Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vidmanto Mylės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė M. J. paskirta laisvės atėmimas 10 mėnesių.

Tuo pačiu nuosprendžiu baudžiamoji byla D. K. atžvilgiu nutraukta kaltinamajam mirus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Nuteistojo M. J. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistasis M. J. neginčija savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu bei prašo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis.

6. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

7. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas M. J. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Bylos duomenimis, M. J. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia, nusikalto anksčiau būdamas teistas 21 kartą, esant neišnykusiam ir nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka teistumui, taigi pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas yra recidyvistas, po šio nusikaltimo padarymo jam buvo priimti dar trys apkaltinamieji nuosprendžiai (2 t., b. l. 91–113, 115–119, 199–202; 3 t., b. l. 5–12, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), o tai rodo, kad M. J. išvadų dėl savo ankstesnio elgesio nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, visuomenėje priimtinų elgesio normų nesilaiko, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus. Be to, nuteistasis yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., b. l. 123–130), buvo registruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 131), nedirba (2 t., b. l. 132), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

8. Nors BK 189 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda arba laisvės apribojimams, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 4 metų, esant visumai nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti tik paskyrus M. J. laisvės atėmimo bausmę. Atkreipiamas dėmesys, kad BK 189 straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 2 metai 1 mėnuo 15 dienų, todėl pirmosios instancijos teismas nuosprendyje klaidingai nurodė, jog M. J. skiriama 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra ilgesnės nei vidutinės trukmės. Dėl to ir apeliantas neteisus teigdamas, kad jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra didesnė už jos vidurkį. Be to, nuteistajam paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 10 mėnesių. Taigi daryti išvadą, kad M. J. paskirta bausmė savo dydžiu yra aiškiai per griežta ir ją mažinti nėra pagrindo. Tokio pagrindo nesudaro ir pastarojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad jis prisipažino kaltu, gailisi nusikaltęs, davė išsamius parodymus, sutiko, kad byla būtų nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais paskyrus apeliantui laisvės atėmimo bausmes, jis ir toliau nuolat darė nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo manyti, kad šiuo atveju paskyrus M. J. švelnesnę bausmę, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. Be to, kaip minėta, pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ir į šią aplinkybę atsižvelgė paskirdamas nuteistajam bausmę, todėl dar kartą vertinti tą pačią aplinkybę nebėra pagrindo.

9. Apeliaciniu skundu M. J. prašė ne tik sušvelninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, bet ir ją subendrinti su kitais nuosprendžiais, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. kovo 11 d., 2022 m. balandžio 11 d. bei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Tenkinti šį prašymą teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo. Nors iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad M. J. priimti apkaltinamieji Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. kovo 7 d., 2022 m. balandžio 11 d. ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. kovo 10 d. nuosprendžiai yra įsiteisėję, kaip teisingai pažymėta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, vadovaujantis BPK 347 straipsnio nuostatomis, įsiteisėjus visiems nuteistojo atžvilgiu priimtiems nuosprendžiams (taip pat ir Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nuosprendžiui), visais šiais nuosprendžiais M. J. paskirtų bausmių subendrinimo klausimą išspręs apylinkės teismas.

10. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu M. J. už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje, paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra teisinga, tinkamai individualizuota, atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais ir švelninti jam paskirtą bausmę nėra pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

11. BPK 106 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

12. Šiaulių apygardos teisme 2022 m. birželio 15 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus pažyma Nr. (12.35Mr) PT-4855, kurioje nurodyta, kad už nuteistajam M. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 100 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, taip pat į tai, kad M. J. yra darbingo amžiaus, byloje nėra duomenų apie jo turtinę padėtį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš nuteistojo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo M. J. valstybės naudai 100 Eur (vieną šimtą eurų) už jam suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.