- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-11
- Bylos Nr.
- 2A-1846-464/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-07500-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- V.
- Trečiasis asmuo
- VšĮ „DOCTUM“
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovui V. L. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo VšĮ „DOCTUM“, ir
Aprašomoji dalis
nustat ė:
I. Ginčo esmė
Kreditorius A. M. 2012-05-29 pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo (b.l.1) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą ir prašė priteisti iš skolininko V. L. 7000 Lt nesumokėto honoraro už suteiktas teisines paslaugas advokatui A. M., 5 procentų dydžio metines palūkanas ir 52,50 Lt žyminio mokesčio.
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-05-30 išdavė teismo įsakymą (b.l.5), kuriuo iš skolininko V. L. priteisė 7000 Lt skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme (2012-05-30) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 52,50 Lt žyminio mokesčio.
Skolininkas V. L. 2012-06-15 pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo (b.l.9-10), kuriuos teismas priėmė.
Ieškovas A. M. 2012-07-05 pareiškė ieškinį dokumentinio proceso tvarka (b.l.34-37), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. L. 7000 Lt nesumokėto honoraro už suteiktas teisines paslaugas advokatui A. M., 259 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir 109 Lt žyminio mokesčio. Nurodė, kad su atsakovu 2011-02-24 sudarė sutartį dėl teisinės pagalbos Nr.03/11, kurios priedu Nr.1 buvo sutartas 1600 Lt advokato honoraras už skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui parengimą ir atstovavimą teisme. Skundo patenkinimo atveju buvo numatytas 5400 Lt honoraras. Advokato honoraro sumokėjimą laidavo VšĮ „DOCTUM“. Skundas buvo patenkintas, tačiau byloje buvo pateiktas kitos šalies apeliacinis skundas, todėl su atsakovu ieškovas pasirašė sutarties priedą Nr.2, kuriuo buvo sutartas 1600 Lt advokato honoraras už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir atstovavimą teisme. Apeliacinio skundo atmetimo atveju buvo sutartas papildomas 5400 Lt honoraras. Advokato honoraro sumokėjimą laidavo VšĮ „DOCTUM“. Apeliacinis skundas buvo atmestas, tačiau atsakovas nesumokėjo nei 1600 Lt honoraro už atsakovo skundo parengimą, nei 5400 Lt honoraro teismui atmetus apeliacinį skundą, todėl susidarė 7000 Lt skola ir sutarties 12 p. pagrindu priskaičiuota 259 Lt delspinigių.
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-07-30 priėmė preliminarų sprendimą (b.l.75-77), kuriuo priteisė iš atsakovo V. L. ieškovo A. M. naudai 7000 Lt skolos, 259 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (7259 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-05-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 109 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsakovas V. L. 2012-08-20 pateikė prieštaravimus (b.l.84-85), kuriais prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas ir trečiasis asmuo, atstovaujamas A. T., 2009-10-27 sudarė sutartį, pagal kurią A. T. atsakovo vardu turėjo parengti paramos paraišką, tačiau savo įsipareigojimo neįvykdė. Dėl šios priežasties A. T. ir įsipareigojo surasti advokatą bei atlyginti jo atstovavimo išlaidas. Teisinių paslaugų sutartis buvo sudaryta su ieškovu, o honoraro sumokėjimą laidavo trečiasis asmuo VšĮ „DOCTUM“. A. T. ne kartą jam sakęs, kad ieškovui už teisines paslaugas yra sumokėjęs 10 000 Lt, tą pripažino ir pats ieškovas. Mano, kad atsakovu byloje turi būti ir padengti įsiskolinimą pagal CK 6.6 str. 3 d. būtent tretysis asmuo. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-07-14 sprendimu skundą tenkino tik iš dalies, todėl ieškovo reikalavimas dėl viso sėkmės mokesčio sumokėjimo pagal teisinės pagalbos sutarties 1.1.2 p. yra nepagrįstas.
Ieškovas A. M. 2012-09-10 atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus (b.l.91-93) su atsakovo prieštaravimais nesutiko, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad įstatymas numato ieškovui pasirinkimo teisę iš ko reikalauti skolos – iš pagrindinio skolininko ar laiduotojo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-07-14 sprendimu skundą tenkino iš dalies atmesdamas tik reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, o kiti trys reikalavimai patekinti pilna apimtimi. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas atmetė reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų dėl paties atsakovo - šis nebuvo sumokėjęs už teisines paslaugas, todėl nei ieškovas, kaip atsakovą atstovaujantis advokatas, nei atsakovas negalėjo pateikti teismui įrodymų apie toje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo VšĮ „DOCTUM“ atsiliepimo nepateikė, tačiau paaiškino (b.l.109-110), kad atsakovas pats savo iniciatyva kreipėsi į ieškovą teisinės pagalbos, o VšĮ „DOCTUM“ laidavo advokato honoraro sumokėjimą už atsakovą. Todėl su ieškinio reikalavimais sutinka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2012-11-12 sprendimu (b.l. 119-121) paliko galioti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-07-30 preliminarų sprendimą ir iš atsakovo V. L. papildomai priteisė 27 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.
Pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstu atsakovo prieštaravimuose nurodytą argumentą, kad prievolę ieškovui pagal priedą Nr. 2 prie 2011-02-24 sutarties Nr. 03/11 turi įvykdyti laiduotojas, o ne atsakovas, ir konstatavo, kad pasirinkimo teisė iš ko (skolininko ar laiduotojo) reikalauti prievolės įvykdymo priklauso ieškovui. Nustatęs, kad sutartį dėl teisinės pagalbos Nr. 03/11 pasirašė ieškovas ir atsakovas, o priedą Nr. 2 prie minėtos sutarties pasirašė ieškovas ir atsakovas (kaip klientas) bei trečiasis asmuo (kaip laiduotojas), teismas padarė išvadą, kad ieškovas pagrįstai reikalauja prievolės įvykdymo iš atsakovo, o atsakovas nepagrįstai atsisako įvykdyti savo prievolę, nurodydamas, kad ją turi vykdyti laiduotojas. Teismas taip pat laikė nepagrįstu atsakovo prieštaravimuose nurodytą argumentą, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2011-07-14 sprendimu skundą tenkinus tik iš dalies, ieškovas neturi teisės reikalauti viso 5400 Lt dydžio sėkmės mokesčio. Teismas pažymėjo, kad ieškovas prašo priteisti už teisines paslaugas, suteiktas ieškovui Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme, t.y. pagal sutarties priedą Nr. 2, o ne pagal sutarties priedą Nr. 1. Byloje nustatęs, kad priedu Nr. 2 prie 2011-02-24 sutarties Nr. 03/11 šalys susitarė, jog už atsiliepimo į Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos skundą administracinėje byloje, nagrinėjamojo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, parengimą bei atstovavimą teisme atsakovas sumokės 1600 Lt ir 5400 Lt sėkmės mokestį, teismas, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atmetus skundą, laikė, kad ieškovas įgijo teisę pagal sudarytą sutartį dėl teisinės pagalbos reikalauti iš ieškovo viso dydžio sutarto sėkmės mokesčio, t.y. 5400 Lt. Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovas neįrodė pateiktuose prieštaravimuose išdėstytų motyvų bei argumentų, nepateikė įrodymų, kad atsakovas už advokato paslaugas yra visiškai atsiskaitęs, teismas 2012-07-30 preliminarų sprendimą paliko nepakeistu,
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas V. L. 2012-12-07 apeliaciniu skundu (b.l. 128-130) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-11-12 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nekreipė deramo dėmesio į tai, kad atsakovas ir trečiasis asmuo, atstovaujamas A. T., 2009-10-27 sudarė sutartį, pagal kurią A. T. atsakovo vardu turėjo parengti paramos paraišką, tačiau savo įsipareigojimo neįvykdė. Dėl šios priežasties, A. T. užtikrinus surasti advokatą ir atlyginti jo atstovavimo išlaidas, ir buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis su ieškovu, kurio honoraro sumokėjimą laidavo trečiasis asmuo. A. T. ne kartą minėjo, kad ieškovui už teisines paslaugas yra sumokėjęs 10 000 Lt, tai yra patvirtinęs ir pats ieškovas, todėl ieškovo reikalavimas atsakovo atžvilgiu yra nepagrįstas.
2. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į tai, kad derantis su advokatu buvo susitarta tik dėl vieno sėkmės mokesčio mokėjimo, sėkmingai baigus administracinę bylą visose instancijose.
Žemesnės instancijos teismas
3. Pirmosios instancijos teismas nekreipė deramo dėmesio į tai, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-07-14 sprendimu advokatų kontoros parengtą skundą tenkino tik iš dalies, t.y. tik vieną skundo reikalavimą iš trijų. Sėkmė yra tai, kai teismas priima tokį sprendimą, kokio pageidavo atsakovas, tačiau teismas priėmė ne tokį sprendimą, kokio jis tikėjosi, tai yra, apelianto manymu, nesėkmė arba tik dalinė sėkmė. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas ir neteisingai pritaikė procesines teisės normas, todėl byla buvo išspręsta neteisingai.
Atsiliepimas
Ieškovas A. M. 2012-12-27 atsiliepimu (b.l. 140-144) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012-11-12 sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Nesutiktina su apelianto reikalavimu perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas, siekdamas, jog naujo bylos nagrinėjimo, neįrodinėja nei CPK 329 str. 2 ir 3 d. nurodytų pagrindų, nei nenurodo konkrečių aplinkybių, dėl kurių neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti bylos iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Byloje yra surinkti visi įrodymai ir nustatytos visos faktinės aplinkybės, o absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliantas apskritai nenurodo, kadangi jie ir neegzistuoja. Apelianto argumentai, jog vienos ar kitos aplinkybės teismas tinkamai neaptarė sprendime, nereiškia, jog teismas šių aplinkybių nevertino. Reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia, kad teismas privalo aptarti kiekvieną byloje esantį ir ištirtą įrodymą bei argumentą.
Atsiliepimas
2. Apeliantas klaidina teismą, jog A. T. sumokėjo 10 000 Lt ieškovui už suteiktas paslaugas, kadangi nei ieškovas, nei trečiasis asmuo tokios aplinkybės nėra nurodęs, ji neegzistuoja ir apeliantas dėl jos įrodymų nepateikė. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog atsakovas kreipėsi į advokato A. M. kontorą, sudarė sutartį dėl teisių paslaugų, jos buvo suteiktos ginant atsakovo interesus ir suteiktos kokybiškai, o apeliantas už jas iki galo neatsiskaitė.
Šalies argumentai
3. Apeliantas bando klaidinti apeliacinės instancijos teismą, nurodydamas, jog sėkmės mokestis apskaičiuotas neteisingai. Sėkmės mokestis buvo prašomas priteisti už teisines paslaugas, suteiktas atsakovui Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, t.y. pagal sutarties priedą Nr.2, o ne pagal sutarties priedą Nr.1. Sutarties priedu Nr.2 šalys susitarė, jog už atsiliepimo į Žemės ūkio ministerijos skundą administracinėje byloje, nagrinėjamojoje Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, parengimą, bei atstovavimą tame teisme atsakovas sumokės 1600 Lt ir 5400 Lt sėkmės mokestį. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atmetus skundą, ieškovas įgijo teisę pagal sudarytą sutartį dėl teisinės pagalbos reikalauti iš atsakovo viso dydžio sutarto sėkmės mokesčio, t.y. 5400 Lt. Sutarties priedo Nr.2 numatyta, jog honoraras sumokamas advokatui į advokato sąskaitą banke arba grynais pinigais per 7 dienas nuo ataskaitos pateikimo momento, ko pats apeliantas ir nepadarė dėl savo kaltės.
Tretysis asmuo VšĮ „DOCTUM“ atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teisme atsižvelgiant į tuos argumentus, kuriuos savo skunde nurodo apeliantas (CPK 320 str. 1 d.), patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo ginčą faktiniu bei teisiniu aspektais. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino šalių sudarytos sutarties turinį ir tinkamai identifikavo apeliantui iš šios sutarties kylantas prievoles, nepažeidė materialines ir procesines teisės normų aiškinimo bei taikymo taisyklių. Apeliacinio skundo motyvai bei argumentai nesudaro teisinių prielaidų pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, ar pakartoti bylos procesą iš naujo, kaip to siekia apeliantas.
Byloje nustatyta, kad apeliantas su ieškovu, veikusiu Advokatų kontoros M., K., K. ir partneriai ADVERSUS vardu, 2011-02-24 pasirašė sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. 03/11 ( b.l.38-41). Šio susitarimo esmė – sutarties 2 d. išvardinti advokatai įsipareigojo teikti apeliantui teisines konsultacijas, rengti teisinių dokumentų projektus ir atstovauti jo interesus teisme bei valstybinėse įstaigose ir institucijose (3 p.), o apeliantas atitinkamai įsipareigojo sumokėti honorarą kontoros advokatams už teikiamą teisinę pagalbą (5 p. 2 p.p.), taip pat nedelsiant raštu informuoti advokatus apie bet kurias pastabas dėl teikiamų paslaugų kokybės ar savalaikiškumo (5 p. 3 p.p.). Susitarimai dėl paslaugų kainos ir apmokėjimo tvarkos buvo įforminti atskirai – sutarties priedu Nr. 1 (b.l.42) ir sutarties priedu Nr. 2 (b.l. 43), o apmokėjimą advokatams laidavo ir tretysis asmuo VšĮ „DOCTUM“, kurio direktorius taip pat pasirašė minėtus priedus Nr. 1 ir Nr. 2.
Sprendžiant dėl kurio nors sandorio šalių sutartinių santykių kvalifikavimo, yra atsižvelgiama tiek į tos sutarties sąlygų formuluotes (lingvistinis aiškinimas), tiek į susitarimų esmę, t.y. dėl kokių konkrečių veiksmų atlikimo šalys buvo susitarusios, kokius veiksmus paslaugas teikiantis asmuo turėjo atlikti, nuo ko pagal sutartį turėjo priklausyti jam mokamas atlyginimas ir pan. (sisteminis aiškinimas). Atstovavimo ar teisinių paslaugų teikimo sutartys yra priskiriamos prie atlygintinų paslaugų sutarčių, kurias reglamentuoja CK 6.716 str. - 6.724 str. nuostatos, kartu jos turi pavedimo sutarties (CK 6.756 str., 6.757 str.) bruožų (Lietuvos apeliacinio teismo 2006-03-20 nutartis c.b. Nr. 2A-125/2006). CK 6.716 str. numatytos atlygintinės paslaugų teikimo sutarties dalykas yra nematerialaus pobūdžio arba kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukūrimu (audito, konsultacinės, informacijos, mokymo ar kitos). Šalys paprastai tariasi dėl pačių teikiamų paslaugų apmokėjimo, tačiau gali susitarti ir dėl tam tikro pasiekto rezultato apmokėjimo, nes toks susitarimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms, įskaitytinai ir Advokatūros įstatymo normoms. Klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį (Advokatūros įstatymo 48 str.). Pažymėtina, kad apeliantas ir neneigia tokios rūšies sutarties buvimo. Pagal nusistovėjusią advokatų honorarų praktiką advokato atlyginimas gali būti apskaičiuojamas trimis metodais: visų pirma, nuo bylos baigties nepriklausantis atlyginimas, skaičiuojamas pagal atliktus darbus arba sugaištą laiką; antra, atlyginimas, priklausantis nuo bylos baigties ir ieškinio sumos, skaičiuojamas tam tikru procentu nuo ginčo sumos ir mokamas tik sėkmingos bylos atveju; trečia, premijinis atlyginimas, kuris gali priklausyti nuo ginčijamos sumos ir sudėtingumo bei nuo advokato sugaišto laiko. Advokatūros įstatymo 50 str. 2 d. įtvirtinta, kad civilinėse bylose, taip pat kai pareiškiamas ieškinys baudžiamojoje byloje, leidžiama dėl advokato užmokesčio susitarti taip, kad šio užmokesčio dydis priklausytų nuo bylos baigties, jeigu tai neprieštarauja advokatų veiklos principams. Būtent šis advokatų atlyginimas, priklausantis nuo bylos baigties, ir vadinamas sėkmės mokesčiu.
Nagrinėjamos bylos atveju buvo sulygta, kad ieškovo ar kitų galinčių atstovauti apeliantą (klientą) advokatų gaunamo honoraro už sutartyje numatytas suteiktas paslaugas dydis iš dalies priklausys ir nuo administracinio ginčo, kuris iš pradžių buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme, o vėliau Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme, išnagrinėjimo rezultato. Vadinasi, ieškovo įsipareigojimai pagal sutartį neaspsiribojo vien teisinių konsultacijų, rengiantis bylos nagrinėjimui, teikimu ar teisinių dokumentų projektų rengimu, bet buvo orientuoti ir į tam tikro rezultato pasiekimą. Dėl kontrečios apmokėjimo tvarkos ir honoraro dydžių buvo susitarta dviem šalių pasirašytais priedais prie atstovavimo sutarties, t.y. atskirai dėl apmokėjimo už paslaugas, suteiktas kiekvienos instancijos teisme. Šalys susitarė, kad 1600 Lt honoaro dalis sumokama bet kuriuo atveju už skundo pirmosios instįancijos teismui parengimą ir atstovavimą jame, o 5400 Lt sėkmės mokestis sumokamas teismui šį skundą patenkinus, o jeigu skundas būtų patenkintas iš dalies – proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (priedas Nr. 1, b.l. 42). Antruoju atveju priedu Nr. 2 (b.l. 43) susitarta, kad 1600 Lt honoraro dalis sumokama už atsiliepimo, teikiamo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, parengimą bei atstovavimą šiame teisme, o 5400 Lt sėkmės mokestis sumokamas tuomet, jeigu būtent šis aukštesnės instancijos teismas visiškai ar iš dalies atmestų administracinėje byloje pateiktą Žemės ūkio ministerijos skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-07-14 sprendimo (b.l. 47-58), iš esmės toje byloje priimto apelianto V. L. naudai.
Taigi, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, akivaizdu, kad šalys susitarė ne dėl vienkartino honororo ir sėkmės mokesčio už visą administracinę bylą, o dėl dviejų, priklausančių nuo tos bylos išnagrinėjimo rezultatų kiekvienos instancijos teisme. Apeliacinio skundo argumentai, kad buvo nustatytas tik vienas honoraras, paneigti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o tokios skunde nurodomos aplinkybės, kad ieškovui laiduotojas (tretysis asmuo) jau yra sumokėjęs honorarą po Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo priėmimo ar kad šis teismas V. L. pareiškimą patenkino tik iš dalies, teisiškai neaktualios ir neįtakoja apelianto pareigų, numatytų priede Nr. 2, vykdymo.
Klientas privalo sumokėti paslaugų kainą tada, kai visos paslaugos pagal sutartį yra suteiktos (CK 6.720 str. 3 d.). Kadangi ieškovas (advokatas A. M.), kuris teikė apeliantui teisines bei atstovavimo paslaugas pagal 2011-02-24 sutartį Nr. 03/11, kildina savo reikalavimą iš sutarties priedo Nr. 2, o šiuo konkrečiu atveju honoraro dydis buvo susietas su Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėjamo ginčo baigtimi, sprendžiant dėl honoraro dydžio atsižvelgtina ir į tai, kieno naudai nurodytas administracinis ginčas buvo išnagrinėtas būtent šiame, aukštesnės instancijos administraciniame teisme. Ieškovas jam tenkančias pagal atstovavimo sutartį pareigas įvykdė, t.y. parengė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b.l. 65), dalyvavo teismo posėdyje (b.l. 59), o pati byla aukštesnės instancijos teisme buvo išpręsta būtent taip, kaip apibūdinta susitarime dėl apmokėjimo - Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Žemės ūkio ministerijos apeliaicinį skundą (b.l 69). Taigi abi sutarties priedo Nr. 2 sąlygos – tiek 1.1.1. p., teik 1.1.2. p., nuo kurių ir priklausė honoraro dydis, yra įvykusios (b.l. 43). Tokiu atveju ir apeliantui atsiranda pareiga įvykdyti jam tenkančią prievolės dalį – sumokėti už teisines paslaugas 7000 Lt (b.l. 44-46) pagal sutarties Nr.03/11 nurodymus (7 p., 11 p.) bei mokėti netesybas, laiku neatsiskaičius (12 p.).
Kitoks šios situacijos interpretavimas paneigtų sutarties laisvės principą, reiškia civilinių teisinių santykių subjektų teisę laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo sudaryti sutartį, savarankiškai nuspręsti dėl sutarties turinio (sutarties sąlygų) bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kiti teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas taip pat apima šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (CK 6.156 str.). Apeliantas pasirinko šioje kontoroje dirbančius advokatus kaip tinkamus atstovauti jo interesus, pasirašė teisinių paslaugų sutartį ir abu jos priedus, kuriuose buvo detalizuota konkreti atsiskaitymo už paslaugas tvarka. Minėta ir tai, kad buvo sulygta ir dėl tam tikro rezultato, sąlygojusio honoraro padidėjimą (sėkmės mokesčio), o toks sutartimi nustatytas rezultatas pasiektas. Taigi ieškovas įgyjo teisę į šią atlyginimo dalį – sėkmės mokestį. Pati sutartis ar jos priedas Nr. 2 įstatymo nustatyta tvarka bei pagrindais nebuvo ginčijami teisme. Nesant tokių pareikštų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva vertinti atstovavimo sutarties ar jos sąlygų galiojimo neturėjo teisinių prielaidų, antraip būtų pažeidęs dispozityvumo (CPK 13 str., 265 str. 2 d.) ir šalių rungimosi (CPK 12 str.) procesinius principus. Taigi nenuginčytas sandoris galioja ir nėra kitų įstatyme nustatytų aplinkybių, leidžiančių sutarties sąlygas laikyti prieštaraujančiomis įstatymų nuostatoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, įvykus sutartyje nustatytam faktui, su kuriuo siejama ieškovo teisė gauti atlyginimą pagal sutartį. Darytina išvada, kad sutartyje nustatytas atlyginimas turi būti sumokėtas paslaugos teikėjui (CK 6.38 str.l, 6.200 str., 6.720 str. 3 d.). Dėl to skunde nurodyti argumentai neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu.
Iš apelianto priteistinos 14,56 (b.l. 159) procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš V. L. 14,56 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.