuvežė į greitąją. Patvirtino, kad Š. dar susituokus su jų sūnumi, skolino 1000 dolerių, tačiau į teismą kreiptis negali, nes neturi raštelio.

Liudytojos V. V., V. T. parodė, kad įvykio metu joms būnant parduotuvėje buvo konfliktas, kurio metu E. Š. šaukė ant R. Š. ir apie tai, kad R. Š. būtų stūmusi E. Š., nenurodė.

Tai, kad konflikto iniciatorė buvo E. Š., patvirtina ta aplinkybė, kad ji atvyko į R. Š. darbo vietą aiškintis kaip teigia pati E. Š. dėl keliolikos metų senumo, ginčijamos skolos. Tai patvirtina administracinės bylos medžiaga (b.l. 61-66). E. Š. pripažįsta sakiusi žodį „plėšikė“ ant R. Š., bet kaip teigia, tik todėl, kad ši negrąžina skolos. Tačiau iš E. Š. 2012-10-29 pareiškimo policijai, rašyto įvykio dieną matyti, kad E. Š. nurodo, kad ėjo pas R. Š. pasikalbėti dėl savo sūnaus, buvusio R. Š. vyro, nes R. Š. nori prisiteisti daug alimentų, jie kartu negyvena penkerius metus ir tarp jų vyksta ginčai teisme (b.l. 137-138). Ši aplinkybė patvirtina R. Š. nurodytas konflikto priežastis.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktų įvykio vietos parduotuvės durų nuotraukų matyti, kad į parduotuvę vienos durys( baltos, su stiklu) atsidaro į vidų ir kitos durys(tamsios) atsidaro į išorę, į koridoriaus, prieš parduotuvę, pusę. Pagal R. Š. paaiškinimą, dirbant parduotuvei, tamsios durys atidaromos ir nedarinėjamos, o durys su stiklu būna uždarytos. Pagal durų atidarymo kryptis, vienos į vidų, kitos į išorę, E. Š. paaiškinimas, kad R. Š. ją pastūmus pro duris, ji atsitrenkė į duris ir pro jas išvirto, nelogiškas. Tuo atveju, jei būtų uždarytos durys su stiklu, jos atsidaro į parduotuvės vidų ir E. Š. negalėtų išvirsti iš parduotuvės, o jei uždarytos būtų durys be stiklo, koridoriuje prieš parduotuvę būtų tamsu, todėl logiškas R. Š. paaiškinimas, kad parduotuvei dirbant nuolat laikomos atidarytos durys be stiklo, o uždaromos durys su stiklu. Esant uždarytoms abejoms durims, atidaromoms priešingomis kryptimis, taip pat E. Š. fiziškai nebūtų galimybė išvirsti pro duris. Be to, E. Š. iš kart po įvykio kreipėsi į medikus ir jei būtų buvęs toks stiprus smūgis kaip teigia E. Š., nuo kurio atsidarė durys, būtų likę žymės, paraudimas ar pan., o tokių žymių nenustatyta. E. Š. tiksliai negalėjo paaiškinti į kurias iš šių durų atsitrenkė. Vėliau, teismo posėdžio metu E. Š. patikslino, kad galimai atsitrenkė į durų staktą. Tokiu atveju, esant abejoms atidarytoms durims, liudytoja R. B. turėjo matyti E. Š. pastūmimo veiksmą arba matyti šalia durų, E. Š. pastūmusį asmenį. Tokių aplinkybių bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. R. B. pastūmimo fakto nematė. E. Š., pagal savo amžių, jos sveikatos būklę (dar iki įvykio sirgo), blogus santykius su R. Š., po konflikto, išeidama būdama susinervinusi, galėjo susvirduliuoti, atsiremti į sieną, ką ir galėjo matyti R. B..

Liudytojas A. Š. konflikto taip pat nematė ir įvykio aplinkybes jam nurodė pati E. Š..

Komisijinės ekspertizės akte konstatuota, kad pagal medicininius dokumentus objektyvių sužalojimų E. Š. nenustatyta(b.l.162-164).

E. Š. ir R. Š. nurodė skirtingas įvykio aplinkybes. Teismas tiki R. Š. parodymais ir nurodyta įvykių eiga, nes jos parodymus patvirtina kiti byloje ištirti įrodymai. Be pačios E. Š. parodymų ir išvestinių įrodymų, kurių šaltinis yra pati E. Š. (pasakojimas dėl sužalojimo aplinkybių A. Š., nusiskundimai medikams, E. Š. pareiškimas policijai), byloje nėra jokių objektyvių įrodymų dėl to, kad R. Š. stūmė E. Š. ir šiai atsitrenkus į duris, E. Š. buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl R. Š. pagal jai pareikštą E. Š. kaltinimą, išteisintina neįrodžius, kad ji padarė veiką, turinčią nusikaltimo požymių.

E. Š. civilinis ieškinys atmestinas, nes neįrodyta, kad R. Š. būtų padariusi nusikalstamą veiką (BPK 115 str.3d.1p.).

Dėl R. Š. įžeidimo

E. Š. pagal jai pareikštą kaltinimą pagal BK 155str.1d. kalta neprisipažino ir parodė, kad atėjusi pasikalbėti dėl skolos, konflikto metu R. Š. pavadino „plėšike“, turėdama omenyje, kad negrąžina pinigų, kitų žodžių jai nesakė. Už pavartotą žodį nubausta administracine tvarka.

Nukentėjusioji R. Š. parodė, kad jai dirbant parduotuvėje į ją atėjo E. Š., kuri ant jos pradėjo šaukti, užgauliojo ją ir jos vaikus išvadino vagimis, rėkė, kad jos sūnus nėra vaikų tėvas, ją keikė žodžiais „kurva“, „paleistuvė“, „aferistė“ ir kt. Parduotuvėje tuo metu buvo pirkėja, kuri sėdėjo prie prekystalio, dar dvi pirkėjos buvo matavimosi kabinoje. Tos pirkėjos nėra jos asmeninės pažįstamos, tik pažįstamos iš matymo. Ji liepė išeiti iš parduotuvės, E. Š. po to išėjo. Po šio konflikto labai blogai jautėsi, jai buvo nervinis šokas, ją E. Š. tyčia įžeidė taip vadindama jos darbo vietoje ir viešai, matant kitiems asmenims. E. Š. nėra nieko skolinga.

Liudytoja V. V. parodė, kad įvykio metu buvo parduotuvėje, kai atėjusi kita moteris pradėjo keiktis ant Š., vadino „kurva“, „bliadė“, kad vaikas yra ne jos sūnaus, kam ieško alimentų. R. Š. verkė ir vis sakė išeikite, nedarykite man gėdos. Jai buvo nemalonu dėl tokio konflikto. Tuo metu parduotuvėje, matavimosi kabinoje buvo dar viena moteris ir dar kita moteris rusė, vardu Z.. Nežino, kiek truko barnis. Ji sakė, kad reikia kviesti policiją. Kai vyko konfliktas, Š. buvo už prekystalio ir nebuvo iš už jo išėjusi. Š. pavardės anksčiau nežinojo, tik pažinojo iš matymo. Jai atrodo, kad tuo metu E. Š. lyg buvo šviesių plaukų. Ant R. Š. šaukusi moteris buvo kaltinamoji E. Š..

Liudytoja E. M. parodė, kad pažįsta abi moteris, su jomis nėra draugė. į R. Š. parduotuvė užėjusi, rado ją nusiverkusią ir susinervinusią, šalia jos buvo V.. Jai paaiškino, kad Š. necenzūriniais žodžiai keikė Š. dėl alimentų prisiteisimo.

Liudytoja V. T. parodė, kad už praeitais metais spalio mėnesį ji su drauge P. buvo Š. parduotuvėje matavimosi kabinoje matavosi rūbus, kai išgirdo triukšmą kaip kažkokia moteris keikėsi necenzūriniais žodžiais, šaukė „kurva“, „šalava“, viliojai mano vyrą, anūkai ne mano. Išėjus iš matavimosi kabinos, matė, kad R. Š. susinervinusi, verkė.

Nors liudytoja R. B. nurodė, kad jai užėjus į parduotuvę R. Š. jai nesiguodė dėl incidento bei neatrodė nusiverkusi, teismas jos parodymus vertina kaip nepatikimus, nes kaip parodė pati liudytoja, apie tai, kad buvo konfliktas parduotuvėje ji sužinojo tik vėliau, iš liudytojo A. Š., todėl nežinodama, kad kažkas įvyko, jei liudytoja ir buvo užėjusi į parduotuvę ji galėjo neatkreipti dėmesio į šias detales, o žinant, kad ji nepalaiko artimų santykių su R. Š., normalu, kad pastaroji jai nieko ir nepasakojo.

Detalė, kad administracinėje byloje liudytojos V. V. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad ši parodžiusi, jog moteris konfliktavusi su R. Š. buvo šviesių plaukų, kai tuo tarpu E. Š. plaukų spalva nėra šviesi, nėra tokia reikšminga, kad pakeistų visas kitas nustatytas įvykio aplinkybes. Tuo labiau, kad duomenų apie šios ir kitų parduotuvėje buvusių liudytojų kokį nors suinteresuotumą ar nesąžiningumą, nenustatyta. Be to, pažymėtina ir tai, kad liudytoja V. V. yra ne jauno amžiaus, ne lietuvių tautybės, todėl jai perskaitant paaiškinimą galėjo atidžiai neįsigilinti į šią detalę. Teisiškai nereikšminga aplinkybe teismas laiko ir tai, kad liudytojos skirtingai nurodo įvykio laiko prieš pat pietus ar tuoj po pietų metą, nes ir pačios konflikto dalyvės savo pareiškimuose nurodo skirtingą įvykio laiką – E. Š. – 14.30val, R. Š. -11.30 val.

Kaip minėta anksčiau, E. Š. parodymai dėl konflikto priežasties nėra nuoseklūs, pareiškime policijai ji teigė, kad pasikalbėti atėjo dėl savo sūnaus reikalų, ką kaip konflikto priežastį įvardino ir R. Š., vėliau E. Š. teigė, kad atėjo dėl negrąžintos skolos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymas (LR BPK 305 str.) numato, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, savo išvadas pagrindžia įrodymais, vertinamais pagal teisėjo vidinį įsitikinimą. Teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus, daro neabejotiną išvadą, kad E. Š. padarė jai inkriminuojamą nusikaltimą. E. Š. kaltę patvirtina R. Š., liudytojų, kurių nepatikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, parodymai.

BK 155 str., kuriame numatytas įžeidimas - tai yra viešas, veiksmu, žodžiu ar raštu, neigiamas nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas. Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes. Ar veiksmas, įvertinimas yra įžeidžiantys, sprendžia pats nukentėjusysis. Pats užgaulumas suprantamas kaip veiksmai ar vertinimai, akivaizdžiai prieštaraujantys įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams. Užgauliu laikomas toks elgesys, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamas kito žmogaus orumas. Taigi, įžeidimas siejamas su užgauliu žmogaus, jo garbės ir orumo pažeminimu, t. y. siekiu paniekinti asmenį, pakirsti pasitikėjimą jo reputacija. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas viešai nepadoriai apibūdindamas asmenį suvokia, kad užgauliai žemina nukentėjusįjį, ir to nori. Parduotuvė, jos darbo metu, ten dirbant nukentėjusiajai R. Š., esant pirkėjams, neabejotinai yra vieša vieta. Nukentėjusioji R. Š. nurodė, kad kaltinamosios E. Š. vartoti žodžiai apibūdinantys R. Š. kaip moterį, kuri buvo neištikima ir būdama susituokusi susilaukė vaikų ne nuo kaltinamosios sūnaus, jos vaikų pavadinimas vagimis bei ją aferiste ir plėšike, ją pažemino, įžeidė. E. Š. vartodama necenzūrinius žodžius „kurva“ ir panašius bei vadindama nukentėjusiąją aferiste, vaikus vagimis, užgauliai ir nepadoriai išreiškė savo įtarimus dėl R. Š., jos vaikų padorumo ir tokie E. Š. veiksmai akivaizdžiai prieštarauja normalioms elgesio, bendravimo taisyklėms bei žemina asmenį. Nors kaltinamosios ir nukentėjusios tarpusavio santykiai nebuvo geri ir iki konflikto, tai, kad E. Š. atvyko į R. Š. darbo vietą ir girdint pašaliniams iš pykčio dėl pastarosios bylinėjimosi su jos sūnumi, ją įžeidinėjo, rodo, kad E. Š. tai darė tyčia ir suvokė, kad jos tokie veiksmai pažemins nukentėjusiąją ir to siekė.

E. Š. 2012-11-28 bausta administracine tvarka pagal LR ATPK 174 str. 100 litų bauda(b.l.61,62). Kaip matyti, E. Š. administracine tvarka buvo nubausta už dalį tapačios veikos, už kurią ji šiuo nuosprendžiu traukiama baudžiamojon atsakomybėn. Draudimą antrą kartą bausti už tą pačią nusikalstamą veiką įtvirtina Konstitucijos 31 str. 5d., BK 2 str. 6d., taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 74 str. skelbiantis, kad niekas negali būti tos pačios valstybės institucijų vėl persekiojamas ar baudžiamas už nusikaltimą, dėl kurio jis jau buvo išteisintas arba nuteistas nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymus ar baudžiamąjį procesą. Konvencija ir Lietuvos įstatymai nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės aplamai, tačiau draudžiamas dvigubas nubaudimas (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr.1A-642-557/2012, Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr.2K-505/2010). Atsižvelgiant į tai, kad E. Š. veiksmai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, tokiu atveju siekiant išvengti dvigubo nubaudimo už tą pačią veiką negalimumo principo pažeidimo, E. Š. vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinio teisės pažeidimo kodekso 23² skirsnio( Administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimas) nuostatomis turi teisę kreiptis su prašymu atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, kad esant pagrindui būtų panaikinta jai pagal ATPK dėl šio įvykio paskirta administracinė nuobauda.

Dėl bausmės

Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, į kaltinamosios E. Š. amžių, sveikatos būklę. E. Š. yra neteista, anksčiau nebausta administracine tvarka, pensijinio amžiaus ir serganti, padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, jį padariusi neprisipažino, todėl vadovaujantis teisingumo principu bei siekiant bausmės tikslų, E. Š. skirtina bauda.

Dėl civilinio ieškinio

R. Š. pareiškė civilinį ieškinį 10 000 litų neturtinei ir 908,97 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nurodė, kad buvo nedarbinga nuo 2012-10-29 iki 2012-11-05. Visą gydimosi laiką turėjo kęsti nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, vartoti raminamuosius vaistus, skaudėjo galvą, buvo blogai su širdies ligomis, negalėjo dirbti, gauti pajamų, pasekmes jaučia iki šiol, kyla nerimas dėl savo sveikatos, bijo, kad vėl E. Š. neįsiveržtų į parduotuvę ir nepradėtų įžeidinėti, kankina nemiga, negali nusiraminti iki šiol, kad taip buvo pažeminta pašalinių žmonių akivaizdoje, tai pakenkė jos autoritetui, pastoviai jaučia baimę, nes ir toliau su A. Š. bylinėjasi. E. Š. tai padarė tyčia, norėdama ją įbauginti, kad nutrauktų baudžiamąją bylą jos sūnaus atžvilgiu.

Komisijinės ekspertizės akte konstatuota, kad R. Š. po 2012-10-29 įvykio, 2013-04-11 buvo paskirtas iki tol netaikytas medikamentas – nervų sistemą ir psichiką veikiantis vaistas(b.l.158-162), kas patvirtina R. Š. sveikatos būklės pablogėjimą. Kiti R. Š. sveikatos sutrikimai ir ligos buvo gydomos tais pačiais medikamentais kaip ir iki nagrinėjamo įvykio.

Pareikštą turtinės žalos 908,97 Lt atlyginimo reikalavimą, R. Š. grindžia pateiktais vaistų pagal receptus įsigijimo kvitais. Kaip nustatyta ekspertizės metu, tik vienas papildomas, nervų sistemą veikiantis vaistas - Cipralex buvo paskirtas po 2012-10-29. Kaip matyti pagal R. Š. pateiktus kvitus, R. Š. šio vaisto įsigijimui išleido 136,68Lt (b.l.117,119,121,123). Kadangi kiti vaistai buvo skiriami ir anksčiau iki nusikaltimo, reikalavimas dėl žalos atlyginimo šių vaistų įsigijimui, atmestinas. Atsižvelgiant į tai, kad R. Š. dabartinė situacija – ginčų sprendimas teisme, ligos, kuriomis serga taip pat gali sukelti emocinę įtampą ir tai, kad naujas vaistas paskirtas tik praėjus keletui mėnesių po įvykio, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principu, turtinės žalos atlyginimui R. Š. iš kaltinamosios priteistina 100 litų.

CK. 6.250 str. 2 d. nurodyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nukentėjusioji pagal padaryto nusikaltimo pobūdį patyrė dvasinius išgyvenimus ir dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, ką patvirtina paskirtas medikamentas, sveikatos pablogėjimą bei pažeminimą, todėl vadovaujantis teisingumo protingumo principais ir atsižvelgiant į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, nustatytinas 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimo dydis (Žr. pvz. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. gegužės 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-372-282-2013; Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. spalio 16 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-708-316-2013; Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-696-366-2013).

R. Š. bylos nagrinėjimo metu pateikė 300 Lt kvitą sumokėtą E. Š. kaip sumokėtas išlaidas civilinėje byloje su E. Š.. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Šilutės rajono apylinkės teisme 2013-08-12 priimta nutartis civilinėje byloje Nr. 2-746-385/2013 palikti R. Š. ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo iš E. Š., šioje byloje nagrinėjamo įvykio pagrindu, nenagrinėtu. R. Š. ieškinio palikimui nenagrinėtu neprieštaravo ir iš jos E. Š. priteista 300 Lt advokato pagalbai apmokėti. Kaip matyti šioje byloje ieškinys buvo pateiktas 2013-02-27, tai yra iki E. Š. 2013-06-10 skundo privataus kaltinimo tvarka ir R. Š. 2013-06-20 priešpriešinio skundo šioje byloje. R. Š. pateikdamas priešpriešinį skundą tuo pačiu pareiškė ir tapatų civilinį ieškinį. Sprendžiant priešpriešinio skundo priėmimo klausimą, civilinio ieškinio priėmimo klausimas atskirai nesprendžiamas. Tokiu būdu, R. Š. šioje byloje buvo pareiškusi tapatų ieškinį. Teismui palikus civilinį ieškinį nenagrinėtu civilinėje byloje, šioje byloje teismas ieškinį išsprendė. R. Š. išlaidos minėtoje civilinėje byloje nepripažintinos baudžiamojo proceso išlaidomis, kadangi nagrinėjant baudžiamąją bylą, R. Š. ieškinio šioje byloje galėjo nereikšti, o išnagrinėjus baudžiamąją bylą, pagal joje priimtus sprendimus žalos reikalavimą spręsti anksčiau pradėtoje byloje civilinio proceso tvarka.

Iš kaltinamosios E. Š. priteistina 1000 Lt R. Š. atstovavimo išlaidoms padengti (BPK103str. 6p., 104 str., 105 str.1d.) (b.l.125,126).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302, 303 str. 415 str. 1d.

nusprendė:

R. Š. išteisinti, nepadarius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d., požymių.

E. Š. ieškinį atmesti.

E. Š. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1d. ir paskirti 6 MGL (780 litų) baudą, ją sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti R. Š. iš E. Š. 100 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš E. Š. 1000 Lt R. Š. atstovavimo išlaidoms padengti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.