Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, dirbantis MB (duomenys neskelbtini), praeityje teistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, 2024 m. gruodžio 22 d. apie – 16.40 val., bute esančiame, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, nemažiau kaip – 2 (du) kartus dešine ranka sudavė R. S. į veido sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai R. S.nosies kaulų lūžį su odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, I-o viršutinio danties iš kairės vainiko lūžį (nedidelį), nubrozdinimą apatinės lūpos gleivinėje, t. y., nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis A. K. parodė, kad supranta pareikštą kaltinimą, dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltės nepripažįsta. Paaiškina, kad įvykio diena buvo namuose, paskambino A. Ž., kad ateis pasitarti dėl remonto. Atėjo kartu su R. S., nors pastarosios nekvietė. Sutiko jas prie parduotuvės, R. S. iš karto nuėjo degtinės. Jis pasakė, kad namie turi degtinės. Atėjo pas jį namo, A. Ž. nenorėjo gert, jis taip pat, kadangi ryte į darbą. Turėjo 0,7 l degtinės, R. S. viena gėrė. Vėliau R. S. pradėjo kalbėti visokias nesąmones. A. Ž. nusibodo ir ši išėjo. Jis prašė R. S., kad išeitų, nes ryte jam į darbą, nusibodo klausyti girtos. R. S. nenorėjo išeiti, todėl paėmė jos rankinuką ir pro duris į laiptinę išmetė, galvojo, kad tada išeis. Tada išėjo į balkono parūkyti ir išgirdo triukšmą už durų, pasirodo R. S. išdaužė veidrodį prieškambaryje ir išėjo.

Su R. S. pažįstami apie 5 metus. A. V. Ž. taip pat pažįstama su nukentėjusiąja, jie yra draugai. A. V. Ž. tarėsi dėl sienos remonto. Tą dieną alkoholinių gėrimų nevartojo. Atvykusios moterys buvo blaivios. Tada išgėrė vieną butelį alaus. Buvo išgertas 1 butelis 0,7 degtinės. Veidrodis gal atsitiktinai buvo sudaužytas, nes reikėjo tik truputį pastumti, kadangi vos laikėsi. Atvykusi nukentėjusioji žymių ant veido neturėjo. Būdamas balkone, matė kaip nukentėjusioji sėdėjo lauke ant „bordiuro“. Jo balkonas antrame aukšte ir sužalojimų nematė. Kai išgirdo sudužusį veidrodį, jis grįžo į prieškambarį, tuo metu nukentėjusioji jau buvo palikusi butą. Vėliau nukentėjusioji dar beldėsi į duris, tačiau jis jos neįleido. Pažymi, kad nukentėjusiosios elgesys buvo kaip girto asmens. A. V. Ž. išėjo viena, kadangi nusibodo klausytis R. S. visokių nesąmonių. Po kurio laiko, per langą pamatė, kad atvažiavo greitoji medicinos pagalba ir policija, tačiau jis net nežinojo, kad dėl R. S.. Jis įsileido į butą atvažiavusią policiją. Būdama R. S. pas jį namuose kalbėjo visokias nesąmones. Jo neerzino tos kalbos, jis negalėjo klausytis, nes pats buvo blaivus ir jam tos kalbos buvo neįdomios. Be to, žalos nepadarė veidrodžio sudaužymas. Jo bute jokio kraujo nebuvo, tačiau buvo prie buto durų. Kraujo daug nebuvo, viską pats išplovė, kadangi buvo atidaręs duris pažiūrėti ar yra stiklų nuo veidrodžio. Neatsimena kada plovė kraują, gal prieš atvažiuojant policijai. Pamatė kraują, kai tvarkė prieškambaryje veidrodį ir atidarė duris pasižiūrėti – ar ten nėra stiklų. Tvarkėsi ne iškarto, po kurio laiko, nes dar pro balkoną žiūrėjo ką veikia R. S.. Nukentėjusioji po pusvalandžio buvo grįžusi ir beldėsi į duris, garsiai rėkė, keikėsi. Jis neprisimena, kad pastaroji būtų kalbėjusi apie kažkokį sumušimą. Kaimynai nebuvo atėję. Ant laiptų nematė kraujo, nes nevaikščiojo, tačiau prie butu buvo kraujas. Anksčiau buvo atėjusi pas jį į butą ir su vyru. Jis nežino kodėl nukentėjusioji duoda tokius parodymus, gal supykus buvo, kad rankinuką išmetė. Kai R. S. gėrė, jis išgėrė 1 butelį „Utenos“ auksinio 0,5 l. Degtinės visai negėrė. Jis siūlė pareigūnams pūsti į alkotesterį, tačiau pamatė, kad blaivus ir nedavė alkotesterio (t. 1, b. l. 180-181).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 4 d. liudytoja papildomai apklausta nukentėjusioji R. S. parodė, kad 2024 m. gruodžio 22 d., įvykio metu A. K. dešine ranka jai suduotų kelių smūgių į veido sritį pajuto fizinį skausmą, taip pat jai buvo sulaužyta nosis ir nuskeltas 1 (vienas) priekinis dantis. Dėl padarytos žalos civilinio ieškinio reikšti neketina, kadangi dėl šio įvykio „BTA“ draudimas jai atlygino padarytą žalą. „BTA“ draudimas jai išmokėjo 541,80 Eur sumą. Po šio įvykio daugiau su A. K. nebendrauja, su pastaruoju susitikusi nebuvo. Pretenzijų A. K.turi, kadangi nenori, kad A. K. taip elgtųsi. Dėl A. K. veiksmų jai buvo sulaužyta nosis, nuskeltas priekinis dantis ir patirtas fizinis skausmas (t. 1, b. l. 38-40).

Iš 2025 m. sausio 2 d. R. S. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2024 m. gruodžio 22 d., senas pažįstamas A. K. buto tarpduryje, pareiškėjai išeinant iš pastarojo namų, dešine ranka smogė kelis smūgius į veido sritį. R. S. patyrė fizinį skausmą (t. 1, b. l. 17-21).

Iš 2024 m. gruodžio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas, aprašytas ir fotografuotos butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame kaltinamasis A. K. – 2024 m. gruodžio 22 d., įvykio metu panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiosios R. S. atžvilgiu. Įvykio vietos apžiūros metu fiksuoti: prie būtų durų padėtas sudaužytas veidrodis, o už buto durų, laiptinėje fiksuotos kraujo dėmės. Pridedama fotolentelė (t. 1, b. l. 27-31).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos G. S. 2024 m. gruodžio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad dirbant pagal medžiagą M-1-01-73979-24, nebuvo atliktas procesinis veiksmas – nukentėjusiosios R. S. apklausa, kadangi pastaroji apžiūrai dėl veido srityje esančio sužalojimo buvo išvežta į RVUL. Užėjus į butą, esantį (duomenys neskelbtini), bute buvo A. K., kuris nurodė, kad pas jį į svečius buvo užsukusi draugė A. Ž., kurios daugiau duomenų negalėjo nurodyti, kartu su R. S.. Pastarieji bute vartojo alkoholinius gėrimus. Po keleto valandų, A. Ž. išėjo namo ir bute pasiliko R. S.. A. K. paprašė, kad R. S. paliktų gyvenamąją patalpą, tačiau pastaroji atsisakė tai padaryti ir toliau viena vartojo stipriuosius alkoholinius gėrimus. A. K. kurį laiką gražiai išprašinėjo iš buto R. S., tačiau pastaroji atsisakė išeiti. R. S. būdama apsvaigusi nuo alkoholinių gėrimų, pradėjo elgtis agresyviai – šūkavo, „kabinėjosi“ prie A. K.. A. K. nusibodo R. S. elgesys, todėl pastarasis link buto durų metė R. S. rankinuką. R. S. tai pamačiusi dar labiau suagresyvėjo ir pasak A. K. priėjusi prie veidrodžio, kuris yra prieškambaryje, veidrodį sudaužė ir išėjo iš buto. R. S. būdama laiptinėje toliau šūkavo. Nebegirdėdamas R. S. rėkimų, A. K. išėjo į laiptinę, norėdamas įsitikinti, ar R. S. viskas gerai. Tada A. K. pamatė ant žemės kraują, kurį pastarasis nusprendė išvalyti. Kaip galėjo R. S. susižaloti, A. K. nežinojo ir nurodė, kad jokio fizinio smurto prieš R. S. nenaudojo. Pokalbio metu A. K. nebuvo agresyvus, buvo ramus, o įvykio aplinkybes pasakojo nuosekliai. Apžiūrint butą, prie buto durų matėsi sudaužytas veidrodis. Buto aplinka buvo tvarkinga, grumtynių požymių nesimatė. Ant A. K. taip pat sužalojimai nepastebėti. Telefonu buvo susisiekta su A. Ž., kuri nurodė, kad buvo kartu su R. S. atėjusi į svečius pas A. K.. A. Ž. nurodė, kad R. S. „pergėrusi“ stipriųjų alkoholinių gėrimų, pradėjo neadekvačiai elgtis, suagresyvėjo, pradėjo „kabinėtis“ prie A. Ž.. A. Ž. nepatiko toks R. S. elgesys, todėl A. Ž. išėjo namo. Telefoninio pokalbio metu A. Ž. teigė, kad A. K. negalėjo smurtauti prieš R. S., kadangi pastarasis yra ramaus būdo ir nėra linkęs į fizinius konfliktus (t. 1, b. l. 32).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. sausio 3 d. specialisto išvadoje Nr. G 37/2025 (01) nurodyta, kad: 1) R. S. nustatyta nosies kaulų lūžis su odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, I - o viršutinio danties iš kairės vainiko lūžis (nedidelis), nubrozdinimas apatinės lūpos gleivinėje. Sužalojimai padaryti kietu buku, ribotą paviršių ir/ar briauną turinčiu daiktu (- ais), galimai tiriamosios nurodytu laiku, t. y., - „2024-12-22; 2) Sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl nosies kaulų lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 (dešimties) dienų laikotarpiui. R. S. sužalojimų padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą; 3) Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 2 (dviem) trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu (t. 1, b. l. 54-55).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 17 d. specialistės R. G. paaiškinimuose nurodoma, kad R. S. nustatyti sužalojimai – nosies kaulų lūžis su odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, I - o viršutinio danties iš kairės vainiko lūžis (nedidelis), nubrozdinimas apatinės lūpos gleivinėje nėra būdingi griuvimui. Šių sužalojimų padarymo galimybė atsitrenkiant į kietą buką, ribotą paviršių ir/ar briauną turintį daiktą (-us) neatmetama, tačiau mažai tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti atsitrenkiant į lygų paviršių (pvz.: veidrodį) (t. 1, b. l. 57).

Iš 2025 m. sausio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti, aprašyti Bendrojo pagalbos centro – 2024 m. gruodžio 22 d., garso įrašai, kuriais nukentėjusioji R. S. – 2024 m. gruodžio 22 d., praneša apie baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-00260-25, tiriamą – 2024 m. gruodžio 22 d., įvykį nurodydama: „daug kraujo, jo mane sumušė... Vilnius, sumušė... (duomenys neskelbtini)... A. K.... kraujas bėga... prieš gal - 10 (dešimt) minučių... K.... taip, namuose. Galit padėt?... nesveikas žmogus A.... (t. 1, b. l. 74-75).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Nusistovėjusioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalies nuostatomis, išaiškinta, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

BK 138 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Šio straipsnio saugoma vertybė – žmogaus sveikata. Paprastai pavojingos veikos požymis įgyvendinamas vienkartiniu ar daugkartiniu smurtiniu poveikiu žmogaus kūnui, pavyzdžiui: mechaniniu, fiziniu, cheminiu ar psichiniu poveikiu arba nesuteikiant būtinos medicinos pagalbos ir kt. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti nagrinėjamame straipsnyje nurodytus padarinius (materialioji sudėtis). Padariniai šioje sudėtyje yra žmogaus sužalojimas ar susargdinimas, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nedidele dalimi darbingumo laikomi atvejai, kai nukentėjusysis praranda daugiau nei 5 procentus, bet mažiau nei 30 procentų profesinio ar bendro dalyvumo, ilgai sirgo – kai žmogaus sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Šiuo atveju svarbu nustatyti priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Būtent kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-489/2018). Nusikalstamos veikos subjektas yra bendras, t. y. 16 metų sulaukęs, pakaltinamas fizinis asmuo. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra tyčinis ir laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamos veikos tikslai ir (ar) motyvai reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui neturi.

Nagrinėjamoje byloje surinktais duomenimis, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalimis, pripažintini liečiamais, leistinai ir patikimais įrodymais, o būtent: kaltinamojo A. K., nukentėjusiosios R. S. ir liudytojos A. V. Ž. parodymai, specialistės R. G. parodymai, įvykio vietos vaizdo įrašai, specialisto išvada, pranešimas ir pareiškimas apie nusikalstamą veiką, pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kt., nustatyta, kad kaltinamasis A. K. jam inkriminuotą nusikaltimą įvykdė būtent kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų (tarp jų kaltinamojo A. K., nukentėjusiosios R. S. paaiškinimų, taip pat liudytojos A. V. Ž. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvados ir kt.) visumos nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 22 d. apie – 16.40 val., bute esančiame, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, nemažiau kaip - 2 (du) kartus dešine ranka sudavė R. S. į veido sritį, tokiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai R. S. nosies kaulų lūžį su odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, I-o viršutinio danties iš kairės vainiko lūžį (nedidelį), nubrozdinimą apatinės lūpos gleivinėje, t. y., nesunkų sveikatos sutrikdymą, tai yra padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Iš byloje surinktų įrodymų neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusioji R. S. minėta diena lankėsi kaltinamojo A. K. namuose kartu su liudytoja A. V. Ž.. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. nurodė, kad R. S. į svečius nekvietė, o liudytojos A. V. Ž. žodžiais – kaltinamasis pasitiko R. S. nelabai džiaugsmingai (t. 1, b. l. 179-186), analogiškas aplinkybes liudytoja nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 45-47). Kaltinamasis A. K. ir liudytoja A. V. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad R. S. atvykusi neturėjo matomų sužalojimų ant veido (t. 1, b. l. 179-186). Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad tarp kaltinamojo A. K. ir nukentėjusiosios R. S. kilo konfliktinė situacija, t. y. R. S. nekviesta atėjo pas kaltinamąjį (t. 1, b. l. 45-47, 179-186), pradėjo aiškinti kaip reikia gyventi (t. 1, b. l. 34-36, 45-47, 179-186), R. S. nenorėjo išvykti, nors to prašė liudytoja A. V. Ž. (t. 1, b. l. 45-47), ir reikalavo kaltinamasis A. K. žodžiais (t. 1, b. l. 118-120) ir numesdamas nukentėjusiosios R. S. rankinę prie išėjimo durų (t. 1, b. l. 180-181, 181-183), buvo sudaužytas sieninis veidrodis, ką patvirtina įvykio vietos apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 31), kaltinamojo parodymai (t. 1, b. l. 118-120, 180-181), nukentėjusiosios parodymai teisiamajame posėdyje (t. 1, b. l. 181-183).

Teismui nekyla abejonių kad kaltinamasis A. K. panaudojo nukentėjusiosios R. S. atžvilgiu fizinį smurtą, t. y. nemažiau kaip du kartus dešine ranka sudavė R. S. į veido sritį. Nors kaltinamasis A. K. tai nuosekliai neigė, tačiau jo parodymus paneigia:

- nuoseklūs R. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu: pranešime, pareiškime, apie įvykį (t. 1, b. l. 12-14), protokole – pareiškime (t. 1, b. l. 17-21), liudytojos apklausos protokole (t. 1, b. l. 34-36), liudytojos papildomos apklausos protokole (t. 1, b. l. 38-40); teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios duotais parodymais (t. 1, b. l. 181-183);

- nukentėjusiosios R. S. skambutis į Bendrąjį pagalbos centrą iškarto po įvykio, kuriame nurodomas kaltinamojo jos atžvilgiu panaudotas smurtas (t. 1, b. l. 74-75);

- kraujo pėdsakai (su plovimo žymėmis) prie kaltinamojo buto durų (t. 1, b. l. 27-31), kuriuos, kaltinamojo parodymai teisiamojo posėdžio metu, jis bandė pašalinti (t. 1, b. l. 180-181);

- liudytojos A. V. Ž. parodymais duotais teisiamojo posėdžio metu, jog pokalbio su kaltinamuoju metu (po įvykio), pastarasis nurodė, kad tarp jo ir nukentėjusiosios vyko pasistumdymas, kurio metu R. S. atsitrenkė į veidrodį (t. 1, b. l. 183-185);

- specialistės parodymai, jog atsitrenkimas į veidrodį mažai tikėtinas, sužalojimų pobūdis labiau būdingas smūgiavimui, duoti teisiamajame posėdyje (t. 2, b. l. 1-3); specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad sužalojimai padaryti ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais <...> galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu (t. 1, b. l. 55); specialisto paaiškinimo protokolas, kuriame nurodyta, kad sužalojimų padarymo galimybė atsitrenkiant į kietą buką, ribotą paviršių ir/ar briauną turintį daiktą (-us) neatmetama, tačiau mažai tikėtina, kad sužalojimai galėjo būti atsitrenkiant į lygų paviršių (pvz.: veidrodį) (t. 1, b. l. 57).

Byloje esančių įrodymų visuma taip pat sudaro pagrindą konstatuoti, jog nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ką patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai R. S. nustatyta nosies kaulų lūžis su odos nubrozdinimu nosies nugarėlėje ir poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, I-o viršutinio danties iš kairės vainiko lūžis (nedidelis), nubrozdinimas apatinės lūpos gleivinėje. Sužalojimai padaryti kietu buku, ribotą paviršių ir/ar briauną turinčiu daiktu (-ais), galimai tiriamosios nurodytu laiku, t. y., 2024 m. gruodžio 22 d.; sužalojimai kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl nosies kaulų lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 (dešimties) dienų laikotarpiui; R. S. sužalojimų padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą (t. 1, b. l. 54-55), analogiški specialistės parodymai užfiksuoti teisiamojo posėdžio metu (t. 2, b. l. 1-3).

Byloje nustatytos įvykio aplinkybės, surinkti įrodymai patvirtina, kad A. K. jam inkriminuotus objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius įgyvendino netiesiogine tyčia. Teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. K. suvokė savo veiksmų neteisėtumą ir neigiamą socialinę reikmę, numatė, kad dėl jų nukentėjusioji R. S. gali patirti nesunkų sveikatos sutrikdymą, bet, panaudodamas fizinį smurtą, buvo abejingas kilsiantiems pavojingiems padariniams.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. K. įvykdyta veika atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 138 straipsnio 1 dalies požymius.

Dėl skirtinos bausmės rūšies ir jos dydžio

Įstatymų leidėjas BK 54 straipsnio 1 dalyje nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje, už nusikaltimo padarymą, numatytos kelios bausmės rūšys: laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki trejų metų.

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalies nuostata, teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą. Teismų praktikoje taip pat neretai pažymima, kad skiriant bausmę taip pat svarbu atkreipti dėmesį į BK 41 straipsnio 2 dalį, t. y., ar veiką padariusiam asmeniui skirtina bausmė įgyvendins jai keliamus tikslus.

Įvertinus nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes, matyti, kad kaltinamasis A. K. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, kuris dėl savo padarymo būdo (smūgis kumščiu į veidą). Byloje nustatyta, kad veika realizuota netiesioginę tyčia. A. K. suprato savo fizinio smurto prieš nukentėjusiąją R. S. neteisėtumą, suprato, kad stiprus smūgis kumščiu į nukentėjusiosios veidą, sužalos nukentėjusiąją ir stipriai smūgiuodamas nukentėjusiajai į veidą, buvo abejingas atsirandantiems padariniams. Įtariamųjų kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo duomenimis kaltinamasis praeityje teistas už skirtingo pobūdžio nusikalstamas veikas, teistumas išnykęs, už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką teisiamas pirmą kartą. Tačiau pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto moters atžvilgiu yra nutrauktas. Administracinių nusižengimų registro duomenimis kaltinamasis A. K. taip pat baustas administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, dalis paskirtų baudų apmokėta. Sodros duomenimis dirbantis MB (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1-13 punktai) ir sunkinančių (BK 60 straipsnio 1 dalies 1-14 punktai) aplinkybių nenustatyta.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų.

Įvertinęs visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam už nusikalstamą veiką, skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros su įpareigojimu tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei visą laisvės apribojimo laikotarpį nesiartinti prie nukentėjusiosios R. S. arčiau nei 200 m atstumu. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Prokurorės siūlomas įpareigojimas – uždrausti visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį), netaikytinas, nes nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamasis A. K. nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, apsvaigimas nebuvo nustatytas. Atvirkščiai, kaip nustatyta byloje, policijos pareigūnams, atvykusiems į įvykio vietą, nekilo abejonių dėl A. K. blaivumo, nes jam (A. K.) pasiūlius „papusti“ tai atlikta nebuvo („Bodycam“ apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 76-77)). Todėl galimai minimalus alkoholio suvartojimas (0,5 l alaus) negalėjo turėti įtakos nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymui.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Byloje civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 27,05 Eur turtinei žalai atlyginimo, kadangi po įvykio, kurio metu buvo sužalota R. S., nukentėjusiosios sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Civilinė ieškovė prašė priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 62-64). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktas nukentėjusiosios R. S. gydymo paslaugų apskaitos išrašas (t. 1, b. l. 63). Minėtas dokumentas patvirtina civiliniame ieškinyje nurodytas nukentėjusiajam suteiktų gydymo paslaugų išlaidas. Teismas vertina, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais duomenimis, todėl jis tenkintinas ir Vilniaus teritorinės ligonių kasai 27,05 Eur dydžio žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019), CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šiuo atveju šioje byloje tenkintinas ir civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos prašymas priteisti iš kaltinamojo 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. rugpjūčio 20 d. d. gautu raštu Vilniaus teritorinės ligonių kasos procesinių teisių perėmėja laikoma Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, todėl civilinės ieškinys priteisiamas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai.

Byloje buvo pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2025 m. spalio 8 d. pažyma Nr. APD-2025-1112 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad VGTP tarnyba 2025 m. spalio 8 d. gavo advokato S. K. prašymą Nr. ATP-2025-42787 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą A. K. pagal 2025 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. KTS-2025-05515. Valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 308,33 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, esant įstatyme numatytiems pagrindams (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas), todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamosios teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš A. K. nepriteistinos.

A. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktiniai diskai CD laikmenoje su vaizdo ir garso įrašais, saugomi voke, ant galinio pirmojo tomo vidinės pusės viršelio – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 4 punktu ir 6 dalimi, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje bei visą bausmės vykdymo laikotarpį nesiartinti prie nukentėjusiosios R. S. arčiau nei 200 m atstumu.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžiui įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir Valstybinei ligonių kasos naudai priteisti iš A. K. 27,05 Eur (dvidešimt septynis eurus penkis centus) turtinės žalos atlyginimą ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo civilinio ieškinio priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Juos pervesti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679) sąskaitą AB „Swedbank“ banke Nr. LT217300010002484333, mokėjimo paskirtyje nurodant: „žala PSDF už R. S. gydymą“.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, byloje esančias dvi kompaktines laikmenas, kurios yra įdėtos į voką, kuris yra prisegtas prie pirmojo tomo galinio bylos viršelio, paliktinos saugoti prie bylos medžiagos.

Išaiškinti A. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Rytų Lietuvos tarnybos, Kareivių g. 1, tel. 0 672 88 430, 0 672 94 080, Kaune – Vidurio Lietuvos tarnyba, Kęstučio g. 37).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.