- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-10-27
- Bylos Nr.
- e1-1616-322/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35805-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Borkovskienė
- Kaltinamasis
- J. A. K.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
- 2.12.1.5Kaltinamojo teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme (BPK 422 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė
išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros ((duomenys neskelbtini)) prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje
J. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ta pati, nevedęs, nedirbantis, teistas:
1) 2023 m. balandžio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 179 straipsnio 1 dalį, 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2023 m. gegužės 16 d. įtrauktas į probuojamųjų asmens duomenų registrą, bausmės neatlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis J. A. K. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. 2023 m. rugsėjo 17 d., apie 15 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, veikdamas sunkinančiomis aplinkybėmis - būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu su motina R. Š., tyčia suėmęs nukentėjusiai už kaklo smaugė, po to sudavė vieną smūgį ranka į veidą ir nukentėjusiai R. Š. po smūgio nugriuvus ant žemės, koja spyrė tris kartus į galvą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. Š. fizinį skausmą ir dėl kaklo odos nubrozdinimo su aplinkine poodine kraujosruva, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis J. A. K. kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad jis neatsimena, kad motiną R. Š. smaugė, kad sudavė jai smūgius, tačiau mano, kad taip galėjo būti. Jis buvo supykęs, neblaivus, galėjo būti, kad atliko veiksmus, kurie nurodyti įtarime. Jam taip būna, kad būdamas neblaivus padaro, o paskui neatsimena. Mano, kad motina jo apkalbėti tikslo neturi, ji sako tiesą. Motinos atsiprašė, jie susitaikė (1 t., e. b. l. 151-153, 164-166).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo J. A. K. kaltė įrodyta.
Nukentėjusioji R. Š. parodė, kad J. A. K. yra jos sūnus. 2023 m. rugsėjo 17 d., apie 15 val. 20 min., namo kieme, tarp jos ir neblaivaus sūnaus kilo žodinis konfliktas, kurio metu suėmęs rankomis jai už kaklo pradėjo smaugti. Jai ginantis ir nustūmus sūnų, jis jai vieną kartą sudavė į veidą, o jai nugriuvus ant žemės, spyrė tris kartus, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Įvykį matė jos giminaitė L. K.. Sūnus nuo gimimo turi psichikos sutrikimą, kylančius nevaldomus agresijos priepuolius, kuriems praėjus jis nebeatsimena, ką padaręs. Įvykio metu nei turtinė, nei neturtinė žala jai padaryta nebuvo. Sūnui atleido, susitaikė (1 t., e. b. l. 15-18, 77-80).
Liudytoja L. K. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 17 d. pas R. Š. namuose šventė gimtadienį, vartojo alkoholį. Po 15 val. jie, t. y. ji, J. A. K. ir R. Š. kieme vartojo alkoholį. Kol vartojo alkoholį jie sėdėjo kieme. Ant R. Š. kūno tuo metu jokių smurto žymių nematė. Tarp R. Š. ir J. A. K. kilo žodinis konfliktas. Dėl ko jis prasidėjo, neatsimena. Atsimena, kad ji atsirado prie automobilio, stovėjusio kieme, prie kurio konfliktavo ir stumdėsi R. Š. ir J. A. K.. Matė, kad R. Š. nugriuvo ant žemės ir gulinčiai. A. K. du kartus spyrė. R. Š. nuo tų smūgių rėkė, prašė skambinti policijai (1 t., e. b. l. 88-91).
- PRĮR duomenyse užfiksuota, kad 2023 m. rugsėjo 17 d. 15 val. 30 min. nukentėjusioji nurodė, kad sūnus kieme ją mušė; vėliau 15 val. 59 min. telefoniniu pranešimu nurodė, kad sūnus dar kartą smogė jai kumščiu (1 t., e. b. l. 19-24);
- tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2023 m. rugsėjo 17 d., apie 15 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, neblaivus J. A. K. suduodamas kumščiais į veidą, smaugdamas rankomis bei spirdamas koja, sumušė neblaivią motiną R. Š., taip sukeldamas jai fizinį skausmą (1 t., e. b. l. 5-8, 40);
- įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos – (duomenys neskelbtini), esančio gyvenamojo namo kiemo, kur buvo smurtaujama apžiūra, tačiau bylai reikšmingų aplinkybių neužfiksuota (e. b. l. 9-11, 12-14);
- tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad nukentėjęs asmuo R. Š., užfiksuoti pažeidimai įdrėskimai ir kraujosruva (mėlynė) veide, kelio sužalojimai (1 t., e. b. l. 15-18);
- kitų objektų apžiūros protokole aprašytas vaizdo ir garso įrašas filmuotas pareigūnų kūno kamera. Protokole nurodyta, kad pareigūnai tarnybiniu automobiliu atvyksta į gyvenamo namo kiemą, kuriame sėdi dvi moterys ir vaikinas. J. A. K. pareigūnams nurodo, kad įvyko konfliktas tarp jo ir motinos, kuri jau antra diena geria alkoholį, konfliktas įvyko kieme, kurio metu jie apsistumdė, motina jį puolė, jis motiną pastūmė, o ji nukrito. Konfliktas kilo dėl šeimyninių nesutarimų, jis atėjo pas motiną į svečius. Ant R. Š. kaklo matomas įbrėžimas, kairėje veido pusėje prie lūpos matyti įbrėžimas, ant kairiojo skruosto nežymus paraudimas (1 t., e. b. l. 34-36)
- kitų objektų apžiūros protokole aprašytas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Protokole nurodyta, kad pirmame garso įraše moteris prašo skubiai policijos, ją muša sūnus. Antrame garso įraše moteris kalba verksmingu balsu, nurodo, kad vaikas muša motiną, dabar įlipo į automobilį ir nori važiuoti. Trečiame garso įraše moteriškas balsas sako, kad nesulaukia policijos, sako, kad situacija blogėja, vaikinas puldinėja ant motinos, ją spardo, sako, kad viską padegs. Ketvirtame garso įraše fone girdėti, kad šūkauja moteris, nurodo, kad ją daužo rankomis, ji ką tik atsikėlė nuo žemės (1 t., e. b. l. 37-39);
- iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad 2023 m. rugsėjo 17 d. 16 val. 28 min. R. Š. nustatytas 2,50 promilių neblaivumas, 16 val. 30 min. J. A. K. nustatytas 1,97 promilių neblaivumas, o 16 val. 33 min. L. K. nustatytas 2,47 promilių neblaivumas (1 t., e. b. l. 40);
- asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrint nukentėjusiosios R. Š. kūną, ant moters kairės kojos kelio matome užklijuotą baltos spalvos medicininį tvarstį. Ant asmens kaklo, dešinėje jo pusėje, matyti 30x5 mm dydžio, 10x5 mm dydžio bei 5x5 mm dydžio įdrėskimai. Ant moters veido, kairėje jo pusėje prie lūpos, matyti 5x5 mm dydžio įdrėskimas. Ant asmens kairiojo žando matome 10x15 mm dydžio patinimą (1 t., e. b. l. 42-43), fotografuota (1 t., e. b. l. 44-50);
- Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. Š. nustatyti sužalojimai: kaklo odos nubrozdinimas su aplinkine kraujosruva, kairiojo kelio priekinio paviršiaus odos nubrozdinimas. Sužalojimai padaryti ne mažiau 2 trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Padarant nustatytus sužalojimus galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (1 t., e. b. l. 51-53);
- greitosios kvietimo kortelėje nurodyta, kad R. Š. nustatytas galvos paviršinis sužalojimas, sritis nepatikslinta (1 t., e. b. l. 61-62).
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių, o subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Aptartų duomenų visuma patvirtina, kad kaltinamasis J. A. K., tyčia suėmęs nukentėjusiai R. Š. už kaklo smaugė, po to sudavė vieną kartą į veidą, o jai nugriuvus ant žemės, koja spyrė tris kartus į galvą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. Š. fizinį skausmą ir dėl kaklo odos nubrozdinimo su aplinkine poodine kraujosruva, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.
Kaltinamojo J. A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), savo kaltę pripažino visiškai, neprieštarauja, kad procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (2 t., e. b. l. 25-27).
Skiriant bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, kitus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 ir 61 straipsniuose. J. A. K. kaltinamas nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, praeityje teistas, bausmės neatlikęs (2 t., e. b. l. 1-4), baustas administracine tvarka, paskirtas baudas nesumokėjęs (2 t., e. b. l. 6-19), Sodros duomenimis niekur nedirba (2 t., e. b. l. 20-21). Įvertinus byloje surinktus duomenis, daroma išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. A. K. prokuroro siūlomos bausmės rūšį – areštą (BK 49 ir 54 straipsniai). Kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas, baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Kadangi kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs 2023 m. balandžio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, todėl bausmės subendrintinos iš dalies, laisvės apribojimo bausmę pakeičiant arešto bausme (Lietuvos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis).
BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.
J. A. K. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies sąlygą, t. y. jis yra pirmą kartą nuteistas arešto bausme. Atsižvelgiant į tai, kad J. A. K. yra darbingo amžiaus asmuo, pirmą kartą nuteisiamas arešto bausme, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 5 mėnesių terminui, jam skirtina intensyvi priežiūra – kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, bei skirtinos pareigos: bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val. ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 7, 8 punktai).
Atsižvelgiant į tai, kad veika padaryta šeimos nariui, todėl tikslinga paskirti jam prokuroro prašomą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2023 m. rugsėjo 17 d. 16 val. 42 min. iki 2023 m. rugsėjo 18 d. 15 val. 40 min. (1 t., e. b. l. 118-122, 123-125), t. y. 1 laikino sulaikymo dieną prilyginant 1 arešto parai.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti ir panaikintina įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (1 t., e. b. l. 167-170).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. A. K. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. A. K. 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, 65 straipsniu, paskirtą arešto bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2023 m. balandžio 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, baudžiamoji byla Nr. e1-725-1135/2023, paskirta ir neatlikta laisvės apribojimo bausme, laisvės apribojimo bausmę pakeičiant arešto bausme, ir skirti J. A. K. galutinę subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 7 ir 8 punktais, arešto bausmės vykdymą atidėti 5 (penkiems) mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant pareigas nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, J. A. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 9 (devynis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikotarpis nuo 2023 m. rugsėjo 17 d. 16 val. 42 min. iki 2023 m. rugsėjo 18 d. 15 val. 40 min., t. y. 1 laikino sulaikymo dieną prilyginti 1 arešto parai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – J. A. K. palikti galioti ir panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.
Išaiškinti J. A. K., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali skirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.