Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ salės darbuotoju, teistas:

1. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėn.;

2. Švenčionių rajono apylinkės 2012 m. gegužės 11 d. teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos) laisvės atėmimu 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose;

3. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (15 veikų), BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (3 veikos), BK 187 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 metų 8 mėnesių, bausmę atliekant pataisos namuose, vėliau bausmė pakeista į 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimą, bausmę atliekant pataisos namuose;

4. Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) – laisvės atėmimu 3 metų;

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. sausio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimu, vėliau bausmė pakeista 90 parų areštu, 2020 m. rugpjūčio 13 d. atvyko į Alytaus pataisos namus;

6. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020 m. liepos 8 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

7. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. vasario 3 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. 2023 m. vasario 20 d. atlikęs bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. J. kaltę pripažino ir paaiškino, jog tą dieną buvo darbe. Žmona parašė pranešimą, kad nori skirtis, todėl, uždaręs parduotuvę, prisigėrė. Kadangi jį išvarė iš namų, jis paėmė mašiną ir norėjo važiuoti pas motiną. Automobilis priklauso žmonai, nors pirko per pusę. Automobilis buvo įgytas iki santuokos Žmona nematė, kad paėmė mašiną. Jis yra ne kartą vairavęs išgėręs. Žino, kad negalima taip elgtis. Teisių niekada neturėjo. Labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, pasielgė neapgalvotai. Jis toliau planuoja dirbti. Jų blaivumą tikrina darbe. Su alkoholio vartojimu gali pats susitvarkyti, kadangi alkoholiu nepiktnaudžiauja. Jeigu teismas įpareigotų negerti, šio įpareigojimo laikytųsi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

2024 m. spalio 21 d. įvykio vietoje A. A. pateikė analogiškas M. J. paaiškinimu užfiksuotas aplinkybes (b. l. 12).

Iš Savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja J. J. pateikė 2023 m. gegužės 28 d. transporto priemonės Alfa-Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties, kurios pagrindu ji įgijo šią transporto priemonę, kopiją, bei šio automobilio registracijos liudijimo kopiją (b. l. 30–34).

2024 m. spalio 21 d. Tarnybiniame pranešime dėl S. J. neblaivumo nustatymo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjas nurodo, kad buvo siekta nustatyti S. J. neblaivumą, tačiau asmuo dėl savo fizinės ir sveikatos būklės negalėjo įpūsti į alkotesterį atitinkamą kiekį oro, kad būtų nustatyta etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore bei asmuo negalėjo būti įvertintas dėl bendros būklės. S. J. negalėjo pasakyti prieš kiek laiko vartojo alkoholinius gėrimus ir (ar) yra apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Pasitelkus ekipažą radijo šaukiniu ,,V1771“ buvo nuvežtas į Vilniaus Antakalnio ligoninę atlikti medicininės apžiūros (b. l. 49).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad patikrinimo metu S. J. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Asmuo įpūsti į alkotesterį nesugebėjo (b. l. 45–46).

2024 m. spalio 21 d. 21 val. 06 min. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatymo akte nurodyti siuntimo priežastis – dėl psichotropinių vaistų, medikamentų, narkotinių medžiagų vartojimo Z04.0 – Alkoholio ir narkotikų medžiagų nustatymas. VšĮ Vilniaus miesto klinikinė ligoninė. Apžiūrėjo: medicinos gydytojas, Tiriamasis: S. J.. 1. Tiriamojo išvaizda, laikysena: apsvaigęs, normalaus kūno sudėjimo. 2. Oda, gleivinė švarios, be bėrimų, 3. Kvėpavimas: padažnėjęs. 4. Pulsas 70 k./min., 5. Eisena: nerami, 6. Judesių tikslumas: netikslus. 13. Elgsena, nuotaika: dirglus, agresyvus, judrus (b. l. 48).

2024 m. spalio 29 d. Valstybinė teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorija pateikė atsakymą, kad S. J., gim. (duomenys neskelbtini), kraujo mėginiai į Toksikologijos Laboratoriją gauti 2024 m. spalio 22 d. su Vilniaus Apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus siuntimu. S. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,3040 (promilės) etilo alkoholio (b. l. 54).

2024 m. lapkričio 2 d. AB „Regitra“ duomenų bazės pažymos apie kelių transporto priemones matyti, kad 2023 m. gegužės 29 d. buvo sudaryta transporto priemonės automobilio ALFA ROMEO Alfa 147, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis, pirkėjas J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l .36).

2024 m. lapkričio 2 d. VšĮ „Emprekis“ išraše užfiksuota, kad lengvojo automobilio ALFA ROMEO Alfa 147, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), dyzelinas, 1 910 cm3, (130)KW 2003 metų, kaina su PVM 1 190,00 Eur (b. l. 41).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Nagrinėjamu atveju teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo S. J. kaltė, jog jis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, o būtent: 2024 m. spalio 21 d. apie 18.56 val., Vilniaus rajono sav., Nemenčinės sen., Nemenčinėje, Vilniaus g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Alfa-Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,30 promilės etilo alkoholio), visiškai įrodyta. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis savo kaltės neneigė, pripažino padaręs nusikalstamą veiką, supratęs, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti įrodymai – ikiteisminio tyrimo metu duoti įtariamojo parodymai, kitų objektų apžiūros protokolai, įvykį mačiusių liudininkų pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, medicininiai duomenys, patvirtinantys kaltinamojo neblaivumą, kita rašytinė bylos medžiaga. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad kaltinamojo S. J. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl atsakomybės individualizavimo

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis S. J. padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalis 13 punktas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis teistas (b. l. 76–82), ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailisi. Iš administracinių nusižengimų išrašo matyti, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas, taip pat ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 83–84). S. J. yra dirbantis (b. l. 85).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje už šios nusikalstamos veikos padarymą numatytos šios alternatyvios bausmės – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Prokurorė teisiamojo posėdžio metu siūlė kaltinamajam paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau kaltinamojo gynėjas prašė atsižvelgti į jauną kaltinamojo amžių ir šiam paskirti kiek įmanoma švelnesnę bausmę. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jį paskatino gerti susiklosčiusios šeimyninės aplinkybės, o automobilį vairavo neblaivus dėl to, kad buvo išvytas iš namų ir važiavo pas motiną. Vis dėlto, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis nesilaikė draudimo vairuoti transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, t. y. itin šiukščiai pažeidė Kelių eismo taisykles. Kaltinamasis taip pat patvirtinto, jog automobilį išgėrus vairavo ne kartą, tą, be kita ko, darė neturėdamas teisės vairuoti. Iš administracinių nusižengimo registro matyti, kad kaltinamasis ne kartą nepaisė draudimo vairuoti transporto priemones neturint tam specialiosios teisės vairuoti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamasis itin pavojingai manevravo automobiliu kelyje bei sukėlė eismo įvykį, t. y. nuvažiavo nuo kelio. Kaltinamasis buvo itin apsvaigęs ir dėl to policijos pareigūnams buvo sudėtinga patikrinti kaltinamojo neblaivumą. Taigi, šios aplinkybės teismui leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis piktybiškai nesilaiko Kelių eismo taisyklių. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, kaltinamajam skirtina griežčiausia sankcijoje įtvirtinta bausmė – laisvės atėmimas.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis yra dirbantis, jauno darbingo amžiaus. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nevengė atsakomybės, pripažino padaręs nusikalstamą veiką, pasielgęs neapgalvotai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu įsipareigojo daugiau negerti, laikytis teismo paskirtų įpareigojimų. Taigi, šios kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad bausmės paskirtis gali būti įgyvendinta kaltinamojo neizoliuojant nuo visuomenės, t. y. atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei įpareigojus kaltinamąjį tęsti darbą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bausmės atidėjimo vykdymo metu būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei dalyvauti elgesio pataisos programoje. Pažymėtina, kad kartu skirti ir intensyvią priežiūrą – kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis – yra neprivaloma. Tai paliekama teismo diskrecijai. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai, paliekant teismui nuspręsti, kiek griežtai apriboti asmens judėjimą, kad šiuo atveju būtų pasiekti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis Nr. 2K-97-697/2023). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam paskirtas įpareigojimas būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., t. y. paskirtas įpareigojimas, susijęs su kaltinamojo laisvės ribojimu, intensyvios priežiūros skyrimas – neproporcinga priemonė, tad neskirtina.

Taigi, teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, konstatuoja, kad skirtina bausmė yra proporcinga padarytos veikos ir kaltinamojo pavojingumui bei ja bus įgyvendinta BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bausmės paskirtis.

IV. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad S. J. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti. Teismo vertinimu, uždraudimas naudotis specialia teise S. J. yra būtinas, kadangi, kaip yra nurodęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šios priemonės paskirtis – <...> užkirsti kelią naujų analogiškų nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-363-222/2018). Prokurorė teisiamojo posėdžio metu kaltinamajam siūlė draudimo naudotis specialia teise terminą nustatyti 3 metams.

BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad kaltinamajam ne kartą buvo skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas vairuoti transporto priemones, be to, kaltinamajam buvo nustatytas 3,30 promilių neblaivumas, viršijantis daugiau kaip septynis kartus leistiną alkoholio koncentracijos ribą, tad teismas kaltinamajam, vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, skiria draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 metams.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – Alfa-Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-495/2020, 2K-7-61-511/2023). BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nagrinėjamuoju atveju nustatyta, kad transporto priemonė Alfa-Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso J. S. (b. l .36). BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tokiais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, naudoja kitiems asmenims priklausantį turtą, atitinkantį BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, teismai įpareigoti įvertinti kitų (trečiųjų) asmenų kaltės ar rūpestingumą laipsnį, sąryšį tarp jo elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkė (valdytoja) būtų skatinusi vairuoti kaltinamąjį ir padaryti nusikalstamą veiką, davusi leidimą kaltininkui neblaiviam vairuoti automobilį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog J. S. (J.), kaltinamojo sutuoktinė, nežinojo apie nusikalstamą veiką, joje nedalyvavo. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis buvo pirktas dar iki jų santuokos sudarymo. Taigi, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, iš kaltinamojo išieškotina šio automobilio turto vertė (BK 72 straipsnio 2, 3, 7 dalys). Pagal VĮ „EMPREKIS“ išrašą šio automobilio kaina su PVM 1 190,00 Eur (b. l. 41). Tad, iš kaltinamojo išieškotina 1 190 Eur, automobilio vertę atitinkanti, pinigų suma.

V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam S. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.2.1 punktu antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 91,67 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą. Kadangi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas teikė valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą S. J. nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme pagreitinto proceso tvarka, kai pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo S. J. atmestinas

VI. Procesiniai klausimai

S. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, bausmę pradėjus vykdyti – panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės tirti ir bylai nagrinėti – voke esanti CD laikmena, saugoma prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu, 305 straipsniu bei 307 straipsniu,

nusprendžia:

S. J. (S. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. J. (S. J.) paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 7 ir 10 punktais, 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metų laikotarpiui ir S. J. (S. J.) visą bausmės atidėjimo laikotarpį įpareigoti: 1) tęsti darbą, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 22 val. iki 6 val., 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 bei 2 dalimis S. J. (S. J.) skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, S. J. (S. J.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą – ir iš S. J. (S. J.) išieškoti automobilio Alfa-Romeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 190 (vieną tūkstantį šimtą devyniasdešimt) eurų.

Lėšos, atitinkančios konfiskuotino automobilio vertę, turi būti sumokėtos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6610).

Paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios dienos, pradėjus bausmę vykdyti – panaikinti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esančią CD laikmeną, saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.