- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-22
- Bylos Nr.
- e2-1787-480/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00511-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- L. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos generalinės prokuratūros, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovui L. T. ir jo atstovei advokato padėjėjai Ž. Ž., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos generalinės prokuratūros, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiajam prokurorui M. Š., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei L. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. T. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos generalinės prokuratūros, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas L. T. pateikė teismui ieškinį, kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos generalinės prokuratūros, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 58 480,98 Eur turtinę žalą, 15 000 Eur neturtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidas.
Šiuos reikalavimus ieškovas motyvuoja tuo, kad 2017 m. kovo 11 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktines ikiteisminio tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas NR. (duomenys neskelbtini), kuriame jis buvo įtariamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą. Ieškovas buvo įtariamas tuo, jog tariamai žinodamas, kad automobilis BMW X5, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra gautas nusikalstamu būdu, t. y. pagrobtas, 2017 m. kovo 11 d. šiuo dideles vertės turtu naudojosi, vairuodamas jį iki Lazdijų rajono savivaldybės Akmenių kaimo, kol buvo sulaikytas. 2017 m. kovo 11 d. ieškovas buvo sulaikytas; 2017 m. kovo 13 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Lazdijai) nutarimu skirta kardomoji priemonė suėmimas iki 2017 m. kovo 22 d.; 2017 m. kovo 22 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra bei privalėjimas dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis dienotvarkės: būti namų zonoje, (duomenys neskelbtini), kiekvieną dieną, leidžiant išvykti nuo 10.00 val. iki 14.00 val.; 2017 m. gegužės 10 d. prokurorės nutarimu pakeista namų zona – (duomenys neskelbtini); 2017 m. birželio 1 d. pakeista namų zona – (duomenys neskelbtini); 2017 m. liepos 19 d. kardomoji priemonė pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje kiekvieno mėnesio 8 ir 25 dienomis nuo 7 val. iki 10 val. bei pritaikytas asmens dokumentų paėmimas; 2018 m. gegužės 21 d. panaikintas įpareigojimas registruotis. 2019 m. sausio 22 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 2 punkto pagrindu, kai ikiteisminio tyrimo metu nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos. Ieškovas nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nepagrįstai, visiškai nepakankant duomenų apie jo padarytą nusikalstamą veiką. 2017 m. kovo 11 d. sulaikant ieškovą ir tą pačią dieną surengiant jo kaip įtariamojo pirmąją apklausą bei vėliau sekusiose dar septyniose apklausose, jis nuosekliai ir įtikinamai paaiškino visas su įtarimą pasieniečiams sukėlusio automobilio BMW įsigijimo ir naudojimo faktines aplinkybes, kurios turėjo teisiškai įtikinti, kad inkriminuojamos veikos jis nepadarė arba jų aiškiai nepakanka pareikštam įtarimui pagrįsti. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pritaikytos akivaizdžiai neproporcingos ir ieškovo asmenybei bei nusikalstamos veikos pavojingumui neadekvačios kardomosios priemonės. Dėl ilgai užsitęsusio ikiteisminio tyrimo, kuris truko daugiau kaip 22 mėnesius, ir jo metu pritaikytų neproporcingų kardomųjų priemonių, ieškovas patyrė esminių nepatogumų savo gyvenime, lėmusių didelius nuostolius, o taip pat skaudžius emocinius išgyvenimus. Gyvendamas Jungtinėje Karalystėje (toliau – JK) ieškovas nuo 2016 m. vasario 25 d. dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini) darbų vadovu; darbo sutarties terminas buvo numatytas iki 2018 m. vasario 25 d. Ieškovą sulaikius, vėliau paskyrus suėmimą ir kitas kardomąsias priemones, jis neturėjo galimybės grįžti į darbą ir pradaro galimybę gauti darbo užmokestį už vienuolika mėnesių, kas sudaro 27 852,99 Eur. Kadangi ieškovas JK dirbo daug metų, pasibaigus kontraktui, jis būtų ir toliau dirbęs toje pačioje ar kitoje įmonėje, todėl laikotarpiui nuo 2018 m. vasario 25 d. iki 2019 m. sausio 22 d. būtų gavęs ne mažesnį kaip 2 532,09 Eur darbo užmokestį, todėl negautos pajamos už šį laiką yra 27 852,99 Eur. Iš viso negautos pajamos, kurios sudaro turtinę žalą, yra 55 705,98 Eur. Taip pat ieškovas patyrė 2 775 Eur nuostolių už advokatų gynybą ikiteisminio tyrimo metu. Didelius neigiamus išgyvenimus ieškovui sukėlė nepagrįstas jo sulaikymas, suėmimas. Dėl nepagrįstų ir neproporcingų kardomųjų priemonių prarastas darbas ir negautos pastovios pajamos ypatingai neigiamai atsiliepė jo emocinei būklei, pablogino jo dviejų vaikų gyvenimo kokybę. Viso ikiteisminio tyrimo metu ieškovas negalėjo matytis su vaikais, kurie su motina gyvena JK. Paskirtos kardomosios priemonės ieškovui apribojo galimybę susirasti kitą pajamų šaltinį Lietuvoje. Ieškovas savo patirtą neturtinę žalą vertina 15 000 Eur.
Atsiliepimas
Kauno apygardos prokuratūra, atstovaujanti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, atstovaujančią atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepime į ieškovo ieškinį ir atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti. Atsakovės atstovo teigimu, apibendrinant ieškinio argumentus, ieškovas ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei įtarimų pareiškimo, procesinių prievartos taikymo, pernelyg ilgos baudžiamojo proceso trukmės neteisėtumą sieja su vienintele aplinkybe – ikiteisminio tyrimo nutraukimu. Nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamojo praktikoje tokio pobūdžio bylose ne kartą buvo konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimas ar išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti laikantis procesinių normų. Valstybės civilinės atsakomybės prasme, ikiteisminio tyrimo nutraukimas kaip tik ir reiškia ieškovo reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet ikiteisminio tyrimo nutraukimas savaime nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi procesiniai veiksmai buvo neteisėti ir kad valstybė turi atlyginti žalą ieškovui už tai, jog įstatymų nustatyta tvarka stengėsi atskleisti nusikalstamą veiką, apie kurią pareigūnai turėjo tam tikrų duomenų. Nutraukiant ikiteisminį tyrimą nebuvo konstatuota, kad ieškovas nepadarė nusikalstamos veikos, o dėl to, kad tyrimo metu nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių ieškovo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas. Tai, kad vėliau ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje. Skirtingai nei teigia ieškovas, ieškovo vairuojamo automobilio BMW X5 sustabdymo ir patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, kad ieškovas neturi reikiamų dokumentų, kurie yra reikalingi atvykti į Lietuvą, bei informacija iš Šengeno informacinės sistemos, kad transporto priemonė yra vogta, buvo daugiau nei pakankami ikiteisminiam tyrimui pradėti, įtarimui pareikšti bei tolimesniems procesiniams veiksmams atlikti. Skirtingai nei teigiama ieškinyje, ne prokuroras, o teismas skyrė suėmimą, teismas taikė ir kitą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, todėl prokuratūra nėra atsakinga už šių procesinių prievartos priemonių taikymą. Atsakovės atstovas mano, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) vertintinas kaip sudėtingas ir didelės apimties, kadangi procesiniam sprendimui priimti buvo būtina atlikti ne tik daug procesinių veiksmų, bet ir kreiptis su teisinės pagalbos prašymu į užsienio valstybę – Jungtinę Karalystę, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį bei į ieškovo parodymus ikiteisminio tyrimo metu apie tai kaip jis įsigijo automobilį BMW X5. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovas jo nelaikė kaip trunkančio pernelyg ilgai, o toks vertinimas atsirado tik priėmus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Mano, kad savavališkumo ir piktnaudžiavimo teise požymių ikiteisminio tyrimą atlikusių pareigūnų veiksmuose nebuvo, o ikiteisminis tyrimas, atsižvelgiant į jo sudėtingumą bei didelę apimtį, neužtruko pernelyg ilgai, o procesiniai veiksmai buvo atliekami savalaikiai. Ieškovas neturtinės žalos kilimą grindžia tik lakoniškais, abstraktaus pobūdžio neigiamais išgyvenimais, kas nelaikytina tinkamais ir pakankamais įrodymais pagal suformuotą teismų praktiką žalai priteisti. Nors ieškovas ir pateikė darbo sutartį bei darbo pasiūlymus, tačiau į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad realiai jis nurodomus darbus būtų gavęs ir dirbęs, t. y. kad ieškovas būtų turėjęs darbą iki pat 2018 m. vasario 25 d. vertintina kaip hipotetinė tikimybė. Kita vertus, nėra duomenų, kad taikomos procesinės prievartos priemonės ieškovui kaip nors apribojo galimybes įsidarbinti Lietuvoje. 2 775 Eur išlaidos gynybos paslaugoms apmokėti nėra konkretizuotos, iš pateiktų kvitų nėra galimybės nustatyti, kokios pinigų sumos už kokias gynėjo paslaugas buvo sumokėtos. Ieškovas gynėjus kvietėsi savo iniciatyva, todėl valstybei negali tekti pareiga atlyginti išlaidas, patirtas savo iniciatyva kviesto gynėjo paslaugoms apmokėti.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT), atstovaujanti atsakovę Lietuvos valstybę, atsiliepime į ieškinį ir atstovė teismo posėdyje prašė ieškovo ieškinį atmesti. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriuje atliktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 2 dalyje: L. T. buvo įtariamas, kad 2017 m. kovo 11 d. apie 16.55 val. žinodamas, jog automobilis BMW X5, transporto priemonės identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 15 000 Eur, yra gautas nusikalstamu būdu, naudojosi juo, vairuodamas iki Akmenių kaimo, Lazdijų rajone, kol buvo sulaikytas tarnybos pareigūnų. Patikrinus minėtą automobilį per SIS duomenų bazę, nustatyta, kad ši transporto priemonė nuo 2017 m. kovo 8 d. yra JK teisėsaugos institucijų paieškoma kaip vogta, neteisėtai pasisavinta, pamesta ar kitaip dingusi. L. T. automobilį vairavo be jokio dokumento, patvirtinančio jam suteiktą teisę vairuoti nurodytos kategorijos transporto priemonę, nuolatinė gyvenamoji vieta JK, kur yra teistas ir turintis neišnykusį teistumą (teistumai – 10, teisės pažeidimų – 24, paskutinis – 2015 m. sausio 20 d.). Lazdijų rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 13 d. nutarimu skyrė suėmimą dešimčiai dienų. Ši nutartis L. T. buvo apskųsta, tačiau Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi skundą atmetė ir paliko galioti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį. Vėliau kardomosios priemonės buvo švelninamos (Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartis skirti intensyvią priežiūrą, 2017 m. gegužės 17 d. intensyvi priežiūra pratęsta 2 mėnesiams, 2017 m. liepos 19 d. skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš namų ir dokumentų paėmimas). Atkreipia dėmesį į tai, kad visą kardomųjų priemonių taikymo laikotarpį ieškovas sistemingai pažeidinėjo viešąją tvarką būdamas neblaivus bei vykdė kitus administracinius nusižengimus. Vadovaujantis BPK 139 straipsnio 1 dalimi, 212 straipsnio 1 dalimi, 214 straipsnio 1 dalimi, 216 straipsniu, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra (Lazdijai) 2019 m. sausio 22 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje padarymo. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) su visais jame priklausančiais procesiniais veiksmais (apklausos, poėmiai, apžiūros, gautos specialistų išvados ir kt.). VSAT pareigūnė parengė teisinės pagalbos prašymą (išsiųstas 2017 m. balandžio 12 d.) į JK, tačiau dėl atsakymo negavimo iš JK, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra (Lazdijai) turėjo tęsti ikiteisminio tyrimo terminą. Negavus duomenų iš JK teisėsaugos institucijų, nebuvo galimybės pabaigti ikiteisminio tyrimo. Taip pat buvo kreipiamasi į Eurojusto atstovą. Baudžiamoji byla, kurioje ieškovas buvo įtariamasis, buvo dviejų šalių jurisdikcijos teritorijoje, byla dėl įrodymų rinkimo buvo sudėtinga, viso proceso metu ieškovas kaltę neigė, toliau vykdė įvairaus pobūdžio teisės pažeidimus. Įtariamojo (ieškovo) advokatas teikė skundą dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, tačiau Alytaus apylinkės teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartimi skundą atmetė, konstatuodamas, kad byla dėl įrodymų rinkimo yra sudėtinga, dėl ko ikiteisminio tyrimo terminas nėra pernelyg ilgas. Įtariamojo (ieškovo) advokatas Alytaus apylinkės teismui 2019 m. sausio 17 d. teikė skundą dėl ikiteisminio tyrimo pernelyg ilgos trukmės, tačiau vėliau, kuomet ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, įtariamojo gynėjas teismo prašė skundo nagrinėjimo procesą nutraukti bei pretenzijų dėl ikiteisminio tyrimo trukmės teismui nepateikė. Pagal bylos aplinkybes bei sudėtingumą, ikiteisminis tyrimas buvo intensyvus ir sudėtingas. VSAT pareigūnai rūpestingai, profesionaliai ir atsakingai bei savalaikiai vykdė baudžiamąjį procesą. Ieškovas ikiteisminio tyrimo pareigūnės veiksmus skundė Generalinei prokuratūrai, tačiau įvertinus visus atliktus procesinius veiksmus nenustatyta, kad vyriausioji tyrėja būtų padariusi proceso pažeidimų ar būtų pažeistos ieškovo teisės. Taip pat 2019 m. sausio 22 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nepasisakyta, kad ikiteisminio tyrimo stadijoje būtų padaryta esminių baudžiamojo proceso klaidų ar kitų argumentų, leidžiančių spręsti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų atlikę neteisėtus veiksmus arba pažeidę bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovas turtinę žalą kildina iš negautų pajamų ir užmokesčio gynėjams, tačiau nei vienu atveju nėra nustatyta pareigūnų neteisėtų veiksmų, todėl ir žala iš valstybės neturi būti priteisiama. Ieškovo pridėta darbo sutartis vertintina kaip prielaida, nes dirbti jis galėjo ir Lietuvoje, tačiau nedirbo. Advokato išlaidos, kurias ieškovas patyrė dėl teisėtai pradėto ir vykdomo baudžiamojo proceso, neturi būti priteisiamos iš valstybės, nes ieškovas galėjo pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba. Ieškovo teiginiai dėl neturtinės žalos dydžio, o būtent, ikiteisminis tyrimas ir jam taikomos kardomosios priemonės sukėlė neigiamas emocijas, dvasines kančias, nerimą, reputacijos pablogėjimą ir kt., yra iš esmės deklaratyvaus pobūdžio, nepagrįsti konkrečiais įrodymais (medicininiais dokumentais ir pan.) bei neargumentuojami.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atstovaujanti atsakovę Lietuvos Respubliką, atsiliepime į ieškinį prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nėra valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas. Pagal BPK nuostatas asmuo gali būti sulaikytas tuomet, kai yra suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos. Pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 3 dalį suėmimo pagrindas – tai pagrįstas manymas, kad įtariamasis trukdys procesui – kai yra duomenys, kad asmuo ar per kitus asmenis gali paveikti liudytojus, sunaikinti ar paslėpti dokumentus, t. y. rizika, kad pačioje proceso pradžioje asmuo gali trukdyti įtvirtinti reikšmingus bylai įrodymus. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Lazdijų) 2019 m. sausio 22 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad: „L. T. šios šalies policijai yra žinomas dėl įvairių nusikaltimų: užpuolimo, sunkaus kūno sužalojimo, turto sugadinimo, policijos pareigūno užpuolimo“, „atkreipė dėmesį į tai, kad šiame dokumente buvo nurodyti automobilio valstybiniai numeriai, o automobilio VIN įrašytas ne visas, trūko penkių paskutinių skaičių. Taigi vairuotojas neturėjo jokių automobilio dokumentų, su kuriais galėtų atvykti į Lietuvą“, „nustatyta, kad automobilis BMW buvo pavogtas 2017 m. kovo 8/9 d., todėl akivaizdu, kad šio automobilio įtariamasis negalėjo įsigyti ir neįsigijo 2016 m. gruodžio 23 d.“ Taigi, kardomosios priemonės taikymo metu buvo aplinkybių, leidžiančių teigti, jog yra pagrindas ieškovą sulaikyti. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, kai iš gauto skundo, pareikšimo ar pranešimo turinio yra aiškiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo (BPK 168 straipsnis). Neteisėti veiksmai Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 1 dalies prasme yra suvokiami, kaip atitinkamu įsiteisėjusiu teismo procesiniu (nuosprendžiu, nutartimi ir pan.) ar kito kompetentingo pareigūno įstatymų nustatyta tvarka nustatyti BPK ar Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) pažeidimai, kuriuos padarė atitinkamų institucijų pareigūnai, priimdami sprendimą sulaikyti, suimti, nuteisti asmenį ir pan., o pagrindas žalai atlyginti yra dėl šių asmenų neteisėtų veiksmų atsiradusi turtinė ar/ir neturtinė žala. Atsakovės atstovė atkreipė dėmesį, kad ieškovas tik ieškinyje nurodo, jog pastarasis buvo suimtas, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė bei nepateikė jokių įrodymų, jog teismas, skirdamas suėmimą, pažeidė teisės normas ar atliko neteisėtus veiksmus, kitaip sakant suėmimo neteisėtumas nėra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Tyrimo pabaigimo faktas, nenubaudus asmens, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ar teismo veiksmų neteisėtų. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad buvo pagrindas ieškovą sulaikyti, bei ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teismų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų neteisėtumą. Atsakovės atstovės nuomone, ieškovas, reikalaudamas tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos atlyginimo, nurodo deklaratyvius teiginius, tokius kaip gilių neigiamų išgyvenimų patyrimas, didžiulis nerimas dėl savo bei artimųjų dabarties ir ateities, negalėjimas užsiimti įprastine darbine ir mėgstama veikla. Ta aplinkybė, kad ieškovas turėjo darbą iki ikiteisminio tyrimo pradėjimo nepatvirtina fakto, kad ieškovas būtų turėjęs darbą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad VSAT prie VRM Varėnos rinktinės ikiteisminio tyrimo skyriuje 2017 m. kovo 11 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje (disponavimas žinomai nusikalstamu būdu gautu turtu). 2017 m. kovo 11 d. apie 16.55 val. Lazdijų raj., Kučiūnų sen., Akmenių kaime, pasienio ruože, kelyje Lazdijai – Seinai, (duomenys neskelbtini) rajone, sustabdytas atvykstantis į Lietuvos Respubliką automobilis BMW X5 XDRIVE30D M SPORT AUTO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo Lietuvos Respublikos pilietis L. T., gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Patikrinus per SIS DB transporto priemonės VIN (duomenys neskelbtini), buvo gautas atsakymas, kad transporto priemonė 2017 m. kovo 8 d. yra pavogta, neteisėtai pasisavinta, pamesta ar kitaip dingusi JK. Pranešimas apie įtarimą dėl nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnio 2 dalyje požymių, ieškovui buvo įteiktas 2017 m. kovo 11 d. Tą pačią dieną, t. y. 2017 m. kovo 11 d. L. T. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnio tvarka. Lazdijų rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 13 d. nutartimi skyrė įtariamajam L. T. kardomąją priemonę – suėmimą dešimčiai dienų. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs įtariamojo L. T. skundą, 2017 m. kovo 22 d. nutartimi jį atmetė ir paliko galioti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį. 2017 m. kovo 22 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nutartimi įtariamajam L. T. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, nustatytos šios kardomosios priemonės sąlygos. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Lazdijai) 2017 m. liepos 19 d. nutarimu L. T. kardomoji priemonė pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje kiekvieno mėnesio 8 ir 25 d. nuo 7 iki 10 val. bei pritaikytas asmens dokumentų paėmimas; prokuratūros 2018 m. gegužės 21 d. nutarimu panaikinta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. 2017 m. kovo 11 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo pratęsiamas 2017 m. rugsėjo 7 d., 2017 m. gruodžio 6 d., 2018 m. kovo 8 d., 2018 m. birželio 5 d., 2018 m. spalio 8 d., 2018 m. gruodžio 6 d., priežastimis dėl kurių tyrimas nebaigtas nurodant, kad negavus duomenų iš JK teisėsaugos institucijų nėra galimybės pabaigti ikiteisminio tyrimo. 2017 m. balandžio 28 d. buvo parengtas ir siųstas teisinės pagalbos pavedimas Nr. (duomenys neskelbtini) JK centrinės valdybos Tarptautinio nusikalstamumo tyrimo skyriui, atsakymas negautas. 2017 m. rugsėjo 28 d. buvo kreiptasi į JK centrinės valdybos Tarptautinio nusikalstamumo skyriaus pareigūnus prašant informuoti, ar gavo teisinės pagalbos prašymą ir kada numato jį įvykdyti. 2017 m. spalio 23 d. gautas elektroninis laiškas, kad prašymas nukreiptas vykdyti į DVLA (automobilių registracijos centrą). 2018 m. kovo 15 d. pakartotinai buvo kreiptasi prašant kuo skubiau vykdyti teisinės pagalbos prašymą arba informuoti, kad prašymas nebus vykdomas, atsakymas negautas. 2018 m. spalio 3 d. dar kartą buvo kreiptasi į Kauno apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą, kad būtų kreiptasi dėl pakartotinio priminimo JK teisėsaugos įstaigoms. Gauta informacija, kad prašymas vykdomas. Taip pat kreiptasi į Eurojusto atstovą, prašant kreiptis dėl teisinės pagalbos prašymo vykdymo paspartinimo. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra (Lazdijai) 2019 m. sausio 22 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo L. T. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir nutarimui įsiteisėjus panaikino taikytas kardomąsias priemones (rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą).
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Dėl neteisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo, jo metu pritaikytų neproporcingų kardomųjų priemonių, o taip pat per ilga ikiteisminio tyrimo trukme, kaip nurodė ieškovas, jam padaryta 58 480,98 Eur turtinė ir 15 000 Eur neturtinė žala, kurią prašo priteisti iš atsakovės atstovų.
Valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą teisėsaugos institucijų pareigūnų veiksmais (neveikimu) baudžiamojo proceso srityje, yra griežtoji – kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės (CK 6.272 straipsnis). Civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų pareigūnų veiksmų (neteisėto neveikimo), šiais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos. Ieškovai, reikalaudami atlyginti nurodytos rūšies žalą, neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigūnai ar teismas, tačiau jie neatleidžiami nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti kitas tris būtinąsias šios civilinės atsakomybės rūšies sąlygas (neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį), o neįrodžius bent vienos iš jų, žalos atlyginimas negalimas.
Dėl ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu pradėjimo
Vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalimi, ikiteisminis tyrimas pradedamas: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką; 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Ikiteisminis tyrimas pradedamas esant bent minimaliam pagrindui manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, nes faktų patikrinimo galimybės numatytomis priemonėmis nepradėjus ikiteisminio tyrimo yra ribotos. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 straipsnis).
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos teismų ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką įtarimą pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti (tai įvyksta vėlesnėje proceso stadijoje). Baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2004 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje T. T. prieš Turkiją, peticijos Nr. 31247/96, § 58–59; 2015 m. sausio 27 d. sprendimas byloje T. K. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 37124/10, § 75–80). Lietuvos A. T. savo praktikoje laikosi principinių nuostatų, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas ar baudžiamosios bylos nutraukimas savaime nėra pagrindas preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti. Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; kt.).
Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog spręsdami klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo duomenų iš Šengeno informacinės sistemos, kad pasienio ruože sustabdytas atvykstantis į Lietuvos Respubliką automobilis BMW X5 XDRIVE30D M SPORT AUTO valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo ieškovas L. T., 2017 m. kovo 8 d. yra pavogtas, neteisėtai pasisavintas, pamestas ar kitaip dingęs JK. Ieškovas neturėjo jokių automobilio dokumentų, su kuriais galėtų atvykti į Lietuvą. Teismas sprendžia, jog ieškovui įtarimai buvo pareikšti pagrįstai, t. y. turint duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką (BPK 166 straipsnis). Ieškovo teiginius, kad jis nuosekliai ir įtikinamai paaiškino visas įtarimą pasieniečiams sukėlusio automobilio BMW įsigijimo bei naudojimo aplinkybes, kelių dienų laikotarpyje pateikė dokumentus, paneigiančius nusikalstamos veikos padarymo faktą, todėl nebuvo pagrindo jį įtarti padarius nusikalstamą veiką, teismas vertina kaip subjektyvią ieškovo nuomonę. Jokių kitų aplinkybių dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas, ieškovas nenurodė (CPK 178 straipsnis, BPK 3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tik pradėjus ikiteisminį tyrimą buvo galima patikrinti faktus BPK nustatytomis priemonėmis. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartyje konstatavo, kad įtariamojo (nagrinėjamoje byloje – ieškovo) bendradarbiavimas su ikiteisminio tyrimo pareigūnais nebuvo intensyvus: įtariamasis pateikė duomenis (teistumo pažymą, duomenis apie išlaikymo mokėjimus ir pan.), kurie nėra esminiai nusikalstamos veikos aplinkybėms ištirti, tačiau 2017 m. kovo 13 d. teismo posėdyje sprendžiant kardomosios priemonės – suėmimo klausimą nurodęs, kad namuose turi pirkimo–pardavimo sutartį ir ją pateiks, šio dokumento nepateikė; nurodęs, kad galėtų pateikti savo vadybininkų duomenis, kurie iš jo seifo galėtų paimti ir perduoti įrodymus, kurie patvirtintų, kad jis teisėtai įsigijo automobilį, 2017 m. kovo 16 d. apklausos metu atsisakė pateikti šiuos duomenis. 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje Alytaus apylinkės teismas konstatavo, jog įtariamojo teiginio, kad jis yra automobilio BMW X5, VIN (duomenys neskelbtini), teisėtas savininkas, nes įsigijo jį pagal 2017 m. sausio 2 d. sąskaitą valdytojui, nepatvirtina nei šis dokumentas, nei jo pateikta automobilio registracijos liudijimo (forma V5C/3) dalis, nes šiuose dokumentuose neįvardytas asmuo, kuris yra pardavėjas (nenurodyti jokie pardavėjo duomenys), nenurodytas pilnas transporto priemonės VIN numeris, kuris identifikuoja transporto priemonę, o dokumentuose nurodyto automobilio BMW 3.0 D M SPORT valstybinis numeris - (duomenys neskelbtini), automobilio pirmos registracijos data – (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), ir variklio numeris – (duomenys neskelbtini), nesutampa nei su automobiliui BMW X5, VIN (duomenys neskelbtini), išduotais valstybiniais numeriais, priklausiusiais jam vagystės metu, nei su automobilio pirmos registracijos metais, nei su jo variklio numeriu. Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pateikti duomenys iš duomenų bazių ir iš JK teisėsaugos institucijų bei dabartinio automobilio savininko įgalioto atstovo pateikta nuosavybės deklaracija, automobilio registracijos liudijimas (forma V5C) bei Hempšyro policijos oficialus patvirtinimas įrodo, kad automobiliui BMW X5, VIN (duomenys neskelbtini), buvo išduoti valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), jo pirmos registracijos data yra (duomenys neskelbtini), o jo variklio numeris yra (duomenys neskelbtini) ir jis nebuvo perleistas kitam savininkui iki vagystės, o šiuo metu priklauso draudimo išmoką išmokėjusiai JK draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu pagal Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pateiktus duomenis JK valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kurie nurodomi įtariamojo pateiktuose dokumentuose ir kurie buvo uždėti ant jo vairuoto automobilio, buvo išduoti kitam automobiliui – BMW X5 XDRIVE30D SE AUTO, kurio VIN numeris (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data (duomenys neskelbtini), o variklio numeris (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, kad įtariamojo turimuose automobilio dokumentuose, kurie yra net nepilni ir neišsamūs, nėra nei vieno požymio, išskyrus automobilio markę ir modelį, sutampančio su jo vairuotą automobilį identifikuojančiais požymiais (skiriasi VIN numeris, variklio numeris, pirmos registracijos data). Pažymėjo, kad net ir įtariamojo pateikti dokumentai, kuriais jis grindžia savo teisę į automobilį, prieštarauja vienas kitam, nes 2017 m. sausio 2 d. sąskaitoje valdytojui nurodyta pirmos registracijos data – (duomenys neskelbtini), o įtariamojo pateikto automobilio registracijos liudijimo dalyje (forma V5C/3) pirmos registracijos data – (duomenys neskelbtini). Be to, 2017 m. sausio 2 d. sąskaitoje valdytojui nėra nurodytas visas VIN numeris, o automobilio registracijos liudijimo dalies (forma V5C/3) 10 punkte nėra nurodyta pardavimo data, todėl negalima nustatyto kokio sandorio pagrindu yra užpildytas automobilio registracijos liudijimas (forma V5C/3), kurio dalį turi įtariamasis. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad įtariamojo vairuotas automobilis BMW X5, VIN (duomenys neskelbtini), iš buvusio savininko C. W. buvo pagrobtas 2017 m. kovo 08/09 d. iš transporto priemonės stovėjimo vietos (duomenys neskelbtini), automobilio rakteliai nebuvo pagrobti, apie tai buvo pranešta Metropolitan policijai ir dėl įvykio atliekamas tyrimas. Savininko įgalioto atstovo firmos (duomenys neskelbtini), atstovaujančios JK draudimo bendrovę (duomenys neskelbtini), pateikta Nuosavybės deklaracija, automobilio BMW X5, VIN (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas (forma VSC) bei Hempšyro policijos oficialus patvirtinimas visiškai pagrindžia JK draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į šį automobilį, kadangi ji išmokėjo draudimo išmoką buvusiam savininkui ir jai perėjo nuosavybės teisė į šį automobilį.
Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė faktų, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai, pradėtas akivaizdžiai neteisingų duomenų pagrindu ar kad būtų aplinkybės, dėl kurių jis negalėjo būti pradėtas, o vėliau nepagrįstai tęsiamas (CPK 178, 185 straipsniai).
Taip pat vien tai, kad pradėtas tyrimas vėliau buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančio įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, nepaneigia pagrįsto įtarimo buvimo ankstesnėje proceso stadijoje (EŽTT 2004 m. gruodžio 21 d. sprendimas T. T. prieš Turkiją, peticijos Nr. 31247/96, § 58-59).
Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad ikiteisminis tyrimas ir baudžiamojo persekiojimo veiksmai yra valstybėje ir bet kurioje žmonių visuomenėje būtina teisėta veikla. Ji negali būti vertinama kaip neteisėta vien dėl to, kad proceso nustatytais pagrindais pasibaigė be asmens nubaudimo baudžiamąja tvarka. Vadinasi, tyrimo pabaigimo faktas, nenubaudus asmens, savaime nedaro ikiteisminio tyrimo ir teismo veiksmų neteisėtų. Ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme įtvirtintus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2002; 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013).
Dėl ikiteisminio tyrimo trukmės
Lietuvos Aukščiausias Teismas nagrinėdamas šios kategorijos bylas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą dėl žalos atlyginimo už per ilgai užsitęsusį baudžiamąjį procesą turi būti vertinama bylos trukmę lemiančių aplinkybių visuma, siekiant nustatyti ne proceso trukmės ilgumą paprastai, bet jos pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009; kt.).
Vertinant ieškovo argumentus dėl per ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, pažymėtina, jog baudžiamasis procesas vertinamas kaip jo stadijų visuma, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką reiškia laiką nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, iki galutinio sprendimo dėl pareikšto kaltinimo priėmimo. Ieškovas teigia, jog buvo per ilga ikiteisminio tyrimo trukmė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2017 m. kovo 11 d. ieškovui buvo pareikštas įtarimas, ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2019 m. sausio 22 d. Taigi, baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys patvirtina, jog ieškovo baudžiamasis persekiojimas ikiteisminio tyrimo metu truko 22 mėnesius ir 10 dienų. Kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudenciją, laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga. Sprendžiant buvo ar ne pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą, vadovaujamasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas, pareiškėjo elgesys, valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė pareiškėjui. Nagrinėjamu atveju, ieškovas nenurodė konkrečių netinkamų valstybės institucijų veiksmų, organizuojant procesą, ar proceso delsimo laikotarpių. Nuo 2017 m. kovo 11 d., kuomet ieškovui buvo pareikštas įtarimas, iki prokuratūra 2019 m. sausio 22 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, praėjo apie 22 mėnesiai. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste, teismo vertinimu, tokia proceso trukmė laikytina pateisinama. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį ir ieškovo nurodytas automobilio BMW X5 įsigijimo aplinkybes, kreipimasis į JK teisėsaugos institucijas buvo procesiškai būtinas. Baudžiamoji byla, kurioje ieškovas buvo įtariamasis, buvo dviejų šalių jurisdikcijos teritorijoje, byla dėl įrodymų rinkimo buvo sudėtinga. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekami poėmiai, apžiūros, įtariamojo, liudytojų apklausos, kreiptasi specialisto išvados, parengti teisinės pagalbos prašymai, pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo pratęsiamas, priežastimis dėl kurių tyrimas nebaigtas nurodant, kad negavus duomenų iš JK teisėsaugos institucijų nėra galimybės pabaigti ikiteisminio tyrimo. Pažymėtina ir tai, kad viso proceso metu ieškovas savo kaltę neigė, dokumentų, kurie būtų esminiai nusikalstamos veikos aplinkybėms ištirti, nepateikė.
2017 m. balandžio 19 d. L. T. teikė skundą Generalinei prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo tyrėjos ir prokurorės veiksmų, tačiau 2017 m. gegužės 3 d. prokuratūros nutarime atmesti skundą padarytų proceso ar įtariamojo teisių pažeidimų nėra konstatuota. 2018 m. kovo 1 d. skundu įtariamojo gynėjas advokatas L. P. prašė nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės. Išnagrinėjęs minėtą skundą, Alytaus apylinkės teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartyje konstatavo, kad siekiant patvirtinti arba paneigti įtariamojo versiją dėl automobilio įsigijimo aplinkybių, būtina surinkti įrodymus, esančius JK, todėl byla dėl įrodymų rinkimo yra sudėtinga, ikiteisminio tyrimo terminas nėra pernelyg per ilgas. Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad proceso veiksmai šioje byloje buvo atliekami pagal galimybes intensyviai, pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasyvumą, neveikimą rodančių duomenų. 2019 m. sausio 17 d. įtariamojo gynėjas R. M. teikė skundą Alytaus apylinkės teismui dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, tačiau prokuratūrai 2019 m. sausio 22 d. priėmus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, 2019 m. sausio 25 d. pateikė prašymą nutraukti skundo nagrinėjimo procesą.
Atsižvelgiant į nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti nei tai, kad ikiteisminio tyrimo procesas truko neprotingai ilgą laiką, nei tai, kad procesas nustatytą laiką truko dėl neteisėtų atsakovės pareigūnų veiksmų, sąmoningo ir nepagrįsto proceso vilkinimo, todėl ieškovo nurodyti argumentai dėl proceso pernelyg ilgos trukmės, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl ikiteisminio metu taikytų kardomųjų priemonių
Ieškovo nuomone, jo atžvilgiu buvo pritaikytos akivaizdžiai neproporcingos ir jo asmenybei bei nusikalstamos veikos pavojingumui neadekvačios kardomosios priemonės: suėmimas, intensyvi priežiūra bei privalėjimas dėvėti elektroninį įtaisą ir laikytis dienotvarkės, rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, asmens dokumentų paėmimas. Šie apribojimai, kaip nurodė ieškovas, apribojo jo judėjimo laisvę, jis neteko galimybės tęsti iš anksto suplanuotos veiklos, tam tikram laikui nutrūko jo socialiniai ryšiai, dėl laisvės suvaržymo patyrė neigiamas emocijas.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant dėl asmeniui paskirtos kardomosios priemonės teisėtumo, būtina, be kita ko, įvertinti kardomųjų priemonių skyrimo tikslą: skiriant šias priemones, asmens kaltumo klausimas nesprendžiamas, o siekiama užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą ir teisminį nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010).
Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės rūšies (BPK 121 straipsnio 4 dalis).
Pagal BPK 122 straipsnio 1 dalį, kardomosios priemonės – suėmimo – taikymo pagrindas, tai pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo; trukdys procesui; darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 13 d. nutartimi skirdamas ieškovui kardomąją priemonę – suėmimą dešimčiai dienų, vertino, kad įtariamajam, linkusiam daryti tyčinius ir šiurkščius pažeidimus bei esant neišnykusiam teistumui už tyčinę nusikalstamą veiką, siekiant užtikrinti kardomosios priemonės paskirtį – užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą ikiteisminį tyrimą (BPK 119 straipsnis), būtina skirti proporcingą kardomąją priemonę, todėl įtariamajam, atsisakius sumokėti užstatą, bei įvertinus jo paaiškinimus apie galimybes gyventi Lietuvoje ir gyvenamojoje vietovėje esančias sąlygas vykdyti kitas kardomąsias priemones, skyrė suėmimą trumpam terminui. Kardomosios procesinės priemonės – suėmimo teisėtumas buvo tikrinamas instancine tvarka. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs įtariamojo L. T. skundą, 2017 m. kovo 22 d. nutartimi jį atmetė ir paliko galioti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį. Aukštesnės instancijos teismas konstatavo, kad apylinkės teismas pagrįstai kardomąją priemonę – suėmimą – L. T. paskyrė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. manant, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Apylinkės teismo išvados, kad būdamas laisvėje įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo yra motyvuotos ir pagrįstos. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad L. T. yra įtariamas padaręs vieną apysunkį nusikaltimą (BK 189 straipsnio 2 dalis), kurio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Nors gresianti laisvės atėmimo bausmė pagal susiformavusią teismų praktiką nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra kitų BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą (duomenys apie šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kt.). Kaip ir nurodė apylinkės teismas, L. T. nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra JK, kur, įtariamojo teigimu, jis ir dirba. Duomenų, kad įtariamąjį sietų kokie nors stiprūs socialiniai ar šeiminiai ryšiai su Lietuva, nepateikta. Priešingai, jis yra išsituokęs, todėl L. T. nurodyta galima gyvenamoji vieta pas buvusios žmonos motiną nesudaro pagrindo konstatuoti, kad su minėta vieta įtariamąjį sieja pastovūs ryšiai. Juo labiau, kad informacijos, jog įtariamojo nurodytu adresu jis tikrai bus priimtas gyventi, taip pat nėra. Be to, L. T. yra teistas, nusikalstamą veiką, kurios padarymu šiuo metu įtariamas, padarė neišnykus teistumui. Iš pažymos apie L. T. teistumus matyti, kad jis nevykdė 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės, kuri buvo pakeista į areštą, o pastaroji bausmė nebuvo įvykdyta, kadangi nebuvo žinoma L. T. buvimo vieta, buvo paskelbta jo paieška. Todėl yra pagrindas manyti, kad įtariamasis, suvokdamas gresiančią atsakomybę už apysunkio nusikaltimo padarymą, ir šiuo atveju gali išvykti į užsienį ir ten pasislėpti.
Šių aplinkybių visuma, teismo nuomone, sudarė pakankamą pagrindą išvadai dėl būtinybės taikyti kardomąją priemonę – suėmimą dešimčiai dienų, ši kardomoji priemonė buvo proporcinga ieškovo asmenybei bei nusikalstamos veikos pavojingumui.
BPK 119 straipsnis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Intensyvi priežiūra – įtariamojo kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Intensyvią priežiūrą ikiteisminio tyrimo metu prokuroro prašymu skiria ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi (BPK 131¹ straipsnio 1 ir 2 dalys). Teismo vertinimu, paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra – laikytina proporcinga L. T. pareikštiems įtarimams ir jo asmenybei, nebuvo perteklinė, skirta laikantis procesinių normų ir buvo tinkama proceso tikslams pasiekti. Byloje nėra neginčijamų duomenų, jog ši kardomoji priemonė ieškovui būtų sukėlusi ir didelių nepatogumų, nes jo prašymai dėl gyvenamosios vietos keitimo ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo tenkinami, o duomenų, kad jis būtų patyręs kokius nors kitus neproporcingus suvaržymus, byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymi ir tai, kad ieškovo sutuoktinės liudytojos L. T. parodymai, jog ji nuo 2017 m. vasario mėn. gyvena kartu su ieškovu, ieškovas grįždavo po keletą kartų į mėnesį, o taip pat ieškovo paaiškinai, kad jis šiuo metu niekur nedirba ir yra registruotas Darbo biržoje, kai visos taikytos procesinės prievartos priemonės yra panaikintos dar 2019 m. sausio 22 d., leidžia vertinti, jog ne vien tik minėtos prievartos priemonės neleido ieškovui dirbti ir užsidirbti užsienio šalyje, o, pasak jų abiejų, dirbti Lietuvoje ieškovui trukdė ambicijos.
Rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir asmens dokumentų paėmimas yra švelniausios kardomosios priemonės, mažiausiai ribojančios asmens teises. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad šios kardomosios priemonės realiai apribojo jo teises, t. y., kad ieškovas realiai ketino išvykti iš savo gyvenamosios vietos, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūną dėl atitinkamo leidimo, tačiau leidimas nebuvo duotas, kad asmens dokumento neturėjimas trukdė jam įsidarbinti ar atlikti kitus veiksmus, nes esant poreikiui (kaip pvz. santuokos sudarymui) ikiteisminio tyrimo pareigūnų jis buvo pateiktas.
Bylos nagrinėjimo metu baudžiamosios bylos medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2017 m. kovo 22 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nutartimi įtariamajam L. T. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra nuo 2017 m. kovo 22 d. iki 2017 m. gegužės 22 d., kurios metu įtariamasis privalo dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis dienotvarkės: būti namų zonoje, (duomenys neskelbtini), kiekvieną dieną, leidžiant iš jos išvykti nuo 10.00 val. iki 14.00 val. bei pagal gautą šaukimą vykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ir teismą. 2017 m. balandžio 3 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Lazdijai) buvo atsisakyta patenkinti įtariamojo L. T. skundą dėl kardomosios priemonės pakeitimo į švelnesnę; 2017 m. gegužės 10 d. prokurorės nutarimu pakeistos kardomosios priemonės taikymo sąlygos: namų zona pakeista į (duomenys neskelbtini), leidžiant iš jos išvykti kiekvieną dieną nuo 8 val. iki 18 val. bei pagal gautą šaukimą vykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ir teismą. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi pratęstas įtariamajam L. T. paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros terminas dviem mėnesiams nuo 2017 m. gegužės 22 d. iki 2017 m. liepos 22 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Lazdijai) 2017 m. birželio 1 d. nutarimu įtariamajam L. T. pakeistos kardomosios priemonės taikymo sąlygos: pakeista namų zona (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Lazdijai) 2017 m. liepos 19 d. nutarimu L. T. kardomoji priemonė pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje kiekvieno mėnesio 8 ir 25 d. nuo 7 val. iki 10 val. bei pritaikytas asmens dokumentų paėmimas; prokuratūros 2018 m. gegužės 21 d. nutarimu panaikinta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2017 m. birželio 23 d. nutarimu atmestas įtariamojo L. T. prašymas dėl kardomosios priemonės sušvelninimo, Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros (Druskininkai) 2018 m. birželio 6 d. nutarimu atmestas įtariamojo L. T. gynėjo skundas dėl prokuratūros 2018 m. gegužės 21 d. nutarimo.
Byloje esantys duomenys, įtariamojo asmenybė, teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu įtariamojo L. T. teisės buvo suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems atitinkamų kardomųjų priemonių taikymo pagrindams, atsižvelgiant į proceso stadiją, parinktos teisingai ir pagrįstai.
Apibendrinant nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo pradėtas ir tęsiamas pagrįstai. Nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu ieškovo atžvilgiu teisėtai, siekiant įgyvendinti BPK numatytus tikslus, buvo taikytos procesinės prievartos priemonės. Ieškovas neįrodė, kad vykdant ikiteisminį tyrimą valstybės pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus. Tuo tarpu, kaip jau minėta, vien tas faktas, kad ieškovo atžvilgiu pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, nesuponuoja išvados, jog egzistuoja pagrindas taikyti valstybei civilinę atsakomybę. Nenustačius ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo neteisėtų veiksmų, valstybės civilinė atsakomybė negali kilti, todėl spręsti dėl turtinės ir neturtinės žalos ieškovui padarymo bei priežastinio ryšio tarp žalos ir neteisėtų veiksmų netikslinga (CPK 178, 185 straipsniai).
Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog byloje neįrodyti valstybės institucijų pareigūnų neteisėti veiksmai, su kuriais siejamas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimas, todėl ieškovo ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).
Ieškinį atmetus, ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Iš ieškovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 3,46 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisi iš ieškovo L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 3,46 Eur (tris eurus 46 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.