Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. K. ir jo įstatyminės atstovės G. K. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos apskrities VPK Palangos miesto policijos komisariato VPS kelių policijos grupės vyresnysis specialistas priėmė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėjimo, kuriuo nutarta nepradėti A. K. administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos pagal ATPK 131 str. 4 d. Nutarime nurodyta, kad 2015-08-16 apie 23.15 val. Palangos m., Žvejų g. ties namu Nr. 32, įvyko eismo įvykis, kurio metu A. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Kauno m., vairuodamas dviratį tamsiu paros metu važiuojamąja kelio dalimi, važiuodamas Žvejų g. nuo Vytauto g. link Smilčių g., nepastebėjo priekyje važiavusio ir į kairę pusę sukusio automobilio ŠKODA SUPERB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo S. B. gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Palangos m., ir atsitrenkė į automobilio kairės pusės šoną. Įvykio metu apgadintas automobilis. Nutarime konstatuota, kad A. K. pažeidė KET 9, 56, 57 p. reikalavimus, ir byloje surinkti objektyvus duomenys leidžia daryti išvadą, kad A. K. kaltas dėl eismo įvykio sukėlimo, tačiau remiantis ATPK 12 str., nustatančiu, kad administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys, kuriems iki administracinio teisės pažeidimo padarymo sukako šešiolika metų, ir atsižvelgus į tai, jog A. K. eismo įvykio metu nebuvo 16 metų, vadovaujantis ATPK 250 str. 1 d. 2 p. nutarta nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos. Šį nutarimą A. K. ir jo įstatyminė atstovė G. K. apskundė apylinkės teismui.

2016-04-01 Palangos miesto apylinkės teismas nutartimi skundo netenkino ir paliko galioti Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimą. Teismas pažymėjo, byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog A. K. veika atitinka ATPK 131 str. 4 d. požymius, nes jis, vairuodamas dviratį, pažeidė KET ir atsitrenkė į kairę pusę sukusio automobilio kairės pusės šoną, dėl ko automobilis buvo apgadintas. Kadangi A. K. eismo įvykio metu nebuvo 16 metų, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagrįstai atsisakyta pradėti ATPK 250 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

Apeliaciniu skundu A. K. ir jo įstatyminė atstovė G. K. prašo 2016-04-01 Palangos miesto apylinkės teismo nutartį ir Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK nutarimą panaikinti, bei įpareigoti Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK priimti naują nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėjimo, nedarant jokių išvadų apie A. K. kaltę. Nurodo, kad vairuotoja, prieš sukdama į kairę (apsisukdama), neįsitikino atliekamo manevro saugumu ir nepraleido pro šalį dviračiu važiavusio A. K.. Būdama rūpestinga ir atidi, S. B. šoniniame veidrodėlyje būtų neabejotinai pastebėjusi tamsiu paros metu, tačiau gerai apšviestoje gatvėje su įjungtu žibintu ir ratų atšvaitais dviračiu važiuojantį A. K. bei kitu dviračiu važiuojantį jo draugą K. M.. Šias aplinkybes byloje galėjo patvirtinti paskui A. K. dviračiu važiavęs K. M., tačiau dėl nežinomų priežasčių byloje jis nebuvo apklaustas kaip liudytojas (nors S. B. poziciją patvirtinantys liudytojai buvo apklausti). Pažymi, kad po eismo įvykio iš automobilio išlipusi S. B. ir kiti buvę asmenys puolė kaltinti A. K. dėl šio neva sukeltų nuostolių, o S. B. ėmė reikalauti iš A. K. iš karto sumokėti 450 Eur. Kadangi A. K. niekada nebuvo patekęs į eismo įvykį, jis iš karto paskambino kartu su juo Palangoje buvusiems seneliams ir paprašė jų atvykti. Pabrėžia, kad A. K. yra perspektyvus sportininkas, nuolat dalyvaujantis penkiakovės varžybose tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu ir užima aukštas vietas, kiekvieną dieną intensyviai sportuojantis pagal trenerių sudarytą režimą. Todėl, lydimas senelių, siekiant palankios aplinkos treniruotis, buvo išvykęs į pajūrį. A. K. daugelio įtemptų varžybų metu yra išsiugdęs gerą savitvardą bei reakciją į sudėtingas situacijas, tačiau neadekvatus S. B. ir kitų asmenų elgesys įvykio metu, beatodairiškai kaltinant A. K. ir reikalaujant pinigų, jį paveikė neigiamai. Laiko svarbiu, kad po skambučio atvykus policijos pareigūnams, automobilis jau buvo patrauktas iš įvykio vietos, nenubraižius įvykio schemos, kas, patraukiant transporto priemones iš įvykio vietos, yra būtina. Ši aplinkybė nagrinėjamu atveju turėtų būti vertinama kaip vairuotojos siekis nuslėpti tikrąsias įvykio aplinkybes, kadangi transportų priemonių išsidėstymą, nebraižant schemos, bent jau buvo galima nufotografuoti mobiliais telefonais, tačiau to padaryta nebuvo.

Atvykę policijos pareigūnai administracinio teisės pažeidimo protokolo ar kito procesinio dokumento įvykio vietoje nesurašė, įvykio aplinkybių ir/arba įvykio schemos nenubraižė, A. K. teisės teikti paaiškinimus ir juos patvirtinti nesuteikė, S. B. blaivumo netikrino, nors tokią pareigą jiems imperatyviai nustato Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 (Instrukcija) 63-67 p., eismo įvykio vietoje praleido 12 min. (žr. byloje esančią Įvykio registracijos pažymą). Nei A. K., nei jo senelis, kuris atvyko į eismo įvykio vietą, nebuvo supažindinti su kokiu nors policijos parengtu dokumentu, jame nepasirašė, jiems nebuvo išduota nustatytos formos schema dėl eismo įvykio (Instrukcijos 67 p.), taip pat nebuvo informuoti apie vyksiantį tyrimą (Instrukcijos 63.8 p.). S. B. bei, tikėtina, jos prašymu (pavedimu) kiti asmenys kitą dieną po eismo įvykio ne kartą skambino A. K. tėvams (atsakovams R. K. bei G. K.) reikalaudami pinigų, tačiau S. B. reikalavimai nebuvo tenkinami, A. K. tėvams siekiant objektyviai išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes. Šiuo tikslu A. K. tėvai ne kartą kreipėsi į Palangos PK telefonu, buvo nuvykę į komisariatą Palangoje, teiravosi el. paštu, tačiau jokios informacijos ir/arba dokumentų, susijusių su įvykiu, negavo. Pareiškėjai buvo patikinti, kad tokia informacija, ją paruošus, bus išsiųsta paštu. Nepaisant to, apie priimtą nutarimą jie nebuvo tinkamai informuoti, šią aplinkybę patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2016-02-29 nutartis. Nutarimas gautas tik 2015-12-12 kartu su ieškiniu Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-30619-717/2015. Šioje byloje, remdamasi išimtinai vien tik nutarime konstatuota A. K. kalte, vairuotoja siekia nepagrįstai praturtėti, prisiteisdama iš pareiškėjų 600 Eur žalos atlyginimą. Pareiškėjai yra įsitikinę, kad visos toliau apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės pagrindžia argumentą, kad vairuotoja, naudodamasi savo turimais ryšiais su policijos pareigūnais ir dėl to byloje neteisėtai post factum sudarytais šališkais dokumentais, iš pareiškėjų be jokio teisinio ir faktinio pagrindo siekia išsireikalauti didžiulę pinigų sumą.

Nurodo, kad Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis yra priimta neteisingai taikant bei aiškinant teisės normas ir byloje pateiktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, kad policijos pareigūnai neturėjo pagrindo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo. Pažymi, kad pareigūnai ne tik turėjo teisinį pagrindą, bet pareigą po iškvietimo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Priešingu atveju, šio dokumento nesurašius, A. K. inkriminuojami KET pažeidimai negalėjo atsirasti nutarime, kadangi, policijos pareigūnams atvykus į eismo įvykio vietą, šie pažeidimai nebuvo nustatyti ir įforminti pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. nebuvo suformuluotas kaltinimas A. K.. Šiuo aspektu taip pat pažymi, kad, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, teisės pažeidimo sudėtis yra konstatuojama nutarime, kuris yra priimamas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, bei kuriuo, konstatavus esant pažeidimo sudėtį, paskiriama sankcija. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisiškai nepagrįstą ir nelogišką išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas negalėjo būti surašomas, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs aptariamą teisiškai klaidingą išvadą, nepagrįstai bylą išnagrinėjo ir pasisakė dėl A. K. kaltės padarius teisės aktų pažeidimus, kurie jam nebuvo netgi inkriminuojami (nei vienas iš pirmosios instancijos teismo minimų KET pažeidimų, kurių skaičių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai padidino). Be to, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įrodymais, kurie yra šališki, prieštaringi, sudaryti post factum, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. ATPK 256 str. įtvirtinta, kas yra įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje. ATPK 248 str. reglamentuoja, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai be kita ko yra laiku, visapusiškai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Atkreipia dėmesį, kad byloje objektyvių eismo įvykio metu sudarytų rašytinių įrodymų, išskyrus itin prastos kokybės automobilio nuotraukas, nėra. Dėl to nutartyje padarytos teismo išvados, įskaitant išvadas dėl A. K. neteisėtų veiksmų, kaltės, yra nepagrįstos ir neteisėtos.

Pabrėžia, kad byloje nėra administracinio teisės pažeidimo protokolo. Dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo reikšmės šioje byloje apeliantai yra išsamiai pasisakę savo 2015 m. gruodžio 21 d. skunde. Nenorint kartotis nurodo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas dėl tariamai A. K. padarytų pažeidimų ir/arba kaltės neturėjo pagrindo spręsti, kadangi tokie pažeidimai ir kaltė apskritai nėra nustatyti ir įvardinti administracinio teisės pažeidimo protokole. Teismo išvada, kad „nepradėjus administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, nebuvo pagrindo surašyti ir administracinio teisės pažeidimo protokolo“ yra aiškiai nepagrįsta jau vien dėl to, kad ji neatitinka nė vieno ATPK 262 str. įtvirtinto atvejo, kai administracinio teisės pažeidimo protokolo leidžiama nesurašyti. Tai, kad eismo įvykio metu buvo iškviesta policija, taip pat paneigia teismo samprotavimus, jog eismo įvykio dalyviai buvo susitarę taikiai, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas, nustačius tariamus A. K. pažeidimus ir/ arba kaltę, šiuo atveju buvo būtinas. Be to, nutarime dėl administracinės teisenos nepradėjimo padarytos išvados dėl A. K. pažeidimų ir kaltės, o tokia išvada turėjo privalomai būti grindžiama administracinio teisės pažeidimo protokole nustatytomis aplinkybėmis. Administracinio teisės pažeidimo protokolas šiuo atveju privalėjo būti surašytas, tai patvirtina Klaipėdos AVPK atlikto tarnybinio patikrinimo metu padaryta išvada, kad eismo įvykio vietoje buvę Palangos PK pareigūnai V. V. ir V. B. pažeidė Instrukcijos 47 p., įpareigojantį surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, pareigūnams paskirtos tarnybinės nuobaudos. Be to, byloje nėra eismo įvykio metu sudarytos ir šalių parašais patvirtintos eismo įvykio schemos. Instrukcijos 63.4. p. nustato, kad atvykęs į eismo įvykio vietą, policijos patrulis privalo sudaryti eismo įvykio vietos schemą (mastelis 1 su 200). Jei įvykio vietoje tvarkingai sudaryti schemos neįmanoma, sudaromas schemos juodraštis, kuriame turi pasirašyti eismo įvykio dalyviai. Schemos juodraštyje gali pasirašyti ir liudytojai. Atvykus į policijos įstaigą, pagal juodraštį nubraižoma schema, kurią pasirašo schemą sudaręs pareigūnas ir eismo įvykio dalyviai. Nagrinėjamu atveju net ir pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje esanti eismo įvykio schema buvo sudaryta „nesavalaikiai“, be to, ji netgi „nėra preciziškai tiksli“. Be to, apeliantai akcentuoja, kad eismo įvykio schema buvo sudaryta netiksliai ir praėjus dviem dienoms po eismo įvykio, nebuvo atsižvelgta į tai, kad ją sudarė policijos pareigūnas, kuris netgi nebuvo eismo įvykio vietoje (M. R.). Dar daugiau, eismo įvykio schemoje nurodytas neaiškus eismo įvykio laikas, o schemą savo parašu patvirtino tik S. B.. Teismas šių aplinkybių visiškai neįvertino, kaip neįvertino ir to, kad A. K. kartu su atstovais pagal įstatymą buvo nesudaryta galimybė dalyvauti šio dokumento surašyme ir teikti savo pastabas. Tai, kad eismo įvykio schema buvo sudaryta akivaizdžiai pažeidžiant Instrukcijos nuostatas, todėl yra neteisėta, patvirtina Klaipėdos AVPK atlikto tarnybinio metu padarytos išvados, kuriose konstatuota, kad eismo įvykio vietoje buvę Palangos PK pareigūnai V. V. ir V. B. pažeidė aukščiau nurodytą Instrukcijos 63.4. p., pareigūnams paskirtos tarnybinės nuobaudos.

Nurodo, kad byloje nėra eismo įvykio metu surašyto tarnybinio pranešimo. Atkreipia dėmesį, kad byloje esantis pareigūno V. V. tarnybinis pranešimas surašytas praėjus net 10 dienų po eismo įvykio, nors, remiantis Instrukcijos 63.7. p., privalėjo būti surašytas eismo įvyko metu. 10 dienų laiko intervalas yra neprotingai ilgas tikslaus ir objektyvaus tarnybinio pranešimo surašymui (ypač atsižvelgiant į tai, kad policijos pareigūnas per dieną dalyvauja daugybėje įvykių). Be to, ir pats pranešimas yra neišsamus ir su akivaizdžiais trūkumais: jame nėra nurodyti nei eismo įvykio liudininkai ar jų paaiškinimai, nepaaiškinta, kiek ir kokie asmenys važiavo automobiliu ir kt. Be to, nėra nustatytos eismo įvykio liudytojų tapatybės. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų, jog policijos pareigūnai, atvykę į eismo įvykio vietą, nustatė liudytojų tapatybes. Duomenys apie liudytojus atsirado tik nutarime. Dėl to nėra suprantama, kokiu pagrindu teismas sprendė, kad duodantys parodymus automobilio vairuotojos S. B. draugai eismo įvykio metu buvo automobilyje ir gali patvirtinti ar paneigti kokias nors bylai reikšmingas aplinkybes. Dar daugiau, teismo posėdyje buvo išklausyti tik automobilio vairuotojos poziciją patvirtinantys šališki liudytojai (S. B. draugai), tuo tarpu kartu su A. K. dviračiu važiavusio K. M. arba eismo įvykio vietoje buvusio A. K. senelio V. K. parodymai nebuvo išklausyti. Tai, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai nustatyti su eismo įvykiu susiję asmenys, patvirtina Klaipėdos AVPK atlikto tarnybinio patikrinimo metu padarytos išvados, kuriose konstatuota, kad eismo įvykio vietoje buvę Palangos PK pareigūnai V. V. ir V. B. pažeidė Instrukcijos 63.2. p., pareigūnams paskirtos tarnybinės nuobaudos. Be to, apie tai, kad byloje bus apklausiami liudytojai, apeliantai pirmosios instancijos teismo netgi nebuvo informuoti. Jie apskritai nesupažindinti su atsakovo pateiktais procesiniais dokumentais (atsiliepimu ir pan.), o atsakovo atsiliepimas į pareiškėjo atskirąjį skundą jiems pateiktas bylą nagrinėjant Palangos miesto apylinkės teisme – t. y. teismo posėdžio, vykusio 2016 m. kovo 24 d., metu, išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą ir Klaipėdos apygardos teismui priėmus 2016 m. vasario 29 d. nutartį.

Byloje surinkti tik automobiliu galimai važiavusių asmenų paaiškinimai, kai apeliantams teisė teikti paaiškinimą apskritai nesuteikta. Kaip matyti iš bylos duomenų, teisė teikti paaiškinimus praėjus dviem dienoms po eismo įvykio buvo suteikta tik automobilį vairavusiai S. B. bei tariamai su ja automobilyje buvusiems K. S. bei E. J.. Nei A. K., nei kartu su juo dviračiu važiavusiam K. M., nei eismo įvykio vietoje buvusiam A. K. seneliui V. K. teisė teikti paaiškinimus nesuteikta. Mano, kad nagrinėjamu atveju vėlgi susiklostė situacija, kai savo poziciją turėjo teisę išsakyti tik viena pusė, o kita pusė iš bylos tyrimo buvo pašalinta. Laiko akivaizdžiu, kad kai byloje surinkti tik vienos iš eismo įvykio pusės paaiškinimai, liudytojų tapatybės policijos pareigūnų nustatytos nebuvo, teismas nerado jokio prieštaravimo tarp byloje esančių duomenų. Tokių šiuo atveju ir negalėjo būti, kadangi, kaip matyti, A. K. ir kiti eismo įvykio metu buvę liudininkai apskritai nebuvo išklausyti. Tai, kad šiuo atveju nebuvo tinkamai paimti su eismo įvykiu susijusių asmenų rašytiniai paaiškinimai, patvirtina Klaipėdos AVPK atlikto tarnybinio patikrinimo metu padarytos išvados, kurioje konstatuota, kad eismo įvykio vietoje buvę Palangos PK pareigūnai V. V. ir V. B. pažeidė Instrukcijos 63.2. p., pareigūnams paskirtos tarnybinės nuobaudos. Pažymi, kad neužfiksuota nei viena aplinkybė, susijusi su N. K. dviračiu. Nors Instrukcijos 63.5. p. reikalauja apžiūrėti visas transporto priemones, kurios dalyvavo eismo įvykyje, ir aprašyti jų apgadinimus, tačiau byloje aprašyti ir nuotraukomis užfiksuoti tik automobilio apgadinimai. Nors eismo įvykio metu buvo apgadintas ir dviratis, tačiau nei buvo padarytos jo nuotraukos, nei aprašyti jo apgadinimai. Šie eismo įvykio vietoje buvusių Palangos PK pareigūnų V. V. ir V. B. padaryti pažeidimai konstatuoti Klaipėdos AVPK atlikto tarnybinio patikrinimo metu padarytose išvadose, dėl ko jiems paskirtos tarnybinės nuobaudos.

Byloje visiškai neįvertinti automobilio vairuotojos veiksmai. Byloje esantys duomenys leidžia spręsti ne tik apie tai, kad šiuo atveju buvo klausoma tik vienos eismo įvykio pusės paaiškinimų, tačiau taip pat apie tai, kad byloje apskritai nebuvo vertinami automobilio vairuotojos S. B. veiksmai. Byloje neatsižvelgta, kad pačios S. B. neteisėti ir neatsargūs veiksmai galėjo nulemti eismo įvykį. Nei bylą nagrinėję policijos pareigūnai, nei teismas neįvertino, kad S. B. galėjo pažeisti ir, apeliantų įsitikinimu, pažeidė, KET reikalavimus. KET nustatė S. B. imperatyvią pareigą prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį įsitikinti, kad tai daryti saugu (KET 28 p.), iš anksto įspėti apie atliekamą manevrą (86 p.), atlikti manevrą nuo važiuojamosios dalies kairiojo krašto (106 p.) ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (101, 103 p.). S. B. galėjo atlikti manevrą tik visiškai įsitikinusi, jog šis manevras nekliudys kitiems eismo dalyviams (158 p.), t. y. būtent S. B. nustatyti privalomi aktyvūs veiksmai, kurių ji šiuo konkrečiu atveju neatliko. Tokios pozicijos, vertinant vairuotojo veiksmus atliekant posūkį į kairę, laikomasi ir kitose bylose. Pvz., apeliacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad automobilio vairuotojas privalo elgtis atsargiai, prieš atlikdamas manevrą įsitikinti, ar nėra kliūties, o jai atsiradus, mėginti išvengti susidūrimo. Vairuotojas privalo ne tik įsitikinti, kad jis nekliudys kitos važiuojančios transporto priemonės, tačiau ir įvertinti važiuojančių automobilių važiavimo bei priartėjimo prie jo vairuojamo automobilio greitį. Kitaip tariant, įvertinti, ar jis nesudarys neišvengiamos kliūties kitoms šia eismo juosta važiuojančioms transporto priemonėms. Vairuotojas privalo pastebėti ir nesudaryti kliūties automobilio vairuotojui, kuris atlieka lenkimo manevrą, išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą. Nagrinėjamu atveju S. B. tuščioje apšviestoje gatvėje nesugebėjo pastebėti paskui ją važiuojančių ir ją lenkti besiruošiančių dviejų dviratininkų su atšvaitais ir įjungtais priekiniais žibintais. Šią aplinkybę vairuotoja pati patvirtino savo policijos pareigūnams teiktuose paaiškinimuose, kartu pažymėdama, kad pasižiūrėjo per galinio vaizdo veidrodėlį, t. y. ne per abu galinio vaizdo veidrodėlius, bei neįvertinusi kliūčių, galbūt esančių automobilio aklojoje zonoje. S. B. nedavė kelio ją lenkiančiam A. K., neįsitikino atliekamo manevro saugumu, todėl, jį parbloškusi, sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis ir dviratis.

Pabrėžia, kad administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta neturinčio tam teisės organo, todėl atitinkamai visi šio organo priimti dokumentai (įskaitant nutarimą), laikytini neteisėtais. ATPK 281 str. 6 d. numato, kad nepilnamečių, jų tėvų arba globėjų (rūpintojų) administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenamąją vietą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. K. yra nepilnametis, gyvenantis Kaune, todėl administracinio teisės pažeidimo byla turėjo būti nagrinėjama ne Palangos, bet Kauno PK. Bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad šios ATPK nuostatos neįgyvendinimas lėmė visišką apeliantų teisių ir teisėtų interesų ignoravimą: A. K. ir kiti asmenys ne tik neturėjo galimybės pateikti savo paaiškinimų byloje, tačiau, maža to, apskritai nebuvo informuoti apie administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimą ir atliekamą jos tyrimą, be to, nebuvo informuojami apie byloje priimamus dokumentus (tarnybinius paaiškinimus, eismo įvykio schemas, kt.), jokie dokumentai (pvz., nutarimas) jiems netgi nebuvo siunčiami. Mano, kad jie buvo sąmoningai pašalinti iš administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo, tokiu būdu maksimaliai apsunkinant jų galimybes apsiginti nuo jiems nedalyvaujant iškeltų ir šališkai suformuluotų kaltinimų. Šias šališkas administracinio teisės pažeidimo bylos tyrimo aplinkybes iš dalies patvirtina ir 2015 m. rugpjūčio 18 d. S. B. paaiškinimas, kurio pabaigoje akivaizdžiai kita rašysena įterptas papildomas komentaras, kurio nei autorius, nei data nėra nurodyti. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes visiškai neatsižvelgė ir, įvertinęs itin skurdžius ir šališkus bylos įrodymus, pakartotinai nustatė A. K. kaltę, nors, kaip minėta, pats bylos tyrimas atliktas ir visi bylos dokumentai priimti arba nesavalaikiai, arba nepreciziškai tiksliai, arba, kaip nustatyta tarnybinio patikrinimo metu, šiurkščiai pažeidžiant Instrukcijos ir APTK nuostatas bei šališkai ir tendencingai. Bet kuriuo atveju, iš visų tyrimo etapų eliminuojant apeliantus. Be to, mano, jog atliktas policijos pareigūnų V. V., V. B. ir R. V. tarnybinis patikrinimas patvirtina minėtų policijos pareigūnų padarytus teisės aktų pažeidimus ir objektyvių įrodymų, liudijančių A. K. neteisėtus veiksmus ir kaltę, nebuvimą

2016 m. kovo 31 d. buvo gautas Klaipėdos AVPK pranešimas, kuriuo konstatuota, kad V. V. ir V. B. (buvę eismo įvykio vietoje) pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintų Policijos patrulių veiklos instrukcijos (2015 m. sausio 30 d. redakcija) (Instrukcija) 47, 50, 63.2, 63.4, 63.5, 63.8 p. Klaipėdos AVPK pranešimu taip pat konstatuota, kad R. V. (pareigūnas, surašęs Nutarimą) pažeidė ATPK 248 str., 281 str. 6 d., 288 str. reikalavimus. Šis Klaipėdos AVPK pranešimas buvo gautas 2016 m. kovo 31 d., t. y. dieną prieš pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimą, tačiau policijos pareigūnai, liudiję teismo posėdžio metu 2016 m. kovo 24 d., apie atliekamą tarnybinį patikrinimą net neužsiminė. Ši aplinkybė sustiprina apeliantų įsitikinimus, kad nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai buvo šališki bei galbūt susiję su S. B. ar jai artimais asmenimis. Laiko akivaizdžiu, kad tiek nutarimas, tiek juo pagrįsta teismo nutartis buvo priimti byloje faktiškai nesant jokių objektyvių įrodymų apie eismo įvykį ir ypatingai apie tariamus A. K. pažeidimus ar kaltę. Dėl to mano, kad apylinkės teismo nutartis yra akivaizdžiai neteisėta, pagrįsta vienpusiškais, šališkais bei teisės aktų reikalavimų neatitinkančiais įrodymais, priimta neteisingai aiškinant bei taikant teisės normas.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. ATPK 284 str. 1 d. nustato, kad organas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami įrodymai (ATPK 256 str.). Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (ATPK 256 str. 1 d., 2 d., 3 d.).

Lietuvos Respublik?s Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Pagal teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi ir baudžiamajame procese, taip pat ir bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme bei rungimosi principų. Vadovaujantis bylos tiesioginio nagrinėjimo teisme principu, nagrinėdamas bylą teismas privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus, balsu perskaityti protokolus ir kitus dokumentus (LAT nutartys bylose Nr. 2AT-6/2012, 2AT-21/2012). Rungimosi principas reikalauja, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo metu turėtų lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. Iš esmės tai reiškia, kad šalys turi turėti galimybę žinoti ir pasisakyti dėl visų įrodymų byloje ir pateiktų pastabų, siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui (LAT nutartys bylose Nr. 2AT-27-2015, Nr. 2AT-31-2015).

Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad Institucija išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.), ir priėmė teisingą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Sutikti su tokia teismo išvada negalima.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2015-09-10 Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK nutarimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėjimo buvo priimtas išimtinai atsižvelgiant į suinteresuotos automobilio vairuotojos S. B. ir galimai su ja kartu važiavusių asmenų – K. S. bei E. J. paaiškinimus (b. l. 26-28) konstatuojant, jog dėl įvykusio eismo įvykio kaltas A. K.. Nors nutarime minimas ir A. K. paaiškinimas, byloje tokio paaiškinimo nėra, neužfiksuoti ir kitų asmenų, pasak apeliantų betarpiškai dalyvavusių įvykyje ar mačiusių jo padarinius, paaiškinimai (apeliantų teigimu, kartu su A. K. dviračiu važiavo K. M., po eismo įvykio atvyko A. K. senelis V. K.). Būtent šių asmenų parodymai galėjo būti reikšmingi nustatant, ar pati S. B. laikėsi KET numatytų pareigų (ar prieš keičiant važiavimo kryptį įsitikino, kad tai daryti saugu, ar rodė posūkio signalą, iš anksto įspėdama apie atliekamą manevrą, ir kt.), ar A. K. padarė KET pažeidimų, ir ar būtent A. K. padaryti pažeidimai sąlygojo eismo įvykio kilimą. Laikytina, kad nagrinėjant bylą Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK ir priimant nutarimą dėl administracinės teisenos nepradėjimo, neišklausius minėtų asmenų paaiškinimų buvo nukrypta nuo susiklosčiusios praktikos, pagal kurią priimant nutarimą turi būti paimami paaiškinimai asmenų, kurių nurodomos aplinkybės yra esminės, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Šių pažeidimų neištaisė ir apylinkės teismas, nagrinėjęs skundą dėl nutarimo, kurio atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.

Apygardos teismas taip pat pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos AVPK buvo atliktas tarnybinis patikrinimas pagal A. K. skundą, kurio metu buvo ištirti policijos pareigūnų V. V. ir V. B. veiksmai 2015-08-16 įvykio metu. Nustatyta, kad pareigūnai pažeidė jų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir už tai jiems paskirtos tarnybinės nuobaudos, tačiau byloje nėra jokių duomenų (be prie apeliacinio skundo pateikto lakoniško Klaipėdos AVPK atsakymo (b. l. 107)) apie konkrečius Klaipėdos AVPK Palangos PK pareigūnų padarytus pažeidimus, ir jų įtaką objektyviam aplinkybių nustatymui. Iš minėto Klaipėdos AVPK atsakymo matyti, kad pareigūnai V. V. ir V. B., fiksuodami 2015-08-16 įvykį, pažeidė eilę Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos instrukcijos punktų, reglamentuojančių policijos pareigūnų veiklą. Buvo nustatyta, kad pareigūnai pažeidė Instrukcijos 47, 50, 63.2, 63.4, 63.5 ir 63.8 p. reikalavimus, tačiau rašte nedetalizuota, kokie konkrečiai pažeidimai buvo padaryti. Įvardyti instrukcijos punktai reglamentuoja tinkamą faktinių duomenų surinkimą vietoje, protokolo surašymą, elgesį su vaikais iki 16 metų, patrulių elgesį eismo įvykio vietoje: aplinkybių nustatymą ir paaiškinimų paėmimą, eismo įvykio schemos nubraižymą, transporto priemonių apžiūrėjimą, kas rodo, jog šie pažeidimai neabejotinai galėjo turėti įtakos tinkamam eismo įvykio aplinkybių ir jį sukėlusio asmens nustatymui. Tačiau byloje nėra pateikta Klaipėdos AVPK atlikto tarnybinio patikrinimo išvada, kuri padėtų objektyviai nustatyti 2015-08-16 įvykio aplinkybes. Be to, Klaipėdos AVPK atsakyme lakoniškai nurodomi ir skundžiamą nutarimą priėmusio policijos pareigūno R. V. padaryti ATPK pažeidimai nagrinėjant administracinę bylą, už ką pareigūnui taip pat skirta tarnybinė nuobauda. Apylinkės teismas pareigūnų padarytų pažeidimų tiriant bei nagrinėjant bylą taip pat nesiaiškino ir nevertino. Dėl paminėtų aplinkybių skundžiama teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

ATPK 281 str. 1 d. numato bendrą taisyklę, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjamos pagal jo padarymo vietą. ATPK 281 str. 6 d. nustatyta išimtis iš šios taisyklės, numatanti, kad nepilnamečių, jų tėvų ar juos atstojančių asmenų administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos pagal pažeidėjo gyvenamąją vietą. A. K. yra nepilnametis, jo gyvenamoji vieta yra Kauno mieste, tai nurodyta ir 2015-09-10 nutarime, tačiau nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėjimo priėmė Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK. Tokiu būdu, šiuo atveju be abejonės buvo pažeistos taisyklės, reglamentuojančios administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo vietą (ATPK 287 str. 1 d. 3 p.). Apygardos teismas pažymi, jog paprastai administracinio teisės pažeidimo bylose, pripažinus, kad byla išnagrinėta pažeidžiant teritorinio teismingumo taisykles, tačiau nustačius, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavo tiek nepilnametis pažeidėjas, tiek jo atstovas pagal įstatymą ir jokių prašymų bylą nagrinėti pagal teritorinį teismingumą teismui neteikta, taip pat, jei apeliaciniame skunde nenurodyti jokie argumentai, kurie leistų spręsti, kaip teritorinio teismingumo taisyklių pažeidimas būtų sutrukdęs teisingai išspręsti bylą, konstatuojama, jog toks teritorinio teismingumo taisyklių pažeidimas nesutrukdė bylą teisingai išspręsti (LAT nutartis Nr. 2AT-72-976/2015, LVAT nutartis Nr. N-575-1933-11). Tačiau šiuo atveju, išnagrinėjus bylos medžiagą ir apeliacinio skundo motyvus akivaizdu, jog teritorinio žinybingumo (bylą nagrinėjo ir nutarimą joje priėmė ne teismas, o policija) taisyklių pažeidimas turėjo esminės įtakos pažeidėjo ir jo įstatyminio atstovo tinkamam procesinių teisių įgyvendinimui. Tik tokiu atveju galėjo būti tinkamai užtikrintos įstatymo garantuotos nepilnamečio A. K. bei jo įstatyminių atstovų teisės pagal savo gyvenamąją vietą aktyviai dalyvauti administracinės bylos nagrinėjime ir ginti savo interesus. Tai pasakytina ir apie procesą apylinkės teisme, kuris, administracinę bylą išnagrinėjus pažeidžiant teritorinio žinybingumo taisykles, taip pat vyko ne nepilnamečio gyvenamosios vietos apylinkės teisme, o Institucijos buvimo vietos apylinkės teisme, esančiame daugiau kaip 200 km atstumu nuo nepilnamečio A. K. ir jo įstatyminės atstovės gyvenamosios vietos.

Nagrinėjamoje byloje itin svarbus nuodugnus įvykio aplinkybių ištyrimas – tinkamos, išlaikant procedūrinius formalumus, įvykio schemos nubraižymas, abiejų transporto priemonių sugadinimų nustatymas, visų įvykyje dalyvavusių asmenų paaiškinimai, kitų paminėtų aplinkybių išsiaiškinimas. Apeliacinis teismas konstatuoja, kad skundžiamuose procesiniuose sprendimuose aptartos įvykio aplinkybės yra nepakankamos galutiniam procesiniam sprendimui priimti, o padarytos išvados nepagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, atskirais atvejais pagrįstos duomenimis, neatitinkančios ATPK įrodymams keliamų reikalavimų, ir tai laikytina esminiu pažeidimu. Atsižvelgiant į išvardytą, laikytina, jog esminę įtaką tokiam netinkamam bylos ištyrimui, visų pirma eismo įvykio kaltininku pripažinto A. K., kartu važiavusio jo draugo ir vėliau atvykusio senelio neapklausimui ir jų paaiškinimų nepaėmimui, taip pat tinkamam kitų aplinkybių (eismo įvykio mechanizmo, transporto priemonių apgadinimų) neištyrimui turėjo teritorinio žinybingumo taisyklių pažeidimas, nes bylą išnagrinėjo ir skundžiamą nutarimą priėmė ne nepilnamečio gyvenamosios vietos policijos komisariatas (ATPK 281 str. 6 d.), A. K. ir jo įstatyminei atstovei apie priimtą nutarimą nežinant ir neturint galimybės dalyvauti bylos nagrinėjime. Akivaizdu, jog siekiant argumentuotai patvirtinti ar paneigti apeliantų versiją, jog A. K. nėra kaltas dėl eismo įvykio sukėlimo, reikalingas didelės apimties papildomas įrodymų tyrimas, visų pirma apklausiant patį nepilnametį A. K., taip pat K. M. ir V. K., aiškinantis automobilio ir dviračio sugadinimų pobūdį, eismo įvykio schemos atitikimą tikrosioms įvykio aplinkybėms, taip pat aiškinantis policijos pareigūnų padarytų pažeidimų tiriant įvykį ir nagrinėjant bylą įtaką byloje surinktų įrodymų patikimumui ir jų vertinimui. Šį tyrimą turėtų atlikti Institucija, įgaliota tirti administracinę bylą. Remiantis išdėstytu, skundžiami procesiniai sprendimai, priimti tinkamai ir išsamiai neišsiaiškinus bylos aplinkybių bei suvaržius traukiamo administracinėn atsakomybėn nepilnamečio asmens bei jo įstatyminio atstovo teises, naikintini. Kita vertus, nebėra pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti iš naujo tirti Institucijai, kadangi šiuo metu jau yra suėję ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai.

Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog administracinė nuobauda turi būti skiriama per ATPK 35 str. numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 str. numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. ATPK 35 str. numatytų terminų paskirtis yra garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (LVAT nutartys administracinėse bylose N16-1491/2007, Nr. N502-767/2008, N575-741/2012 ir kt.). Pagal analogiją taikant BPK nuostatas reikšminga, kad esant BPK 3 str. 1 d. 2–9 p. numatytoms aplinkybėms, tarp jų ir suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nebegali būti priimtas ne tik apkaltinamasis, bet ir išteisinamasis nuosprendis bei nuosprendis nutraukti bylą. Tokiu atveju vienintelis sprendimas yra nutraukti bylą teismo nutartimi (BPK 254 str. 4 d.). Pažymėtina ir tai, kad baudžiamosios atsakomybės senaties institutas siejasi su nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Konstitucijos 31 str. 1 d., BPK 44 str. 6 d., taip pat tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 str. 2 d.. Teismų praktikoje tai reiškia, kad, nesant senaties termino ribose priimto nuosprendžio, negali būti svarstomas jo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, o kasacinės instancijos teismas, tikrindamas nuosprendžius ir nutartis teisės taikymo aspektu (BPK 376 str. 1 d.), turi apsiriboti baudžiamosios atsakomybės senaties instituto aiškinimu ir taikymu.

Eismo įvykis, kurio sukėlimas inkriminuojamas A. K., įvyko 2015 m. rugpjūčio 16 d. Nagrinėjamu atveju terminas administracinei nuobaudai skirti, remiantis ATPK 35 str. 3 d., iki vienerių metų pratęstas nebuvo, todėl nuobaudos skyrimo terminas šiuo metu yra pasibaigęs, tad ši aplinkybė pagal ATPK 250 str. 1 d. 7 p. daro administracinio teisės pažeidimo teiseną negalimą. Pagal teismų praktiką byloje po tokios aplinkybės nustatymo negali būti sprendžiamas pažeidimo padarymo ar nepadarymo klausimas (tai liečia tiek A. K., tiek S. B. veiksmų teisinį vertinimą). Tokioje situacijoje bet kokios išvados apie pažeidimo padarymo faktą yra beprasmės, nes asmuo nei gali būti pripažįstamas kaltu, nei nusprendžiama, kad jis neatliko draudžiamos veikos.

Remiantis išdėstytu, Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis bei Klaipėdos AVPK Palangos PK 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimas naikintini, o administracinė teisena nutrauktina ATPK 250 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį bei Klaipėdos apskrities VPK Palangos m. PK 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimą, ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti ATPK 250 str. 7 p. numatytu pagrindu.

Nutarimas neskundžiamas.