Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. S., jo atstovui advokatui A. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), įgalioto atstovo advokato A. G. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2824-2025 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-2824-2025 už padarytus administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalyje, 415 straipsnio 5 dalyje, E. S. paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 950 Eur bauda, paskirtos administracinio poveikio priemonės: specialiosios teisės atėmimas 22 mėnesiams, transporto priemonės automobilio „L. R. Range Rover Sport“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. E. S. nubaustas už tai, kad 2025 m. vasario mėn. 3 d. 20.15 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta ir tai darė pakartotinai, taip pat vairavo transporto priemonę su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais (ženklu).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

E. S. atstovo advokato skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, patikrinęs skundžiamo Institucijos 2025 m. kovo 13 d. nutarimo pagrįstumą, konstatuoja, jog ginčo dėl ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo nėra. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta, ir dėl to jokių ginčų nekyla, kad 2025 m. vasario mėn. 3 d., 20.15 val., (duomenys neskelbtini), E. S. pakartotinai vairavo transporto priemonę automobilį „L. R. Range Rover Sport“, valstybinis numerio ženklas (DUOMENYS NESKELBTINI), kai teisė vairuoti transporto priemones atimta.

Už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią griežtą atsakomybę, taip pabrėžė šio administracinio nusižengimo, akivaizdžiai keliančio pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, pavojingumą.

ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų įstatyme numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

Galimybę paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šis sprendimas priimamas įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, Nr. 2AT-38-303/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, jog atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies norma leidžia paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, nei numato straipsnio sankcija ar jos apskirtai neskirti, nesiejant su konkrečiais administraciniais nusižengimais. Taip pat pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju.

Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas aplinkybes, jų visumą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, teismas sprendžia, šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir E. S. neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip tai numato ANK 424 straipsnio 7 dalis. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų pažeidimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad E. S. padarė pavojingą ir gana šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Skundą pateikęs E. S. teigia, kad kaltę pripažįsta, gailisi nusižengęs. Pasižada teisės pažeidimų nebedaryti. Teisė vairuoti transporto priemones reikalinga šeimos poreikiams tenkinti, vykstant į darbo vietą. Automobiliu važiavo į netoliese esančią parduotuvę, vairavo, nes stipriai lijo, važiavo trumpą atstumą. Įvykio metu buvo blaivus, žala kitiems asmenims ar jų turtui padaryta nebuvo, automobilis draustas, kitų KET pažeidimų jis nepadarė. Teismas su tokiais administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentais nesutinka.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. S. bando pateisinti padarytą nusižengimą, nurodydamas, jog administracinis nusižengimas nesukėlė jokių pasekmių, jis vairavo blaivus, automobilis buvo techniškai tvarkingas, apdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Teismo vertinimu, tokia E. S. pozicija rodo, kad apeliantas savo elgesio kritiškai nevertina ir realiai nusižengimo pasekmių nesupranta. Tai, kad jo padarytas nusižengimas nesukėlė pasekmių (neįvyko eismo įvykis ir nebuvo sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas ar sužalota asmenų sveikata, nebuvo padaryta kitų KET pažeidimų), nėra aktualu kvalifikuojant veiką pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, kadangi šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja padarinių, o eismo įvykio metu padarius žalą ar sužalojus kitus asmenis, atsakomybė kiltų pagal kitas teisės normas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas E. S. išimtinėmis aplinkybėmis, jo nuomone, sudarančiomis pagrindą neskirti jam administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nurodė tai, kad teisė vairuoti reikalinga darbo funkcijoms atlikti, taip pat teisės vairuoti transporto priemones turėjimas yra tiesiogiai susijęs su jo galimybe rūpintis šeimos nariais. Teismo nuomone, šios jo nurodytos aplinkybės nėra išimtinės. Be abejo, atėmus teisę vairuoti, E. S. kils nepatogumų, tačiau tai savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-41/2014, 2AT-9-746/2015). Teismų praktikoje pripažįstama, jog teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui bei šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024). Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Pažymėtina, kad šios E. S. nurodytos aplinkybės jam buvo žinomos ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau tai nesustabdė jo nuo Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Todėl šių neigiamų pasekmių dėl jam paskirtos nuobaudos atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Pažymėtina ir tai, jog savo darbo vietą E. S. gali pasiekti ir kitomis priemonėmis – pasinaudodamas kitų asmenų teikiamomis pavėžėjimo paslaugomis, viešuoju transportu ir pan.

Taigi, šį nusižengimą E. S.įvykdė aiškiai žinodamas, jog jis neturi teisės vairuoti transporto priemones (nes ši teisė jam yra atimta), tačiau nepaisydamas tokių aplinkybių, vairavo automobilį.

Analizuojant galimybes pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, svarbus yra ir praeityje asmens padarytų administracinių nusižengimų bei už juos taikytų poveikio priemonių efektyvumo įvertinimas. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie E. S.registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už penkerius metus matyti, kad E. S. už transporto priemonės vairavimą neturint specialiosios teisės baustas net 8 kartus, jam paskirtų piniginių baudų nesumokėjo.

Ši aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, jog E. S.iš ankstesnių baustumų jokių racionalių išvadų nepadarė, iš ankstesnio elgesio jis nepasimokė ir skirtos nuobaudos jo nuo naujo teisės pažeidimo padarymo neatgrasė. Taigi, galima teigti, kad E. S. sistemingai vairuoja automobilį neturėdamas tam teisės, nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir kelia itin didelį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei ir turtui. Toks E. S. poelgis rodo, kad jo elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus.

Šiuo atveju nenustačius nei išskirtinai teigiamo pažeidėjo asmenybės charakterizavimo bei kitų ypatingų aplinkybių, nėra jokio pagrindo E. S. neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nes tokiu atveju būtų pažeisti konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principai.

Skundžiamu nutarimu E. S. už ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta 950 Eur bauda, kuri viršija sankcijoje numatytą baudos vidurkį, su specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 22 mėnesiams, tai yra nustatant administracinio poveikio priemonės terminą, taip pat viršijantį specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta anksčiau, teismas sprendžia, jog švelnesnės piniginės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimas neužtikrins to, jog E. S.laikysis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Teismo vertinimu, pažeidėjui paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcingos jo padarytam nusižengimui, asmenybei ir atitinka visuomenės interesą, individualizuotos tinkamai, todėl nutarimo keisti šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Be to, Institucija E. S.paskyrė papildomą administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą.

Vadovaujantis ANK 424 straipsnio 8 dalimi, už šio straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas. Taigi, turto konfiskavimas šiuo atveju nėra privalomas, o taikomas teismo nuožiūra, įvertinus visas bylos aplinkybes.

Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Nusižengimo (numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje) padarymo priemonė – automobilis „L. R. Range Rover Sport“, VIN: (duomenys neskelbtini), AB „Regitra“ duomenimis priklauso V. M.. Apklaustas teismo posėdyje V. M. parodė, kad minėtą transporto priemonę laikė garaže, kur dirba ir pažeidėjas E. S.. Automobilį remontavo po darbo valandų, automobilio raktelis buvo paliktas autoserviso patalpose. Žinojo, kad E. S. neteko teisės vairuoti transporto priemones, nebūtų jam leidęs vairuoti jo automobilį. Teismo nuomone, byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių teigti, kad V. M. išties žinojo, jog jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu bus daromas administracinis nusižengimas.

Nagrinėjamoje byloje nėra ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl Institucijos 2025 m. kovo 13 d. nutarimas šioje dalyje keistinas ir, vadovaudamasi ANK 29 straipsnio 5 dalies nuostatomis, iš E. S. konfiskuotina transporto priemonės vertę atitinkanti piniginė suma.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu, o kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-7-12-495/2020).

Automobilio „L. R. Range Rover Sport“ vertė pagal VšĮ „Emprekis“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje yra 6 660 Eur su PVM. Atsižvelgiant į E. S. asmenybę, į tai, kad pripažįsta padaręs nusižengimą, turi nesumokėtų baudų, iš administracinėn atsakomybėn patraukto E. S. išieškotina konfiskuotino automobilio vertės dalį atitinkanti pinigų suma – 2 000 Eur.

Išanalizavęs pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, E. S. skundo argumentus, teismas daro išvadą, jog E. S. taikytinas konfiskuotino turto vertės konfiskavimas – 6 660 Eur – šiuo atveju, įvertinus tiek E. S. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, jo padarymo aplinkybes (pakartotinai vairavo transporto priemonę, kai specialioji teisė yra atimta), tiek ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę charakterizuojančius duomenis (daug kartų baustas administracine tvarka, per pastaruosius penkerius metus aštuonis kartus už analogiškus teisės pažeidimus, paskirtų baudų nesumokėjęs) yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui administracinio poveikio priemonė.

ANK 415 straipsnio 5 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių su suklastotais valstybinio numerio ženklais (ženklu), uždengtais ar kitaip užmaskuotais valstybinio numerio ženklais (ženklu) arba su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais (ženklu) vairavimą.

Skundą pateikęs E. S. kaltės padarius šį teisės pažeidimą nepripažįsta. Teigia nežinojęs apie automobilio registraciją, kokie yra valstybiniai numeriai. Teigia, kad valstybiniai numeriai atitiko įstatymų reikalavimus, tačiau nebuvo tai dienai išrašytas leidimas jam, E. S., vairuoti transporto priemonę.

Pažymėtina, kad už ANK 415 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą atsakomybė kyla transporto priemonės vairuotojui, todėl E. S. privalėjo įsitikinti ir imtis visų įmanomų priemonių, siekiant patikrinti transporto priemonės dokumentų turinį bei įsitikinti, jog transporto priemonė gali dalyvauti eisme.

AB „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad transporto priemonė „L. R. Range Rover Sport“ 2023 m. birželio 21 d. išregistruota, transporto priemonės valstybiniai numeriai iki išregistravimo – (duomenys neskelbtini) o pareiškėjas administracinio nusižengimo padarymo metu vairavo transporto priemonę su kitais valstybiniais numeriais – (DUOMENYS NESKELBTINI), išduotais M. B.. Pažymėtina, kad laikinaisiais (prekybiniais) numeriais galima naudotis, jei suteiktas trumpalaikis leidimas dalyvauti eisme, nurodant konkrečią transporto priemonę, leidimo terminą, vairuotojo asmens duomenis. Bylos medžiaga nustatyta, kad E. S. vairuojamai transporto priemonei toks leidimas suteiktas nebuvo (šios aplinkybės neneigia ir pats skundą padavęs asmuo), todėl nebuvo galima identifikuoti ją vairavusio asmens.

Remdamasis išdėstytu, teismas mano, kad E. S. pagrįstai nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 5 dalyje, padarymą.

ANK 415 straipsnio 5 dalyje padarytas nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 240 Eur iki 340 Eur. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad už ANK 415 straipsnio 5 dalyje padarytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 6 mėnesių iki 1 metų. Nagrinėjamu atveju už šį nusižengimą E. S.skirta 270 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, pareiškėjo asmenybę ir jo elgesį, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta šiek tiek didesnė nei minimalaus dydžio bauda ir yra tinkamai individualizuota ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui. Taip pat administracinei nuobaudai keliami tikslai galės būti pasiekti E. S. paskyrus ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam terminui - 6 mėnesiams.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 13 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-2824-2025 keistinas - E. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą, paskirtina administracinio poveikio priemonė - konfiskuotino turto – automobilio „L. R. Range Rover Sport“, VIN: (duomenys neskelbtini), vertės dalies atitinkančios pinigų sumos – 2 000 Eur, išieškojimas. Kitoje dalyje skundžiamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 13 d. nutarimas Nr. 30-ANR_N-2824-2025 paliktinas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

E. S. atstovo advokato skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-2824-2025:

E. S. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 5 dalyje, padarymą, paskirti administracinio poveikio priemonę - išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „L. R. Range Rover Sport“, VIN: (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 2 000 Eur (du tūkstančius eurų).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.