Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo O. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 149 str. 1 d. ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Iš O. J. priteista 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiosios D. K. paveldėtojų naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. J. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. birželio 20 d. apie 6 val. sporto klubo (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte, pereinamajame kambaryje, turėdamas tikslą lytiškai santykiauti su D. K. prieš jos valią, pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusioji yra stipriai apsvaigusi nuo alkoholio ir neturi galimybės aktyviai pasipriešinti, parvertė pastarąją ant grindų, užlaužė jos rankas už galvos, jėga numovė pastarosios kelnes, apatines kelnaites ir užgulęs D. K. bei jėga praskėtęs jos kojas, lytiškai su ja santykiavo natūraliu būdu prieš jos valią, tuo padarydamas nukentėjusiajai odos nubrozdinimą su poodine kraujosruva dešiniame dilbyje, poodinę kraujosruvą kairiame dilbyje, odos nubrozdinimą kairio riešo sąnario srityje, odos nubrozdinimus nugaroje, odos nubrozdinimą dešinio kelio sąnario srityje, poodinę kraujosruvą dešinėje pėdoje, tokiu būdu panaudodamas fizinį smurtą bei atėmęs galimybę nukentėjusiajai priešintis, išžagino D. K.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis O. J. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Alternatyviai nuteistasis prašo apylinkės teismo nuosprendį pakeisti, taikyti BK 75 str. nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą jam atidėti.

Nuteistasis savo skunde nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, padarė niekuo nepagrįstas savo subjektyviomis tikimybėmis paremtas išvadas.

O. J. remdamasis specialisto išvada, specialistės J. G. – D. paaiškinimais duotais teisme, liudytojo V. M. parodymais nurodo, jog jokiais bylos duomenimis nepaneigta jo versija apie tai, kad sužalojimai ant nukentėjusiosios rankų galėjo atsirasti sodinant ją į V. M. automobilį, o taip pat šiam liudytojui bandant sulaikyti nukentėjusiąją.

Nuteistojo manymu, sužalojimai ant nukentėjusiosios nugaros galėjo atsirasti jai besiveržiant iš V. M. automobilio, kadangi ji tuo metu kelis kartus buvo nugriuvusi ant asfalto arba kai jis pastūmė nukentėjusiąją ir ji nugriuvo ant staliuko pirmame aukšte.

Nuteistojo teigimu, nukentėjusiajai buvo nustatytas 2.21 promilių girtumas, akistatos su juo metu nukentėjusioji tvirtino, kad dėl savo būklės negalinti visko prisiminti, todėl, nuteistojo nuomone, teismas netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstai prioritetą suteikė nukentėjusiosios parodymams, o abejonių, kurios nebuvo pašalintos nevertino jo naudai.

Nuteistasis atkreipia teismo dėmesį, kad specialisto išvadoje be teismo aptartų sužalojimų dar buvo nustatyti ir kiti jos kūno sužalojimai, kurie nesietini su įvykiu dėl atsiradimo laiko. Nurodo, kad visuma sužalojimų, tame tarpe ir neaptarti teismo, patvirtina nukentėjusiosios būklę įvykio metu, dėl kurios ji galėjo susižaloti pati griūdama.

O. J. savo skunde pažymi, kad apylinkės teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo paties, liudytojų V. M., K. G. bei iš dalies pačios nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad D. K. jam rodė išskirtinį dėmesį, pati skatino turėti lytinius santykius. Pažymi, kad ji atsakė į jo bučinius, nesipriešino, todėl jis negalėjo suprasti jos nenoro turėti lytinius santykius. Nuteistojo manymu, lytiniai santykiai su nukentėjusiąją vyko abiejų sutikimu, antrame sporto klubo aukšte ten kur ir buvo vartojamas alkoholis.

Pažymi, kad liudytojas V. M. buvęs įvykio vietoje nurodė, kad negirdėjo jokio pagalbos šauksmo. Pastarasis nurodė, kad išgirdo barnį tarp jo ir nukentėjusiosios, jis matė kaip nukentėjusioji jį puolė, o jis traukėsi. Nuteistojo manymu, byloje esantys duomenys nepatvirtina D. K. parodymų apie lytinių santykių buvimą sporto salės pirmajame aukšte. Pažymi, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas vien tik nukentėjusiosios parodymais, jeigu jų nepatvirtina kiti įrodymai.

Savo apeliaciniame skunde nuteistasis pažymi, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas jam bausmę atsižvelgė į tai, kad jis dirba, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į rizikingą pačios nukentėjusiosios elgesį.

O. J. teigia, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai nepasisakė apie galimybę taikyti BK 75 str. nuostatas jo atžvilgiu. Nuteistasis prašo teismo įvertinti tai, kad yra nuteistas už kitokio pobūdžio nusikaltimą, šiuo metu dirba, moka valstybei mokesčius, todėl mano, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas BK 75 str. nuostatos.

Nuteistojo teigimu, civilinis ieškinys, kurį jam priteisė apylinkės teismas yra visiškai nepagrįstas, o nustatytas jo dydis neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, pažymi, jog teismas nenurodė gavėjo, o tai apsunkina galimybę savanoriškai atlyginti žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo O. J. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 20 straipsniu įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 str. 5 d. Pagal ją teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Patikrinus bylos medžiagą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį priėmė laikydamasis BPK 305 str. reikalavimų, O. J. kaltė, padarius BK 149 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, pagrįsta tiesiogiai teisiamajame posėdyje išnagrinėtais ir

įvertintais įrodymais (Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 5 d., 301 str. 1 d.).

Nors nuteistasis savo apeliaciniame skunde teigia, kad nusikalstamos veikos nepadarė, kad įvykio dieną jis su K. G., V. M. bei nukentėjusiąja D. K. visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo, kad tualeto patalpose nukentėjusioji D. K. jam pasiūlė oralinį seksą, ir jis sutiko, kad su nukentėjusiąja santykiavo ir natūraliu būdu stovint. O. J. nurodė, jog lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja abipusiu sutikimu nenaudojant prezervatyvo. Taip pat nurodė, kad vėliau abu grįžo atgal į trenerio patalpas, kalbėjosi apie gyvenimą, toliau vartojo alkoholį. Nuteistasis taip pat parodė, kad paryčiais jis nutarė vykti namo, nes buvo pavargęs, paprašė V. M., kad jį parvežtų. Nurodė, kad pirmame aukšte jis apsikabino nukentėjusiąją, o ši siūlėsi važiuoti kartu su juo namo. Jis pasiūlymo nepriėmė, tuomet nukentėjusioji suėmė jam už lytinio organo ir stipriai suspaudė, dėl skausmo iš inercijos jis stumtelėjo nukentėjusiąją ranka du kartus į krūtinę ir pečius, bei pasakė kelis negražius žodžius jos atžvilgiu. Taip pat nurodė, kad nukentėjusioji buvo girta, silpnai laikėsi ant kojų, todėl jam pastūmus nugara atsitrenkė į ten stovėjusį stalą, vėliau ji nenorėjo sėsti į V. M. automobilį, skambino policijai. Nurodė, kad matė, jog V. M. paėmė iš nukentėjusiosios telefoną ir jį išjungė, kad neskambintų.

Vertindamas surinktus įrodymus pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nuosekliais nukentėjusiosios D. K. parodymais, garso įrašais, 2014 m. birželio 20 d. Nr. G 2054/14(01) bei 2014 m. liepos 8 d. Nr. S 217/14(01) specialistų išvadomis, kurias patvirtino ir kiti byloje surinkti duomenys, jie pripažinti tinkamais įrodymais. Teismas neturi pagrindo abejoti apylinkės teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais.

2014 m. birželio 20 d. Nr. G 2054/14(01) specialisto išvadoje nurodyta, kad D. K. apžiūros metu nustatyti šie kūno sužalojimai: odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva dešiniame dilbyje, poodine kraujosruva kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas kairio riešo sąnario srityje, poodinės kraujosruvos pilvo sienos kairėje pusėje, odos nubrozdinimai nugaroje, odos nubrozdinimas dešinio kelio sąnario srityje, poodinė kraujosruva dešinėje pėdoje. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietu, buku daiktu. Nustatyti kūno sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Išvadoje nurodyta, jog D. K. nustatyti kūno sužalojimai nenurodo konkrečios nukentėjusios kūno padėties sužalojimų jai padarymo metu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 7 trauminiais poveikiais. Serologijos ir DNR laboratorijos tyrimo metu D. K. nuoplovose nuo lytinių organų bei tepinėliuose ir tampone su makšties turiniu rasta sperma liudija apie buvusį jos lytinį santykiavimą natūraliu būdu maždaug iki 5 parų laikotarpyje, iki biologinių medžiagų pavyzdžių paėmimo tyrimui. D. K. apžiūros metu lytinių organų srityje sužalojimo žymių nėra. Mergystės plėvė taip pat be pažeidimų, tačiau atsižvelgus į jos anatominę sandarą, lytiniai santykiai, nepažeidžiant plėvės, yra galimi. D. K. tepinėliuose ir tampone su makšties turiniu, nuoplovoje nuo lytinių lūpų ir makšties prieangio rasta sperma (t. 1, b. l. 33-34).

2014 m. liepos 8 d. Nr. S 217/14(01) specialisto išvadoje nurodyta, kad tampone su D. K. makšties turiniu, nuoplovoje nuo D. K. lytinių lūpų ir makšties prieangio rasta sperma priklauso O. J. su ne mažesne nei 99,99 %t tikimybe tarp giminystės ryšiais pagal vyrišką liniją nesusijusių asmenų (t. 1, b. l. 75-85).

Specialistė J. G. – D. bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad sužalojimai nukentėjusiosios rankose būdingi nuo suspaudimo pirštais, o nubrozdinimai būna nuo nagų. Nukentėjusiosios kūne aptikti sužalojimai nėra vienodo senumo, sužalojimai pilve yra padaryti anksčiau, nei kiti, nurodyti specialisto išvadoje, t.y. 5 paros iki apžiūros. Visi kiti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio metu. Sužalojimai rankose galėjo būti padaryti ir bandant merginą įsodinti jėga į automobilį. Specialistė nurodė, kad nubrozdinimai nugaroje galėjo atsirasti patraukiamuoju judesiu: arba nugara slydo, arba traumuojantis paviršius slydo nugara: galimai merginos prievartavimas vyko šiai gulint ant nugaros, ir tokie sužalojimai galėjo atsirasti, jei grindų paviršius nelygus (t.2., b.l.50).

Nors nuteistasis savo apeliaciniame skunde teigia, kad jokiais bylos duomenimis nepaneigta jo versija apie tai, kad sužalojimai ant nukentėjusiosios rankų galėjo atsirasti sodinant ją į V. M. automobilį, o taip pat šiam liudytojui bandant sulaikyti nukentėjusiąją, kad sporto klube grindys lygios ir nukentėjusioji niekaip negalėjo į jas susižaloti, tačiau šiuos teiginius paneigia

byloje esantys duomenys. Iš paties nuteistojo duotų parodymų bei jo apeliacinio skundo turinio matyti, jog įvykio metu nukentėjusioji buvo girta, silpnai laikėsi ant kojų, todėl nuteistajam ją pastūmus ji nugara atsitrenkė į pirmame aukšte stovėjusį stalą. Taigi paties nuteistojo parodymai iš dalies patvirtina, jog dėl jo kaltų veiksmų ant nukentėjusiosios kūno galėjo atsirasti sužalojimai. Byloje esantys įrodymai vertintini ne atskirai, o visumoje neatsietinai nuo kitų byloje esančių įrodymų, pažymėtina, kad specialistai teikiantys išvadas teismui nenustatinėja įvykio aplinkybių, o nurodo tik galimą sužalojimų mechanizmą.

Nukentėjusiosios D. K. parodymai vertintini kartu su kitais liudytojų parodymais. Pastarosios parodymai visiškai sutampa su liudytojų D. K., J. P., V. M. bei E. T. parodymais.

Liudytoja nukentėjusiosios sesuo D. K. bylos nagrinėjimo teisme metu parodė, kad įvykio metu nukentėjusioji gyveno pas ją namuose. Įvykio dieną grįžusi iš darbo ji rado savo seserį namuose girtą. Sesuo buvo labai susijaudinusi, papasakojo, kad ją išžagino, kad ji parašė pareiškimą policijai. Nurodė, jog nukentėjusioji buvo labai sukrėsta, sesuo blogai jautėsi ir bandė nusižudyti, buvo išsivėrusi du chalato raiščius, kuriais ji norėjo žudytis. Sesuo jai sakė, kad jaučiasi pažeminta. Pasakojo, kad O. J. ją parvertė ant grindų, užlaužė rankas ir naudodamas prievartą išžagino. Parodė, jog sesuo nuolat kartojo, kad V. M. turėjo viską girdėti, nes ji šaukėsi pagalbos. Sesuo nesakė, kad ją žagino tualeto patalpose. Liudytoja taip pat nurodė, kad sesuo labai jaudinosi, jog gali pastoti. Nurodė žinanti, kad jos sesuo seksualiai bendraudavo su vaikinais, kurie galėtų ją paremti finansiškai. Nemano, kad sesuo meluotų dėl išžaginimo. Tai buvo pirmas kartas, kai sesuo patyrė prievartą. Liudytoja paaiškino, kad po šio įvykio sesuo socialiniuose tinklapiuose užblokavo visas savo nuotraukas, norėjo nuo visų pasislėpti. Praėjus kiek laiko po įvykio, jos sesuo nusižudė (t.1., b.l.32-33).

Liudytojas policijos pareigūnas J. P. 2015 m. birželio 20 d. tarnybiniame pranešime bei duodamas parodymus bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad gavus iškvietimą dėl išžaginimo, į įvykio vietą nuvyko kartu su kolega. Įvykio vietoje rado merginą, kuri papasakojo, kad sporto klube ją prieš 2 valandas išžagino. Mergina buvo neblaivi, susijaudinusi, visą laiką verkė, todėl daug nekalbėjo. Minėjo, kad vieną žmogų iš matymo pažinojo (t.1., b.l.16,44).

Liudytojas policijos pareigūnas V. M. bylos nagrinėjimo teisme metu nurodė, kad gavus iškvietimą, jog prie Fabijoniškių g. 2 namo yra mergina, kurią galimai išžagino, su kolega nuvyko nurodytu adresu. Įvykio vietoje rado prie namo merginą, kuri buvo neblaivi, susijaudinusi ir apsiverkusi. Ji papasakojo, kad per prievartą buvo priversta santykiauti. Smulkiau apie įvykį nenorėjo pasakoti. Ant nukentėjusiosios veido smurto žymių nebuvo (t.1., b.l.44).

Liudytojas E. T. nurodė, kad su D. K. buvo pažįstamas, buvo jos draugas. Nurodė, kad praėjus 3 dienoms po įvykio D. K. atvažiavo pas jį pakalbėti. Papasakojo, kad buvo išžaginta, kai atvažiavo pas draugą, kuris sakė, jog bus vienas, tačiau buvo ir dar kitas vaikinas. Rodė mėlynes ant rankų, kurios atsirado dėl paėmimo grubumu. Liudytojas taip pat nurodė, kad iki įvykio nukentėjusiajai buvo depresija, bet po įvykio dar blogiau pasidarė, ir vis blogėjo, D. K. pradėjo daugiau vartoti alkoholio. Liudytojo manymu, išžaginimo fakto ji negalėjo prasimanyti. (t.1., b.l.50-51).

Šie liudytojų parodymai neabejotinai patvirtina, nukentėjusiosios D. K. parodymus ir tuo pačiu paneigia nuteistojo aiškinimą apie tai, kad jis nusikaltimo nepadarė.

Nors nuteistasis savo apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusioji atsakė į jo bučinius, nesipriešino, todėl jis negalėjo suprasti jos nenoro turėti lytinius santykius ir laiko, jog santykiai buvo savanoriški, tačiau šie nuteistojo teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir iš esmės prieštarauja byloje esantiems duomenims, nukentėjusiosios parodymams, todėl laikytini jo gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš byloje esančių nukentėjusiosios parodymų aiškiai matyti, kad nuteistasis suvokė jos nesutikimą lytiškai santykiauti, kadangi tuo metu ji šaukėsi pagalbos. Akyviau pasipriešinti ji nesugebėjo, kadangi įvykio metu buvo neblaivi. Sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad įstatymai saugo visų suaugusių asmenų seksualinio apsisprendimo laisvę, nepriklausomai nuo to, kokia veikla jie užsiimtų. Ta aplinkybė, kad liudytojai ir nuteistasis apibūdino nukentėjusiąją kaip laisvo elgesio merginą, šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo abejoti jos parodymais ir nepaneigia prieš ją padarytos nusikalstamos veikos.

Tokiu būdu O. J. kaltė šioje byloje buvo grindžiama nukentėjusiosios parodymais, kurie buvo patikrinti visomis leistinomis BPK priemonėmis ir pripažinti nuosekliais bei nekeliančiais abejonių. Pripažintina, kad nukentėjusiosios parodymų, patvirtintų ir kitais įrodymais, pakanka apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti.

Dėl apeliacinio skundo argumentų, kad nukentėjusiajai priteistas civilinis ieškinys nepagrįstas, o nustatytas neturtinės žalos dydis neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų pažymėtina, kad vadovaujantis formuojama teismų praktika tokio pobūdžio bylose priteista neturtinei žalai atlyginti suma, nelaikytina per didele, o konkretaus asmens neturtiniai žalai atlyginti nenurodymas neatima iš nuteistojo galimybės savanoriškai atlyginti nuketėjusiosios paveldėtojams padarytą žalą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam O. J. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, įvertino ir kitas, bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Tačiau įvertinus naujas BK 75 str. 1 d. (2015 m. kovo 19 d. šio įstatymo pakeitimas), nuostatas bei byloje nustatytas aplinkybes, t.y. į tai, kad nuteistasis dirba, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į rizikingą nukentėjusiosios elgesį (kartu su nuteistuoju vartojo alkoholinius gėrimus, lengvabūdiškai, provokuojančiai elgėsi nuteistojo atžvilgiu) ir nors praeityje nuteistasis teistas, tačiau nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuteistojo antivisuomenines nuostatas, t.y. kad po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo jis padarė naują nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar administracinį teisės pažeidimą. Be to, turi būti įvertintos ir paskiriamos bausmės pasekmės: šiuo atveju turėtų būti išsaugoti nuteistojo ryšiai su šeima, sudaryta galimybė dirbti. Šiuo konkrečiu atveju bylos duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015).

Esant tokioms aplinkybėms nutiestajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas trejiems metams, paskiriant nuteistajam ir BK kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte, 75 str. 2 dalies 7 punkte numatytas baudžiamojo poveikio priemones bei pareigas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

O. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nuosprendį pakeisti:

O. J. nuteistam pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. redakcija), bausmės vykdymą atidėti trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 75 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 4 dalimi, O. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš namų nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nukentėjusiosios paveldėtojams priteistą civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 11 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.