Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-708-790/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-06-06
Bylos Nr.: e2A-708-790/2022
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Gintaras Pečiulis, Tomas Venckus
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų energetikos remontas“
Atsakovas: akcinei bendrovei Vilniaus

Kategorijos

2.6.11.4.1Perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimas ar pakeitimas

Civilinė byla Nr. e2A-708-790/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01453-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. birželio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Tomo Venckaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų energetikos remontas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrėnų energetikos remontas“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Vilniaus šilumos tinklams dėl neteisėtų viešojo pirkimo sąlygų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Elektrėnų energetikos remontas“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti neteisėta atsakovės akcinės bendrovės Vilniaus šilumos tinklų vykdomo viešojo pirkimo „E-2 TG-5 kapitalinio remonto pirkimas“ sąlygų 6 priedo „Rangos sutarties bendroji dalis“ 12.1 papunktyje išdėstytą apmokėjimo už rangos darbus tvarką, pagal kurią už darbus bus atsiskaitoma tik dviem etapais, ir pirkimo sąlygų 6 priedo „Rangos sutarties specialioji dalis“ 7.2 papunkčio nuostatą, pagal kurią yra ketinama sulaikyti dalį rangovui mokėtinų sumų; 2) panaikinti iš neteisėtų pirkimo sąlygų kylančius procedūrinius sprendimus (jei tokių būtų), o tuo atveju, jei atsakovė sudarys pirkimo sutartį, pripažinti ją niekine.

2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, nustatydama ginčijamas sąlygas, neatsižvelgė į situaciją, susidariusią dėl koronaviruso COVID-19 pandemijos ir į kompetentingų institucijų rekomendacijas dėl atsiskaitymų su tiekėjais. Atsakovei suplanavus atsiskaityti už darbus itin retai ir dar dalį mokėtinos sumos sulaikyti, yra ribojama tiekėjų galimybė dalyvauti pirkime, nes ne kiekvienas tiekėjas gali prisiimti įsipareigojimus bent 2 mėnesius vykdyti darbus savo lėšomis. Nustatydama, kad darbai turi būti atlikti per 120 dienų ir kad bus atsiskaitoma tik dviem etapais, atsakovė perkėlė rangovui visą sutarties įvykdymo riziką. Ginčijamos sąlygos yra perteklinės, atsakovė jomis iš esmės siekia užtikrinti, kad rangos sutartis tikrai bus įvykdyta, tačiau tokią funkciją atlieka sutarties įvykdymo užtikrinimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinio netenkino.

Šalies argumentai

4. Teismas nurodė, kad ieškovė kreipėsi į teismą, norėdama susitarti dėl sau palankiausių atsiskaitymo už atliktus darbus sąlygų. Ieškovė nepagrindė, kad ginčijamos pirkimo sąlygos suvaržė jos arba kitų potencialių tiekėjų teisę pateikti pasiūlymą. Ieškovė laimėjo pirkimą ir sudarė su atsakove pirkimo sutartį, taigi, jos teisė sudaryti sutartį ir interesas gauti finansinį atlygį už darbus yra įgyvendinti. Nepaisant to, ji toliau reikalauja vertinti ginčijamas pirkimo sąlygas ir sutarties teisėtumą, bei, esant pagrindui, pripažinti ją niekine, kadangi ginčijamos sąlygos riboja ieškovės teisę vykdyti sutartį sau ekonomiškai palankiausiu būdu. Tai, kad ieškovė sudarė pirkimo sutartį, įrodo, jog ji neturi suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas; ginčas dėl pirkimo sutarties vykdymo sąlygų galimo ekonominio nepalankumo ar sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyros pažeidimo išeina už viešųjų pirkimų teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų reguliavimo ribų.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas vertino, kad ieškovės pasiūlymas nesusieti atsakovės pareigos atsiskaityti su reikalavimu darbus atlikti dviem etapais prieštarauja įstatyme pateiktai rangos sutarties sampratai, pagal kurią apmokėjimas už darbą yra tiesiogiai susijęs su darbų (dalies darbų) atlikimu ir perdavimu užsakovui. Tai, kad darbai turi būti atlikti etapais, nustatyta ne tik sutarties specialiųjų sąlygų 6.1 papunktyje, bet ir techninėje specifikacijoje, tačiau ieškovė neginčija jos nuostatų. Ieškovei sudarius pirkimo sutartį, ji turės teisę gauti atlyginimą už atliktus darbus sutartyje nustatyta tvarka, t. y. atlikusi darbus dviem etapais, po to, kai atsakovė juos priims. Ieškovė rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijomis, tačiau nepateikė argumentų, kaip sutartyje nustatyta atsiskaitymo už atliktus darbus tvarka gali neigiamai paveikti šalių teisių ir pareigų balansą atsakovės naudai. Sutartyje yra nustatytas 120 000 Eur avansas. Ieškovė nepagrindė, kad ši suma nėra pakankama galimai rizikai dėl pandemijos ekonominių padarinių išvengti. Ieškovės reikalavimas atsiskaityti kiekvieną mėnesį, kaip pagrįstai nurodė atsakovė, gali būti susijęs su apyvartinių lėšų stoka, tačiau tai neįrodo imperatyvių viešųjų pirkimų principų pažeidimo.

6. Teismas pažymėjo, kad jis patenkino ieškovės prašymą išreikalauti iš atsakovės duomenis apie šiame pirkime ir ankstesniuose jos vykdytuose pirkimuose dėl to paties objekto dalyvavusių tiekėjų skaičių. Ieškovės vertinimu, tai, kad dėl to paties objekto vykdomas jau trečias pirkimas, rodo atsakovės netinkamus veiksmus planuojant ir vykdant pirkimus. Tačiau pagal ieškovės prašymą išreikalauta informacija apie pirkime dalyvaujančius tiekėjus neįrodo ieškovės teiginių apie konkurencijos ribojimą dėl atsakovės netinkamai suformuluotų pirkimų sąlygų. Visuose pirkimuose dalyvavo iš esmės vienodas skaičius tiekėjų, nepriklausomai nuo to, kokia pirkimo sąlygų redakcija buvo pasiūlyta. Atsakovės veiksmų planuojant ir vykdant pirkimus tinkamumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas.

7. Teismas vertino kaip nepagrįstą ieškovės argumentą, kad sutarties specialiosios dalies 7.2 papunktis yra perteklinis, nes yra skirtas papildomai užtikrinti jos įvykdymą. Pagal pirkimo sąlygas sulaikytos sumos atlieka rangovo garantijos vaidmenį tik tuo atveju, jeigu sutartyje nėra nustatytas vykdymo užtikrinimas. Nagrinėjamu atveju sutarties įvykdymas yra užtikrinamas banko garantija, todėl pagal sutarties 7.2 papunktį sulaikytos sumos bus grąžintos rangovui per 30 dienų po visų darbų perdavimo. Taigi, ieškovė be pagrindo tapatina sutarties įvykdymo užtikrinimą su sulaikytų pinigų institutu. Sulaikomos sumos yra skirtos ne garantinių įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti, bet atliktų darbų neesminiams defektams, paaiškėjusiems iki galutinio darbų rezultato perdavimo atsakovei, ištaisyti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

8.1. Pagal kasacinio teismo praktiką, tiekėjo suinteresuotumas ginčyti pirkimo sąlygas yra siejamas ne tik su jo siekiu sudaryti sutartį, tačiau ir su ekonominiais interesais, t. y. finansiniu atlygiu. Todėl vien tik tai, kad yra sudaryta pirkimo sutartis, jei ji nėra ekonomiškai palanki tiekėjui, nereiškia jo interesų užtikrinimo, ypač jeigu tiekėjas be neigiamų pasekmių negali atsisakyti sudaryti šią sutartį, o dėl jos sąlygų jau anksčiau yra prasidėjęs ginčas. Tik sutartis, kurioje yra nustatytos ekonomiškai palankios sąlygos, atitinka tiekėjo finansinį interesą ir tikrąją valią. Ieškovė buvo priversta sudaryti sutartį, nes pagal pirkimo sąlygas ji turėjo pateikti atsakovei pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, be to, ieškovei atsisakius sudaryti sutartį, atsakovė galėjo reikalauti atlyginti nuostolius. Tai, kad atsakovė sutiko vykdyti pirkimo sutartį pagal ekonomiškai nepalankias ir neteisėtas sąlygas, nereiškia, jog šios sąlygos tapo teisėtomis. Susiklosčiusi situacija atsirado ne dėl ieškovės kaltės – ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti pirkimo procedūras, o teismui netenkinus jos prašymo, teikė dėl šios nutarties atskirąjį skundą, tačiau jis nebuvo patenkintas. Ginčijamas sąlygas ieškovė kvestionavo ir pirkimo metu vykusiose derybose, tačiau atsakovė atsisakė dėl jų derėtis.

8.2. Priešingai nei nurodė teismas, įstatyme pateiktoje rangos sutarties sampratoje užsakovo pareiga atsiskaityti yra siejama su darbų rezultatu, o ne su jo etapais. Rangos sutarties darbų rezultatu gali būti pripažįstama ir dalis darbų. Sutarties šalims sutarus, kad darbų rezultatas bus įvertinamas kiekvieną einamąjį sutarties vykdymo mėnesį, mokėjimai būtų atliekami pagal tą dieną esantį darbų rezultatą ir tai nepažeistų techninės specifikacijos nuostatų dėl darbų vykdymo dviem etapais. Prekių pristatymas į objektą taip pat galėtų būti laikomas tarpiniu darbų rezultatu, todėl apmokėjimas už pristatytas įrengimų dalis turėtų būti laikomas ne avansiniu mokėjimu, o daliniu atsiskaitymu.

8.3. Vykdydamos rangos sutartį šalys privalo bendradarbiauti. Ši pareiga nagrinėjamu atveju apima ir atsakovės pareigą koreguoti sutarties nuostatas, jei ji buvo iš anksto įspėta apie tokių sąlygų galimai neigiamas pasekmes sutarties įgyvendinimui.

8.4. Dėl koronaviruso COVID-19 paplitimo ir taikomų suvaržymų (izoliacijos, karantino, darbuotojų testavimo) didelė dalis verslo, ypač statybos įmonės, jaučia neigiamus padarinius – sumažėjusios darbų apimtys lemia neigiamus finansinės veiklos rezultatų pokyčius, įmonės susiduria su iššūkiais dėl žaliavų pristatymo, darbo organizavimo, sumažėjusio užsakymų skaičiaus ir kt. Tokie apribojimai aktualūs šiuo atveju, nes remonto darbams atlikti turėtų atvykti turbinos gamintojo specialistai iš Vokietijos, detalės taip pat užsakomos ne Lietuvoje. Todėl teismas turėjo vertinti, ar pirkimo sąlygose nustatyta atsiskaitymo tvarka nepažeidžia viešųjų pirkimų principų ir neriboja tiekėjų konkurencijos atsižvelgiant į šiuo metu esančią rinkos situaciją. Tai, kad pandemija turi didelės įtakos pirkimų sutarčių įgyvendinimui, patvirtina byloje pateikti duomenys apie ieškovės dalyvavimą ankstesniuose pirkimuose dėl to paties objekto. Valstybė dėl koronaviruso COVID-19 sukeltų neigiamų padarinių skatina perkančiąsias organizacijas, esant galimybei, atlikti mokėjimus dažniau. Analogišką poziciją išdėstė Viešųjų pirkimų tarnyba savo rekomendacijose. Tokios nuostatos yra ir naujose Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijose, pateiktose dėl Ukrainoje kilusio karo. Teismas nevertino šių aplinkybių.

8.5. Atsakovė, nustatydama tvarką, pagal kurią su tiekėjais bus atsiskaitoma labai retai, perkėlė jiems nepagrįstai didelę finansinę riziką ir pažeidė ekonominę sutarties šalių interesų pusiausvyrą. Vykdant pirmą darbų etapą turi būti atlikti iš esmės visi pirkimo objektą sudarantys darbai, o antro etapo metu tvarkoma tik dokumentacija. Todėl ieškovei tektų iš savo lėšų (avanso) užsakyti visas remontui reikalingas detales ir dar 60 dienų atsiskaityti savo lėšomis (mokėti darbuotojams, samdyti būtiną techniką ir pan.). Atlikusi darbus ir išrašiusi sąskaitą, ieškovė dar 30 dienų turėtų laukti apmokėjimo, o pirmas atsiskaitymas įvyktų tik po 90 dienų nuo darbų pradžios. Pirkimo kaina sudaro 574 387 Eur, todėl 120 000 Eur avansas negali adekvačiai užtikrinti ieškovės interesų. Ginčijama sąlyga apribojo konkurenciją pirkime, nes ne visi tiekėjai gali prisiimti riziką veikti tiek laiko naudodamiesi savo lėšomis. Atsiskaitymo už darbus tvarka neatitinka ir Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos.

8.6. Sąlyga, pagal kurią mokėtinos sumos yra sulaikomos pirkimo sutarties vykdymo laikotarpiui, dubliuojasi su sutarties ir garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimais. Taikydama sulaikymą, atsakovė iš esmės užsitikrina dvigubą apsaugą, o tai nėra sąžininga ieškovės atžvilgiu. Atsakovė nepagrindė, kodėl sutarties įvykdymo garantijos ir garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo nepakanka jos interesams užtikrinti ir būtina dar sulaikyti mokėtinas sumas, nors jai tenka pareiga pagrįsti iškeltų reikalavimų adekvatumą.

Atsiliepimas

9. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

9.1. Ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti pirkimo sąlygas. Priešingai nei nurodo ieškovė, aplinkybę, kad ginčijamos pirkimo sąlygos nedaro jokios neigiamos įtakos jos interesams, patvirtina tai, jog ji pateikė pasiūlymą pirkime ir sutiko varžytis pagal nustatytas sąlygas, o vėliau sudarė pirkimo sutartį. Nors šalių derybų metu ieškovės ginčijamų sąlygų nebuvo atsisakyta, ieškovė pateikė galutinį pasiūlymą ir net ragino atsakovę kuo greičiau sudaryti sutartį. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad ji privalėjo sudaryti sutartį, nes dar prieš pateikdama pasiūlymą, tik susipažinusi su pirkimo sąlygomis ji žinojo apie reikalavimą pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, be to, kaip profesionali pirkimų dalyvė, ji iš anksto žinojo ir apie pareigą atlyginti nuostolius. Ieškovė kaip pažeidimą įvardija ne tai, kad sutarties sąlygos apribojo galimybę pateikti pasiūlymą, o tai, kad ji negali sutarties vykdyti naudingiausiomis sąlygomis, tačiau tokios garantijos tiekėjams nėra suteikiamos.

9.2. Atsakovė, įvertinusi pirkimo objektą ir darbų vykdymo laiką, nustatė, kad bus atsiskaitoma už kapitalinio remonto darbus, kurie bus atliekami dviem etapais. Tokį savo sprendimą atsakovė grindžia įstatymo nuostatomis dėl rangos sutarties vykdymo. Rangos sutartimi yra prisiimamas įsipareigojimas pasiekti darbo rezultatą ir, kol jis nebus pasiektas, tol nebus laikoma, kad pareiga įvykdyta tinkamai. Atsakovė nustatė, kad su rangovu bus atsiskaitoma tik tada, kai bus atlikti ir perduoti darbai, kurie sudaro atskirus pirkimo objekto etapus, siekdama užtikrinti, jog rangovas tinkamai įvykdytų savo įsipareigojimus. Ieškovė neįrodė, kad toks atsakovės sprendimas yra neteisėtas.

9.3. Nors ieškovė pagrįstai nurodė, kad koronaviruso COVID-19 pandemija lemia tam tikrą neapibrėžtumą įgyvendinant sutartis, tai neįrodo sutartyje nustatytos atsiskaitymo tvarkos neteisėtumo. Ieškovės pateikti įrodymai pagrindžia, kad ji susiduria su sunkumais gaudama užsakytas detales, o ne su apyvartinių lėšų trūkumu arba su finansiniais sunkumais, kuriuos galėtų sukelti sutarties vykdymas pagal ginčijamas sąlygas. Tačiau pirkimo sąlygos leidžia suvaldyti riziką dėl detalių pristatymo termino. Savo teiginius, esą ginčijamos sąlygos sukuria tiekėjams neproporcingai didelę finansinę naštą, ieškovė grindžia 2020 metų pradžioje, tik prasidėjus pandemijai pateiktomis rekomendacijomis, kurios turėjo būti taikomos tuo metu galiojusioms sutartims ir šiuo metu nėra aktualios. Kitos ieškovės nurodytos rekomendacijos taip pat nėra aktualios, nes jos taikomos tuo atveju, jei susiduriama su sunkumais dėl kilusio karinio konflikto.

9.4. Pagal pirkimo sąlygas, rangovui pateikus sąskaitą už atliktus darbus, jam yra sumokama per 30 dienų. Tačiau rangovas, siekdamas gauti apmokėjimą anksčiau, gali greičiau vykdyti darbus, nei nustatyta sutartyje, ir anksčiau pateikti sąskaitas apmokėjimui.

9.5. Įstatyme nenustatyta, kaip dažnai turi būti atliekami mokėjimai rangovui už atliktus darbus, o pagal Viešųjų pirkimų tarnybos poziciją, perkantieji subjektai gali nustatyti, kad tiekėjui, įvykdžiusiam sutartyje nustatytus įsipareigojimus, bus sumokama visa sutarties kaina, arba mokėjimai bus atliekami dalimis. Ieškovė nenurodė teisės normos, kurią pažeidė atsakovė.

9.6. Ieškovė nepagrįstai sutapatina sulaikomų pinigų institutą su sutarties įvykdymo ir rangovo garantinių įsipareigojimų užtikrinimais. Sutarties 7.2 papunktyje nustatyta sąlyga, kartu su kitomis sąlygomis, užtikrinančiomis sutarties tinkamą vykdymą, nėra neįprasta. Tokia sąlyga nurodyta kaip galima Viešųjų pirkimų tarnybos užsakymu parengtame statybos darbų viešojo pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų projekte, be to, ją rekomenduoja taikyti ir už Europos Sąjungos investicijų administravimą atsakingos institucijos. Sulaikomi pinigai yra skirti atliktų darbų neesminiams defektams ištaisyti ir garantiniu laikotarpiu atsiradusiems defektams taisyti, jeigu rangovas nepateikia garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo; jeigu defektai nėra nustatomi, o rangovas pateikia garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą, sulaikyti pinigai yra išmokami rangovui. Sulaikyti pinigai nedubliuoja rangovo garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo, nes tai viena kitą pakeičiančios, o ne papildančios sąlygos.

9.7. Sutartis turėtų būti išsaugota. Sutartį sudarė pati ieškovė, kuri, teikdama pasiūlymą, sutiko su pirkimo sąlygomis ir įvertintino visus galimus kaštus. Visi darbai turi būti atlikti iki 2022 m. rugpjūčio 29 d., o pirmas etapas turės būti baigtas jau 2022 m. liepos 2 d. Ieškovė įsipareigojo pradėti darbus 2022 m. gegužės 2 d. ir turės juos vykdyti dar bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju nėra aišku, ko ieškovė siekia – išlaikyti sutartį ar taikyti restituciją. Pirkimo objektas susijęs su viešuoju interesu. Atsakovė siekia įgyti garo turbinos kapitalinio remonto darbus ir užtikrinti nepertraukiamą šilumos tiekimą Vilniaus miesto gyventojams, šios veiklos efektyvumą ir kaštų mažinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės

11. Atsakovė vykdė viešąjį pirkimą „E-2 TG-5 kapitalinio remonto pirkimas“, kurio metu siekė įgyti garo turbinos Nr. 5, esančios Vilniaus elektrinėje Nr. 2, kapitalinio remonto paslaugas. Remonto tikslas – pašalinti esamus trūkumus ir atnaujinti susidėvėjusias dalis, taip užtikrinant gamintojo nustatytą turbinos efektyvumą ir jos patikimą darbą be avarinių sustojimų (techninės specifikacijos 2 punktas, skelbimas apie pirkimą). Pagal pirkimo dokumentuose išdėstytas nuostatas, pirkimą laimėjęs tiekėjas (rangovas), sudarydamas sutartį su atsakove (užsakove), turėjo savo rizika ir savo medžiagomis (išskyrus atsakovės teikiamas medžiagas, nurodytas sutarties priede) atlikti darbus objekte ir perduoti jų rezultatą atsakovei, o atsakovė turėjo priimti tinkamai atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje nurodytomis sąlygomis ir tvarka (pirkimo sutarties projekto specialiosios dalies 1.1 papunktis). Vadovaujantis rangos sutarties specialiosios dalies projekto 6.1 ir 6.2 papunkčiais, pirkimo objektą sudarančių darbų pradžia buvo numatyta 2022 m. gegužės 2 d., o galutinis darbų perdavimo aktas turi būti pasirašytas ne vėliau kaip 2022 m. rugpjūčio 29 d.

12. Iš atsakovės parengtų pirkimo dokumentų matyti, kad pirkimą laimėjęs tiekėjas turi atlikti pirkimo objektu esančius darbus, o atsakovė turi juos priimti dviem etapais. Pirmas darbų vykdymo etapas turi būti užbaigtas ne vėliau kaip per 60 dienų nuo darbų pradžios. Šis etapas yra užbaigiamas, kai yra baigti vykdyti visi techninės specifikacijos 1 priede nurodyti darbai, pateikta techninės specifikacijos 7.1.1–7.1.9 papunkčiuose nurodyta ataskaitinė dokumentacija, patvirtinanti, kad įrenginys paruoštas paleidimui, įrenginys nepertraukiamai dirbo vardine apkrova be neatitikimų 48 valandas ir šalys pasirašo darbų etapo perdavimo aktą. Antras darbų etapas turi būti įvykdytas ne vėliau kaip per 120 dienų nuo darbų pradžios. Šis etapas yra užbaigiamas pateikus turbinos gamyklos atstovo kapitalinio remonto ataskaitinę dokumentaciją ir šalims pasirašius galutinį perdavimo aktą (rangos sutarties specialiosios dalies projekto 6.1 ir 6.3 papunkčiai, techninės specifikacijos 6.1.1 ir 6.1.2 papunkčiai). Rangos sutarties bendrosios dalies projekto 12.1 papunktyje atsakovė nustatė, kad ji mokės rangovui už kokybiškai atliktus ir šioje sutartyje nustatyta tvarka priimtus darbus, o rangos sutarties specialiosios dalies projekto 7.1 ir 7.2 papunkčiuose atsakovė detalizavo, jog rangovo išrašytą ir pateiktą sąskaitą ji apmokės per 30 dienų po to, kai bus gauta teisinga sąskaita, tačiau apmokėdama sąskaitas ji taikys dalies mokėtinų sumų sulaikymą – atsiskaitydama su rangovu, atsakovė sulaikys 5 proc. nuo pagal atitinkamą darbų etapo perdavimo aktą mokėtinos sumos.

13. Ieškovė, susipažinusi su atsakovės paskelbtais pirkimo dokumentais, pateikė atsakovei 2021 m. gruodžio 3 d. pretenziją, kurioje ji, be kita ko, prašė atsakovės: 1) nesusieti rangos sutartyje nurodytų darbų etapų su mokėjimo terminais ir atlikti mokėjimus pirkimo laimėtojui kiekvieną mėnesį, atsižvelgiant į darbų progresą; 2) nurodyti rangos sutartyje atskirą mokėjimą už pristatytas remontui reikalingas detales, kuris turi būti atliktas po to, kai detalės bus pristatytos į objektą; 3) taikyti tik vieną rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo būdą – pinigų sulaikymą arba sutarties įvykdymo garantiją. Ieškovė nurodė, kad ji ketina dalyvauti pirkime, tačiau, jos vertinimu, pirkimo dokumentų sąlygos, pagal kurias su pirkimą laimėjusiu tiekėju bus atsiskaitoma tik du kartus, užbaigus atitinkamus darbų etapus, yra diskriminuojančios, riboja tiekėjų konkurenciją koronaviruso COVID-19 pandemijos sąlygomis, pažeidžia skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, yra neproporcingos ir pan., o sąlyga, kad atsakovė sulaikys dalį mokėtinų pinigų, yra perteklinė ir neproporcinga, nes rangos sutarties įvykdymui užtikrinti tiekėjas turi pateikti sutarties įvykdymo garantiją.

14. Išnagrinėjusi ieškovės pretenziją, atsakovė 2021 m. gruodžio 8 d. raštu pripažino ją nepagrįsta ir netenkino ieškovės prašymo panaikinti atitinkamas pirkimo dokumentų sąlygas, todėl ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėtomis rangos sutarties projekto bendrosios dalies 12.1 papunktyje nustatytą atsiskaitymo už rangos darbus tvarką ir rangos sutarties projekto specialiosios dalies 7.2 papunktyje nustatytą sąlygą dėl dalies mokėtinų sumų sulaikymo, taip pat panaikinti atsakovės pirkime priimtus sprendimus, jeigu tokių būtų, o tuo atveju, jeigu pirkime būtų sudaryta sutartis – pripažinti ją niekine. Nurodytiems reikalavimams užtikrinti ieškovė ieškinyje suformulavo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo procedūras, uždrausti atsakovei sudaryti pirkimo sutartį, o tuo atveju, jeigu ji būtų sudaryta, sustabdyti jos vykdymą iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje. Vis dėlto ieškovės prašymas taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones nebuvo patenkintas ir pirkimo procedūros buvo tęsiamos bylos nagrinėjimo metu.

15. Ieškovė, nors ir nesutiko su pirmiau nurodytomis atsakovės vykdomo pirkimo sąlygomis, tačiau pateikė pasiūlymą šiame pirkime. Iš byloje pateikto ieškovės ir atsakovės 2021 m. gruodžio 28 d. derybų susitikimo protokolo matyti, kad, ieškovei pateikus pasiūlymą, šalys vykdė derybas, kurių metu ieškovė siekė pakeisti pirmiau minėtas rangos sutarties projekto specialiosios dalies 6.1 ir 7.2 papunkčių nuostatas, bet toks ieškovės prašymas nebuvo patenkintas. Tačiau net ir šalims nesusitarus dėl ieškovės kvestionuojamų pirkimo sąlygų pakeitimo, ieškovė toliau dalyvavo pirkime, o vėliau buvo išrinkta jo laimėtoja ir 2022 m. sausio 27 d. sudarė su atsakove rangos sutartį. Sudariusi sutartį su atsakove, ieškovė neatsisakė teisme pareikštų reikalavimų pripažinti neteisėtomis jos ginčijamas pirkimo dokumentų sąlygas, panaikinti atsakovės priimtus sprendimus ir pripažinti negaliojančia jos sudarytą rangos sutartį.

16. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės reikalavimus, ieškinio netenkino. Teismas vertino, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti jos nurodytas pirkimo sąlygas, nes ji nepagrindė, jog ginčijamos sąlygos apribojo tiekėjams galimybę konkuruoti pirkime, be to, pati ieškovė šiame pirkime dalyvavo ir jį laimėjo, o tai rodo, kad ieškovė realizavo savo interesą sudaryti pirkimo sutartį ir gauti jos pagrindu finansinę naudą. Kita vertus, teismas įvertino ir ieškovės ginčijamų pirkimo sąlygų turinį bei nustatė, kad ieškovės reikalavimas panaikinti šias sąlygas yra nepagrįstas. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde įrodinėja, kad, pirma, pateikusi pasiūlymą pirkime ir sudariusi su atsakove rangos sutartį, ji neprarado teisinio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, antra, ieškovės ginčijamos pirkimo sąlygos yra neteisėtos.

Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės vykdomo pirkimo sąlygas

17. Kasacinio teismo praktikoje viešųjų pirkimų bylose yra nuosekliai pabrėžiama tiekėjų teisinio suinteresuotumo pagrindimo svarba ir šio klausimo aktualumas. Ieškovo teisinio suinteresuotumo sudaryti viešojo pirkimo sutartį reikšmė lemia tai, kad teismas visada, nepriklausomai, ar kitos bylos šalys kelia tokį teisės klausimą, privalo vertinti ieškovo teisinį suinteresuotumą viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir ieškovo nurodomą teisių pažeidimo pagrindimą. Taigi, teismas, nagrinėdamas viešojo pirkimo bylą, pirmiausia turi nustatyti ieškovo teisinį suinteresuotumą ir įvertinti bylos nagrinėjimo objekto ir ginčo nagrinėjimo teisinę prasmę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-378/2020).

18. Tiekėjo suinteresuotumas kasacinio teismo praktikoje yra apibrėžiamas kaip jo suinteresuotumas sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir gauti finansinį atlygį už suteiktas paslaugas, pristatytas prekes ar atliktus darbus, tačiau nereiškia kitokios naudos ar kitokio pobūdžio suinteresuotumo pirkimo rezultatu. Atsižvelgiant į tai, teisė ginčyti perkančiojo subjekto veiksmus yra siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiojo subjekto veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021).

19. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų. Tai – privalomos ir kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019).

20. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodo ieškovė, byloje nėra ginčo dėl to, kad ji yra tinkamas subjektas, galintis ginčyti atsakovės sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas. Tokią išvadą patvirtina byloje esantys duomenys, kad ieškovė siekė dalyvauti atsakovės vykdytame pirkime, pateikė atsakovei pasiūlymą ir net buvo išrinkta šio pirkimo laimėtoja, su kuria buvo sudaryta rangos sutartis dėl pirkimo objektą sudarančių darbų vykdymo. Būdama pirkimo dalyve, ieškovė neabejotinai buvo suinteresuota, kad pirkimo sąlygos būtų teisėtos ir nepažeistų jos interesų. Antra vertus, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad jos ginčijamos atsakovės vykdomo pirkimo sąlygos lemia ieškovės subjektinių teisių pažeidimą. Nors tiekėjo suinteresuotumas viešųjų pirkimų bylose, kaip minėta, yra siejamas su jo siekiu sudaryti viešojo pirkimo sutartį ir gauti finansinį atlygį už šios sutarties pagrindu pristatytas prekes, atliktus darbus ar suteiktas paslaugas, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė byloje neįrodinėjo aplinkybės, jog ginčijamos pirkimo sąlygos kokiu nors būdu apribojo ar apsunkino jai teisę dalyvauti atsakovės vykdytame pirkime ir siekti sudaryti pirkimo sutartį. Ieškovė rėmėsi aplinkybėmis, kad jos ginčijamos pirkimo dokumentų sąlygos yra jai nepalankios ta prasme, jog ji negali gauti atlyginimo už rangos sutarties pagrindu atliktus darbus tokiu būdu, kuris ieškovei būtų patogesnis ir palankesnis. Tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išdėstytai pozicijai, kad ieškovės siekis susitarti dėl sau palankiausių pirkimo sąlygų nesuponuoja išvados dėl jos subjektinių teisių pažeidimo viešųjų pirkimų procedūrose.

21. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nutarties 15 punkte išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą padaryti priešingą, nei nurodo ieškovė, išvadą, kad jos subjektinės teisės pirkimo metu nebuvo pažeistos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčijamos pirkimo sąlygos nesukliudė jai įgyvendinti teisę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir neapribojo galimybės gauti finansinį atlygį už šios sutarties pagrindu atliktus darbus. Todėl, ieškovei realizavus teisę sudaryti pirkimo sutartį ir finansinį interesą gauti pagal ją atlygį, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ginčijamos pirkimo sąlygos nepažeidė ieškovės interesų. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad ieškovės pozicija šioje byloje pasižymi tam tikru nenuoseklumu. Kaip minėta anksčiau, ieškovė nagrinėjamoje byloje pareiškė reikalavimus ne tik pripažinti neteisėtomis jos kvestionuojamas pirkimo dokumentų sąlygas, tačiau taip pat prašė teismo, esant poreikiui, panaikinti atsakovės priimtus procedūrinius sprendimus ir pripažinti niekine rangos sutartį tuo atveju, jeigu ji būtų sudaryta. Pastarųjų reikalavimų ieškovė neatsisakė ir nepakoregavo nepaisant to, kad rangos sutartis buvo sudaryta būtent su pačia ieškove. Taigi, viena vertus, ieškovė, žinodama jos ginčijamų sąlygų turinį, sudarė rangos sutartį, kuria įsipareigojo joje nustatyta tvarka atlikti pirkimo objektu esančius darbus bei gauti už juos finansinį atlygį, kita vertus, ji prašo teismo šią sutartį pripažinti niekine.

22. Pirmiau nurodytos išvados dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės vykdomo pirkimo sąlygas neturėjimo nepaneigia jos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad ji buvo priversta sudaryti pirkimo sutartį su atsakove ir pradėti vykdyti darbus pagal jai ekonomiškai nepalankias sutarties sąlygas dėl ekonominių priežasčių. Tokią savo poziciją ieškovė grindžia aplinkybėmis, kad pagal pirkimo dokumentų nuostatas kartu su pasiūlymu ji turėjo pateikti atsakovei ne mažesnės nei 7 000 Eur vertės pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, kurį atsakovė panaudotų ieškovei atsisakius sudaryti pirkimo sutartį po to, kai ji buvo išrinkta pirkimo laimėtoja, be to, tokiu atveju atsakovė galėjo papildomai prašyti iš ieškovės atlyginti jos patirtus nuostolius. Ieškovė taip pat nurodo, kad pirmiau minėta situacija susiklostė ne dėl jos kaltės, nes ji laikėsi nuoseklios pozicijos, jog šioje byloje ginčijamos pirkimo sąlygos yra neteisėtos, ir prašė teismo sustabdyti pirkimo procedūras, tačiau toks jos prašymas nebuvo patenkintas. Vis dėlto tokie ieškovės argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad sudarydama minėtą sutartį ieškovė ne įgyvendino savo, kaip pirkimo dalyvės, interesą, kurį patenkinti ji siekė dalyvaudama pirkime, bet priešingai, veikė prieš savo valią. Kaip pagrįstai nurodė atsakovė, ieškovei, kaip profesionaliai pirkimų dalyvei, dar prieš pateikiant pasiūlymą dalyvauti pirkime, neabejotinai buvo (turėjo būti) žinoma aplinkybė, kad tuo atveju, jeigu ji atsisakys dalyvauti pirkime, ji galėtų patirti tam tikrų finansinių praradimų. Ieškovei taip pat buvo žinomas jos ginčijamų pirkimo dokumentų sąlygų turinys bei ta aplinkybė, kad šios pirkimo dokumentų sąlygos galės būti paliktos galioti nepaisant to, jog ji su jomis nesutinka.

Dėl ieškovės ginčijamų pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo

23. Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – Pirkimų įstatymas) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog perkantysis subjektas turi užtikrinti, kad vykdant pirkimą būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Ši perkančiojo subjekto pareiga yra universali ir taikoma visose pirkimo stadijose, todėl perkantysis subjektas turi užtikrinti šių principų įgyvendinimą, be kita ko, ir rengdamas pirkimo dokumentus, kurie, pagal Pirkimų įstatymo 48 straipsnio 4 dalį, turi būti tikslūs, aiškūs, be dviprasmybių, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, o perkantysis subjektas – nupirkti tai, ko reikia. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad perkančiosios organizacijos (perkantieji subjektai), laikydamosi teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Tik taip veikdamos perkančiosios organizacijos turi teisę nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).

24. Kaip minėta anksčiau, atsakovė vykdo remonto darbų pirkimą ir pirkimo dokumentuose nustatė darbų vykdymo tvarką, pagal kurią pirkimo objektu esantys darbai turėtų būti atliekami dviem etapais, kiekvienam iš kurių pasibaigus atsakovė atsiskaitytų su rangovu už vykdant šį etapą atliktus ir jai perduotus darbus. Ieškovės vertinimu, atsakovės pasirinkta atsiskaitymo su rangovu tvarka yra neteisėta, nes mokėjimai rangovui bus atliekami itin retai – pirmas sutarties vykdymo etapas, kai turės būti atlikti faktiškai visi darbai, turės būti įvykdytas per 60 dienų ir visą šį laikotarpį rangovas turėtų veikti savo lėšomis, o atsakovė atsiskaitytų su juo už šio etapo metu atliktus darbus tik per 30 dienų po to, kai rangovas, atlikęs darbus, pateiks jai sąskaitą. Atsakovei tokiu būdu atsiskaitant su rangovu, ieškovės vertinimu, yra neproporcingai iškreipiama sutarties šalių ekonominių interesų pusiausvyra atsakovės naudai, apribojama konkurencija pirkime, užkertant kelią dalyvauti jame tiekėjams, kurie negali prisiimti rizikos tiek ilgai negauti užmokesčio už atliktus darbus, ir pažeidžiami viešųjų pirkimų principai, ypač atsižvelgiant į rinkoje dėl koronaviruso COVID-19 pandemijos susiklosčiusią sudėtingą situaciją. Todėl ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovė šiuo atveju turėtų atsiskaityti su pirkimą laimėjusiu tiekėju ne pasibaigus darbų vykdymo etapui, bet kiekvieną mėnesį, atsižvelgdama į per šį laikotarpį atliktų darbų kiekį. Teisėjų kolegijos vertinimu, su tokia ieškovės pozicija sutikti nėra pagrindo.

25. Visų pirma, pažymėtina, kad teisės aktuose nėra reglamentuota, kokį konkretų atsiskaitymo su rangovu būdą turi pasirinkti užsakovas, sudarydamas su juo rangos sutartį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.655 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu pagal rangos sutartį nenustatyta, jog atliekami darbai ar atskiri jų etapai bus apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino. CK 6.687 straipsnyje, reglamentuojančiame darbų apmokėjimo vykdant statybos rangos sutartį tvarką, nurodyta, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, taip pat kad šalys gali susitarti, jog darbai bus apmokami etapais arba visa sutarties kaina bus sumokėta po objekto priėmimo. Taigi, pagal bendrąsias rangos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas užsakovas gali atsiskaityti su rangovu tiek tuo metu, kai yra atlikti visi darbai ir užsakovas priima rangovo tinkamai atliktų darbų rezultatą, tiek ir dalimis (etapais), užsakovui apmokant už jam perduotus atliktus atskirus darbus (jų etapus) tuo atveju, jeigu šalys būtent tokią atsiskaitymo tvarką nustatė sutartyje. Abu šie atsiskaitymo būdai yra vertinami kaip tinkami ir teisėti, teisės aktuose nėra nustatyta, kokiu periodiškumu užsakovas turi priimti atliktų darbų rezultatus ar kokius darbus turi apimti konkretūs darbų vykdymo etapai, todėl ta aplinkybė, kad atsakovė nustatė atsiskaitymo su rangovais tvarką, pagal kurią su jais bus atsiskaitoma dviem etapais, o ne ieškovės pageidaujamu būdu atliekant mokėjimus kiekvieną mėnesį, pati savaime nėra vertinama kaip neteisėta ar pažeidžianti potencialių rangovų interesus.

26. Antra, ieškovė neįrodė, kad jos ginčijama nuostata dėl atsiskaitymo su rangovais tvarkos yra nesąžininga, pažeidžia viešųjų pirkimų principus, iškreipia tiekėjų konkurenciją ar sutarties šalių ekonominių interesų pusiausvyrą. Nors ieškovė, grįsdama nurodytas aplinkybes, rėmėsi argumentu, kad sutarčių vykdymą apsunkina dėl koronaviruso COVID-19 pandemijos susiklosčiusi situacija, šis jos argumentas yra daugiau deklaratyvus, paremtas subjektyviais ieškovės samprotavimais ir nepagrindžia, kokiu būdu pasireiškia konkrečios jos ginčijamos pirkimo sąlygos neteisėtumas dėl pandemijos susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste. Ieškovė šiuo aspektu, be kita ko, remiasi tokiomis aplinkybėmis, kaip prekių tiekimo grandinės trikdžiai, pasunkėjęs žaliavų pristatymo procesas ir darbo organizavimas, sumažėjęs užsakymų skaičius, kurios, jos vertinimu, yra ypatingai aktualios sprendžiant dėl ginčo pirkimo sąlygų teisėtumo, nes remonto darbams atlikti turėtų atvykti turbinos gamintojo specialistai iš Vokietijos, be to, remontui reikalingos prekės bus užsakomos užsienyje, tačiau šios aplinkybės nepaneigia atsakovės nustatytos atsiskaitymo su rangovais tvarkos teisėtumo, bet atspindi logistinius, darbo organizavimo sunkumus, kurie galėtų būti patirti. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovės reikalavimas atsiskaityti kiekvieną mėnesį gali būti susijęs su tuo, kad ji pati stokoja apyvartinių lėšų, tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti, jog pirkimo dokumentų sąlygos pačios savaime yra neteisėtos ir turėtų būti koreguojamos atsižvelgiant į konkrečios tiekėjos finansinius pajėgumus.

27. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti duomenys apie jos dalyvavimą ankstesniuose atsakovės vykdytuose pirkimuose, kuriuose ji taip pat siekė įgyti ginčo pirkimo objektu esančius darbus, nėra susiję su nagrinėjamoje byloje kilusiu ginču dėl pirkimo dokumentų sąlygos, reglamentuojančios atsiskaitymo tvarką, teisėtumo. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų ir ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių, pirmame atsakovės vykdytame pirkime ji buvo išrinkta laimėtoja, tačiau sutartis nebuvo sudaryta ieškovei sužinojus, kad jos tiekėja negalės laiku pristatyti užsakytų remontui reikalingų detalių, be to, ieškovė nurodė patirsianti papildomų kaštų; antrame atsakovės vykdytame pirkime ieškovės pasiūlymas buvo atmestas dėl to, kad jos pasiūlyta kaina buvo per didelė. Taigi, ieškovės negalėjimą sudaryti pirkimo sutartį su atsakove jos anksčiau vykdytuose pirkimuose nulėmė ne šioje byloje ginčijamos pirkimo sąlygos dėl atsiskaitymo tvarkos ir tokių sąlygų taikymo padariniai pandemijos sąlygomis veikiančioje rinkoje, bet visiškai kitos, su nagrinėjamoje byloje keliamais klausimais nesusijusios aplinkybės. Vertinant byloje pateiktus duomenis apie anksčiau atsakovės vykdytus pirkimus, papildomai pažymėtina tai, kad, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tiek ginčo pirkime, tiek ir atsakovės anksčiau vykdytuose pirkimuose dalyvavo iš esmės panašus tiekėjų skaičius, nepaisant to, jog juose taikytos pirkimų sąlygų redakcijos nebuvo tapačios. Tokios aplinkybės tik papildomai patvirtina, kad ginčijamos sąlygos dėl atsiskaitymo tvarkos neapribojo konkurencijos pirkime.

28. Ginčijamos pirkimo sąlygų nuostatos neteisėtumo nepatvirtina ir ieškovės nurodyti argumentai apie pandemijos metu valstybės institucijų pateiktas rekomendacijas viešuosius pirkimus vykdantiems subjektams dėl atsiskaitymo su tiekėjais tvarkos. Iš apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių matyti, kad ieškovė remiasi Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso COVID-19 plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plane, kuriam 2020 m. kovo 16 d. pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nurodyta ekonomikos skatinimo priemone, pagal kurią turėjo būti spartinamas valstybės biudžeto asignavimų einamosioms išlaidoms naudojimas, taip pat ji remiasi Finansų ministerijos pateiktomis rekomendacijomis dėl šios priemonės vykdymo, apeliaciniame skunde pateikdama nuorodą į CPO LT ir Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje pateikiamus išaiškinimus apie šių rekomendacijų turinį ir jų taikymą. Vis dėlto, susipažinus su ieškovės nurodytų rekomendacijų, priimtų pandemijos pradžioje, turiniu, matyti, kad jos buvo skirtos siekiant paskatinti atsiskaitymą (atlikti avansinius mokėjimus ar mokėjimus dalimis) pagal jų priėmimo metu jau sudarytas sutartis tuo atveju, jeigu tokia galimybė yra jose nustatyta. Nei šios ieškovės nurodytos rekomendacijos, nei juo labiau kitos apeliaciniame skunde nurodytos rekomendacijos, susijusios su sutarčių sudarymu ir vykdymu Ukrainoje kilusio karo kontekste, kurios buvo pateiktos po to, kai pirkimas jau buvo užbaigtas ir yra susijusios daugiausiai su kainų padidėjimo ir darbų atlikimo terminų peržiūrėjimu, o ne greitesnio atsiskaitymo užtikrinimu, neturi jokios įtakos vertinant ginčijamos pirkimo dokumentų sąlygos teisėtumą.

29. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės ginčijama pirkimo dokumentų nuostata dėl atsiskaitymo su rangovais tvarkos nėra neteisėta ir naikintina. Ieškovė neįrodė, kad ši nuostata prieštarauja teisės aktų normoms ar imperatyviems viešųjų pirkimų principams ir nepagrįstai varžo konkurenciją pirkime. Taip pat ji neįrodė ir savo teiginių, kad ginčijama sąlyga iškreipia sutarties šalių ekonominių interesų pusiausvyrą, juo labiau kad, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, po derybų rangos sutartis buvo papildyta, nustatant joje atsakovei pareigą sumokėti ieškovei 120 000 Eur avansą. Nors apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad toks avansas nėra pakankamas atsižvelgiant į bendrą sutarties kainą ir planuojamą darbų vykdymą tvarką, kai rangovas be papildomų mokėjimų iš užsakovo turi užsakyti visas reikalingas atsargines detales ir vykdyti pirmo etapo darbus, ji nepagrindė tokių argumentų konkrečiais duomenimis ir skaičiavimais.

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju taip pat nėra pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad pirkimo dokumentų sąlyga, pagal kurią atsakovė, atsiskaitydama su rangovu, sulaikys dalį (5 proc.) mokėtinos sumos, yra perteklinė, dubliuojanti kitas sutartyje nurodytas tinkamą sutarties nuostatų įvykdymą užtikrinančias priemones ir neteisėta. Ieškovė teisingai nurodo, kad, be rangovui mokėtinų pinigų sumų dalies sulaikymo, sutarties specialiojoje dalyje yra nustatyta rangovo pareiga per 10 dienų po rangos sutarties pasirašymo pateikti atsakovei sutarties įvykdymo užtikrinimą – besąlyginę, neatšaukiamą, pirmo pareikalavimo banko garantiją ar draudimo bendrovės išduotą laidavimo draudimą 34 750 Eur sumai, taip pat pareiga pateikti rangovo garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą – besąlyginę, neatšaukiamą, pirmo pareikalavimo banko garantiją ar draudimo bendrovės išduotą laidavimo draudimą, kurio vertė turi sudaryti 5 proc. faktinės galutinės visų darbų kainos (rangos sutarties specialiosios dalies projekto 2.1 ir 2.2 papunkčiai). Antra vertus, ieškovė nepagrįstai teigia, kad pinigų sulaikymo institutas dubliuoja pirmiau nurodytas užtikrinimo priemones.

31. Kaip matyti iš rangos sutarties bendrosios dalies projekto 12.8 papunkčio, atsakovės sulaikyta rangovui mokėtinos sumos dalis bus jam sumokėta per 30 dienų po to, kai rangovas visiškai ir kokybiškai užbaigs darbus ir užsakovė juos priims, jei rangovas bus pateikęs rangos sutartyje nurodytą garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą, atitinkantį sutarties sąlygas. Jeigu rangovo garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimas nebus pateiktas, likusias (defektams pašalinti ar kitiems rangovo finansinių įsipareigojimų atsakovei padengti nepanaudotas) sulaikytas sumas atsakovė sumokės rangovui tik pasibaigus 3 metų garantiniam laikotarpiui po galutinio perdavimo akto pasirašymo dienos. Tai rodo, kad sulaikyti pinigai galės būti panaudoti užtikrinant rangovo garantinius įsipareigojimus tik tuo atveju, jeigu jis neįvykdys savo prievolės pateikti garantinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimą, o jį pateikus pinigai bus išmokėti rangovui jam tinkamai užbaigus darbus. Todėl ši rangos sutarties tinkamą įvykdymą užtikrinanti priemonė negali būti vertinama kaip visiškai tapati kitoms sutartyje nurodytoms jos įvykdymą užtikrinančioms priemonėms ir jas dubliuojanti, ji atlieka savarankišką funkciją.

32. Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, kad rangos sutarties nuostata, kuria atsakovei yra suteikiama teisė sulaikyti atitinkamą dalį rangovui mokėtinos sumos iki visų darbų užbaigimo ir perdavimo užsakovui ar garantinio termino pabaigos, nėra išskirtinė, bet yra įprastai taikoma statybos rangos teisiniuose santykiuose kartu su kitomis atsakovės pirkimo dokumentuose nurodytomis tinkamą sutarties įvykdymą užtikrinančiomis priemonėmis. Kaip teisingai pažymėjo atsakovė, tokia nuostata, pavyzdžiui, yra nurodyta kaip taikytina Viešųjų pirkimų tarnybos užsakymu parengtame statybos rangos sutarties sąlygų projekte ar viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros parengtose pavyzdinėse rangos sutarties projekto sąlygose. Todėl nėra pagrindo vertinti, kad ginčijama pirkimo dokumentų nuostata nėra būdinga tokio pobūdžio sutartims ir atsakovė, įtraukusi šią nuostatą į savo vykdomo pirkimo dokumentus, neproporcingai apsunkino tiekėjų padėtį.

33. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai įvertino byloje susiklosčiusią situaciją ir pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimų, nustatęs, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti atsakovės vykdyto pirkimo sąlygas ir kad jos ginčijamos sąlygos yra teisėtos. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo šį sprendimą panaikinti ar pakeisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Marius BajorasGintaras PečiulisTomas Venckus