Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymą dėl D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), 2022 m. kovo 14 d. sprendimu paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose 2024 m. kovo 26 d. gautas Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymas dėl D. Ž. 2022 m. kovo 14 d. sprendimu paskirtos 80 Eur piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje pagal 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms.

Prokurorė teismo posėdyje prašė pripažinti ir vykdyti sankciją Lietuvos Respublikoje, tik ją turėtų sumokėti nusižengimą padaręs asmuo.

Prašymas netenkinamas.

Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtos piniginės sankcijos pripažinimo taisyklės nustatytos Europos S. T. 2005 m. vasario 24 d. pamatiniame sprendime 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms. Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtos piniginės sankcijos pripažinimas ir vykdymas Lietuvos Respublikoje reglamentuotas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365¹ ir 365² straipsniuose. BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 7 punkte nustatyta, kad teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu piniginė sankcija buvo paskirta rašytinio proceso būdu ir pagal sprendimą priėmusios valstybės teisę nubaustas asmuo nebuvo asmeniškai ar per atstovą, kompetentingą pagal sprendimą priėmusios valstybės nacionalinę teisę, informuotas apie savo teisę ginčyti bylą ir pasinaudojimo tokia teisių gynimo priemone terminus. Pagal BPK 365¹ straipsnio 4 dalį šio straipsnio 3 dalies 1, 4, 7, 8, 9, 11 ir 12 punktuose numatytais atvejais teismas kreipiasi į Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingą instituciją su prašymu per teismo nustatytą terminą pateikti papildomą informaciją. Jeigu per teismo nustatytą terminą reikalinga informacija nėra gaunama, teismas priima nutartį atsisakyti pripažinti piniginę sankciją. Be to, reikalavimas aiškiai, be abejonių nustatyti, jog asmeniui buvo žinoma apie teismo procesą, nustatytas ir 2009 m. vasario 26 d. Europos S. T. pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, iš dalies keičiančiu 2005 m. vasario 24 d. Europos S. T. pamatinį sprendimą 2005/214/TVR ir stiprinančiu asmenų procesines teises bei skatinančiu tarpusavio pripažinimo principo taikymą sprendimams, priimtiems atitinkamam asmeniui asmeniškai nedalyvavus teisminiame nagrinėjime.

Šioje byloje prašoma pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje D. Ž. Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos 2022 m. kovo 14 d. sprendimu, kuris 2022 m. balandžio 6 d. tapo galutiniu, paskirtą piniginę 80 Eur sankciją. Piniginė sankcija D. Ž. sprendimu, kurį prašoma pripažinti ir vykdyti, buvo paskirta už tai, kad 2022 m. kovo 5 d. apie 5.47 val. apgyvendintoje vietovėje, kur leistinas greitis negali viršyti 50 km/val., D. Ž. priklausanti transporto priemonė (Hyundai i40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo 83 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą greitis buvo viršytas 30 km/val.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sprendimas, kuriuo Latvijos Respublikos kompetentinga institucija paskyrė D. Ž. piniginę sankciją, buvo priimtas rašytinio proceso tvarka, D. Ž. nedalyvaujant. D. Ž. kategoriškai neigia gavęs Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos sprendimą, kuriuo jam buvo paskirta piniginė sankcija, teigia nieko nežinantis apie tokį sprendimą, tikina, kad dėl to, jog negavo minėto sprendimo, jam buvo apribota galimybė teikti paaiškinimus, nurodyti, kas galėjo vairuoti automobilį, skųsti jo atžvilgiu priimtą sprendimą. D. Ž. paaiškino ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus, kad automobilis bylai aktualiu laikotarpiu buvo išnuomotas L. D.. Teisme kaip liudytojas apklaustas liudytojas L. D. patvirtino, kad buvo išsinuomojęs iš D. Ž. automobilį Hyundai i40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairuodamas vyko per Latvijos Respublikos teritoriją.

Iš Latvijos Respublikos pateiktos informacijos nustatyta, kad 2022 m. kovo 14 d. dėl D. Ž. priimtas sprendimas administracinio nusižengimo byloje buvo išsiųstas paprasta pašto siunta Europos transporto priemonių ir vairuotojų informacinėje sistemoje nurodytu adresu. Institucija pažymėjo, kad tais atvejais, kai siuntos neįmanoma pristatyti adresatui, ji nedelsiant grąžinama siuntėjui, nurodant neįteikimo priežastį. 2022 m. kovo 14 d. sprendimas nebuvo grąžintas, todėl institucija neturėjo pagrindo manyti, kad D. Ž. negavo sprendimo administracinio nusižengimo byloje. Be to, nurodė, kad prieš kreipiantis dėl piniginės sankcijos pripažinimo į Lietuvos Respubliką, D. Ž. buvo siunčiamas priminimas apie savanoriško baudos sumokėjimo galiojimo pabaigą. Minėtas dokumentas institucijai taip pat nebuvo grąžintas (b. l. 51).

Šių duomenų nepakanka išvadai, jog D. Ž. buvo tinkamai informuotas apie jo atžvilgiu priimtą sprendimą, nes minėti duomenys nelaikytini patikimais ir negali būti traktuojami kaip įrodantys tinkamą D. Ž. informavimo faktą. Kaip jau minėta, teismui pateikti duomenys patvirtina, kad D. Ž. jo atžvilgiu priimtas sprendimas ir priminimas buvo siunčiami paprastu paštu, o tai reiškia, jog siuntėjui nebuvo pateikti įrodymai, kad siunta gavėjui įteikta. Taigi šiuo atveju neįmanoma patikrinti ir neginčytinai įrodyti, jog D. Ž. buvo tinkamai informuotas apie priimtą sprendimą ir teisę jį ginčyti. Teisingumo Teismas savo sprendimuose ne kartą yra pabrėžęs, kad būtina įsitikinti, jog asmeniui sprendimas, kuriuo, kaip šiuo atveju, jis yra nubaustas, buvo įteiktas (pvz., Teisingumo Teismo 2017 m. kovo 2 d. sprendimas byloje Nr. C-354/15, 2019 m. gruodžio 5 d. sprendimas byloje Nr. C-671/18, 2021 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Nr. C-338/20). Duomenų apie išsiųsto pranešimo įteikimo bei jo įteikimo laiku svarbą pabrėžia ir Europos Žmogaus Teisių Teismas 2016 m. sausio 12 d. sprendime Buterlevičiūtė prieš Lietuvą (Buterlevičiūtė prieš Lietuvą, 2016 m. sausio 12 d., peticijos Nr. 42139/08).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, objektyviai patvirtinančių, jog D. Ž. buvo tinkamai informuotas apie jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu padarytą teisės pažeidimą, dėl to priimtą sprendimą ir teisę jį apskųsti, todėl konstatuojama, jog šiuo atveju egzistuoja BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 7 punkte numatytas pagrindas, kuriam egzistuojant teismas privalo atsisakyti pripažinti sankciją (Kauno apygardos teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartis byloje Nr. 1S-120-813/2023).

Tokioje situacijoje, kokia susiklostė nagrinėjamoje byloje, D. Ž., kuris nebuvo tinkamai informuotas apie užfiksuotą nusižengimą ir negalėjo pagal nustatytą tvarką nurodyti automobilį vairavusio asmens duomenų (tokius duomenis pateikė teismui šioje byloje), skirtos piniginės sankcijos pripažinimas ir vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir laisves. Dėl L. D. atsakomybės ir pareigos sumokėti sankciją šioje byloje nėra pagrindo spręsti, kaip nurodė prokurorė, nes užsienyje sankcija skirta ne jam ir teismas tik vertina, ar yra pagrindas Lietuvos Respublikoje pripažinti ir vykdyti būtent D. Ž. skirtą piniginę sankciją.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365¹ straipsnio 3 dalies 7 punktu, teismas

nutaria:

Atsisakyti pripažinti ir vykdyti Lietuvos Respublikoje Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos 2022 m. kovo 14 d. sprendimu D. Ž. skirtą piniginę sankciją.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo gavimo dienos būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.