Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Jolitos Rasiukevičienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr.(15/5-9) 17U-2310 nusprendė panaikinti Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyriaus 2015 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. (15/5-9) 4U-52 nustatytą draudimą pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir išbraukti iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo duomenis apie ją, į šį sąrašą įrašytus pagal 2015 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-52; atšaukti įspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi, įvestą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą; uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2018 m. sausio 8 d.

Migracijos departamentas pareiškėjos veiksmus vertina kaip nusikalstamą veiką, nors pareiškėja iš tiesų nori atitikti visus formalius reikalavimus, kad gautų leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir galėtų be trikdžių vykdyti ekonominę veiklą, mokėti mokesčius ir plėtoti tarptautinę prekybą. Šiuo atveju pareiškėja atitinka visus „formalius“ reikalavimus, keliamus siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl jai nėra pagrindo uždrausti atvykti į Lietuvą iki 2018 m. sausio 8 d.

Migracijos departamentas tik nurodo, kad pateikti dokumentai neatitinka tikrovės, todėl uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metams. Jokių argumentų, motyvų ir įrodymų, kaip duomenys neatitiko tikrovės, nėra pateikta, vadinasi sprendimas yra naikintinas šioje dalyje.

Teigia, kad Migracijos departamentui pakako tikrovę atitinkančių duomenų panaikinti draudimą atvykti į Šengeną, tačiau tų pačių duomenų nepakanka atvykti į Lietuvą, todėl mano, kad taikomi dvigubi standartai.

Sprendimas priimtas atsižvelgus į Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. (15/4-1) 31-1698 (00275), kuriuo pareiškėjai atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjos atžvilgiu priimtas sprendimas dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi - patvirtina esant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 133 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą savarankišką draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindą. Sprendimas priimtas įvertinus atsisakymo išduoti leidimo laikinai gyventi pagrindą (pareiškėja pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis) – pasinaudodama galimybe įsigyti Lietuvos Respublikoje registruotą įmonę pareiškėja siekė tik įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ir Europos Sąjungoje, o ne realiai vykdyti teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje. Draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgus į Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkoje (toliau – ir Vertinimo tvarka) įtvirtintus kriterijus – pareiškėjos šeiminių ar kitokių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta. Nors pareiškėja yra UAB „Larta“ akcininkė ir vadybininkė, ši įmonė Lietuvos Respublikoje realios ūkinės komercinės veiklos nevykdo.

Migracijos departamentas įvertino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo motyvus dėl sprendimo proporcingumo ir nusprendė pareiškėjai neuždrausti atvykti į Šengeno erdvę. Situacija, kai užsieniečiui uždraudžiama atvykti tik į vieną Šengeno erdvės šalį atitinka tiek Įstatymo nuostatas (pvz., Įstatymo 26 straipsnio 7 dalyje tiesiogiai įtvirtinama, kad galima situacija, kada perspėjimas Šengeno informacinėje sistemoje atšaukiamas, tačiau duomenys apie užsienietį perkeliami į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą), tiek Europos Sąjungos teisės aktus. Nors Migracijos departamentas neturi dokumentų, patvirtinančių pareiškėjos vykdomą veiklą Olandijoje, tačiau, atsižvelgęs į pateiktus paaiškinimus, abejones įvertino pareiškėjos naudai - priimtas Migracijos departamento sprendimas neužkerta kelio pareiškėjai vykdyti veiklos kitose valstybėse.

Nei Migracijos departamentui, nei teismui pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjos ar UAB „Larta“ veikla vykdoma Lietuvos Respublikoje. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) informaciją apie viešus draudėjo duomenis 2016 m. balandžio 12 d. UAB „Larta“ nebuvo nei vieno apdraustojo asmens.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nustatyta, kad pareiškėja 2014 m. spalio 24 d. pateikė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) Migracijos valdybai prašymą skubos tvarka išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 43-48).

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos reikalų skyrius 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. (15/4-1) 3I-1698(00275) atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 97-100).

Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyrius 2015 m. sausio 8 d. sprendimu uždraudė pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2018 m. sausio 8 d., taip pat nusprendė į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą (toliau – ir Sąrašas) įvesti sprendime nurodytus duomenis, susijusius su pareiškėja, bei nusprendė įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo (duomenys neskelbtini) pilietei R. M. (R. M.) atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį iki 2018 m. sausio 8 d. (b. l. 104-105).

Nesutikdama su aukščiau nurodytu sprendimu, pareiškėja skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyriaus 2015 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-52. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-7477-815/2015 pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – panaikino Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-52 ir įpareigojo Migracijos departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti klausimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, jos įtraukimo į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą ir duomenų centrinei Šengeno informacinei sistemai pateikimo. Kitą pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 117-127). Teismas šiame sprendime konstatavo, kad ginčijamas sprendimas priimtas remiantis išimtinai Departamento 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. (15/4-1) 3I-1698(00275). Nurodytas sprendimas buvo priimtas siekiant užkirsti kelią nelegaliai migracijai. Vadinasi, tokio paties tikslo buvo siekiama ir priimant ginčijamą sprendimą. Pažymėjo, kad jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų būti faktinis ginčijamo sprendimo priėmimo pagrindas, nėra nurodyta. Departamentas nenagrinėjo Vertinimo tvarkos 11 punkte nustatytų kriterijų įtakos sprendimui priimti, nemotyvavo nustatyto draudimo atvykti termino, nenustatė, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą nustatyti kitokį draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą ar jo nenustatyti. Taip pat Departamentas neįverto, ar priimtas sprendimas bus proporcingas ir adekvatus siekiamam tikslui, nepažeis pareiškėjos teisės verstis ūkine komercine veikla Lietuvoje ar verslo tikslais vykti į kitas Šengeno valstybes. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje ar padariusi kokių nors teisės pažeidimų. Ginčijamame sprendime nėra pateikti argumentai, kad siekis užkirsti nelegalią migraciją nebus pasiektas be papildomos pakankamai reikšmingai pareiškėjos judėjimo laisvę ribojančios priemonės, t. y. draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, įtraukimo į Užsieniečių registrą ir perspėjimo įvedimo į C. SIS.

2015 m. gruodžio 17 d. pareiškėja, atstovaujama advokato Mindaugo Paukštės, ir Migracijos departamentas sutartimi Nr. (15/2-6)6K, vadovaudamosi proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir proporcingumo principais ir sutikdamos, kad yra pagrindas draudimui pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2018 m. sausio 8 d., susitarė, kad: 1) atsakovas paliks galioti pareiškėjai taikomą draudimą iki 2018 m. sausio 8 d. atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) atsakovas atšauks įspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi, įvestą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą; 3) pareiškėja nereikalaus iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų; 4) atsakovas įsipareigoja 2 punkte nurodytą įsipareigojimą įvykdyti ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos; <...>. (b. l. 128).

Migracijos departamentas, vykdydamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimą, advokato Mindaugo Paukštės ir Migracijos departamento 2015 m. gruodžio 17 d. sutartį Nr. (15/2-6)6K-516, vadovaudamasis Įstatymo 133 str. 1, 4, 5 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4, 5, 6, 12, 17¹, 17².2 ir 17³.2 p., Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyriaus nuostatų, patvirtintų Migracijos departamento direktoriaus 2013 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 3K-106, 7.13, 7.14, 7.15, 11.7 ir 12 p., Vertinimo tvarkos 12 p., 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr.(15/5-9) 17U-2310 nusprendė panaikinti Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyriaus 2015 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. (15/5-9) 4U-52 nustatytą draudimą pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką ir išbraukti iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo duomenis apie ją, į šį sąrašą įrašytus pagal 2015 m. sausio 8 d. sprendimą Nr. (15/5-9) 4U-52; atšaukti įspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi, įvestą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą; uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2018 m. sausio 8 d.; į Užsieniečių registrą (Nacionalinį sąrašą) įrašyti pareiškėjos duomenis (b. l. 136-139). Sprendimas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjai nebuvo išduotas nė vienas leidimas laikinai gyventi, duomenų apie tai, kad Lietuvos Respublikos įgaliotos institucijos būtų išdavusios vizą šiai užsienietei, nėra, ji nebuvo ir šiuo metu nėra deklaravusi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, pareiškėjos giminystės ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nenustatyta.

Pareiškėja prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi paaiškino, kad jos sutuoktinis gyvena (duomenys neskelbtini), duomenų apie šios užsienietės darbinę veiklą nuo 2012 m. gruodžio 1 d. iki šios dienos nėra (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenys), nors pareiškėja yra įmonės „Larta“ bendraturtė, duomenų apie šios įmonės realią veiklą ar planus nėra, tik kartą buvo atvykusi į Lietuvos Respubliką, t. y. 2014 m. spalio 23 d. 16.29 val. su (duomenys neskelbtini) pasu Nr. (duomenys neskelbtini) ir daugkartine Šengeno viza jame Nr. (duomenys neskelbtini), kurios galiojimo laikas nuo 2014 m. spalio 22 d. iki 2015 m. balandžio 22 d. (buvimo laikas - 30 dienų). Ši viza pareiškėjai išduota turizmo tikslais, šią vizą išdavė ne Lietuvos Respublika, o paprastai už Šengeno vizos išdavimą yra atsakinga ta valstybė, kurios teritorija yra vienintelis ar pagrindinis užsieniečio kelionės tikslas.

Teismo vertinimu visos šios aplinkybės patvirtina, kad pagrindinis šios užsienietės tikslas - ne Lietuvos Respublika, o kitos Šengeno valstybės. Pareiškėja jau kitą dieną po atvykimo į Lietuvos Respubliką, t. y. 2014 m. spalio 24 d., pateikė prašymą išduoti jai leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjai nustatytinas draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką neapribos jos teisės atvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes siekiant būti, apsigyventi laikinai ar nuolat jose; nustatytas 3 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis vertinamas kaip proporcinga priemonė siekiamam tikslui - užkirsti kelią atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją užsienietei, kurios buvimas Lietuvos Respublikoje nepageidaujamas. Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyriaus 2015 m. sausio 8 d. sprendimu Nr. (15/5-9) 4U-52 pareiškėjai jau buvo uždrausta atvykti nuo 2015 m. sausio 8 d. iki 2018 m. sausio 8 d., į 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laiką įskaičiuotas draudimo atvykti laikas pagal minėtą sprendimą ir nustatyta, kad pareiškėjai draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2018 m. sausio 8 d.

Įstatymo 133 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi ginčo sprendimo priėmimo metu) nustatyta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas, užsieniečiui, kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, grąžintas į užsienio valstybę arba bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos ar išvyko iš jos, arba užsieniečiui, kuris neturi teisės gyventi Lietuvos Respublikoje ir nevykdo įsipareigojimų muitinei ar nesumokėjo Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos (skirtų) baudos (baudų), gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 4, 5 dalis, užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas. Draudimo atvykti trukmė nustatoma kiekvienu atveju tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

Vertinimo tvarkos 11 punkte nustatyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) ar jis buvo panaikintas, atsižvelgiama į: pagrindą, dėl kurio buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (11.1. p.); esamus šeiminius, socialinius, ekonominius ir kitus užsieniečio ryšius su Lietuvos Respublika (11.2. p.); tai, ar per pastaruosius vienerius metus iki sprendimo atsisakyti išduoti leidimą gyventi ar jį panaikinti priėmimo dienos: jau buvo atsisakyta užsieniečiui išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas (11.3.1. p.); užsieniečiui buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta, jis buvo neįleistas, įpareigotas išvykti, grąžintas, išsiųstas ar neteisėtai išvyko (11.3.2. p.); šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad buvo rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas, arba duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis (12 p.)

Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimas Nr. (15/4-1) 3I-1698(00275), kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais, nustatančiais, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas arba kad įmonė, kurios dalyvis, vadovas, kolegialaus valdymo ar priežiūros organo narys yra užsienietis, yra fiktyvi; jis neturi tinkamos gyvenamosios patalpos, atitinkančios vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise ar nesinaudoja tokia gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais arba nepateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimo suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, atitinkančią vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu. Toks sprendimas priimtas dėl to, kad R. M. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie turimą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir šiuo adresu neketina gyventi, nepateikė jokių UAB „Larta“ sudarytų sutarčių ar kitų dokumentų, leidžiančių daryti išvadas dėl šios įmonės būsimos veiklos realumo, negalėjo nurodyti savo pareigų ir funkcijų įmonėje, t. y. užsienietė siekė tik formaliai atitikti sąlygas leidimui laikinai gyventi gauti. Nurodytas sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl laikytina, kad jame nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados yra teisėtos ir pagrįstos.

Nors pareiškėja skunde argumentuoja, kad per Lietuvą yra vykdoma pareiškėjos ekonominė veikla, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė. Priešingai, atsakovo surinkti duomenys patvirtina, kad UAB „Larta“ jokios veiklos Lietuvoje nevykdo, darbuotojų neturi. Aplinkybės, kad pareiškėja yra UAB „Larta“ bendraturtė, kad įmonės įstatinio kapitalo dydis yra 72 405 Eur, teismo padarytai išvadai įtakos neturi. Pareiškėja skunde nurodo, kad atitinka visus formalius reikalavimus, keliamus siekiant gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau pabrėžtina, kad tokio leidimo išdavimas yra siejamas su užsieniečio pateiktų duomenų realumu, o ne siekiu fiktyviai atitikti tam tikrus kriterijus.

Teismas atmeta pareiškėjos argumentus dėl dvigubų standartų taikymo, nes teisės aktai nedraudžia atsakovui uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką tuo pačiu nedraudžiant atvykti į kitas Šengeno valstybes. Šiuo atveju ginčo sprendimas, kuriuo pareiškėjai nėra draudžiama vykti į Šengeno erdvę, yra priimtas pareiškėjos naudai. Teismas šiuo aspektu neturi teisinio ar faktinio pagrindo nustatyti sprendimo neteisėtumo. Be to, kaip matyti iš 2015 m. gruodžio 17 d. tarp pareiškėjos advokato ir Migracijos departamento sudarytos sutarties Nr. (15/2-6)6K turinio, pati pareiškėja sutiko su tokiomis sąlygomis (atsakovas paliks galioti pareiškėjai taikomą draudimą iki 2018 m. sausio 8 d. atvykti į Lietuvos Respubliką, tačiau atšauks įspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi, įvestą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą), siekė, kad Migracijos departamentas kuo greičiau priimtų tokio turinio ginčo sprendimą, tačiau vėliau kreipdamasi į teismą, nepaaiškino, kas lėmė jos pozicijos pasikeitimą.

Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad atsakovas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką (Įstatymo 133 str. 1 d.). 3 metų draudimo atvykti laikotarpis nustatytas pagrįstai, neribojantis pareiškėjos teisių labiau nei būtina, nes ji nesilaikė teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ir apsigyvendinimą ir siekiant užkirsti kelią atvykti į Lietuvą užsienietei, kurios buvimas Lietuvos Respublikoje nepageidaujamas. Atsakovas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą 2015 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr.(15/5-9) 17U-2310, todėl nėra jokio teisinio bei faktinio pagrindo jo naikinti, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjos R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.