Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. J. (A. J.), a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste, teistas: 1998-02-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal LR BK 125 str. 1d. - 6 mėnesių laisvės atėmimu lygtinai; teistumas išnykęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2010-08-12 apie 16.30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) Klaipėdos mieste, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia dūrė peiliu vieną kartą V. S. į pilvą, padarydamas jam durtinę pjautinę kiauryminę pilvo kairės pašonės srities žaizdą, su didžiosios taukinės ir plonosios žarnos pažeidimu. Taip padarė sunkų V. S. sveikatos sutrikdymą bei sukėlė realų pavojų jo gyvybei (Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.6.4 ir 6.6.2 punktai).

Kaltinamasis A. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad namuose geriant kartu su V. S. jam pasidarė bloga, išgėrė vaistų ir nualpo, kas buvo toliau, nieko neatsimena. Tą vakarą V. S. pas jį atėjo apie 14.00 val., tuo metu namuose su sugyventine V. S. gėrė vyną. V. S. paskęs, kad vyno negeria, išėjo nupirkti degtinės. Buvo nusipirkę du butelius degtinės po 0,7 l, tačiau išgėrė tik vieną. Namuose kartu šventė iki 17.00 val., nekilo jokių konfliktų. Su sugyventine V. S. gyvena jau 11 metų, su ja užaugo viename kieme. Su V. S. pažįstami taip pat beveik 11 metų. Jis turi raktus nuo jo buto, anksčiau pas jį gyvendavo tai savaitę, tai mėnesį ir nėra pastebėjęs, kad V. S. lįstų prie jo sugyventinės. Jis serga širdies liga, jam nustatytas neįgalumas. Todėl jiems begeriant, po kurio laiko jam pasidarė bloga ir jis išėjo į virtuvę, išgėrė vaistų ir nualpo. Atsipeikėjo kambaryje, kai atėję policijos pareigūnai jam du kartus su „bananu“ trenkė per galvą, laikydami už rankų klausė kur yra peilis, kuriuo sužalotas V. S., po to uždėję antrankius išsivežė į policiją. Kaip atsidūrė kambaryje neatsimena, tačiau bloga pasidarė virtuvėje. Iš namų nedingo nei vienas peilis. Kai pareigūnai jį išsivežė, matė, kad sugyventinė buvo namuose, V. S. sėdėjo ant laiptų. Iš komisariato jį išvežė į ligoninę ir nustatė didesnį nei trys promilės girtumą. Kai ryte grįžo iš policijos, sugyventinė jam pasakė, kad V. S. dėl sužalojimų paguldytas į ligoninę. Kas galėjo jį sužaloti nežino. Buto durys, kuriame jie gėrė, buvo neužrakintos. Kas dar tą dieną buvo atėjęs nežino, tačiau sugyventinė sakė, kad virtuvėje girdėjo vyriškus ir moteriškus balsus, kas ten buvo atėję, pažiūrėti ji nėjo.

Nors kaltinamasis ir neigia, padaręs nusikaltimą, jo kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais bei teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Nukentėjusysis V. S. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 8 d., anksti ryte apie 6-7 val., atvažiavo pas tėvą į Klaipėdą, nes susipyko su žmona. Nutarė užeiti pas A. J., tačiau jo buto durų niekas neatidarė, todėl užėjo pas kaimyną ir su juo išgėrė butelį degtinės. Po to, apie 11 val., nuėjo pas A. J., bute buvo ir jo sugyventinė - V. S.. Jie taksi nuvažiavo nusipirkti degtinės. Grįžę gėrė virtuvėje ir peiliu pjaustė užkandą. Išgėrus vieną butelį degtinės A. J. pasidarė bloga ir jis nuėjo prigulti į kitą kambarį. Ten jis miegojo gal 1,5 val., tuo metu jie su V. S. kalbėjosi ir toliau gėrė. Vėliau jis užmigo ir gulėjo galvą pasidėjęs ant stalo, gal kokias 45 minutes. Kai A. J. atsibudo, girdėjo kaip jis su sugyventine dėl kažko konfliktavo. Tuo metu jis norėjo nueiti į kambarį prigulti. Jam dar nespėjus atsigulti, A. J. pribėgo prie jo ir 15 cm geležtės peiliu smogė į pilvą ir išbėgo iš kambario į virtuvę. Tuomet jis išsikvietė greitąją, o Valentina rankšluosčiu dar bandė sustabdyti kraujavimą. Kai jam A. J. dūrė peiliu į pilvą, V. S. buvo virtuvėje ir nieko nematė. Atvažiavusi greitoji jį išsivežė į ligoninę. Nežino, kodėl jam A. J. dūrė peiliu. Mano, kad jie norėjo jį apiplėšti, nes tą dieną turėjo 1400 Lt, juos buvo nusiėmęs iš bankomato rytą ir parduotuvėje mokėjo už alkoholį. Policininkai į ligoninę jam atvežė rankinę, tačiau pinigų joje nebuvo. Po įvykio atvykę policijos pareigūnai jį rado sėdintį ant laiptų. Kada išėjo į laiptinę, nepamena. Ligoninėje gulėjo 5 dienas, keturis mėnesius turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Po sužalojimo teko išeiti iš darbo, nes darbas pasidarė per sunkus. Jis negali pakelti net savo vaiko, kuris yra neįgalus. Gyvena iš socialinių pašalpų, gauna pašalpą už vaiko globą. A. J. pažįsta seniai, tačiau, kad jis turi sveikatos problemų nežinojo. Kartais pas A. J. užeidavo ir pernakvodavo, tačiau pas jį niekada negyveno. Su jo sugyventine susipažino praeitais metais. Kai gulėjo ligoninėje, A. J. su V. S. nebuvo atėję jo aplankyti, skambino telefonu, žadėjo atvažiuoti ir viską išsiaiškinti. V. S. skambino ir jo žmonai, sakė, kad jį girtą nuvedė miegoti, daugiau nieko neprisimena, nes buvo išgėrusi.

Liudytojas, greitosios pagalbos darbuotojas R. S. parodė, kad atvažiavę į įvyko vietą rado ant laiptų sėdintį sužeistą vyriškį, laiptinėje dar buvo kažkoks pagyvenęs vyras. Sužalotas vyriškis laikė užsiėmęs durtinę žaizdą, sąmonės praradęs nebuvo, tačiau buvo neblaivus ir negalėjo papasakoti kas atsitiko, kraujo laiptinėje nebuvo. Sužalotą vyriškį nusivedė į greitosios automobilį ir išsivežė į ligoninę, į butą, kuriame buvo girtaujama neužėjo. Nukentėjusysis neužsiminė, kas galėjo jį sužaloti.

Liudytoja, greitosios pagalbos darbuotoja G. E. parodė, kad į butą, kuriame kaip įtariama girtavo nukentėjusysis, užėjusi nebuvo. Nukentėjusįjį V. S. už parankės atvedė į greitosios automobilį, o vairuotojas nuėjo į butą paimti V. S. rankinės. V. S. patikrino rankinę ir pasakė, kad rankinėje yra visi jo daiktai.

Liudytojas, greitosios pagalbos darbuotojas R. R. parodė, kad jis nebuvo nuėjęs į įvykio vietą, medikai patys nukentėjusįjį atsivedė į greitosios automobilį. Vėliau medikai paprašė atnešti iš buto, kuriame girtavo V. S., ten paliktą jo rankinę. Užėjęs į butą, pamatė kambaryje sėdinčius du vyrus ir moterį. Bute buvę du policijos pareigūnai iš moters paėmė rankinę, ją iškratę ir nieko įtartino joje neradę padavė jam. Kambaryje kraujo nematė.

Liudytojas, policijos pareigūnas R. P. parodė, kad gavę iškvietimą ir nuvykę į įvykio vietą, rado peiliu sužalotą žmogų. Nukentėjusysis V. S. buvo išgėręs ir sėdėjo ant laiptų, ranka užsiėmęs pilvą. Paklaustas, kas atsitiko paaiškino, kad peiliu jam dūrė vyras. Kraujo laiptinėje buvo nedaug, sužeistąjį palydėję į greitosios automobilį, užėjo į butą, kuriame kaip įtariama, buvo sužalotas V. S., ieškoti nusikaltimo įrankio - peilio. Butas buvo labai sujauktas, bute buvusi moteris sakė, kad peiliu dūrė ji, tačiau kraujo ant jos rankų nematė. Kaltinamasis A. J. tuo metu gulėjo girtas, jį pažadinus, buvo agresyvus, todėl jam uždėjo antrankius ir išsivežė į policijos komisariatą.

Liudytojas, policijos pareigūnas T. G. parodė, kad kai atvyko į įvykio vietą adresu - (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, nukentėjusysis jau buvo išvežtas į ligoninę. Bute buvo girti buto šeimininkė V. S. ir kaltinamasis A. J., kurie tvirtino, kad ir vienas ir kitas nukentėjusiajam dūrė peiliu. Butas labai apleistas, nusikaltimo įrankio – peilio bute nerado, kraujo taip pat bute buvo nedaug. V. S. ir A. J. išsivežė į komisariatą, kai jie išblaivėjo, juos apklausė.

Liudytoja J. S. parodė, kad A. S. jos vyras. Ji apie įvykį žino tik tiek, kad 2010-08-12 jos vyras buvo sužalotas. Po darbo iš naktinės pamainos vyras negrįžo namo, telefonu taip pat neatsiliepė. Internetu patikrinusi vyro sąskaitą pamatė, kad vyras nuo sąskaitos per kelis kartus Telšiuose ir Klaipėdoje nusiėmė 1200 litų. Ji buvo susipykusi su vyru, todėl jis iš Telšių išvažiavo į Klaipėdą. Brolio paprašė, kad ją nuvežtų į Klaipėdą pas vyro draugą A. J., nes įtarė, kad jis su juo girtauja. Pas jį ne kartą yra ir nakvojęs. Nuvykusi pas A. J., vyro nerado, duris atidarė A. J. sugyventinė ir pažadėjo paskambinti, jei jos vyras pas juos pasirodys. Tą dieną pas juos atvykusi girdėjo juos besibarančius, be to abu buvo išgėrę. Kitą dieną vyras pats paskambino ir pasakė, kad jis po operacijos guli ligoninėje. Paaiškino, kad jam peiliu dūrė A. J.. Dėl kokios priežastie taip pasielgė A. J. - nežino. Po sužalojimo vyras ligoninėje gulėjo 5-6 dienas, vėliau gydėsi ambulatoriškai. Po įvykio jai skambino A. J. sugyventinė ir norėjo pasiklabėti su jos vyru. Ji taip pat skambino V. S., norėjo paklausti dėl dingusio mobilaus telefono ir pinigų. Tačiau ji sakė, kad nieko apie tai nežino.

L. V. S. parodė, kad A. J. yra jos sugyventinis. Nukentėjusįjį V. S. pažįsta, nes pas juos ateidavo į svečius. V. S. žmona įvykio dieną buvo atvažiavusi pas juos apie 10 val., ir prašė paskambinti, jei pasirodys jos vyras. V. S. pas juos atėjo apie 13 val., ir jie taksi nuvažiavo į parduotuvę nusipirkti pavalgyti ir išgerti. Ji nežino, kiek V. S. turėjo pinigų, tačiau jis niekada pinigų negailėdavo. Grįžę į namus, gėrė virtuvėje. Išgėręs A. J. nuvirto ant minkštasuolio, o ji atsigulė šalia jo, miegojo gal valandą, gal pusvalandį. Po to, kai ji atsibudo ir nuėjo į tualetą, V. S. jau buvo sužalotas ir sėdėjo virtuvėje, jam buvo padaryta durtinė žaizda. Kas tai galėjo padaryti, ji nežino. A. J. gali duoti į „snukį“, bet su peiliu tikrai niekada nedurs. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, A. J. miegojo, pareigūnai namuose ieškojo peilio, kuriuo buvo sužalotas A. J., tačiau nerado. Kraujo bute taip pat nebuvo. Pareigūnai rado ir paėmė V. S. rankinę. Po to policijos pareigūnai juos abu išsivežė į komisariatą. Kodėl policijos pareigūnams sakė, kad peiliu dūrė ji, o A. J. sakė, kad dūrė jis - nežino, taip „susirodė“ ir tiek. Jie tikrai nedūrė V. S., kas tai galėjo padaryti, ji nežino. Nematė, kad pas juos dar kas nors būtų atėjęs, tik girdėjo kitų žmonių balsus. Po įvykio skambino V. S. ir norėjo viską išsiaiškinti gražiuoju, tačiau jis pasakė, kad viską aiškinsimės teisme.

Liudytojas, policijos pareigūnas A. K. parodė, jog 2010-08-12 gavo pranešimą, kad adresu - Pilies g. 57-8 yra sužalotas žmogus. Atvykę į įvykio vietą rado sužalotą žmogų, nukentėjusysis gulėjo laiptinėje, netoli nuo 8 buto ir paaiškino, kad jam kažkas dūrė. Kraujo laiptinėje nesimatė. Užėję į butą, kambaryje rado girtą moterį ir miegantį girtą vyriškį. Paklausus kas atsitiko moteris pasakė, kad ji sužalojo žmogų ir paaiškino, kad nukentėjusysis prie jos kabinėjosi, todėl taip ir atsitiko. Bute matėsi kraujo. Priėjus prie gulinčio vyro jis elgėsi agresyviai, todėl jam uždėjo antrankius. Nematė, ar kažkurio iš jų rankos buvo kruvinos. Iškviesta greitoji pagalba išsivežė sužalotą vyrą. Mano, kad nukentėjusiajam tikriausiai dūrė kažkas iš 8 buto, nes jį rado gulintį šalia to buto, be to bute buvo rasta kraujo.

Iš 2010-08-12 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) buto Klaipėdoje kambaryje ant grindinio matosi rudos spalvos dėmės, panašios į kraują (l t., b.l. 18-19).

Ekspertas D. V. parodė, kad kaltinamajam A. J. nustatytas 35 procentų darbingumas iki 2011-08-23. Kaltinamasis serga kardiologinėmis ligomis. Kardiomiopatija - ligos kodas I-42, tai širdies raumens patologija, paroksizmine tachikardija - ligos kodas I-47, tai širdies raumens sutrikimas (per dažnai plaka širdis), hipertenzine širdies liga - ligos kodas I-11, t.y. padidintas arterinis kraujospūdis, širdies veiklos ir kraujotakos nepakankamumu, ligos kodas I-50. Nuo 2008-08-24 iki 2009-08-23 nustatytas 40 procentų darbingumo lygis. Šiuo metu A. J. darbingumas sumažėjo 5 procentais ir jam nustatytas 35 procentų darbingumas. Kaltinamasis širdies ligas gydėsi Jūrininkų ligoninės stacionare. Tačiau išvardintos ligos nepatenka į ligų sąrašą dėl, kurių jis galėtų būti ateistas nuo laisvės atėmimo bausmės. Šiai dienai neturime duomenų apie jo dabartinę būklę, todėl reikėtų atlikti medicininę ekspertizę. Tačiau vienas gydytojas kaip specialistas paprastai vengia atlikti tokią ekspertizę, kuri nustatytų, ar asmuo gali atlikti laisvės atėmimo bausmę. Tokios ekspertizės atliekamos su ligoninės vyriausiojo gydytojo žinia, jas atliekant kompleksiškai.

Iš 2010-08-12 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) buto Klaipėdoje kambaryje ant grindinio matosi rudos spalvos dėmės, panašios į kraują (l t., b.l. 18-19).

Iš 2010-08-12, 17.42 val. alkotesterio parodymų matyti, kad A. J. blaivumo testo tikrinimo rezultatas 3,75 % etilo alkoholio, kas atitinka sunkų neblaivumo laipsnį (1 t., b.l. 125).

Iš 2010-08-12, 17.47 val., alkotesterio parodymų matyti, kad V. S. blaivumo testo tikrinimo rezultatas 4,23 % etilo alkoholio, kas atitinka sunkų neblaivumo laipsnį ( l t., b.l. 79).

Iš 2011-06-02 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Komisijinės ekspertizės akto Nr. EKG 62/11(03) matyti, kad A. J. serga antrine kardiomiopatija su širdies nepakankamumu, NYHA f. kl. II, todėl NDNT Klaipėdos II teritorinis skyrius pagal darbingumo lygio nustatymo kriterijų punktus VI.40.1.3. jam nustatė 35% darbingumo lygį (prarastas darbingumas 65%). Kadangi A. J. serga kardiomiopatija su III laipsnio kraujotakos nepakankamumu, todėl vadovaujantis „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių sąrašu, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos“ punktu 6.1.4., ši liga priskiriama prie sunkių ligų, dėl kurios jis gali būti atleistas nuo realios laisvės atėmimo bausmės, nes tokią bausmę A. J. atlikti būtų per sunku ( 2t., b.l. 57-62).

Iš 2010-09-08 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1350/10 (03) matyti, kad V. S. 2010-08-12 apie 17.35 val., pristatytas į Klaipėdos Jūrininkų ligoninę su durtine pjautine 2 cm. žaizda po kairiuoju šonkaulių lanku, padaryta durtinė pjautinė kiauryminė pilvo kairės pašonės žaizda su didžiosios taukinės ir plonosios žarnos pažeidimu. Dėl ko V. S. sunkiai sutrikdyta sveikata. 2010-08-12 18.00 val., jo kraujyje rasta 2,3 % etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį (1 t., b.l. 42).

Iš GMP kvietimo kortelės matyti, kad pranešimas apie nukentėjusįjį sužalotą peiliu gautas 2010-08-12, 16,56 val., o į vietą nuvykta 17.01 val. V. S. diagnozuota durtai pjauta pilvo žaizda (1t., b.l. 62).

Iš 2010-10-10 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja V. S. tyrimui pateikė V. S. darbines kelnes, šlepetes, kuriom jis mūvėjo 2010-08-12 (1 t., b.l. 85).

Iš 2010-11-28 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti ir nufotografuoti liudytojos V. S. pateikti daiktai: V. S. darbinės kelnės, šlepetės (1 t., b.l. 86-88).

Kaltinamasis savo kaltės nepripažino, tačiau teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdžio metu išnagrinėtus įrodymus, nukentėjusiojo bei liudytojų parodymus, kurie atitinka faktines bylos aplinkybes, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. J. tyčia vieną kartą dūrė peiliu nukentėjusiajam V. S. į pilvą, padarydamas jam durtinę pjautinę kiauryminę pilvo kairės pašonės srities žaizdą, su didžiosios taukinės ir plonosios žarnos pažeidimu, tokiu būdu jam padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą, kas sukėlė realų pavojų jo gyvybei. Pažymėtina, kad liudytojos V. S. parodymai, neva V. S. galėjo sužaloti kiti asmenys, kuriuos neva ji girdėjusi buvus jų bute, teismo neįtikino ir jie laikytini, kaip noras padėti kaltinamajam A. J. išvengti bausmės. Nukentėjusysis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė vienodus, nuoseklius parodymus, kurie teismui abejonių dėl A. J. kaltės nekelia. Tuo tarpu tiek kaltinamasis, tiek liudytoja V. S., kurie nusikaltimo padarymo dieną kartu girtuokliavo, nuolat keitė parodymus. Iš pradžių V. S. pareigūnams teigė, jog ji sužalojo V. S., A. J. pareigūnams aiškino, jog tai jis dūręs. Šiais jų parodymais teismas nesivadovauja. Teismas abejoja abiejų šių asmenų parodymų patikimumu, nes atsižvelgiant į tai, kokio girtumo laipsnio tą dieną buvo šie abu asmenys – A. J. nustatytas 3.75 promilių girtumas, V. S. – 4.23 promilių girtumas, darytina išvada, jog nei vienas, nei kitas įvykio aplinkybių gali ir neatsiminti. Tuo tarpu nukentėjusysis buvo blaivesnis už šiuos asmenis – jo kraujyje rasta 2,3 procento etilo alkoholio, kas atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį ir tai neduoda teismui pagrindo abejoti jo duotais parodymais.

Kaltinamojo A. J. veika kvalifikuojama pagal Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį, nes jis sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo V. S. sveikatą..

Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

A. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas 3,75 promilių girtumas, kas atitinka sunkų neblaivumo laipsnį ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, šią aplinkybę teismas pripažįsta atsakomybę sunkinančia aplinkybe ( LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, jog A. J. tiesiogine tyčia padarė vieną sunkų smurtinį nusikaltimą, jis anksčiau teismo buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, niekur nedirba ir neturi realaus pragyvenimo šaltinio. Kaltinamasis nusikaltimu padarytos žalos ar jos dalies neatlygino, nukentėjusiojo neatsiprašė. Po nusikaltimo padarymo nukentėjusiajam nepadėjo, nesidomėjo jo sveikata ir gydymu. Atsižvelgiama ir į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei sunkinančias aplinkybes.

Įvertinęs aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant kaltinamajam A. J. Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, artimą įstatyme numatytam šios bausmės vidurkiui.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Komisijinės ekspertizės aktu Nr. EKG 62/11 (03) nustatyta, jog A. J. serga kardiomiopatija su III laipsnio kraujotakos nepakankamumu, todėl vadovaujantis „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių sąrašu, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos“ punktu 6.1.4., ši liga priskiriama prie sunkių ligų, dėl kurios jis gali būti atleistas nuo realios laisvės atėmimo bausmės, nes tokią bausmę A. J. atlikti būtų per sunku.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos, didelę reikšmę turi laikotarpis, kuriuo paaiškėjo sunkios nepagydomos ligos požymiai, jeigu tokia liga nuteistasis jau sirgo darydamas nusikalstamą veiką ir tai netrukdė jam tokią veiką padaryti, susirgimas negali būti pripažintas pagrindu atlesti nuteistąjį nuo bausmės. Pažymėtina, kad Lietuvos A. T. 2010-12-07 nutartyje Nr. 2K-585/2010 teisėjų kolegija pasisakė, kad taikant BK 76 straipsnio 1 dalį nepakanka nustatyti, jog nuteistojo liga patenka į ligų sąrašą dėl kurių asmuo gali būti atleistas nuo bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas atleisti nuteistąjį nuo bausmės dėl ligos, teismas turi įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą, nuteistojo asmenybę, sunkios nepagydomos ligos įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, nepagydomos ligos požymių paaiškėjimo laiką.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. serga kardiomiopatija su III laipsnio kraujotakos nepakankamumu, darbingumo lygis nustatytas nuo 2009-08-24 iki 2011-08-23. Darbingumo lygio pažymoje nurodyta, kad netektas darbingumas 65 procentai, darbingumo lygis - 35 procentai ( 2t., b.l. 21, 60). Nusikalstamą veiką A. J. padarė 2010-08-12, t.y. jau sirgdamas nepagydoma liga, ir tai nekliudė vartoti alkoholį bei padaryti sunkų nusikaltimą. Įvertinus minėtas aplinkybes ir tai, kad stebėti nuteistojo sveikatos būklę bausmės atlikimo vietoje yra ligoninės, darytina išvada, jog nėra pagrindo A. J. atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir asmens dokumento paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Nukentėjusysis V. S. pareiškė civilinį ieškinį, reikalaudamas kaltinamojo atlyginti 426,68 Lt turtinę žalą ir 50 000 Lt neturtinę žalą (2 t., b.l. 2-3).

Turtinė žala, pagal CK 6.249 straipsnio l dalį, yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala visada susijusi su materialinės sferos dalykų praradimu. Atlyginama tik ta žala, kuri priežastiniu ryšiu yra susijusi su nusikalstama veika.

V. S. reiškia 426,68 Lt ieškinį dėl išlaidų susijusių su gydymo procedūromis bei išlaidomis kelionei į Klaipėdos VPK. Civiliniame ieškinyje nurodo, kad ilgą laiką gydėsi ligoninėje ir ambulatoriškai. Be to, augina neįgalų sūnų. Nustatyta, kad dėl sveikatos būklės V. S. negali dirbti ir savo noru buvo atleistas iš darbo 2010-12-06 UAB „Baltijos mineralinių vandenų kompanijoje“ dėl to neteko pajamų, užsiregistravęs darbo biržoje gauna bedarbio pašalpą, tačiau jo gaunamos pajamos žymiai sumažėjo. Jo sveikatos sutrikdymas yra susijęs su ilgalaikiais liekamaisiais reiškiniais. Laikotarpiu nuo 2010-08-12 iki 2010-12-03 V. S. nedirbo, todėl prarado dalį pajamų. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateiktą pažymą apie V. S. gautas pajamas, šiuo laikotarpiu jam buvo išmokėta 5272,70 Lt dydžio ligos pašalpa. Darbo užmokestis nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2010 m. liepos mėnesio sudarė 10 188,32 litus. (2t., b.l. 2-17). Be to, V. S. civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl sukelto fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų ir emocinio sukrėtimo patyrė ir neturtinę žalą, kurią vertina 50 000 litų.

Nukentėjusiojo V. S. ieškinys 426,68 Lt turtinei žalai atlyginti pilnai įrodytas ir pagrįstas, teismui pateiktais tai patvirtinančiais dokumentais ( 2t. b.l. 14-16), todėl tenkintinas.

Nukentėjusiojo civilinis ieškinys 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti tenkintinas iš dalies. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.

Nustatyta, kad dėl kaltinamojo A. J. nusikalstamos veikos nukentėjusiajam V. S. buvo padaryta durtinė pjautinė kiauryminė pilvo kairės pašonės srities žaizda, su didžiosios taukinės ir plonosios žarnos pažeidimu, buvo atlikta operacija. Be patirto fizinio skausmo, nukentėjusysis patyrė dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimą dėl savo sveikatos ir gyvybės, buvo laikinai apribota judėjimo laisvė, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Kaltinamasis nusikaltimą padarė tyčine kaltės forma, brutaliai panaudodamas fizinį smurtą ir sąmoningai siekdamas sukelti nukentėjusiajam fizinius sužalojimus ir dvasinius išgyvenimus. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, nukentėjusiajam V. S. priteistina 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, kaltinamojo turtinę padėtį, išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltininko interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiama ir į paties nukentėjusiojo veiksmus nusikaltimo padarymo metu – jis, išvykęs iš namų, nusiėmęs pinigų nuo sąskaitos, visą dieną girtuokliavo tiek su kaltinamuoju, tiek su jo sugyventine. Kaip teigė liudytojai, policijos pareigūnai, butas, kuriame įvykdytas nusikaltimas, stipriai apleistas, paverstas landyne, todėl teismas daro išvadą, jog toks nukentėjusiojo elgesys iš dalies irgi įtakojo sunkių padarinių atsiradimą.

Valstybinė ligonių kasa pareiškė 2278,35 Lt civilinį ieškinį, reikalaudama atlyginti dėl kaltinamojo A. J. nusikalstamų veiksmų patirtą turtinę žalą (1t., b.l. 45-51). Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas nukentėjusysis V. S. dėl kaltinamojo A. J. nusikalstamos veikos buvo sunkiai sužalotas ir sveikatos priežiūros įstaigoje gydomas nemokamai. Jo sveikatos priežiūros išlaidos -2278,35 Lt buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų (Sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnis). Kaltinamasis A. J., vadovaujantis Civilinio kodekso 6.263 straipsniu, privalo atlyginti Valstybinei ligonių kasai sužaloto asmens sveikatos priežiūros išlaidas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais bei 301-308 straipsniais teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti laisvės atėmimą keturiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iki įsiteisės nuosprendis, palikti kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir asmens dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, A. J. suimti ir bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio jo sulaikymo momento. Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2010 m. spalio 5 d. iki 2010 m. spalio 7 d. (2 dienas).

Priteisti iš A. J. V. S. naudai 426,68 Lt turtinei žalai atlyginti, bei 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš A. J. 2278,35 Lt Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajam V. S. šlepetes ir darbines kelnes, kurie buvo pateikti V. S. 2010-10-19 daiktų pateikimo protokolu ir 2010-11-28 protokolu apžiūrėti bei palikti saugoti Klaipėdos AVPK NTB SNTS saugojimo kameroje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.