Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. Š., K. M., Nekalto prasidėjimo vienuolyno seserys iš Putnamo, Konektikuto (Sisters of the Poor of the I. C. of the B. V. Mary), J. V S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjų atstovė teisme palaikė pareiškimo reikalavimus.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuomonės teisme nepareiškė, atsiliepimo nepateikė, prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

Pateiktas mirties liudijimas patvirtina, kad H. P. mirė (duomenys neskelbtini) JAV, (duomenys neskelbtini) mieste. Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad, jai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 8,0100 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris iki šiol registruotas H. P. vardu. H. P. paliko testamentą, kuriuo testamento vykdytoju paskyrė J. V S., nustatė kiekvienam iš testamentinių įpėdinių paveldimo turto dalį, išreikštą procentais, turtą, kuris priklausė jai mirties momentu, paliko Nekalto prasidėjimo vienuolyno seserims iš Putnamo, Konektikuto valstijos, E.A. V., V. M., A. M., L. M. ir A. V.. Mirties akto įrašas ir mirties liudijimai, pateikti byloje, patvirtina, kad H. P. testamentiniai įpėdiniai E. A. V., A. M., L. M. anksčiau už palikėją. JAV Konektikuto paveldėjimo teismo informacija patvirtina, kad 1999 m. balandžio 7 d. testamentinis vykdytojas advokatas J. V. S. užvedė palikėjos H. P. paveldėjimo bylą. Iš H. P. paveldėjimo byloje Konektikuto valstijos paveldėjimo teismo patvirtinto nutarimo dėl administravimo ataskaitos ir parskirstymo matyti, kad palikėjos turtas buvo paskirstytas ją pergyvenusiems paveldėtojams, vienuolyno seserims atiteko 53,85%, V. M. 30,77%, A. V. 15,38% palikėjos H. P. turto. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nei testamentiniai, nei įstatyminiai įpėdiniai į notarą dėl palikėjos H. P. turto, esančio Lietuvos Respublikoje, paveldėjimo nesikreipė.

Iš mirties įrašo JAV duomenų bazėje matyti, kad A. V. mirė (duomenys neskelbtini). A. V. testamentu visą nekilnojamą turtą, priklausiusį jai mirties dieną, paliko pareiškėjui J. V S.. Išrašas iš JAV Konektikuto paveldėjimo teismų duomenų bazės patvirtina, kad A. V. paveldėjimo byla JAV buvo užvesta 2009 m. rugsėjo 23 d. Iš Konektikuto valstijos paveldėjimo teismo nutarimo matyti, kad mirusiosios A. V. nekilnojamasis turtas, esantis JAV, perduotas J. V S..

Iš mirties liudijimo matyti, kad V. M. mirė (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas patvirtina, kad jo teisių perėmėjais tapo jo vaikai, pareiškėjai M. Š. ir K. M., paveldėję po jo mirties likusį turtą.

Teisme apklausti liudytojai R. Š. ir A. V. patvirtino, kad H. P. priklausančiu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), rūpinosi vienas iš testamentinių palikėjos įpėdinių, Lietuvoje gyvenęs V. M., jis sklypu leido neatlygintinai naudotis A. V., kuris žemę dirbo, prižiūrėjo, kad ji laiku būtų nušienauta, dirbamuose plotuose neaugtų piktžolės.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.62 straipsnio 1 dalis numato, kad nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė. Lietuvos Respublikoje paveldėjimo teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo momentu galiojęs teisinis reglamentavimas. H. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintas civilinis kodeksas. Pagal šio kodekso 587 straipsnio nuostatas palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Analogiškos nuostatos yra perkeltos ir į šiuo metu nuo 2001 m. liepos 1 d. galiojančio 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso penktosios knygos teisės aktų turinį. CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą, valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Byloje aptartų įrodymų visuma suponuoja išvadą, kad palikėjos H. P., mirusios (duomenys neskelbtini), testamentinių įpėdinių - vienuolyno seserų, V. M. ir A. V., o po A. V., mirusios (duomenys neskelbtini), jos testamentinio įpėdinio J. V S. veiksmai rodo, kad įpėdiniai išreiškė savo valią priimti mirusiųjų palikimą. Veiksmus palikimui priimti testamentiniai įpėdiniai atliko iš karto po palikėjų H. P. ir A. V. mirties, t. y. H. P. paveldėjimo byla pradėta 1999 m. balandžio 7 d., A. V. – 2009 m. rugsėjo 23 d. H. P. testamento vykdytojas kreipėsi į Konektikuto valstijos paveldėjimo teismą, paveldėjimo byla JAV baigta, patvirtinant galutinę finansinę ataskaitą ir paskirstant lėšas įpėdiniams - vienuolyno seserims, V. M. ir A. V.. Pastarajai įpėdinei mirus, visas jos nekilnojamasis turtas, esantis JAV, perduotas Konektikuto paveldėjimo teismo nutarimu J.V S.. Ginčo, jog mirusiųjų H. P. ir A. V. testamentiniai įpėdiniai faktiškai priėmė palikimą – palikėjų turtą, esantį JAV, byloje nėra. Duomenų, kad H. P. ir A. V. testamentiniai įpėdiniai būtų atsisakę palikimo, taip pat nėra.

Paveldėjimo universalumo principas reiškia, kad palikimo priėmimas apima visą palikimą, nepriklausomai nuo to, kokios formos ir kur jis būtų. Kai palikimą sudaro turtas, esantis skirtingose valstybėse, tai laikytina, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pagal Lietuvos Respublikos teisę, jeigu įpėdinis per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjo faktiškai valdyti turtą kurioje nors vienoje iš valstybių, nes pagal Lietuvos Respublikos teisę paveldėjimo teisė yra universali (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-80-706/2017).

Testamentiniai įpėdinai, pradėdami faktiškai valdyti JAV esantį palikėjų turtą, tuo pačiu išreiškė savo valią ir dėl palikimo, esančio Lietuvos Respublikoje, priėmimo. Tokiu būdu palikimas, esantis Lietuvoje, yra priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti.

Palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, vyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui. Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo ar priimti palikimo iš dalies. Paveldėtojas priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. ir visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas. Tokiu būdu V. M. teisės ir pareigos perėjo jo įstatyminiams įpėdiniams M. Š. ir K. M., o visos A. V. teisės ir pareigos, susijusios su mirusios palikėjos A. V. turtu, perėjo J. V S..

Kad įpėdiniai galėtų tinkamai įgyvendinti savo teises į paveldimą nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikoje, nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai. Tačiau visiškai nepagrįsti pareiškėjų reikalavimai, nustatyti faktus, kad įpėdiniai palikimą priėmė pradėdami valdyti konkrečią dalį turto – vienuolyno seserys 5385/10000, V. M. 3077/10000 dalis, A. V. 1538/10000 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, reikalavimus nagrinėjant ypatingos teisenos tvarka, teismas nerevizuoja testamento, nepasisako, kokia dalis kiekvienam iš įpėdinių atitenka pagal testamentą. Todėl pareiškėjų reikalavimas nustatyti, kad jie valdė konkrečią dalį sklypo yra perteklinis, neatitinkantis tokio pobūdžio bylose keliamiems reikalavimams. Kadangi ypatingos teisenos bylose teismas yra akyvus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 8 dalis), todėl iš esmės aiškius pareiškėjų reikalavimus patenkindamas, teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje juos suformuluoja savaip.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti dalinai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po H. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą priėmė juridinis asmuo Nekalto prasidėjimo vienuolyno seserys iš Putnamo, Konektikuto (Sisters of the Poor of the I. C. of the B. V. Mary), V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. V., gimusi (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą turto paveldėjimo tikslu, kad po A. V., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą priėmė J. V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.