Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. (A. J.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens dokumento paėmimą. Nuosprendžiui įsiteisėjus A. J. suimti ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo momento. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010 m. spalio 5 d. iki 2010 m. spalio 7 d. (2 dienos). Iš A. J. priteista V. S. naudai 426,68 Lt turtinei žalai, bei 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Iš A. J. priteista 2278,35 Lt Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: jis 2010-08-12 apie 16.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia dūrė peiliu vieną kartą V. S. į pilvą, padarydamas jam durtinę pjautinę kiauryminę pilvo kairės pašonės srities žaizdą, su didžiosios taukinės ir plonosios žarnos pažeidimu. Taip padarė sunkų V. S. sveikatos sutrikdymą bei sukėlė realų pavojų jo gyvybei (Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.6.4 ir 6.6.2 punktai).

Prokuroras ir nukentėjusiojo atstovas advokatas prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Nors nuteistasis A. J. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis įvykio aplinkybėmis ir išvada, kad A. J. tyčia dūrė peiliu vieną kartą V. S. į pilvą, taip padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, kvalifikuojamą pagal BK 135 str. 1 d.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis, tinkamai įgyvendino BPK 20 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Teismas išsamiai išanalizavo nuteistojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, gretino juos tarpusavyje bei su kitais įrodymais, tinkamai juos įvertino ir motyvuotai nurodė, kuriais jų rėmėsi ir kuriuos ir dėl ko juos atmetė. Nuteistojo A. J. versija, kad V. S. galėjo sužaloti kiti asmenys, kurių balsus girdėjo V. S., neatitinka tikrovės, yra motyvuotai, kaip to reikalauja BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatos, paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu.

Nukentėjusysis V. S. parodė, kad 2010-08-12 pas A. J. namuose gėrė. A. J. pasidarė bloga ir jis nuėjo prigulti į kitą kambarį. Tuo metu jie su V. S. toliau gėrė. Kai A. J. pabudo, nuėjo į kambarį pailsėti V. S.. V. S. gulėdamas kambaryje, girdėjo, kad A. J. su V. S. barėsi. Jam dar nespėjus užmigti, į kambarį įbėgo A. J. peiliu smeigė į pilvo sritį ir išbėgo į virtuvę. V. S. tuo metu buvo virtuvėje (2 t., b. l. 28-29). Viso proceso metu V. S. davė nuoseklius, išsamius parodymus apie sužalojimo aplinkybes, jo parodymuose nėra jokių esminių prieštaravimų, jie kartu su kitais byloje surinktais, teismo ištirtais bei įvertintais įrodymais (liudytojų parodymais, specialisto išvada), patvirtindami, papildydami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą, atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą, todėl jais netikėti ir nesiremti teismui nebuvo jokio pagrindo. Byloje nenustatyta jokių priežasčių, dėl kurių nukentėjusysis būtų galėjęs apkalbėti nuteistąjį, nėra jokių tą patvirtinančių duomenų. Kadangi 2010-08-12, 18 val., V. S. kraujyje rasta 2,3 % etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį (1 t., b. l. 42), todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad dėl girtumo jis galėjo neatsiminti įvykio aplinkybių. Liudytojas, policijos pareigūnas R. P. parodė, kad gavę iškvietimą ir nuvykę į įvykio vietą, laiptinėje rado sužalotą V. S., kuris paaiškino, kad peiliu jam dūrė vyras, esantis aštuntame bute. Bute buvusi moteris sakė, kad peiliu dūrė ji, tačiau kraujo ant jos rankų nematė. A. J. tuo metu gulėjo girtas, jį pažadinus, buvo agresyvus (2 t., b. l. 30-31). Liudytojas, policijos pareigūnas T. G. parodė, kad atvykus į įvykio vietą, nukentėjusysis jau buvo išvežtas į ligoninę. Bute buvo girti V. S. ir A. J., kurie tvirtino, kad ir vienas ir kitas nukentėjusiajam dūrė peiliu. Kraujo bute buvo nedaug, nusikaltimo įrankio – peilio bute nerado (2 t., b. l. 31). Liudytojas, policijos pareigūnas A. K. parodė, kad atvykę į įvykio vietą, laiptinėje rado sužalotą žmogų. Kraujo laiptinėje nesimatė. Užėję į butą, kambaryje rado girtą moterį ir miegantį girtą vyrą. Moteris pasakė, kad ji sužalojo žmogų, nes nukentėjusysis prie jos kabinėjosi. Bute ant grindų buvo kraujo, bet nematė, ar jų rankos būtų kruvinos (2 t., b. l. 45-46). Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus 2010-09-08 specialisto išvados Nr. G 1350/10(03) matyti, kad 2010-08-12 V. S. buvo padaryta durtinė-pjautinė kiauryminė pilvo kairės pašonės srities žaizda su didžiosios taukinės ir plonosios žarnos pažeidimu. Sužalojimas buvo padarytas aštriu duriančiai-pjaunančiu įrankiu, tikriausiai peilio geležte – vienu dūriu į pilvo kairės pašonės sritį. V. S. padaryta kiauryminė pilvo žaizda su pilvo organų sužalojimu sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą ir realų pavojų gyvybei (1 t., b. l. 42). Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad bute ant grindų matosi raudonos spalvos dėmės panašios į kraują (1 t., b. l. 18-19).

Kaltinamasis A. J. parodė, kad įvykio dieną su V. S. ir V. S. gėrė, vėliau jam pasidarė bloga, jis nuėjo į virtuvę, išgėrė vaistų ir nualpo, kas buvo toliau nieko neatsimena. Atsipeikėjo kambaryje, kai atėję policijos pareigūnai, klausė kur yra peilis, kuriuo sužalotas V. S. (2 t., b. l. 27-28). Kadangi 2010-08-12, 17.42 val., A. J. buvo nustatytas 3,75 promilės girtumo laipsnis, kas atitinka sunkų neblaivumo laipsnį (1 t., b. l. 125), todėl dėl girtumo jis galėjo ir neatsiminti, kaip dūrė peiliu nukentėjusiajam. Apelianto tvirtinimai, kad V. S. nedūrė peiliu į pilvą, nukentėjusysis galėjo ir pats save sužaloti, nes pragėrė visus pinigus arba galėjo sužaloti kitas asmuo, niekuo nepagrįsti, nes jis pats sako, kad neatsimena kas buvo po to kai virtuvėje išgėrė vaistų, todėl gali neatsiminti ir, kad dūrė. Liudytoja V. S. parodė, kad su A. J. ir V. S. įvykio dieną gėrė virtuvėje. Išgėręs A. J. užmigo ant minkštasuolio, ji atsigulė šalia, miegojo apie valandą. Atsibudus rado virtuvėje sėdintį sužalotą V. S.. Nežino, kodėl policijos pareigūnams sakė, kad ji dūrė V. S. peiliu, nors tikrai nukentėjusiojo nesužalojo (2 t., b. l. 32-33). Šiuos parodymus paneigė nukentėjusysis, nuosekliai tvirtindamas, kad jį sužalojo A. J., o liudytojos, kuri gyvena su A. J. kaltės prisiėmimas sau, tik patvirtina nuteistojo kaltę ir vertinamas, kaip noras padėti jam išvengti atsakomybės.

Apeliacinio skundo teiginys, kad nebuvo rašomas įvykio vietos apžiūros protokolas yra nepagrįstas. Byloje yra 2010-08-12 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad atliekant apžiūrą dalyvavo V. S. (1 t., b. l. 18-19). Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad jis nesužeidė V. S., nes nebuvo kraujo ant jo ir ant V. S. rankų, nebuvo rastas peilis, nebuvo tirtas bute rastas kraujas ir nukentėjusiojo marškinėlių sugadinimai, nepaneigia aptartų jo kaltės įrodymų, nesudaro pagrindo kitaip spręsti kaltės klausimą, neturi jokios įtakos sužalojimo aplinkybių nustatymui. Nustatyta, kad A. J. nukentėjusiajam dūrė peiliu vieną kartą, todėl rankų jis galėjo neišsitepti arba jas nusiplauti. Taip pat jis galėjo paslėpti ar išmesti peilį. Nors bute rasto kraujo tyrimas patvirtintų kieno tai kraujas, bet nepaneigtų to, jog V. S. sužalotas A. J. bute. Visos šios aplinkybės neturi jokios įtakos skundžiamo nuosprendžio išvadų teisėtumui ir pagrįstumui, nesukelia jokių abejonių dėl įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių bylos aplinkybių, A. J. pripažinimo kaltu jam inkriminuoto nusikalstamo padarymu. Nors specialisto išvadoje, aptariant medicininių dokumentų duomenis, nurodyta, kad V. S. sužalojo sugyventinė, bet nukentėjusysis turi žmoną, kurios įvykio metu tame bute nebuvo. Pagal BPK normas specialisto išvadoje nėra fiksuojami asmenų parodymai, tinkamas jų parodymų užfiksavimo būdas yra tik apklausų protokolai, todėl vertindamas parodymus, teismas gali remtis tik BPK nuostatomis apklausų protokoluose užfiksuota informacija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo suabejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu.

Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, byloje surinktais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, juose užfiksuota informacija. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl A. J. kaltės padarius BK 135 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Esant neginčijamai įrodytai jo kaltei, naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.