Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-06-17 nutarimu E. P. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. subendrinta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams už tai, kad ji 2013-05-31, 09.22 val. Panevėžyje, ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namu, vairuodama S. T. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) manevruodama neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepasirinko saugaus šoninio atstumo ir kliudė stovėjusį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei iš eismo įvykio vietos išvažiavo, pažeisdama KET reikalavimus. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai.

Apeliaciniu skundu E. P. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutarimą panaikinti, bylą grąžinti iš naujo tirti institucijai, įgaliotai surašyti ATP protokolus.

Nurodo, kad nėra jokių duomenų, kad jai inkriminuotus pažeidimus ji padarė tyčia. Pažymi, kad teismas neapklausė liudytojo V. T., kuris patvirtintų, kad automobilio apgadinimus ji pastebėjo tik po kurio laiko. Teismas nepilnai ir neobjektyviai išsiaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai tyrė ir vertino surinktus įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo, kad jos veikoje yra ATPK 130 str. 1 d. sudėtis. Be to teismas neatsižvelgė į tai, kad ji augina du mažamečius vaikus, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pražūtingas šeimai.

Atsiliepimu į E. P. skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyrius prašo E. P. apeliacinį skundą atmesti. Mano, kad skundžiamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, nuobauda individualizuota tinkamai, nutarimo naikinti nėra pagrindo.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantė ginčija jai inkriminuotų pažeidimų padarymo faktą ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu dėl pažeidimų, teigia, kad jos veikose nėra nusižengimų sudėties- tyčios.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti, o padarytu dėl neatsargumo – jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba numatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 10, 11 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad apylinkės teismo išvada dėl E. P. kaltės padarius ATPK 130 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. numatytus pažeidimus yra pagrįsta ir motyvuota, priimta teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus.

Apeliantė teigia, kad jos veiksmuose nėra tyčios, nes ji nesuprato, kad kliudė kitą automobilį ir tuo pačiu pasišalino iš įvykio vietos, tačiau byloje surinkti duomenys įrodo priešingai. Nukentėjusioji L. Š. parodė mačiusi pro langą, kaip jos automobilį pravažiuodamas kliudė kitas automobilis, iš kurio išlipusi tamsių plaukų moteris pažiūrėjo ir vėl įlipusi į savo automobilį nuvažiavo (b.l, 15 ). Be to, pati pažeidėja paaiškinime nurodė supratusi, jog apvažiuodama pilką automobilį galimai jį kliudė, tačiau apgadinimus pamatė tik nuvežusi vaikus į darželį (b.l. 14). Iš byloje esančių fotonuotraukose užfiksuotų automobilių apgadinimų akivaizdu, kad jie yra pakankamai žymūs ir pažeidėja negalėjo nepajusti automobilių tarpusavio kontakto, kas apeliacinės instancijos teismo vertinimu visiškai paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl tyčios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose nebuvimo.

Aukščiau aptarti duomenys visiškai paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją, kad ji iš įvykio vietos pasišalino, nes nepajuto kliudžiusi kitą automobilį. Pajutusi, kad ir silpną vairuojamo automobilio kontaktą su kitu objektu, būdama atsakinga eismo dalyvė ji privalėjo įsitikinti, kad nesukėlė kelių eismo įvykio ir tik tada galėjo nuvažiuoti. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, E. P. po įvykio buvo išlipusi iš automobilio ir juos apžiūrėjo, tačiau netrukus nuvažiavo iš įvykio vietos iš karto nepranešusi policijai, t.y. ginčijamas veikas – kito automobilio apgadinimą ir pasišalinimą iš eismo įvykio vietos padarė veikdama tyčia.

Nors apeliantė skunde nurodo, kad nebuvo apklaustas liudytojas A. T., kuris būtų patvirtinęs, kad ji automobilio apgadinimus pastebėjo tik praėjus atitinkama laiko tarpui, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl E. P. kaltės daryti, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teismo sprendimo pateiktos išvados yra motyvuotos, pagrįstos byloje surinktais duomenimis, todėl esmės atlikti pakartotinius ar jokios reikšmės asmens kaltei pagrįsti neturinčius, apelianto pageidaujamus proceso veiksmus nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde nėra jokių naujų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. P. pripažino kalta dėl ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymo, t. y. dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, nulėmusio kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą ir pasitraukimo iš eismo įvykio vietos bei įvertinęs administracinei nuobaudai reikšmingas aplinkybes pagrįstai paskyrė nuobaudas šių sankcijų ribose.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.