Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-09-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-1174-992/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-09-02
Bylos Nr.
eII-1174-992/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01182-2025-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kategorijos
  • 16.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. eII-1174-992/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01182-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11.3; 16.11.11; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. rugsėjo 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus 2025 m. liepos 1 d. nutarimo Nr. 10-ANR-N-15888-2025 (ROIK 25272763829).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. B. (toliau – ir pareiškėjas) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 10-ANR-N-15888-2025 (ROIK 25272763829) (toliau – ir nutarimas, skundžiamas nutarimas) pripažintas kaltu, padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje ir, jam paskirta galutinė 850 eurų dydžio bauda.

Nutarime konstatuota, kad A. B. 2025 m. gegužės 10 d., 17.04 val., Pylimo g. 23, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodamas atbulas kliudė ir apgadino lauko terasą. Iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeidęs Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) reikalavimus. Šiais savo veiksmais A. B. pažeidė KET 9, 101, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu, A. B. pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti nutarimą, kaip nepagrįstą ir pateikti vaizdo įrašus, kuriuose būtų matomas 2025 m. gegužės 10 d. užfiksuotas eismo įvykis. Skunde pareiškėjas neneigė, kad važiuodamas atbulomis netyčia kliudė stulpą, tačiau pažymėjo, kad po kontakto iškart sustabdė automobilį, pro galinį automobilio langą įsitikino, kad žalos niekam nesukėlė, dėl ko sąmoningai iš eismo įvykio vietos pasišalino. A. B. teigė, kad nutarime nėra jokių objektyvių duomenų, kokia žala po eismo įvykio buvo padaryta. Pareiškėjas apgailestauja dėl situacijos ir galimų nepatogumų.

Atsiliepimas

Institucijos atstovas, pateikdamas atsiliepimą į pareiškėjo skundą, prašė skundo netenkinti ir palikti galioti Institucijos nutarimą. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas, vairuodamas transporto priemonę „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir manevruodamas, siekė sustoti prie viešojo maitinimo įstaigos „(duomenys neskelbtini)“. Pastebėjęs artėjantį kitą automobilį, pareiškėjas pradėjo važiuoti atbuline eiga, siekdamas pasitraukti ir praleisti eismą. Atlikdamas šį manevrą, galine automobilio dalimi atsitrenkė į kavinės lauko terasos konstrukciją ir, neįsitikinęs dėl galimos žalos, neišlipęs ir neapžiūrėjęs kliūties, nedelsdamas pasišalino iš įvykio vietos, apie įvykį nepranešęs nei policijai, nei galimai nukentėjusiam asmeniui. Toks elgesys, Institucijos vertinimu, nelaikytinas pateisinančia ar atleidžiančia aplinkybe, kai po akivaizdaus kontakto su kliūtimi asmuo nedelsdamas pasišalina neįsitikinęs, ar nepadaryta žala. Faktas, kad manevras buvo atliekamas eismo sąlygomis, neeliminuoja pareigos būti atidžiam ir atsargiam, o susidūrus – pareigos elgtis pagal KET 222 punktą. Pasak Institucijos atstovo, pareiškėjo skundo motyvai, jog jis, neva, nepastebėjo padaręs žalą ir neturėjo ketinimo pasišalinti, vertintini kritiškai. Vaizdo įraše užfiksuota, kad kontaktas tarp transporto priemonės ir terasos konstrukcijos buvo aiškus, o po smūgio terasa akivaizdžiai sujudėjo. Tokia smūgio reakcija leidžia daryti išvadą, jog susidūrimas buvo fiziškai juntamas ir negalėjo likti vairuotojo nepastebėtas. Atsižvelgiant į tai, kad kontaktas įvyko su automobilio galine dalimi atliekant atbulinės eigos manevrą miesto centre, o po smūgio vairuotojas nesustojo, neišlipo ir nesidomėjo padariniais, darytina išvada, kad jo elgesys atitiko objektyvius administracinio nusižengimo požymius.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam A. B. tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą, datą ir laiką. A. B. teismui nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikęs atsiliepimą prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant. Esant šioms aplinkybėms, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka Institucijos atstovui ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nedalyvaujant (ANK 630 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių.

KET 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Teismas, įvertinęs elektroninėje administracinio nusižengimo byloje esančią rašytinę medžiagą ir peržiūrėjęs vaizdo įrašus iš eismo įvykio vietos, konstatuoja, jog A. B. 2025 m. gegužės 10 d., 17.04 val., Pylimo g. 23, Vilniuje, vairuodamas automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, važiuodamas atbulas akivaizdžiai kliudė ir apgadino lauko terasą. Teismui nekyla abejonių, kad tokiais savo veiksmais A. B. pažeidė KET 9, 101 ir 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius nusižengimus, kurie teisingai kvalifikuojami pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.

Byloje ginčo dėl A. B. padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 7 dalyje, nėra. Pateikdamas teismui skundą A. B. iš esmės ginčijo tik administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir teigė, kad iš eismo įvykio vietos pasišalino tik tada, kai pro galinį automobilio langą įsitiko, jog žalos niekam nepadarė.

Pažymėtina, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo esmė – tyčinis, neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Šis nusižengimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pavyzdžiui, pats jį sukėlė), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (apygardos teismų nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-157-316/2021, AN2-333-426/2018). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusioms transporto priemonėms ar kliudant kitus objektus, kaltininko įvykis po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014). Taigi, sprendžiant dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta, kad asmuo suvokė ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai.

Elektroninėje administracinio nusižengimo byloje esančiame vaizdo įraše „Camera9_Camera_Camera_20250510170137_20250510171459_546244 (1)“ užfiksuota, kaip A. B. automobiliu „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiuoja į įvykio vietą (vaizdo įrašas nuo 2.37 min. iki 2.48 min.) ir, norėdamas praleisti automobilį, esantį A. B. iš dešinės, pradeda savo vairuojamą automobilį „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stumti atbulomis (vaizdo įrašas nuo 3.14 min.). Užfiksuota, kaip A. B., važiuodamas atbulomis, kliudo lauko kavinės terasos konstrukciją taip, kad ji sudrebėjo, po kontakto į lauko terasos konstrukciją, A. B. pavažiavo į priekį (vaizdo įrašas nuo 3.25 min. iki 3.30 min.). Tiek iš elektroninėje byloje esančių fotonuotraukų, tiek iš minėto vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad po sąlyčio su A. B. vairuojama transporto priemone, lauko terasa, esanti Pylimo g. 23, Vilniuje, buvo akivaizdžiai apgadinta.

Teismas pripažįsta, kad iš eismo įvykio vietos A. B. pasišalino, neatlikdamas KET 222 punkte numatytų eismo įvykio dalyvio pareigų, kadangi apie eismo įvykį pareigūnams pranešė apgadintos lauko terasos direktorė, o ne vairuotojas. Tą patvirtina tiek elektroninėje byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės paaiškinimas, tiek policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas. Byloje neabejotinai nustatyta, o to neneigė ir pats pareiškėjas, kad A. B., važiuodamas atbulomis, pajautė, jog atsitrenkė į lauko terasos konstrukciją, tačiau neišlipęs iš automobilio ir neįsitikinęs dėl galimos žalos padarymo, pasišalino iš įvykio vietos apie įvykį nepranešęs nei policijai, nei galimai nukentėjusiam asmeniui. Pareiškėjo argumentai, jog jis pro galinį automobilio langą pažiūrėjo ir nustatė, kad žalos niekam nepadarė, vertinami kritiškai, kaip asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės, kadangi vien iš vaizdo įrašo matyti, kad lauko terasos konstrukcija buvo kontakto su A. B. automobiliu buvo akivaizdžiai apgadinta. Teismo vertinimu, A. B., supratęs, jog atsitrenkė į lauko kavinės terasos konstrukciją ir po eismo įvykio neišlipęs iš automobilio apžiūrėti, ar nepadarė žalos, veikė tiesiogine tyčia, neatliko KET 222 punkte numatytų eismo įvykio dalyvio pareigų ir iš eismo įvykio pasišalino. Byloje esanti sąskaita-faktūra patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ lauko terasai buvo padaryta bendra 50 eurų turtinė žala, o tai reiškia, kad ši žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių sumos, dėl ko A. B. veikoje pagrįstai konstatuoti ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo požymiai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad skundžiamu nutarimu A. B. buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 1 dalį. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, įvertinusi padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, A. B. asmenybę (be kita ko, ir nevienkartines neteisėto elgesio apraiškas (per pastaruosius penkerius kartus 13 kartų baustas administracine tvarka, paskirtas baudas yra linkęs mokėti)), kaltės formą ir rūšį, administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, A. B. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, pagrįstai paskyrė maksimalią sankcijoje nustatytą baudą – 12 eurų, o už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, pagrįstai paskyrė minimalią sankcijoje nustatytą baudą – 850 eurų. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, A. B. buvo paskirta galutinė 850 eurų dydžio bauda. Teismo vertinimu, paskirta bauda yra teisinga ir proporcinga, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje, todėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų skyriaus 2025 m. liepos 1 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR-N-15888-2025 (ROIK 25272763829) paliktinas galioti nepakeistas, o A. B. skundas netenkin tinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

netenkinti A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 1 d. nutarimą Nr. 10-ANR-N-15888-2025 (ROIK 25272763829) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė