- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-09
- Bylos Nr.
- AN2-303-574/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00216-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. B.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyrius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutarties, kuria netenkintas A. B. skundas dėl Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 17-ANR_N-1392-2019 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. A. B. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 90 Eur bauda. A. B. nubaustas už tai, kad jis 2019 m. spalio 12 d. 02.30 val. viešoje vietoje – Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,7 promilių girtumo laipsnis), koja spyrė į A. K. (A. K.) priklausančio automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sparną, padarydamas jam 129,04 Eur vertės žalą ir garsiai vartojo necenzūrinius žodžius.
2. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, A. B. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Teismas 2020 m. birželio 30 d. nutartimi skundą atmetė.
Šalies argumentai
3. Skundu Vilniaus apygardos teismui A. B. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį: panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus pareigūno Žydrūno Širmulio nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties požymių.
3.1. Nurodo, jog policijos protokole nurodyta neva jis, būdamas neblaivus (iki paklaidos 0.71 promilės) koja spyrė į A. K. priklausanti automobilį „Volvo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo padarydamas 129,04 Eur žalą, tačiau net iš nuotraukos esančios byloje matyti, kad įbrėžimas nėra žymus, dėl tokio įbrėžimo viso sparno dažyti nėra reikalo (beje neaišku iš kur žala ir kada atsirado, kadangi tą vakarą dėvėta avalynė buvo guminiu padu ir net teoriškai negalėjo atsirasti tokie sugadinimai ant šlapio automobilio sparno, nes lijo), nėra užfiksuota, jog garsiai vartojo necenzūrinius žodžius, jokio garso įrašo nėra, o vaizdo įrašas be garso, tai tik niekuo nepatvirtintas A. K. teiginys.
3.2. Neginčija, jog įvykio vakarą bare buvo išgėręs du alkoholinius kokteilius, bet nebuvo neblaivus. Alkotesterio parodymus - 0,71 promilės ginčijo, nemano, kad jie galėjo būti tikslūs, nes prieš tai jam į veidą tame tarpe ir į burną bei kvėpavimo takus pateko neaiškios sudėties dujos, kurių sudėtyje galimai buvo alkoholio, o nustačius neblaivumą buvo atimta teisė valandos bėgyje pasitikrinti blaivumą pakartotinai, nors neblaivumą nustatė, taip pat nustatė asmenybę, tačiau vis tiek patalpino į areštinę iki 6.30 val. ryto nesuteikę jokios medicininės pagalbos. Mano, jog tai buvo padaryta tyčia, kad neturėtų galimybės įrodyti, kad yra blaivus. Jam iškelta administracinio teisės pažeidimo byla remiantis tik prielaidomis bei klaidinančiu (melagingu) A. K. pareiškimu.
3.3. Policijos pareigūnai, nerinkdami ir neturėdami jokių objektyvių įrodymų, o vadovaudamiesi tik A. K. pareiškimu bei savo prielaidomis ir nešalindami prieštaravimų, surašė protokolą pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, t.y., pareigūnas prieš surašant administracinio nusižengimo protokolą nerinko, nesiaiškino, netyrė ir tinkamai, objektyviai nefiksavo duomenų galėsiančių padėti teisingai išspręsti administracinio nusižengimo bylą.
3.4. Apylinkės teisme nagrinėjant skundą, išsamiau susipažinus su pateikta vaizdo medžiaga, kuri dėl neaiškių priežasčių pateikta iškarpyta, t. y. 5 atskiri vaizdo įrašo fragmentai, kilo įtarimų dėl įrodymų klastojimo administracinio nusižengimo byloje, kurie teismą nagrinėjusį skundą suklaidino ir to pasėkoje buvo priimta skundžiama nutartis. Analizuojant minėtą vaizdo įrašą, paaiškėjo, kad minėto įrašo failo sukūrimo data yra 2019 m. spalio 21 d., o tai reiškia, kad šis vaizdo įrašas byloje yra atsiradęs neaišku kokiomis aplinkybėmis, dėl šio vaizdo įrašo atsiradimo nėra jokio paklausimo ir atsakymo į paklausimą (iš vaizdo stebėjimo kameros esančios ant Perkūnkiemio g. Nr. 2 pastato). 2019 m. lapkričio 13 d. Vilniaus AVPK Vilniaus m. šeštojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas Tadas Solys tarnybiniame pranešime nurodė, kad į paklausimą Nr. 121891 ir atsakymo į jį 2019 m. lapkričio 13 d. gautas vaizdo įrašas yra iš vaizdo kameros esančios ant Perkūnkiemio g. Nr. 4A pastato, nors iš tiesų į bylą, vaizdo įrašas pateiktas iš vaizdo kameros esančios ant Perkūnkiemio g. Nr. 2 pastato. Tai patvirtina prie skundo pridedamos 3 foto nuotraukos, kurio failo sukūrimo data kaip minėta yra 2019 m. spalio 21 d., kuris visiškai neįrodo, kad buvo spirta į automobilio sparną, kaip teigia A. K. bei buvo garsiai vartoti necenzūriniai žodžiai.
3.5. Policijos pareigūnas tyrėjas Žydrūnas Širmulis atlikęs tyrimą byloje, nuslėpė (suklastojo) įkalčius byloje, pateikdamas į bylą vaizdo įrašą nuo gretimo, t. y. Perkūnkiemio g. Nr. 2 pastato įvardindamas, kad tai vaizdo įrašas iš vaizdo kameros esančios ant Perkūnkiemio g. Nr. 4A pastato. Dėl tos priežasties, kad nukentėjęs A. K. yra 6 PK tyrėjo Žydrūno Širmulio kolega. Neaišku kur dingo administracinio nusižengimo byloje vaizdo įrašas, nurodytas vyresniojo tyrėjo Tado Solio 2019 m. lapkričio 13 d. tarnybiniame pranešime, kuriame nurodyta, kad į paklausimą Nr. 121891 ir atsakyme į jį, 2019 m. lapkričio 13 d. vaizdo įrašas gautas iš vaizdo kameros esančios ant Perkūnkiemio g. Nr. 4A pastato, taip pat neaišku kam buvo adresuotas paklausimas, kas pateikė, kokius ir kiek vaizdo įrašų buvo pateikta, gal buvo pateikti vaizdo įrašai ir iš kitų vaizdo stebėjimo kamerų, nes ant Perkūnkiemio g. Nr. 4A pastato ir jo prieigose yra daugiau vaizdo stebėjimo kamerų, kurios galėjo užfiksuoti incidentą ir tie įrašai buvo pateikti, tačiau galimai juos A. K. kolega Žydrūnas Širmulis nuslėpė, t. y. nepateikė į bylą, suklastojo įkalčius byloje, nes juose buvo įrodymai, kad kaltinimai yra nepagrįsti.
3.6. Byloje yra automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešiniojo priekinio sparno neinformatyvi nuotrauka, tačiau netgi ir iš jos, darytos tamsiu paros metu, matyti, kad sparnas yra ženkliai apibraižytas, visiškai kito įvykio metu. Neaikku dėl kokių priežasčių, atliekant tyrimą, šviesiu paros metu nebuvo padarytos papildomos informatyvesnės nuotraukos.
3.7. Iš medžiagos matyti, kad į įvykio vietą atvykę viešosios policijos pareigūnai Nikita Poliačenko ir E. P. bei pareigūnas Andrėjus Bukatyj, fiksuodami 2019 m. spalio 12 d. įvykį, pažeidė eilę Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymų Nr. 5-V-673 patvirtintos instrukcijos, reglamentuojančios policijos pareigūnų veiklą, reikalavimų, tai yra netinkamai surinko įvykio faktinius duomenis, nenustatinėjo įvykio aplinkybių, t. y. nefiksavo KET pažeidimų kuriuos padarė A. K., nes jis yra jų kolega, todėl apsiribojo tik A. K. neinformatyviu ir melagingu pareiškimu, neiškvietė jam medicininės pagalbos, net vandens veidui nuplauti nedavė, kas rodo, jog šie pažeidimai neabejotinai turi įtakos tinkamam administracinio nusižengimo aplinkybių ir jį padariusio asmens nustatymui (2016-06-02 Klaipėdos apygardos teismo nutarimas Nr. ATP-328-557/2016).
3.8. Apylinkės teismas priimdamas nutartį grindė ją tik bylos iškėlimo ir skundo nagrinėjimo metu išsakytomis, objektyviais ir neginčijamais įrodymais nepatvirtintomis prielaidomis - byloje nukentėjusiuoju pripažinto A. K. pareiškimu, kuris skiriasi nuo teisme duotų jo paties parodymų, kuriuos pakeitė teisme peržiūrėjęs 2019 m. spalio 12 d. dienos vaizdo įrašą iš vaizdo stebėjimo kameros. Pareiškime A. K. teigė, kad apsisukinėjo ir neva sustojo jį einantį šaligatviu praleisti, taip pat pareiškime parašė, kad jis (apeliantas) rankomis mosikavo artėdamas link jo ir, kad akivaizdžiai buvo neblaivus, o teisme teigė, kad rankos buvo kišenėse ir neva galėjo kažką turėti kuo galėtų jį (A. K.) sužaloti, taip pat teigė, kad mėgino pasišalinti, ką vaizdo įrašas taip pat paneigia, dėl to jis nusprendė jį sulaikyti, nurodydamas, kad sulaikyti asmenį padariusį administracinį nusižengimą turi teisę policija ir kiti ANK 597 straipsnio 9 dalyje nurodyti asmenys. Tačiau pavėžėjo minėtame sąraše nėra.
3.9. Apylinkės teismas visiškai nepasisakė dėl vaizdo įrašų, kuriuose joks nusižengimas nėra užfiksuotas. Vaizdo įraše yra užfiksuoti tik „nukentėjusiojo“ A. K. neteisėti veiksmai prieš jį - spardymas, pargriovimas, rankos užlaužimas, nugaros keliu užrėmimas visu svoriu, nuo ko vos neužduso. Jam buvo sutrikdyta sveikata daugiau nei 2 mėnesiams.
3.10. Skundas šioje byloje buvo nagrinėjama nepakankamai išsamiai, neobjektyviai, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui suteikiant pagrįstą pagrindą manyti, jog teismas, nagrinėdamas jo skundą, galėjo būti nepakankamai atidus, objektyvus ir todėl - šališkas.
3.11. Administracinio nusižengimo protokolą bei nutarimą surašiusi institucija (suklastojusi įkalčius) ir skundą byloje nagrinėjęs teismas nerinko jokių objektyvių įrodymų įrodančių jo kaltę ir jos neįrodinėjo, nutarimas pagrįstas tik byloje pripažinto nukentėjusiuoju A. K. išsakytais klaidinančiais (melagingais) teiginiais, o įrodinėjimo pareiga perkelta jam kaip administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Visos administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės turi būti vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl darytina išvada, kad jam inkriminavus tariamai padarytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, jo kaltė jį padarius, nagrinėjamu atveju nebuvo ir nėra įrodyta, dėl šių aplinkybių administracinio nusižengimo bylos teisena, pagal pareikštą kaltinimą turi būti nutraukta ANK 591 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į A. B. skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Šeštojo policijos komisariato Veiklos skyrius prašo palikti galioti 2020 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtą nutartį ir skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjo skundas dėl nutarties panaikinimo nepagrįstas. Vilniaus miesto apylinkės teismo priimta nutartis priimta įvertinus nusižengimo byloje turimus įrodymus, pagrįsta visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymais, teisingumo ir protingumo kriterijais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukta A. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina jo kaltę padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje.
6. A. B. nubaustas už tai, kad jis 2019 m. spalio 12 d. 02.30 val. viešoje vietoje – Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,7 promilių girtumo laipsnis), koja spyrė į A. K. (A. K.) priklausančio automobilio „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sparną, padarydamas jam 129,04 Eur vertės žalą ir garsiai vartojo necenzūrinius žodžius.
7. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
8. Iš apygardos teismui pateikto apeliacinio skundo matyti, jog apeliantas neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, bei teigia, jog policijos pareigūnai klaidingai remdamiesi tik prielaidomis ir melagingu nukentėjusiojo A. K. pareiškimu pripažino jį kaltu padarius ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apeliantas nurodo, jog į automobilio sparną nespyrė, necenzūrinių žodžių nevartojo.
9. Administracinių nusižengimų teisenos procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.
10. Apylinkės teismas nurodė, kad A. B. kaltę padarius administracinius nusižengimus įrodo nukentėjusiojo A. K. parodymai bei byloje esanti automobilio dešinės pusės priekinio sparno nuotrauka. Tačiau šie bylos duomenys nei atskirai, nei visumoje nepatvirtina administracinio nusižengimo protokole nurodytų aplinkybių dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Iš į bylą pateiktos vaizdo medžiagos teismas negali daryti pagrįstų išvadų dėl administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, t. y., kad A. B. spyrė koja į automobilio sparną ir vartojo necenzūrinius žodžius.
11. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog šiomis aplinkybėmis nei vienas iš šių įrodymų negali būti vertinamas kaip turintis didesnę įrodomąją vertę. Visi prieštaravimai kilę nagrinėjant bylą turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Nagrinėjant šią administracinę bylą nustatytų prieštaravimų tarp byloje esamų duomenų nepavyko pašalinti. Kaip matyti iš papildomai į bylą pateiktų duomenų, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 21 d. nutarties (b. l. 144-147), prie medžiagos dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo yra pateikti vaizdo įrašai, iš kurių nustatytos aplinkybės skiriasi nuo nukentėjusiojo A. K. nurodomų aplinkybių. Minėtame tyrime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo esantys vaizdo įrašuose matyti įvykiai, vykę po A. B. inkriminuojamo įvykio ir šioje byloje nagrinėjamam įvykiui reikšmės neturi, tačiau vertintini nukentėjusiojo A. K. parodymų patikimumo aspektu (b. l. 5, 106-108). Vien nukentėjusiojo parodymų, nepakanka A. B. kaltei pagrįsti.
12. Kaip matyti iš bylos duomenų, įvykio vieta buvo filmuojama keliomis vaizdo kameromis, tačiau šie vaizdo įrašai, galėję patvirtinti ar paneigti tam tikras įvykio aplinkybes, iš karto po įvykio nebuvo paimti.
13. Į bylą pateikta vienintelė automobilio „Volvo“ dešiniojo sparno fotonuotrauka, iš kurios matyti kėbulo apibraižymas ir dažų sluoksnio pažeidimas. Apeliantas teigia, kad į automobilio sparną nespyrė, be to, tokie apgadinimai spiriant batu, negalėjo būti padaryti. Minėta automobilio dešiniojo sparno fotonuotrauka yra nekokybiška, padaryta tamsiu paros metu. Situacijoje, kuomet yra esminių prieštaravimų tarp nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn atsakomybėn traukiamo asmens, taip pat vaizdo įrašo, vien vienos ar kitos šalies parodymų nebepakanka, todėl nesant byloje ir kitų objektyviai patvirtinančių ar paneigiančių vienos iš šalies nurodančių aplinkybių, vien nukentėjusiojo parodymais bei automobilio apgadinimu, kuris matomas nekokybiškoje fotonuotraukoje ir nėra galimybių šiuo metu patikrinti ar nuo spyrio batu galėjo būti padaryti tokie automobilio apgadinimai, apelianto kaltė negali būti grindžiama. Sutiktina su apelianto teiginiu, kad byloje esantis vaizdo įrašas niekaip nepatvirtina, jog jis spyrė į nukentėjusiojo automobilį. Vaizdo įrašo, kuriame būtų užfiksuotas pats pažeidimo padarymo faktas byloje nėra pateikta.
14. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nuo pat pradžių su administracinio nusižengimo protokolu nesutiko, kas pagrįstai taip pat sudarė pagrindą manyti, jog dėl įvykio būtina surinkti įrodymus, tačiau nebuvo renkami kiti įvykio aplinkybėms nustatyti svarbūs duomenys (vaizdo kamerų įrašai, etc.). Surinkti tokius duomenis buvo būtina, kadangi jau buvo žinoma, kad dėl įvykio yra ginčas, išsklaidyti administracinio nusižengimo byloje kylančias abejones dėl A. B. kaltės, tačiau institucija į šią aplinkybę taip pat neatsižvelgė.
15. Taigi, byloje nesurinkta pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti objektyvią tiesą byloje, t. y. patvirtinti ar paneigti nukentėjusiojo parodymus apie viešosios tvarkos pažeidimą – spyrimą į automobilį bei necenzūrinių žodžių vartojimą.
16. Asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojamas inkriminuojamų administracinių nusižengimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių nusižengimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltę patvirtinančių įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikas, už kurias turi būti skiriama nuobauda. Svarbu ir tai, jog administracinių nusižengimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio nusižengimo protokolą surašiusi Institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai Institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
17. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą nesiaiškino paties nukentėjusiojo A. K. padarytų KET pažeidimų. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nurodytos aplinkybės išeina už bylos nagrinėjimo ribų. A. B. akcentuojami policijos pareigūnų veiksmai buvo atlikti jau po įvykio, o policijos pareigūnai nėra susiję su pačiu įvykiu, todėl apelianto nurodomos aplinkybės plačiau nenagrinėjamos ir apeliacinės instancijos teisme.
18. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog nukentėjusiojo veiksmai panaudoti prieš apeliantą jį sulaikant buvo neteisėti, tačiau kaip matyti dėl nurodytų aplinkybių siekiama pradėti baudžiamąjį procesą, todėl atsižvelgiant į tai, jog apelianto veiksmų vertinimui, o būtent jo elgesiui dar iki to, kai nukentėjusysis jį sulaikė, nurodytos aplinkybės neturi reikšmės, aukštesnės instancijos teismas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą jų detaliau neanalizuoja ir nevertina.
19. Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61/2010). Teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-385-507/2016). Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti šalių nuomonės nepakanka, turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (pavyzdžiui, 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; 2010 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Vera Fernandez-Huidobro prieš Ispaniją, peticijos Nr. 74181/01). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundžiamą nutartį nenustatė galimo teismo šališkumo nei subjektyviąja, nei objektyviąja prasme požymių.
20. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Institucija nesurinko pakankamai patikimų duomenų, pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, o pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. B. yra kaltas dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, todėl skundžiama nutartis naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas ir administracinio nusižengimo byla nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Apeliaciniame skunde plačiai dėstomi argumentai dėl policijos pareigūnų veiksmų, t. y., kad buvo klastojami dokumentai, pareigūnai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, tačiau tokios aplinkybės byloje nenustatytos. Pareigūnų veiksmai, siekiant galimai padarytų administracinių nusižengimų ištyrimo, galimos klaidos, nevertintinos kaip suinteresuotumas nepagrįstai asmenį apkaltinti. Apeliacinės instancijos teismo sprendimą dėl bylos nutraukimo sąlygojo kiti apeliaciniame skunde nurodyti aukščiau išdėstyti argumentai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 17-ANR_N-1392-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną A. B. atžvilgiu pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Nutartis neskundžiama.