Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-26 · Administracinė byla Nr. eI-4356-872/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-26
Bylos Nr.
eI-4356-872/2019
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Fausta Vitkienė, Beata Martišienė
Atsakovas
Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
Administracinė byla Nr. eI-4356-872/2019Teisminio proceso Nr. Nr. 3-61-3-02508-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tavilta“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Tavilta“, atstovaujama uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Toplit“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (e. b. l. 1–4), kurį vėliau patikslino (e. b. l. 28–31) prašydama: panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos (toliau – ir Departamentas) 2019 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. (18.1)-AD5-11303 „Dėl pažymos įmonei likviduoti neišdavimo“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Departamentą išduoti pareiškėjai Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 32 straipsnio 4 dalyje nurodytą pažymą įmonės likvidavimui apie atliekų sutvarkymą.

Pareiškėja paaiškina, kad 2019 m. balandžio 11 d. kreipėsi į Departamentą su prašymu išduoti ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nurodytą pažymą įmonės likvidavimui apie atliekų sutvarkymą (toliau – ir Pažyma). Departamentas 2019 m. gegužės 23 d. atliko neplaninį BUAB „Tavilta“ patikrinimą veiklos teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Teritorija), kurio metu nustatė, kad Teritorija yra užteršta bitumo, statybinėmis ir buitinėmis atliekomis, joje yra dvi metalinės cisternos su bitumu, kurios yra nepašalintos bei surašė patikrinimo aktą Nr. PA-72-52 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Todėl Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, skundžiamu Sprendimu atsisakė išduoti Pažymą, kadangi pareiškėja neįvykdė ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto reikalavimo sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą.

Pareiškėja mano, kad skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas, nes neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems individualaus administracinio akto reikalavimams, kadangi nei jame, nei Patikrinimo akte nėra nurodyti objektyvūs duomenys (faktai) ir teisės aktų normos, kurių pagrindu buvo atsisakyta pareiškėjai išduoti Pažymą.

Paaiškina, kad žemės sklypas nuosavybės teise ar kitokia forma nepriklausė pareiškėjai nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną ir jis nebuvo BUAB „Tavilta“ bankroto procedūrų vykdymo objektas (pareiškėja nevykdė šio žemės sklypo pardavimo procedūrų), todėl Departamentas privalėjo įvertinti, ar pareiškėja vykdė veiklą Teritorijoje ir jeigu taip, tai kokiu laikotarpiu ir nurodyti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Nei Sprendime, nei Patikrinimo akte nėra nurodyti įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadas, jog pareiškėja iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos Teritorijoje vykdė ūkinę komercinę veiklą, kurios šalutinis produktas - statybinės ir buitinės atliekos, priklaususios pareiškėjai, nebuvo pašalintos (sutvarkytos). Departamentas nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remiantis BUAB „Tavilta“ administratorius buvo pripažintas turinčiu pareigą sutvarkyti (pašalinti) Teritorijoje esančias ne BUAB „Tavilta“ priklausančias statybines ir / ar buitines atliekas, todėl ši aplinkybė negali būti laikoma teisėta priežastimi atsisakyti išduoti Pažymą.

Taip pat Sprendime nėra nurodyti aiškūs, pagrįsti ir faktinę situaciją atitinkantys argumentai, susiję su BUAB „Tavilta“ administratoriaus pareiga sutvarkyti (pašalinti) Teritorijoje esantį bitumą, kadangi pareiškėjai priklausančios metalinės cisternos su jose esančiu bitumu 2019 m. gegužės 3 d. buvo parduotos UAB „Algavos“ centras, vykdant 2019 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą, kuriame dalyvavo ir savo nuomonę (balsavo raštu) dėl BUAB „Tavilta“ priklausančių metalinių cisternų su jose esančiu bitumu pardavimo išreiškė ir Departamentas, kuris pritarė metalinių cisternų su joje esančiu bitumu pardavimui UAB „Algavos“ centras. Taigi Departamentas, žinodamas, kad BUAB „Tavilta“ nebėra metalinių cisternų su joje esančiu bitumu savininkė, surašydamas Patikrinimo aktą bei Sprendimą, privalėjo įvertinti, ar Teritorijoje esantis paviršinis bitumas (ne cisternose) Teritorijoje atsirado iki 2019 m. gegužės 3 d. be varžytynių parduodamo turto pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 19/05/03/01 sudarymo ar po. Teritorijoje esantis paviršinis bitumas galėjo atsirasti ir tikėtina atsirado po minėtos sutarties sudarymo dienos, kadangi iš Sprendimo ir 2018 m. balandžio 13 d. Departamento rašto Nr. (38-14)-VR-1.7-2863 matyti, kad viena metalinė cisterna su bitumu buvo išvežta iš teritorijos ir būtent jos transportavimo metu bitumas galėjo išsilieti Teritorijoje. Taigi, BUAB „Tavilta” administratorius negali būti įpareigotas pašalinti paviršinį bitumą, esantį Teritorijoje, kuris nepriklauso BUAB „Tavilta” ir kuris atsirado (galimai išsiliejo) dėl kitų trečiųjų asmenų veiksmų, transportuojant (pervežant) ne pareiškėjai priklausantį turtą - cisternas su jose esančiu bitumu.

Nurodo, kad pareiškėja iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos cisternas su jose esančiu bitumu įsigijo kaip turtą, todėl ir bankroto procedūrų vykdymo metu šios cisternos su joje esančiu bitumu buvo parduodamos kaip turtas ir nebuvo priskirtos ribotos civilinės apyvartos objektams. Cisternų su joje esančiu bitumu pašalinimas (išvežimas) iš Teritorijos nėra priskiriamas ĮBĮ 31 straipsnio l dalies 5 punkte įtvirtintai bankroto administratoriaus pareigai sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą.

Šalies argumentai

Pareiškėja mano, kad dėl visų nurodytų aplinkybių skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas atsiliepime (e. b. l. 36–40) su pareiškėjos patikslintu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad Vilniaus apygardos teismas (toliau – ir VAT) 2014 m. vasario 17 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą pareiškėjai ir jos bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Toplita“.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2019 m. balandžio 11 d. kreipėsi į Departamentą su prašymu išduoti Pažymą. Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus apsaugos inspekcijos viršininkas L. O. 2019 m. gegužės 23 d. kreipėsi į Vilniaus valdybos Švenčionių aplinkos apsaugos inspekciją tarnybinės pagalbos, pateikiant informaciją, ar pareiškėjos veiklavietės teritorijoje yra sukaupta atliekų, užteršto dirvožemio ar grunto. Vykdydama tarnybinės pagalbos prašymą, Vilniaus valdybos Švenčionių aplinkos apsaugos inspekcijos vyresnioji specialistė J. Ž. priėmė 2019 m. gegužės 23 d. sprendimą patikrinti BUAB „Tavilta” asfalbetonio bazės teritoriją, (duomenys neskelbtini). Atlikus pareiškėjos neplaninį patikrinimą buvo surašytas Patikrinimo aktas, kuriame konstatuota, kad Teritorija yra užteršta statybinėmis ir buitinėmis atliekomis, šalia statybinių atliekų krūvos yra sustumdytas sukietėjęs bitumas. Taip pat konstatuota, kad Teritorijoje yra dvi metalinės cisternos aptekėjusios bitumo medžiaga ir užstumdytos statybinėmis atliekomis (plutos, betono duženos, žvyras), šalia cisternų užterštas dirvožemis, matosi ištekėjusio lipnaus bitumo juostos. Departamentas, remdamasis neplaninio Patikrinimo aktu, skundžiamu Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjai Pažymą, kadangi neįvykdyti ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimai.

Atsiliepimas

Atsakovė nesutinka su pareiškėjos patikslintame skunde išdėstytais argumentais, kadangi pati pareiškėja 2019 m. balandžio 11 d. prašyme Departamentui nurodė, kad jos pagrindinė veikla - statybinių, smėlio ir žvyro kasybos, atliekų sutvarkymo darbai. Vadinasi, pareiškėja klaidingai teigia, jog nebuvo įrodyta, kad ji vykdė veiklą dėl kurios susidarė ar liko neplaninio patikrinimo metu užfiksuotos bitumo, statybinės ir buitinės atliekos, kadangi pareiškėjos pagrindinės ūkinės veiklos metu ir susidaro šios neplaninio patikrinimo metu surastos buitinės atliekos.

Akcentuoja, kad ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta bankroto administratoriaus pareiga likviduojant bankrutavusią įmonę įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Be bankroto administratoriaus, ĮBĮ nuostatose nenumatytas joks kitas alternatyvus subjektas, per kurį bankrutuojanti įmonė įgyvendintų savo teises bei pareigas. Išimčių, taikant aplinkos apsaugos užtikrinimą reglamentuojančius teisės aktus, nei bankrutuojančiai įmonei, nei ją atstovaujančiam bankroto administratoriui, ĮBĮ taip pat nenustato.

Atsakovas pažymi, kad iki momento, kai buvo atliktas neplaninis patikrinimas, t. y. pareiškėjai prašant išduoti Pažymą, jokių realių veiksmų, kurie patvirtintų apie 2019 m. gegužės 3 d. be varžytynių parduodamo turto pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 19/05/03/01 vykdymą, nebuvo atlikta, tai patvirtina neplaninio patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, kurios užfiksuotos ir fotonuotraukose. Be to, atliekų pardavimo sutarties turėjimas nereiškia, kad pareiškėja tinkamai įgyvendino ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus, t. y. vien sutarties turėjimo faktas nesudaro pagrindo išduoti Pažymą, nes realaus veiksmo, siekiant sutvarkyti atliekas, nebuvo atlikta.

Akcentuoja, jog iš pačios pareiškėjos patikslinto skundo aiškiai matyti, kad ji puikiai suvokia Sprendimo atsisakyti išduoti Pažymą motyvus ir priežastis. Šiuo atveju neplaninis patikrinimas buvo atliktas siekiant nustatyti ar galima išduoti Pažymą pareiškėjai. Pagrindinis neplaninio patikrinimo tikslas buvo nustatyti ar pareiškėjos veiklavietė sutvarkyta. Atlikus neplaninį patikrinimą, surašytas Patikrinimo aktas, kuriame ir fiksuota ar pareiškėjos teritorija sutvarkyta. Patikrinimo aktas pasirašytas patikrinimą atlikusio pareigūno. Mano, kad Patikrinimo akte nurodytos esminės aplinkybės, leidusios teisėtai ir pagrįstai Departamentui priimti Sprendimą neišduoti pareiškėjai Pažymos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilęs dėl Departamento Vilniaus valdybos 2019 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. (18.1)-AD5-11303 „Dėl pažymos įmonei likviduoti neišdavimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. balandžio 11 d. pareiškėja kreipėsi į Departamentą su prašymu Nr. TAV-115 išduoti pažymą, kad dėl bankroto likviduojama BUAB „Tavlita“ neturi bankroto proceso metu susidariusių įsiskolinimų už gamtos išteklius ir aplinkos teršimą (e. b. l. 5–6, 85–86).

Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas L. O. 2019 m. gegužės 23 d. raštu Nr. (18.1)-VDR-1171 kreipėsi į Departamento Vilniaus valdybos Švenčionių aplinkos apsaugos inspekciją dėl tarnybinės pagalbos, prašydamas pateikti informaciją, ar BUAB „Tavlita“ veiklavietės teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra sukaupta atliekų, užteršto dirvožemio ar grunto (e. b. l. 72).

Departamento Vilniaus valdybos Švenčionių aplinkos apsaugos inspekcijos vyresnioji specialistė J. Ž., vykdydama minėtą tarnybinės pagalbos prašymą, 2019 m. gegužės 23 d. sprendimu Nr. (18.7) VDR-1174 nusprendė patikrinti pareiškėjos asfaltbetonio bazės teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 74).

Atlikusi neplaninį patikrinimą BUAB „Tavlita“ veiklavietės teritorijoje, Departamento Vilniaus valdybos Švenčionių aplinkos apsaugos inspekcijos vyresnioji specialistė J. Ž. surašė 2019 m. gegužės 23 d. patikrinimo aktą Nr. PA72-52 (kaip ir minėta, toliau – Patikrinimo aktas), kuriame konstatavo, kad Teritorija yra užteršta statybinėmis ir buitinėmis atliekomis, šalia statybinių atliekų krūvos yra sustumdytas sukietėjęs bitumas (e. b. l. 8–9, 67–69, 77–78). Taip pat konstatavo, kad Teritorijoje yra dvi metalinės cisternos aptekėjusios bitumo medžiaga ir užstumdytos statybinėmis atliekomis (plutos, betono duženos, žvyras), šalia cisternų užterštas dirvožemis, matosi ištekėjusio lipnaus bitumo juostos.

Departamentas, remdamasis neplaninio Patikrinimo aktu ir šio patikrinimo metu surinktais įrodymais, 2019 m. birželio 21 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjai išduoti Pažymą, kadangi ji neįvykdė ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto reikalavimo, veiklavietėje sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą (e. b. l. 7, 76).

Taigi, visų pirma, spręstinas skundžiamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjos reikalavimą panaikinti skundžiamą Sprendimą pagrįstumą, būtina įvertinti ir skundžiamo Sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas Sprendimas turėtų būti panaikintas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., LVAT 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2010 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2015 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061-858/2015). Tačiau individualiais administraciniais aktais, kuriuos priima viešojo administravimo subjektai, yra sprendžiami skirtingo pobūdžio teisiniai santykiai, kuriuos reguliuoja specialios teisės normos, skirtos tik šiems teisiniams santykiams reglamentuoti, pvz. nuosavybės teisių atkūrimas, valstybė tarnyba, mokesčiai ir kt. Tai lemia, kad ir skirtinguose teisiniuose santykiuose priimamų individualių administracinių aktų turinys gali būti skirtingas (pagal apimtį, struktūrą ir pan.), nes gali būti sąlygotas tų specialiųjų teisės normų reikalavimų, kurios reglamentuoja atitinkamus teisinius santykius (LVAT 2010 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-1116/2010).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (kaip minėta, toliau – ir ĮBĮ), kuris inter alia (be kita ko), nustato bankrutuojančios įmonės, kaip šiuo atveju pareiškėjos BUAB „Tavilta“ ir ją atstovaujančio bankroto administratoriaus, t. y. UAB „Toplit“ teises ir pareigas bankroto proceso metu.

ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas arba teisėjas privalo paskirti bankroto administratorių. Nuo šio momento bankroto administratorius perima bankrutuojančios įmonės valdymo organų įgalinimus, t. y. įgyja jų teises ir pareigas, nustatytas ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 1–26 punktuose, ir veikia bankrutuojančios įmonės vardu, t. y. bankroto procese administruojant bankrutuojančią įmonę, bankroto administratorius ĮBĮ nustatyta tvarka, valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoja, užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai, tikrina įmonės sudarytų sandorių pagrįstumą ir teisėtumą, sprendžia klausimus, susijusius su kreditorių interesais, inicijuoja skolų išieškojimą iš bankrutuojančios įmonės debitorių ir vykdo kitas jam ĮBĮ nustatytas pareigas.

ĮBĮ 31 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius įstatymų nustatyta tvarka sutvarko atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Pastebėtina, kad nuo administratoriaus veiksmų tinkamumo priklauso bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas, nes ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tik po to, kai administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Iš apžvelgto teisinio reglamentavimo matyti, kad jis nustato aiškią bankroto administratoriaus pareigą, likviduojant bankrutavusią įmonę jos veiklavietėje sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Be bankroto administratoriaus, ĮBĮ nuostatose nėra numatytas joks kitas alternatyvus subjektas, per kurį bankrutuojanti įmonė galėtų įgyvendinti savo teises bei pareigas. Išimčių, taikant aplinkos apsaugos užtikrinimą reglamentuojančius teisės aktus, nei bankrutuojančiai įmonei, nei ją atstovaujančiam bankroto administratoriui, ĮBĮ taip pat nenustato.

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog neplaninio patikrinimo metu nustatyta, kad Teritorija yra užteršta statybinėmis ir buitinėmis atliekomis, kad Teritorijoje yra dvi metalinės cisternos aptekėjusios bitumo medžiaga ir užstumdytos statybinėmis atliekomis, nėra, tačiau pareiškėja mano, kad neprivalėjo sutvarkyti minėtų atliekų, nes Teritorijoje esantis žemės sklypas nuosavybės teise ar kitokia forma jai nepriklausė nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną ir jis nebuvo pareiškėjos bankroto procedūrų vykdymo objektas.

Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – ir LITEKO) esančių duomenų matyti, kad VAT 2014 m. vasario 17 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą pareiškėjai ir jos bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Toplita“ (VAT 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-2795-392/2014). Ši nutartis įsiteisėjo 2014 m. gegužės 13 d.

Akcentuotina, jog pareiškėja 2019 m. balandžio 11 d. prašyme Departamentui nurodė, kad UAB „Tavilta“ pagrindinė veikla buvo – statybų, smėlio ir žvyro kasybos, atliekų sutvarkymo darbai (e. b. l. 5–6, 85–86). Šiame prašyme taip pat nurodė, kad BUAB „Tavilta“ nuosavybės teise priklauso 13 metalinių cisternų su bitumo medžiaga, kurios randasi buvusio asfaltbetonio bazės, esančios (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Taigi, iki bankroto iškėlimo pareiškėjos vykdytos pagrindinės ūkinės komercinės veiklos metu ir susidaro minėtos neplaninio patikrinimo metu surastos buitinės atliekos. Be to, pareiškėja veiklą vykdė Teritorijoje, kurioje ir buvo atliktas nepalinis patikrinimas.

Pažymėtina, jog VAT, išnagrinėjęs civilinį ginčą, dar 2016 m. liepos 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4896-392/2016 nutarė įpareigoti bankroto administratorių UAB „Toplit“ imtis priemonių surinkti į aplinką administruojamos BUAB „Tavilta“ paskleistus naftos produktų (bitumo) teršalus sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini) (VAT 2016 m. liepos 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. B2-4896-392/2016). Nutartis yra įsiteisėjusi. Taigi, šiame civiliniame ginče, be kita ko, buvo nustatyta, kad teršalus Teritorijoje paskleidė BUAB „Tavilta“.

Atsakant į pareiškėjos argumentą, pažymėtina, kad Departamentas skundžiame Sprendime ir neturėjo nurodyti teisinio pagrindo, kuriuo remiantis BUAB „Tavilta“ administratorius buvo pripažintas turinčiu pareigą sutvarkyti (pašalinti) Teritorijoje esančias ne BUAB „Tavilta“ priklausančias statybines ir / ar buitines atliekas, kadangi jam nekilo abejonių dėl to, kad tos atliekos priklauso būtent BUAB „Tavilta“, ką patvirtina ir nustatytos aplinkybės, todėl šis pareiškėjos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismo nuomone, tai, kad pareiškėjai Teritorijoje esantis žemės sklypas nepriklauso nuosavybės teise, tačiau ji galimai kitais teisėtais būdais Teritorijoje iki bankroto bylos iškėlimo vykdė veiklą, neatleidžia jos nuo pareigos - nutraukus veiklą sutvarkyti buvusios veiklos vykdymo Teritoriją, ką patvirtina ir minėta VAT nutartis.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skunde nurodytos pretenzijos, kad ji neprivalėjo sutvarkyti neplaninio patikrinimo metu surastų atliekų, atmestinos kaip nepagrįstos.

Pareiškėja taip pat mano, kad ji neprivalėjo sutvarkyti (pašalinti) Teritorijoje esantį bitumą, kadangi jai priklausančios metalinės cisternos su jose esančiu bitumu 2019 m. gegužės 3 d. buvo parduotos UAB „Algavos“ centras. Teritorijoje esantis paviršinis bitumas galėjo atsirasti ir tikėtina atsirado po minėtos sutarties sudarymo dienos, transportuojant ne pareiškėjai priklausantį turtą.

Pareiškėjos argumentus apie parduotas jai priklausančias metalines cisternas su jose esančiu bitumu patvirtina 2019 m. gegužės 3 d. be varžytynių parduodamo turto pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 19/05/03/01 (e. b. l. 13–15, 17, 58–60, 62), BUAB „Tavilta“ 2019 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo (pakartotinio) protokolas Nr. 23 (e. b. l. 19–20, 49–50) bei UAB „Algavos“ centras 2019 m. kovo 7 d. pasiūlymas Nr. 19/03/07 (e. b. l. 46).

Tačiau, iš byloje esančių fotonuotraukų, padarytų Teritorijoje 2019 m. gegužės 23 d. neplaninio patikrinimo metu matyti, kad Teritorija užteršta statybinėmis ir buitinėmis atliekomis, šalia statybinių atliekų krūvos yra sustumdytas sukietėjęs bitumas, Teritorijoje yra dvi metalinės cisternos aptekėjusios bitumo medžiaga ir užstumdytos statybinėmis atliekomis (plutos, betono duženos, žvyras), šalia cisternų užterštas dirvožemis, matosi ištekėjusio lipnaus bitumo juostos (e. b. l. 52–57, 64–66, 71). Taigi, tuo metu, kai pareiškėja paprašė išduoti Pažymą, realūs veiksmai, patvirtinantys apie sutvarkytas atliekas nebuvo atlikti, t. y. pareiškėja kreipėsi į Departamentą dėl Pažymos išdavimo, nepaisant to, kad pareiškėjos buvusios veiklos vykdymo Teritorija nėra sutvarkyta pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Pažymėtina, jog LVAT yra konstatavęs, kad vien atliekų perleidimas tretiesiems asmenims nėra tinkamas ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkto įgyvendinimas, kadangi nėra pasiektas reikalaujamas rezultatas – sutvarkytos atliekos, užterštas dirvožemis ir gruntas (LVAT 2017 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1002-756/2017, 2019 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3763-662/2018).

Anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog BUAB „Tavilta“ atliekas perdavė UAB „Algavos“ centras, kuri tapo jų turėtoja, o tai reiškia, kad pareiškėjos bankroto administratorius nėra tinkamai įvykdęs pareigos sutvarkyti visas BUAB „Tavilta“ veikloje susidariusias ir jai priklausančias atliekas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirkimo – pardavimo sutarties, kurios pagrindu parduodamas BUAB „Tavilta“ turtas (13 cisternų su jose esančiu bitumu), esantis Lygumų k., Švenčionių raj. (buvusioje asfaltbetonio bazėje) turėjimas nereiškia, kad pareiškėja tinkamai įgyvendino ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pareiškėjos argumentas, kad ji neprivalėjo sutvarkyti (pašalinti) Teritorijoje esantį bitumą, kadangi jai priklausančios metalinės cisternos su jose esančiu bitumu buvo parduotos, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjos teigimu, skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

Teismas su šiuo pareiškėjos teiginiu nesutinka, nes iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, jog jame nurodomi pagrindiniai faktai (apie nesutvarkytas atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą), argumentai ir įrodymai (pridedamas Patikrinimo aktas ir jo metu atliktos fotonuotraukos), pateikiamas teisinis pagrindas, konkreti ĮBĮ nuostata, kuria viešojo administravimo subjektas, t. y. Departamentas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka (e. b. l. 7, 76).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Departamentas tinkamai įvertino reikšmingas ginčo faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė materialines teisės normas, skundžiamu Sprendimu teisėtai bei pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjai Pažymą, kadangi pareiškėjos bankroto administratorius nėra tinkamai įvykdęs pareigos sutvarkyti visas BUAB „Tavilta“ veikloje susidariusias ir jai priklausančias atliekas Teritorijoje (ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punktas), be to, skundžiamas Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Netenkinus pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti skundžiamą Sprendimą, antrasis išvestinis reikalavimas įpareigoti Departamentą išduoti pareiškėjai ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nurodytą pažymą įmonės likvidavimui apie atliekų sutvarkymą, taip pat netenkintinas. Sprendime nenustatyta aplinkybių, įgalinančių teismą panaikinti skundžiamą administracinį aktą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos BUAB „Tavilta“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėBeata MartišienėFausta Vitkienė