Kauno apygardos teismo nutarimas

2022-03-24 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-77-530/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-03-24
Bylos Nr.
AN2-77-530/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00567-2021-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą (nutartį) ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme
Teisėjas
Danutė Giačaitė (pirm.)
Institucija
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Tadas Ugintas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-77-530/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00567-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.11.10; 21.11.11 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 24 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. sausio 27 d. nutarimo, kuriuo nutraukta pradėta administracinė teisena V. Ž. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. Ž. administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė, Įmonė) vadovu, žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir kitiems kreditoriams, privalėjo nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą, tačiau iki bankroto bylos iškėlimo 2021 m. vasario 9 d. neįvykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „(duomenys neskelbtini)“, tuo padarė Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

2. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškime pateiktame apylinkės teismui nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), įsteigta 2015 m. gruodžio 1 d., veiklos - krovininis kelių transportas ir perkraustymo veikla (EVRK kodas (duomenys neskelbtini)); gėlių ir sodinukų didmeninė prekyba (EVRK kodas (duomenys neskelbtini)). VMI duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“vadovu laikotarpiu nuo 2015 m spalio 13 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo V. Ž.. VMI yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2021 m. vasario 15 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“mokestinė nepriemoka yra 479 013,15 Eur. JANĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nemokumo procesą inicijuoti turi teisę kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka priskaičiuota pagal 2019 m. liepos 4 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). VMI prie FM įgijo teisę išieškoti mokestinę nepriemoką nuo 201909-10. Atlikti mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai: 2019 m. spalio 8 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodymas nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) 467 296,61 Eur sumai, 2019 m. lapkričio 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini) Sprendimas išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto 469 249,08 Eur sumai. Antstolių informacinės sistemos 2020 m. gruodžio 4 d. duomenimis, antstoliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu yra užvedę 2 vykdomąsias bylas. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ Nekilnojamojo turto registro 2020 m. gruodžio 4 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu privalomai registruotino nekilnojamojo turto neturi. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. gruodžio 4 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotos dvi transporto priemonės: „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavimas viešame eisme draudžiamas yra nurodyti apribojimai; „KAESSBOHRER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavimas viešame eisme draudžiamas yra nurodyti apribojimai. 2020 m. gruodžio 4 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registrui nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų. Tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki, patvirtina šios aplinkybės: 1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ 5 metus nėra teikusi finansinės atskaitomybės, taigi bendrovė eilę metų nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir neteikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų. Ši aplinkybė rodo, Kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita tvarkoma netinkamai bei kelia abejones, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskritai vykdo veiklą ir gauna pajamas; 2) UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019 metų nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko; 3) neteikiant finansinės atskaitomybės, nėra galimybės įvertinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojimų ir turto santykio. Apibendrinant išdėstytą, darytina pagrįsta išvada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra nemoki JANĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme, nes ilgiau kaip 2 metus negali laiku vykdyti turtinių prievolių VMI. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. vasario 9 d. iškelta bankroto byla, todėl įrodinėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo fakto nėra pagrindo. Vadovaujantis ANK 120 straipsniu, 590 straipsniu bei išdėstytomis aplinkybėmis, prašoma UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusiam vadovui V. Ž. iškelti administracinio nusižengimo bylą už laiku neinicijuotą UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo procesą ir paskirti V. Ž. ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį – 2 200 Eur dydžio baudą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 27 d. nutarimu administracinę teiseną V. Ž. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nutraukė, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymių. Pažymėdamas, kad vadovaujantis vien VMI 2019 m. liepos 4 d. patikrinimo akte nurodytais įsiskolinimais už apskaičiuotus mokesčius, delspinigius ir baudas, kuriais buvo grindžiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumas ir bankroto bylos iškėlimo faktas negalima daryti pagrįstos išvados, jog V. Ž. pažeidė kreditoriaus interesus neinicijuodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo proceso.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

4. Apeliaciniu skundu VMI prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, t. y. pripažinti V. Ž. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam sankcijoje numatytą nuobaudą.

4.1. Skunde nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra VMI skolininkė. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Kauno AVMI) 2017 m. sausio 5 d. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) patikrinimą už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. ir surašė 2019 m. liepos 4 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo apskaičiuota 283030 Eur į biudžetą mokėtina pridėtinės vertės mokesčio suma. Kauno AVMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas Nr. 179) patvirtinto Patikrinimo aktu apskaičiuotą 283 030 Eur PVM sumą, apskaičiavo 100 399,07 Eur delspinigius ir skyrė 84 909 Eur PVM baudą. Kauno apygardos teismas, pagal VMI pareiškimą, 2021 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iškėlė nemokumo (bankroto) bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. vasario 23 d. VMI mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2020 m. vasario 25 d. duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas valstybės biudžetui sudarė 479 013,15 Eur. Viso išieškojimo metu, t. y. nuo 2019 m., VMI bandė išieškoti mokestinę nepriemoką iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakankamai ilgą laiką yra (buvo) nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Pagal VĮ (duomenys neskelbtini) duomenų bazės išrašą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „(duomenys neskelbtini)“ duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotos dvi transporto priemonės: MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dalyvavimas viešame eisme draudžiamas yra nurodyti apribojimai ir KAESSBOHRER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavimas viešame eisme draudžiamas yra nurodyti apribojimai. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra teikusi finansinės atskaitomybės dokumentų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas V. Ž., žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį ir turimus įsipareigojimus VMI, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, tačiau neįvykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Kadangi nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d. vadovui V. Ž. kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, tačiau to nepadarius UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. vasario 9 d. Kauno apygardos teisme buvo iškelta bankroto byla pagal kreditorės – VMI pareiškimą, ir tai tik įrodo faktą, kad bendrovės vadovas pareigos pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdė. Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 30 d. nutartimi patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinius reikalavimus bankroto byloje: 479 412,47 Eur, iš jų: 479 013,15 Eur VMI finansinis reikalavimas. Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ likviduoti dėl bankroto. Kauno apygardos prokuratūros 3-asis baudžiamojo persekiojimo skyrius 2021 m. gegužės 18 d. kaltinamajame akte baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad V. Ž. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje. VMI 2021 m. liepos 12 d. netiesioginiu ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl žalos priteisimo iš BUAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusio vadovo V. Ž.. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorė R. Ž. 2021 m. liepos 28 d. prašymu dėl kreditoriaus pašalinimo iš kreditorių sąrašo kreipėsi į Kauno apygardos teismą. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs nemokumo administratorės R. Ž. prašymą išbraukti iš likviduojamos dėl bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašo kreditorę VMI 2021 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atmetė nemokumo administratorės R. Ž. prašymą išbraukti iš likviduojamos dėl bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašo VMI. Teismas konstatavo, kad mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių, patvirtintų VMI viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 (toliau – Taisyklės), 140 punkte numatyta, kad patikrinimo aktas, patvirtintas mokesčių administratoriaus sprendimu, sukelia teisines pasekmes nuo sprendimo priėmimo dienos ir mokėtojui privalomas vykdyti. Taisyklių 141 straipsnis numato, kad sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo bei patikrinimo pažyma, kuria tvirtinamas likviduoto ar mirusio mokėtojo patikrinimo, kurio metu buvo nustatyti mokesčio įstatymo pažeidimai, aktas gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) IX skyriuje nustatyta tvarka. Tačiau nemokumo administratorė nepateikė, o tokių duomenų nenustatė ir teismas, kad sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo bei patikrinimo aktas buvo apskųsti Mokestinių ginčų komisijoje ar teisme. Tai, kad Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras L. P. 2021 m. kovo 12 d. nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 220 straipsnio 1 d., kadangi nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę nuo nusikalstamos veikos padarymo, nepagrindžia sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo bei patikrinimo akto, kurių pagrindu buvo patvirtintas kreditorės VMI finansinis reikalavimas, neteisėtumo.

4.2. Skunde pažymima, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, pagal nemokumo administratorės R. Ž. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutarties, kuria atmestas nemokumo administratorės R. Ž. prašymas išbraukti iš likviduojamos dėl bankroto UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių sąrašo VMI, 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį paliko nepakeistą. Konstatuodamas, kad tam tikra teisėsaugos institucijų ir mokesčio administratoriaus sąveika yra numatyta MAĮ 132 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią jeigu nustatoma, kad padarytas mokesčių įstatymų pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių, mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo medžiagą, susijusią su galimai mokesčių mokėtojo padaryta nusikalstama veika, perduoda ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, priima šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus sprendimus (patvirtinti patikrinimo aktą, patikrinimo aktą patvirtinti iš dalies) ir juose nurodo konkrečią papildomai apskaičiuotų mokesčių ir apskaičiuotų delspinigių sumą, o baudos skyrimą sustabdo iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl mokesčių mokėtojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jo kaltės ir nubaudimo pagal BK, įsiteisėjimo. Tačiau, kaip matyti iš galiojančio teisinio reglamentavimo, jame nėra nuostatos, kad ikiteisminio tyrimo duomenys ar priimti sprendimai turi tiesioginę juridinę reikšmę mokesčio administratoriaus priimtiems individualiems administraciniams aktams. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pažymėjo, kad nemokumo administratorė nepateikė duomenų, kad ginčo sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas buvo vertinamas MAĮ įtvirtinta tvarka. Todėl nėra sąlygų kvestionuoti mokesčio administratorės (kreditorės VMI) priimtų aktų galiojimo ir apeliuoti į juose užfiksuotos informacijos klaidingumą.

4.3. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgdama į kasacinio teismo išaiškinimus, konstatavo, kad mokestinis tyrimas – tai pareigūno atliekama mokėtojo veiklos stebėsena, apimanti mokėtojo pateiktų mokesčių deklaracijų (ataskaitų, apyskaitų), dokumentų bei kitos apie mokėtoją turimos informacijos analizę ir vertinimą, mokėtojo vizitavimą, mokėtojo veiklos kontrolę, kiek tai susiję su mokesčių apskaičiavimu, deklaravimu ir sumokėjimu, siekiant nustatyti ir pašalinti trūkumus bei prieštaravimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje (MAĮ 2 straipsnio 24 dalis). Tai reiškia, kad mokestinio tyrimo metu institucijos priimtuose rašytiniuose dokumentuose (šiuo atveju įsiteisėjusiame Patikrinimo akte ir Sprendime dėl patikrinimo akto patvirtinimo) užfiksuoti su mokesčių mokėtojo mokestine veikla susiję faktai, paprastai turi didesnę įrodomąją galią, o vien aplinkybė, jog institucija, išdavusi į bylą pateiktą rašytinį įrodymą, yra bylos šalis, nesudaro pagrindo įrodymo nepripažinti oficialiuoju, tiek, kiek juose konstatuotos su nagrinėjamu ginču susijusios faktinės aplinkybės pagal įrodymą išdavusios institucijos kompetenciją.

4.4. Skunde VMI nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarime padaryta išvada, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), visi UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti sandoriai buvo pripažinti fiktyviais. Pažymint, kad V. Ž. buvo pateikęs paaiškinimą, kuriame nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo pervežimus žeme, taip pat perka ir parduoda gėles. Šiame nuosprendyje taip pat buvo konstatuota, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinus ES mokesčių mokėtojų deklaruotus tiekimus mokestinio tyrimo ir vėliau inicijuoto mokestinio patikrinimo metu, bendrovė apskaitė ir PVM deklaracijose deklaravo eksportuotų prekių vertę Kazakstano įmonei-TOO „(duomenys neskelbtini)“. Po to kontrolės veiksmų metu mokėtojas perrašė pardavimo PVM sąskaitas-faktūras, įformindamas tiekimus Lietuvos PVM mokėtojams-UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne eksportą minėtai Kazakstano įmonei. Mokestinio patikrinimo metu išanalizavus vykdytus sandorius, nustatyta, kad realūs prekių (gėlių ir sodinukų) tiekimai vyko tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, o prekių tiekimo sandoriai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomi nebuvo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekių pirkimas-pardavimas buvo įformintas fiktyviai. Pažymėtina ir tai, kad šis teismas kaltinamąjį V. Ž. BK 40 straipsnio 1-2 dalių pagrindu atleido nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir perdavė jį pagal laidavimą vienerių metų terminui be užstato, o baudžiamąją bylą kaltinamojo V. Ž. atžvilgiu nutraukė. Atkreipiant dėmesį, kad VMI 2020 m. gruodžio 8 d. pareiškimu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tik nuo šios datos V. Ž. išnyko pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl nemokumo (bankroto) bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ inicijavimo. Tačiau bendrovės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išnykimas, kai pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikia kreditorius, nepašalina vadovo atsakomybės už JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos neįvykdymą. Pabrėžiant, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapo nemoki po to, kai buvo atliktas mokestinis patikrinimas ir susidarė ženkli mokestinė nepriemoka t. y. po to, kai Kauno AVMI 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto Patikrinimo aktu apskaičiuotą 283 030 Eur PVM sumą, apskaičiavo 100 399,07 Eur delspinigius ir skyrė 84 909 Eur PVM baudą. VMI nuo 2019 m. rugsėjo 10 d., įgijo teisę išieškoti 479 013,15 Eur mokestinę nepriemoką ir ši data laikytina vėliausia nuo kurios V. Ž. kilo ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga. VMI nuomone, nagrinėjamu atveju byloje buvo įrodytos visos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo atsiradimo sąlygos, taigi įrodytas ir ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.

Atsiliepimas

5. V. Ž. atstovas advokatas Tadas Ugintas atsiliepime prašo VMI apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

5.1. Atsiliepime nurodoma, kad nei Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nei Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neturi ir negali turėti jokios įtakos V. Ž. teisėms ir pareigoms, kadangi jis šių civilinių ginčų nagrinėjime nedalyvavo, jokių paaiškinimų šiame ginče jis neteikė ir tokia galimybė jam sudaryta nebuvo. Dar daugiau, V. Ž. nuo nutarties, kuria Bendrovei buvo iškelta bankroto byla, įsitesėjimo dienos neteko visų savo kaip Bendrovės vadovo įgaliojimų, jis neturi jokios net teorinės galimybės kvestionuoti Patikrinime akte ir/ar Sprendime užfiksuotų tikrovės neatitinkančių faktinių aplinkybių teisėtumo (t. y. šių sprendimų skųsti MAĮ nustatyta tvarka). Dėl šios priežasties spręstina, jog nagrinėjant šį administracinį ginčą V. Ž. turi teisę visomis įmanomomis teisinėmis priemonėmis gintis nuo jam reiškiamų reikalavimų/kaltinimų.

5.2. Atsiliepime pažymima, kad VMI apeliaciniame skunde akcentuojami Kauno apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo procesiniai sprendimai buvo priimti dar prieš Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose išnagrinėjant baudžiamąją bylą, todėl egzistuoja pagrindas teiginiui, jog tiek po Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. nutarties, kuria Bendrovės bankroto byloje buvo patvirtintas Mokesčių administratoriaus finansinis reikalavimas, tiek po Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriomis buvo atmestas Bendrovės nemokumo administratorės prašymas dėl VMI išbraukimo iš Bendrovės kreditorių sąrašo, paaiškėjo ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo patvirtintos naujos faktinės aplinkybės, kurios turi tiesioginę įtaką šios administracinės bylos išnagrinėjimui, kadangi ikiteisminio tyrimo pareigūnų nustatytos ir teismo patvirtintos faktinės aplinkybės tiesiogiai paneigia VMI teiginius, užfiksuotus Patikrinimo akte bei Sprendime. Todėl nagrinėjamu atveju negalima ignoruoti faktinių aplinkybių, kurios eliminuoja ne tik VMI kreipimosi į teismą dėl administracinės atsakomybės taikymo V. Ž. pagrindą, tačiau tuo pačiu ir užkertą kelią nustatyti visoms būtinosioms Bendrovės vadovo administracinės atsakomybės sąlygoms.

5.3. Atsiliepime taip pat teigiama, kad VMI atsisakydama įvertinti baudžiamojoje byloje surinktą ir atskleistą naują informaciją ir jos pagrindu perskaičiuoti Bendrovės mokestinę prievolę (jei tokią Bendrovė iš viso turėtų), iš esmės užkerta kelią administracinę bylą nagrinėjančiam teismui įvertinti galimų Bendrovės įsipareigojimų ir jos turto santykį konkrečiai datai, o tuo pačiu - ir nustatyti Bendrovės nemokumo momentą, kas iš esmės paneigia ir administracinės atsakomybės Bendrovės vadovui taikymo galimybę, kadangi neįrodžius, jog juridinis asmuo buvo nemokus, nėra pagrindo ir teiginiui, jog Bendrovės vadovas pažeidė savo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos tokiam juridiniam asmeniui iškėlimo.?

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde keliamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvusio vadovo V. Ž. nepatraukimo administracinėn atsakomybėn už jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, pagrįstumo klausimas, nesutinkant su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, jog nagrinėjamu atveju neįrodyta, kad V. Ž. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tuo pažeidė kreditorių interesus.

6. Aukštesnysis teismas susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinio skundo argumentais ir skundžiamu nutarimu visų pirma pažymi, kad ANK 590 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog administracinių nusižengimų teisena dėl šio kodekso 119, 120, 204 straipsniuose nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą, kuriame turi būti išvardyti asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn už akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių ar kreditorių teisių pažeidimus. Šioje dalyje numatytais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartyje Nr. 2AT-12-511/2021 yra išaiškinęs, kad pareiškime dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo, remiantis sisteminiu ir loginiu ANK nuostatų aiškinimu, turi būti duomenys apie tai, kas teikia pareiškimą; nurodytas ANK specialiosios dalies straipsnis, pagal kurį inicijuojama teisena; asmuo, kuris, pareiškėjo vertinimu, padarė administracinį nusižengimą; administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės turi būti aprašytos kaip įmanoma tiksliau (esant galimybei, nurodytas pažeidimo padarymo laikas, vieta, konkretūs kaltininko veiksmai), nurodant teisės aktų nuostatas, kurias pažeidė kaltininkas; suformuotas aiškus reikalavimas dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn, žalos atlyginimo, pareiškimas turi būti pasirašytas. Ir nors savo turiniu bei esme ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodytas pareiškimas yra artimas administracinio nusižengimo protokolui, tačiau teismas negali būti pasyvus proceso stebėtojas ir privalo imtis proporcingų veiksmų objektyviajai tiesai byloje nustatyti, kadangi nagrinėjamu atveju VMI turimi įgaliojimai rinkti bylai reikšmingą informaciją, įrodymus yra nepalyginti siauresnės apimties nei teismo.

7. Aukštesnysis teismas nagrinėjamu atveju įvertinęs VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui V. Ž. turinį ir kartu su juo pateiktus priedus pažymi, kad su pareiškimu apylinkės teismui VMI nepateikė jokių patikimų duomenų iš Juridinių asmenų registro, patvirtinančių, kad inkriminuojamo nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo buvo būtent V. Ž.. Akivaizdu, kad šių aplinkybių netyrė ir pirmosios instancijos teismas, nors tokią pareigą turėjo, kadangi norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, tačiau pagrindinį dėmesį skundžiamame nutarime skyrė tik pažeidimo fakto nustatymui.

8. Tuo tarpu apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad bylos medžiagoje esantys duomenys apie V. Ž. vadovavimo laikotarpį UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra prieštaringi. VMI pateiktame pareiškime apylinkės teismui dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo nurodoma, jog V. Ž. įmonei vadovavo nuo 2015 m. spalio 13 d. iki bankroto bylos iškėlimo, t. y. iki 2020 m. vasario 9 d., tuo tarpu 2019 m. liepos 4 d. Kauno AVMI patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nors ir nurodoma, kad V. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo nuo 2015 m. spalio 13 d., tačiau atleistas buvo 2017 m. lapkričio 2 d., o akcininkai kito vadovo nepaskyrė. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 120 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Lieka neaišku ar šiuo atveju būtent V. Ž. turėjo teisę ir pareigą inicijuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo procesą ir jeigu taip, tai kada jam tapo žinoma apie 2019 m. liepos 4 d. patikrinimo akte nustatytą įsiskolinimą už apskaičiuotus mokesčius, delspinigius ir baudas, kuriais buvo grindžiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumas ir bankroto bylos iškėlimo faktas, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, pats patikrinimo aktas buvo surašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenurodant jokio konkretaus asmens (1 t., b. l. 75-90), tuo tarpu 2019 m. rugpjūčio 2 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per „Mano VMI“ portalą 2019 m. liepos 18 d. informavo, kad pagal MAĮ 131 straipsnio 3 dalį pastabų dėl patikrinimo akto neteiks (1 t., b. l. 91-102). Tačiau ir iš šių duomenų nėra galimybės nustatyti, kas tuo metu atstovavo UAB „(duomenys neskelbtini)“.

9. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad iš apylinkės teismo aprašomojoje dalyje nurodytų administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, kurių pagrindu V. Ž. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn, išviso neįmanoma nustatyti pažeidimo padarymo laikotarpio, konkrečių kaltininko veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti, kad jis galėjo padaryti jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Pažymint, kad tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (pvz. įstatyme dėl įmonių bankroto). Tuo tarpu formuojant kaltinimą nepagrįstai buvo remiamasi vien tik Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymu (toliau – JANĮ), nurodant, kad V. Ž. neįvykdė šio įstatymo 5 straipsnio 1 punkte numatytos pareigos inicijuoti nemokumo procesą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atkreipiant dėmesį, kad minimas įstatymas įsigaliojo tik 2020 m. sausio 1 d. Ir nors Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) nuo minėtos datos neteko galios, tačiau būtent šio įstatymo nuostatos galiojo, kai galimai V. Ž. atsirado pareiga keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau šis teisinis reglamentavimas galiojęs bylai reikšmingų faktų egzistavimo metu nei VMI pareiškime, nei apylinkės teismo nutarime nebuvo analizuojamas bei vertinamas, nors juo taip pat turėjo būti vadovaujamasi nagrinėjant pateiktą pareiškimą bei sprendžiant V. Ž. atsakomybės klausimą.

10. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės ir jų negalima pašalinti atlikus papildomus procesinius veiksmus. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančią medžiagą bei traukiamo administracinėn atsakomybėn V. Ž. parodymus padarė išvadą, kad 2019 m. liepos 4 d. patikrinimo akte esantis pažeidimas Nr. 2 kelia pagrįstų abejonių ir nesiėmęs jokių papildomų veiksmų, nesiaiškinęs jokių papildomų aplinkybių susijusių ir kitais patikrinimo akte nustatytais pažeidimas, nesikreipęs į patikrinimo aktą surašiusią instituciją dėl aplinkybių tikslinimo ir pan., šias abejones ir neaiškumus aiškino traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, konstatuodamas kad byloje nėra įrodyta, jog V. Ž. turėjo pareigą kreiptis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo ir tuo pažeidė kreditoriaus interesus. Tačiau aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad 2019 m. liepos 4 d. patikrinimo akte nustatyto pažeidimo Nr. 2 pagrindu buvo apskaičiuota tik dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ į biudžetą mokėtinos pridėtinės vertės mokesčio, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo imtis aktyvių veiksmų bandydamas nustatyti objektyvią tiesą byloje, o ne būti pasyvus ir nepašalintas abejonės aiškinti administracinėn atsakomybė traukiamo asmens naudai. Pažymint, kad bendra teismo aktyvumo pareiga nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-511/2021).

11. Apygardos teismas įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, suprantamai, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę žinoti, kuo jis kaltinamas, tam, kad galėtų nuo jo gintis. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019). Tuo tarpu aukščiau nurodyti trūkumai, apygardos teismo vertinimu yra esminiai, jie ne tik riboja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą, tačiau ir pats administracinio nusižengimo tyrimas yra paviršutiniškas bei neišsamus, atliktas neišnaudojus visų galimybių surinkti bylai reikšmingus įrodymus. Todėl būtent bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui tenka pareiga, išsiaiškinti aukščiau paminėtas ir nenustatytas bei neįvertintas aplinkybes, kurių šiam teismui neišsiaiškinus ir neįvertinus, jų tyrimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme iš esmės apribotų proceso dalyvių teisę į apeliaciją. Atsižvelgiant į aukščiau nurodyta, apygardos teismas toliau nepasisako dėl apeliaciniame skunde nurodytų faktinių galimai padaryto administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, kadangi šias aplinkybes iš naujo turės nustatyti ir vertinti pirmosios instancijos teismas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 27 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą V. Ž. atžvilgiu grąžinti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėja Danutė Giačaitė