Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Baudž. byla Nr. 1A-919-174/2012

Teisėja Violeta Balčiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-06-3-00085-2011-7

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2012 m. lapkričio 22 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžio, kuriuo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 154 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiu atmestas A. B. civilinis ieškinys.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J., (duomenys neskelbtini) ligoninės vyriausiasis gydytojas, buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011 m. birželio 13 d. raštu Nr. 2301 informavo (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės merą(duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad: „(duomenys neskelbtini) universitetinė ligoninė kreipėsi į (duomenys neskelbtini) miesto prokuratūrą dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos (toliau (duomenys neskelbtini) TLK) direktoriaus A. B. veiklos – „pažeistų įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo principų, diskredituoto (duomenys neskelbtini) TLK direktoriaus, kaip valstybės tarnautojo vardo“. Tuo pačiu raštu buvo pateikta informacija, kad: „(duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūroje 2011 m. birželio 10 d. (duomenys neskelbtini) TLK direktoriui A. B. iškelta baudžiamoji byla Nr. 30-2-00159-11 ir pradėtas ikiteisminis tyrimas.“ Mano, jog dėl šios pateiktos tikrovės neatitinkančios informacijos nukentėjo jo, kaip valstybės tarnautojo, (duomenys neskelbtini) TLK direktoriaus reputacija, pakirstas pasitikėjimas juo.

Be to, V. J. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis 2011-06-07 raštu Nr. 224 „Dėl (duomenys neskelbtini) TLK direktoriaus veiklos“ kreipėsi į LR Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką Kęstą Komskį, teigdamas kad (duomenys neskelbtini) TLK direktorius tyčia, sąmoningai nevykdė teismo sprendimo, kad tokiu direktoriaus elgesiu buvo pažeisti įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo principai, diskredituotas (duomenys neskelbtini) TLK direktoriaus, kaip valstybės tarnautojo vardas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu išteisino V. J. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo sudėties požymių.

Apeliantas sutinka su teismo nuosprendyje pateiktu BK 154 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių išaiškinimu, tačiau teigia, jog teismas leistinais įrodymais nepagrindė ir padarė klaidingą išvadą apie tai, kad: „(duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės vyr. gydytojo prof. V. J. pranešimas (duomenys neskelbtini) miesto merui (duomenys neskelbtini), apie 2011-06-10 pradėtą ikiteismini tyrimą Nr. 30-2-00159-11 (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos direktoriaus A. B. atžvilgiu, nėra informacija neatitinkanti tikrovės.“ Byloje nėra gauta įrodymų apie tai, kad V. J. būtų gavęs oficialią informaciją iš prokuratūros apie pradėtą ikiteisminį tyrimą prieš A. B. ir šios informacijos pagrindu būtų pagrindęs raštą merui. Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2011-06-10 VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinė ligoninė kreipėsi į prokuratūrą dėl teismo sprendimo nevykdymo ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 245 straipsnį. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą buvo informuotas pareiškėjas. Iš to išeina, kad tikrovę atitinkanti informacija yra tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, tačiau V. J. pranešimas merui, kad A. B. iškelta baudžiamoji byla, yra objektyviais faktais nepagrįsta ir vien kaltinamojo V. J. išgalvota informacija.

Pirminė asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybės stadija – pranešimas apie įtarimą (BPK 187 straipsnis). Apeliantas teigia, jog jis sutiktų su tuo, kad jeigu asmeniui būtų pranešta apie įtarimą, būtų galima teigti, jog tam asmeniui iškelta baudžiamoji byla, tačiau nesant pareikštiems įtarimams, teiginiai dėl prieš asmenį atliekamo baudžiamojo persekiojimo, tuo labiau apie jam iškeltą bylą, negalimi. A. B. teigia, jog atliktame ikiteisminiame tyrime Nr. 30-2-00159-11 jam niekada nebuvo ir šiuo metu nėra pareikšti įtarimai dėl galbūt įvykdytos nusikalstamos veikos, todėl šis faktas taip pat turėjo būti pagrindu teismui konstatuoti, jog prieš jį baudžiamasis persekiojimas nebuvo pradėtas, tuo labiau 2011-06-13, todėl ir V. J. informacija apie jam neva iškeltą baudžiamąją bylą yra prasimanymas ir tikrovės neatitinkanti informacija.

Apelianto įsitikinimu, teismas išvados dėl sprendimo nevykdymo nebūtų padaręs, jei būtų išnagrinėjęs visus byloje esančius įrodymus (BPK 20 straipsnis). Apeliantas nurodo, jog jis teismui pateikė rašytinius įrodymus, kurie pagrindžia, jog tarp dviejų institucijų – VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės ir (duomenys neskelbtini) TLK – vyko ir šiuo metu vyksta ginčai dėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokamų medicinos paslaugų finansavimo bei dėl finansavimo sutarčių sudarymo. Teismas neįvertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-25 nutarties (byla Nr. A502-1562/2010, b. l. 60–64) ir jos realaus vykdymo galimybių, tai yra tokių galimybių nebuvimo, tai, apelianto teigimu, aiškiai matyti iš šių byloje esančių dokumentų: (duomenys neskelbtini) TLK 2011-01-28 rašto Nr. A1-28, kuriame pranešta antstoliui ir pareiškėjui apie sprendimo vykdymo pradžią (b. l. 66); (duomenys neskelbtini) TLK 2011-03-14 rašto Nr. A1-1230 dėl 2011-02-22 sudarytos sutarties (b. l. 70); (duomenys neskelbtini) TLK 2011-03-28 rašto Nr. A1-1795 dėl stacionarinių psichiatrijos paslaugų įtraukimo į 2011 metų sutartį (b. l. 71) ir kitų dokumentų (b. l. 72, 73, 75–76). Teismas taip pat neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų, kurie pagrindžia šalių susirašinėjimą ir ginčo vykdymo procese sprendimą (b. l. 70, 71, 72, 73). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-19 nutartyje (byla Nr. A502-l562/2010) neginčijamai buvo konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) TLK 2011-01-28 ir 2011-06-07 raštai pareiškėjai (duomenys neskelbtini) universitetinei ligoninei pagrindžia teismo įpareigojimo pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo įvykdymą (b. l. 80–81). Įvykdžius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-25 nutartį, vykdymo veiksmai buvo nutraukti ir vykdomoji byla užbaigta (b. 1. 82–83). Teismas neįvertino fakto, kad kreipimosi į prokuratūrą dėl sprendimo nevykdymo metu ginčo sprendimas jau buvo įvykdytas.

Paminėti įrodymai, kurių teismas neįvertino, besąlygiškai pagrindžia, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinė ligoninė tariamai pažeistas teises gynė teisme, vėliau – ir vykdymo procese, tai yra VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės vadovas V. J. žinojo ir suprato teisines interesų gynimo galimybes, tačiau be teisinių instrumentų tyčia pasitelkė ir tikrovės neatitinkančios informacijos skleidimą. Nors teismas 2011-06-13 raštą merui pateisino VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės steigėjo – (duomenys neskelbtini) miesto tarybos nario – mero informavimu apie esminį įvykį, tačiau, apelianto A. B. teigimu, teismas neatkreipė dėmesio, jog tokiu būdu steigėjui buvo tyčia nurodyta tikrovės neatitinkanti ir jį žeminanti bei pasitikėjimą juo pakertanti informacija.

Be to, teismas nuosprendyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės raštuose parteikiama informacija: „ <...> nėra melaginga ar iškreipianti faktus <...>, o jos vadovas V. J., kreipdamasis į merą ir Seimo antikorupcijos komisiją „<...> siekė apginti (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės interesus. <...> V. J. nieko neišgalvojo, jokių tikrovės neatitinkančių žinių nepaskleidė <...>.“ Apelianto teigimu, tokias teismo išvadas paneigia anksčiau paminėti faktai. Kaip minėta, ne jis – A. B., o institucija – (duomenys neskelbtini) TLK – teismo sprendimu buvo įpareigota iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą. A. B. aiškina, kad (duomenys neskelbtini) TLK sprendimai dėl sutarčių sudarymo ir jų apimties taip pat nėra priimami vienasmeniškai šios įstaigos direktoriaus, jis tik pasirašo kaip institucijos atstovas, ginčo išsprendimo (duomenys neskelbtini) universitetinė ligoninė siekė teisinėmis priemonėmis ir nustatyta tvarka. Todėl V. J. tikrovės neatitinkančios informacijos apie baudžiamosios bylos jam – A. B. – iškėlimą bei nepagrįstos informacijos nurodymas 2011-06-07 rašte LR Seimo Antikorupcijos pirmininkui K. Komskiui yra ne siekis apginti (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės interesus, tuo labiau, kad šmeižikiško turinio raštai pareiškėjui jokių teigiamų pasekmių nesukėlė, bet išgalvota, melaginga ir iškreipianti faktus informacija, niekaip negalinti pateisinti tariamą kaltinamojo V. J. siekį apginti vadovaujamos įstaigos interesus. Kaltinamasis V. J. savo kreipimąsi į Seimo antikorupcijos komisijos pirmininką ir tikrovės neatitinkančių teiginių apie jį – A. B. – pateikimą teismui pagrindė vienu sakiniu „norėjau pastiprinti“, tai, apelianto teigimu, reiškia, kad buvo siekiama neteisėtai paveikti jį kaip (duomenys neskelbtini) TLK direktorių ir tam buvo pasitelktos neteisėtos veikos. Teismas paminėtų faktų objektyviai neįvertino ir teisinių išvadų nepadarė.

Apeliantas pažymi, jog teisme jis akcentavo ilgametį ir dažnai konfliktišką dviejų institucijų bendradarbiavimą, pabrėžė, kad (duomenys neskelbtini) TLK ne kartą dėl (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės sprendimų ir veiksmų kreipėsi į teisėsaugos institucijas, tačiau nė karto iš anksto nesprendė ir neviešino savo spėjimų dėl konkrečių (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės atsakingų asmenų atsakomybės ar kaltės. Nuosprendyje tokie bendraisiais teisės principais ir nekaltumo prezumpcija pagrįsti administracinį pavaldumą turinčių institucijų veiksmai liko neįvertinti. Priešingai, teismas V. J. kreipimesi į Seimo antikorupcijos komisiją neįžvelgė nusikalstamų veiksmų, nors nei (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės, nei (duomenys neskelbtini) TLK įstatuose nėra numatyta atskaitomybė Seimo antikorupcijos komisijai, tuo labiau, jog tarp institucijų vyko ginčo sprendimas vykdymo procese ir buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas.

Kaip minėta, kaltinamasis V. J. nepateikė jokių faktų, jų nenustatė bei nuosprendyje nenurodė ir teismas, kuriais būtų galima pagrįsti V. J. teiginius, kad: „(duomenys neskelbtini) TLK direktorius tyčia, sąmoningai nevykdė teismo sprendimo.“ Priešingai, byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) TLK ir už teismo sprendimų vykdymą atsakingi (duomenys neskelbtini) TLK darbuotojai stengėsi įvykdyti ginčo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-25 sprendimą, tačiau sprendimo įvykdymas buvo apsunkintas, nes 2009-02-26 sutartis Nr. S2-2009-108 jau buvo pasibaigusi (pagal sutarties 6.3 punktą sutartis įsigaliojo 2009-01-01 ir galiojo iki 2009-12-31), tai yra sutartys buvo sudaromos ir galiojo metus laiko, todėl (duomenys neskelbtini) TLK neturėjo teisinio pagrindo iš naujo peržiūrėti VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės prašymo dėl pasibaigusios sutarties pakeitimo. Vykdydama teismo sprendimą (duomenys neskelbtini) TLK išnagrinėjo VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės prašymą sudaryti sutartį dėl 2011 metų (b. l. 73). Galiausiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-19 sprendime dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo buvo konstatuota, kad (duomenys neskelbtini) TLK sprendimą įvykdė (b. l. 80). Minėta, kad net vykdomoji byla buvo nutraukta, nes ir antstolis konstatavo, jog sprendimas įvykdytas ne priverstine sprendimų vykdymo tvarka. Tad įvertinus visumą įrodymų, kurie pagrindžia sprendimo vykdymą, kylą klausimas, kuo remiantis V. J. Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkui nurodė, kad: „(duomenys neskelbtini) TLK direktorius tyčia, sąmoningai nevykdė teismo sprendimo.“ Į šį klausimą nuosprendyje taip pat turėjo būti pateiktas atsakymas, tačiau atsakyta nebuvo. Atsižvelgdamas į paminėtas aplinkybes teismas turėjo konstatuoti, jog V. J. paskleidė tikrovės neatitinkančią ir paties išgalvotą informaciją apie tariamą tyčinį ir sąmoningą teismo sprendimo nevykdymą, jo nevykdymu tiesiogiai apkaltindamas jį – (duomenys neskelbtini) TLK direktorių A. B..

Kadangi byloje neabejotinai nustatyta, kad V. J. neteisėtai paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją apie tariamą tyčinį ir sąmoningą teismo sprendimo nevykdymą, jo nevykdymu tiesiogiai apkaltindamas jį – (duomenys neskelbtini) TLK direktorių A. B., teismas turėjo visus pagrindus nuosprendyje konstatuoti, kad teiginiai, jog: „<...>Tokiu (duomenys neskelbtini) TLK direktoriaus elgesiu buvo pažeisti Įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos funkcijos ir veiklos principai, diskredituotas (duomenys neskelbtini) TLK direktoriaus, kaip valstybės tarnautojo vardas“ taip pat neatitinka tikrovės. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis V. J. pastarųjų savo oficialių teiginių taip pat nepagrindė ir tam leistinų įrodymų nepateikė. Byloje nėra duomenų, kad dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-25 sprendimo tariamo nevykdymo jam – (duomenys neskelbtini) TLK direktoriui A. B. – būtų pritaikyta drausminė ar baudžiamoji atsakomybė. Priešingai, byloje yra duomenys, kad ikiteisminis tyrimas dėl tariamo sprendimo nevykdymo buvo nutrauktas, drausminė atsakomybė netaikyta (2011-07-11 komisijos ataskaita, pareiškimo priedas Nr. 5). Todėl, A. B. teigimu, darytina išvada, kad nei teisėsaugos institucijos, nei valstybinės ligonių kasos prie SAM sudaryta komisija nepadarė išvados, jog vykdydamas sprendimus jis pažeidė teisės aktų reikalavimus, įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo principus ar tuo diskreditavo (duomenys neskelbtini) TLK direktoriaus, kaip valstybės tarnautojo vardą. Todėl, A. B. teigimu, V. J. 2011-06-07 rašte Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkui pateikta informacija (nurodyta kaltinime) neatitinka tikrovės ir pažemino jį bei pakirto pasitikėjimą juo, kaip valstybės tarnautoju.

Nuosprendyje padaryta klaidinga išvada, kad nebuvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, apelianto teigimu, lėmė tolimesnį klaidingą vertinimą dėl pakirsto pasitikėjimo juo. A. B. tvirtina, jog dėl V. J. kreipimosi į Seimo Antikorupcijos komisiją jis, kaip (duomenys neskelbtini) TLK direktorius, patyrė neigiamas emocijas ir stresą, tai konstatuota ir skundžiamame nuosprendyje, nes 2011-06-15 turėjo vykti į Seimo Antikorupcijos komisijos posėdį ir duoti parodymus. Skundą tyrė ir Sveikatos ministerijos bei Valstybinės ligonių kasos atstovų komisija, kuri jo veiksmus įvertino kaip teisėtus. Tai, A. B. teigimu, be abejonės pakirto pasitikėjimą juo, kaip (duomenys neskelbtini) TLK direktoriumi.

Apelianto teigimu, įvertinus jo apeliaciniame skunde pateiktus faktus, motyvus bei bylos įrodymus, galima teigti, kad teismas iš esmės pažeidė objektyvaus įrodymų vertinimo principus, nuosprendžių surašymui keliamus reikalavimus (BPK 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 3 ir 6 dalys) bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau LAT) 2007 m. birželio mėn. 28 d. suformuotos praktikos – „Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgos“ – nuostatas.

A. B. teigimu, remiantis jo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais bei įvertinus bylos faktines aplinkybes bei byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos jo teisės, ir šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 1 straipsnis, 20 straipsnio 5 dalis, 329 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 301 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 1 dalies 3 punktas), teismas padarė neteisingą išvadą, kad kaltinamojo V. J. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio l dalyje, požymių (BPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nukentėjusysis A. B. bei jo gynėjas advokatas R. Girevičius prašo A. B. apeliacinį skundą tenkinti.

Išteisintasis V. J. ir jo atstovas advokatas G. Leonovas prašo nukentėjusiojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nors nukentėjusysis ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo, įvertinus byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, padaryta išvada, kad V. J. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai V. J. išteisino pagal BK 154 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kaip nurodoma ir skundžiamame nuosprendyje, pagal objektyviuosius požymius šmeižimu (BK 154 straipsnis) laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai visuomenės akyse žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Baudžiamoji atsakomybė už šmeižimą kyla asmeniui, paskleidusiam informaciją. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, tai yra faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes konstatavimą. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei ir žeminantį pobūdį) bei norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją.

Teisėjų kolegijos nuomone, teismas atskleidė BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo esmę, šio nusikaltimo sudėties požymius, ištyrė ir nuosprendyje aptarė byloje surinktus duomenis, sugretino juos su BK 154 straipsnio 1 dalies dispozicija, tinkamai juos įvertino ir padarė teisingą bei motyvuotą išvadą, kad V. J. veikoje nėra nusikalstamos veikos požymių. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su skundžiamame nuosprendyje pateiktu situacijos vertinimu, tuo pagrindu padaryta išvada dėl būtinųjų minėto nusikaltimo sudėties požymių nebuvimo V. J. veikoje ir šios išvados motyvacija.

A. B. apeliaciniame skunde išdėstė subjektyvų, bylos duomenimis nepagrįstą aplinkybių suvokimą, išdėstė teorines žinias apie šmeižimo nusikaltimą, teigė, kad išteisintojo veikoje yra BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės vyr. gydytojas V. J. 2011-06-13 rašte Nr. 2301 (duomenys neskelbtini) miesto merui bei 2011-06-07 rašte Nr. 224 Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkui K. Komskiui, nurodydamas tikrovės neatitinkančią informaciją, siekė jį pažeminti, tačiau nenurodė konkrečių teismo padarytų klaidų ar pažeidimų vertinant bylos duomenis, turėjusių įtakos, jo nuomone, neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimui.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės vyr. gydytojas V. J. 2011-06-13 rašte Nr. 2301 (duomenys neskelbtini) miesto merui (duomenys neskelbtini) apie 2011-06-10 pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 30-2-00159-11 dėl (duomenys neskelbtini) TLK direktoriaus A. B. nurodė ne melagingą bei faktus iškreipiančią, o realiai tuo metu egzistavusią informaciją apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galbūt nusikalstamų (duomenys neskelbtini) TLK direktoriaus A. B. veiksmų, o 2011-06-07 raštu Nr. 224 Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkui K. Komskiui (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės vyr. gydytojas V. J., prašydamas įvertinti (duomenys neskelbtini) TLK direktoriaus A. B. veiksmus dėl sąmoningo teismo sprendimo nevykdymo, siekė apginti savo vadovaujamos ligoninės interesus ir jokių tikrovės neatitinkančių žinių nepaskleidė.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2011-06-10 (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės prokuratūroje pagal VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės Apsaugos juridinio skyriaus viršininko D. J. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 245 straipsnį dėl to, kad (duomenys neskelbtini) TLK direktorius A. B. nevykdo (duomenys neskelbtini) administracinio teismo 2009-11-02 sprendimo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-25 sprendimo, kuriuo (duomenys neskelbtini) TLK buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės prašymą dėl sutarties su (duomenys neskelbtini) universitetine ligonine papildymo stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis. 2011-10-07 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 30-2-00159-11 buvo nutrauktas. Kaip minėta, VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės vyr. gydytojo V. J. pranešimas (duomenys neskelbtini) miesto merui (duomenys neskelbtini) apie 2011-06-10 pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 30-2-00159-11 (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos direktoriui A. B. buvo išsiųstas 2011-06-13, taigi, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame teismo nuosprendyje, tuo metu tokio pobūdžio informacija realiai egzistavo. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Kičiatovo 2012-01-09 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 30-2-00159-11 buvo atnaujintas ir iki šiol dar nėra baigtas, tai bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu patvirtino tiek išteisintasis V. J., tiek nukentėjusysis A. B..

Nukentėjusysis A. B. apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtina, jog VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės vyr. gydytojas V. J. 2011-06-13 rašte Nr. 2301 (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės merui (duomenys neskelbtini) nurodė tikrovės neatitinkančią informaciją, kad jam iškelta baudžiamoji byla. Iš paminėto rašto matyti, kad jame, be kita ko, buvo nurodyta, kad: „(duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūroje 2011 m. birželio 10 d. (duomenys neskelbtini) TLK direktoriui A. B. iškelta baudžiamoji byla Nr. 30-2-00159-11 ir pradėtas ikiteisminis tyrimas.“, taigi, priešingai nei tvirtina apeliantas, iš pacituoto sakinio konstrukcijos akivaizdu, kad šiame merui adresuotame rašte kalbama būtent apie pradėtą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00159-11. Apeliantas savaip interpretuoja cituojamą pranešimą bei iškraipo jo esmę, nes akivaizdu, kad šiame rašte būtent pranešama apie tuo metu realiai egzistavusi faktą dėl pradėto ikiteisminio tyrimo. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2011-06-10 (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės prokuratūroje pagal VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės Apsaugos juridinio skyriaus viršininko D. J. pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 245 straipsnį dėl to, kad (duomenys neskelbtini) TLK direktorius A. B. nevykdo (duomenys neskelbtini) administracinio teismo 2009-11-02 sprendimo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-25 sprendimo, kuriuo (duomenys neskelbtini) TLK buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės prašymą dėl sutarties su (duomenys neskelbtini) universitetine ligonine papildymo stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis. 2011-10-07 prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 30-2-00159-11 buvo nutrauktas. Kaip minėta, VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės vyr. gydytojo V. J. pranešimas apie 2011-06-10 pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 30-2-00159-11 prieš (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos direktorių A. B. (duomenys neskelbtini) miesto merui (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas 2011-06-13, taigi, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame teismo nuosprendyje, tuo metu tokio pobūdžio informacija realiai egzistavo, taigi pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00159-11, priešingai apelianto tvirtinimui, nėra melaginga ar faktus iškraipanti informacija. VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės vyr. gydytojas V. J., informuodamas (duomenys neskelbtini) miesto merą (duomenys neskelbtini) apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, neturėjo tikslo apšmeižti (duomenys neskelbtini) TLK direktoriaus A. B..

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl (duomenys neskelbtini) TLK vadovo A. B., o ne dėl (duomenys neskelbtini) TLK, kaip juridinio asmens galbūt padarytos nusikalstamos veikos, kaip nepagrįstai tvirtinama apelianto skunde. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) TLK, vadovaujama direktoriaus A. B., nevykdė (duomenys neskelbtini) administracinio teismo 2009-11-02 sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-25 nutarties, kuriais (duomenys neskelbtini) TLK buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės prašymą dėl sutarties su (duomenys neskelbtini) universitetine ligonine papildymo stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis, todėl (duomenys neskelbtini) universitetinė ligoninė kreipėsi į prokuratūrą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) TLK vadovui A. B. dėl teismo sprendimų nevykdymo.

Apeliantas nepagrįstai tvirtina, jog teismas neįvertino aplinkybės, jog kreipimosi į prokuratūrą dėl sprendimo nevykdymo metu ginčo sprendimas buvo įvykdytas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės Saugos juridinio skyriaus viršininkas D. J. su pareiškimu į prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) TLK vadovui A. B. dėl teismo sprendimo nevykdymo kreipėsi 2011-06-03. Antstolis G. Kairys, vykdydamas (duomenys neskelbtini) apygardos administracinio teismo 2010-11-25 išduotą vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. 1-343-386, išnagrinėtoje 2009-11-02, kurioje teismas panaikino (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos 2009-04-30 sprendimą „Dėl sutarties su (duomenys neskelbtini) universitetine ligonine papildymo stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis“, 2011-01-19 patvarkymu įpareigojo (duomenys neskelbtini) TLK iš naujo išnagrinėti VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės prašymą, tačiau (duomenys neskelbtini) TLK direktorius A. B. 2011-01-28 rašte Nr. A1-370 bei 2011-03-28 rašte Nr. A1-1495 nurodė, kad klausimo dėl 2009 m. sutarties papildymo nesvarstys, t. y. nevykdys teismo sprendimo iš naujo išnagrinėti VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės prašymą. Nors apelianto skunde teigiama, kad 2009 m. sutartis buvo pasibaigusi (buvo sudaryta metams laiko), todėl nebuvo galimybės iš naujo svarstyti klausimo dėl 2009 m. sutarties papildymo psichiatrijos paslaugomis, o vėliau jis išnagrinėjo VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės prašymą sudaryti sutartį dėl 2011 m., tačiau pažymėtina, kad ginčas teisme vyko būtent dėl 2009 m. sutarties, t. y. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-11-25 nutartimi įpareigojo (duomenys neskelbtini) TLK iš naujo išnagrinėti prašymą būtent dėl 2009 m. sutarties papildymo psichiatrijos paslaugomis, tačiau šis sprendimas nebuvo vykdomas. Kadangi (duomenys neskelbtini) TLK direktorius A. B. nevykdė teismo sprendimo, į antstolio raginimus įvykdyti sprendimą nereagavo, (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2011-05-19 nutartimi už antstolio reikalavimų nevykdymą jam buvo paskirta 300 Lt bauda. Pažymėtina ir tai, (duomenys neskelbtini) apygardos administracinis teismas 2011-11-18 sprendimu panaikinęs (duomenys neskelbtini) TLK 2011-06-07 sprendimą Nr. A1-3056 „ Dėl psichiatrijos stacionarių paslaugų įtraukimo į sutartį“ (2009 m.) ir 2011-06-10 sprendimą Nr. A1-3164 „Dėl psichiatrijos stacionarių paslaugų įtraukimo į sutartį“ (2010 m.) ir įpareigojęs (duomenys neskelbtini) TLK išnagrinėti iš naujo per vieną mėnesį nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės prašymus dėl 2009 m. ir 2010 m. sutarčių papildymo stacionarinėmis psichiatrijos paslaugomis konstatavo, kad sprendimai neįvykdyti. Be to, teismas konstatavo, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinei ligoninei aktualu, kad būtų taikomas teisinis reguliavimas, galiojęs jos prašymų padavimo metu bei nurodė, kad iš naujo nagrinėdama prašymus (duomenys neskelbtini) TLK turi įvertinti susidariusią teisinę situaciją, nes dėl jos neteisėtų veiksmų (ketverius metus užsitęsusių netinkamai atliktų administracinių procedūrų), kurie nustatyti teismų sprendimais, atliekant viešojo administravimo procedūras, buvo pažeistos VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės subjektinės teisės. Paminėti duomenys paneigia apelianto skundo argumentą, kad teismo sprendimas kreipimosi į prokuratūrą metu buvo įvykdytas. Kartu pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Kičiatovo 2012-01-09 nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 30-2-00159-11 buvo atnaujintas dėl to, kad (duomenys neskelbtini) apygardos administracinis teismas konstatavo, jog kad (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos direktorius A. B. tyčia nevykdo įstatymų ir teismų sprendimų reikalavimų, tik imituoja jų vykdymą, nepriima būtinų bei teismų įpareigotų priimti veiksmų ir taip didina jau padarytą žalą savivaldybės įstaigai – VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinei ligoninei.

Apelianto skunde minima Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-19 nutartis, kurioje nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) TLK 2011-01-28 ir 2011-06-07 raštai VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinei ligoninei pagrindžia teismo įpareigojimo pareiškėjo prašymą išnagrinėti iš naujo įvykdymą, tačiau pažymėtina, kad šis faktas konstatuotas jau po VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės kreipimosi į prokuratūrą pradėti ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) TLK vadovui A. B. dėl sprendimų nevykdymo bei pranešimo (duomenys neskelbtini) miesto merui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) TLK vadovui A. B., taip pat po 2011-06-07 rašto Nr. 224 „Dėl (duomenys neskelbtini) TLK direktoriaus veiklos“ Seimo Antikorupcijos komisijos primininkui K. Komskiui pateikimo, prašant įvertinti A. B. veiksmus. Kita vertus, kaip minėta, prokuroro 2012-01-09 nutarimu buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas dėl (duomenys neskelbtini) TLK direktoriaus A. B. galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimo. Nors apelianto skunde teigiama, jog vėlesni ikiteisminio tyrimo veiksmai ir jo metu priimti procesiniai sprendimai neturi teisinės reikšmės vertinant V. J. 2011-06-13 rašte Nr. 2301 (duomenys neskelbtini) miesto merui (duomenys neskelbtini) nurodytą informaciją, tačiau pats apeliantas skunde remiasi atitinkamais teismo sprendimais, priimtais jau po minėto rašto merui pateikimo. Kita vertus, faktas, kad ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, rodo, kad pranešime merui nurodyta informacija apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (duomenys neskelbtini) TLK direktoriui A. B., tuo metu realiai egzistavo.

Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, byloje esantys duomenys, patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) TLK, vadovaujama direktoriaus A. B., nevykdė anksčiau paminėtų teismo sprendimų. Kadangi (duomenys neskelbtini) TLK, atstovaujama direktoriaus A. B., nevykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-25 nutarties, todėl VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinė ligoninė kreipėsi dėl sprendimų nevykdymo į prokuratūrą ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, apie tai pranešant pareiškėjai – VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinei ligoninei. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės vyr. gydytojas V. J. 2011-06-13 raštu Nr. 2301 informavo (duomenys neskelbtini) miesto merą (duomenys neskelbtini), kaip (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos narį, o kartu ir (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės tarybą, kuriai, kaip VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės steigėjai, visais atvejais pranešama apie esminius įvykius.

A. B. be pagrindo apeliuoja į tai, kad ne jis, o (duomenys neskelbtini) TLK atsakinga už teismo sprendimų nevykdymą. A. B. yra (duomenys neskelbtini) TLK direktorius, kuris atstovauja įmonei, todėl VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės raštuose, adresuotuose (duomenys neskelbtini) miesto merui bei Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkui, ir buvo minimas (duomenys neskelbtini) TLK vadovas A. B.. Būtent A. B., kaip (duomenys neskelbtini) TLK vadovas, organizuoja savo vadovaujamos įstaigos veiklą ir atsako už ją, priima atitinkamus sprendimus, disponuoja įstaigos turtu bei lėšomis ir atsako už turto ir finansinių išteklių panaudojimą, atstovauja įstaigai įvairiose įmonėse, įstaigose bei organizacijose, todėl būtent jis, kaip (duomenys neskelbtini) TLK vadovas, privalėjo imtis atitinkamų veiksmų, kad jo vadovaujama įstaiga vykdytų teismo sprendimą. Kaip minėta, būtent dėl A. B., kaip (duomenys neskelbtini) TLK vadovo, galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimo ir buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas.

Apelianto skunde pabrėžiama, jog byloje nėra duomenų, kad dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-25 sprendimo nevykdymo, jam, kaip (duomenys neskelbtini) TLK direktoriui, būtų pritaikyta drausminė atsakomybė, tačiau apeliacijos teismo posėdyje advokatas G. Leonovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) VLK prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2012-07-27 įsakymu Nr. 1P-110 (duomenys neskelbtini) TLK direktoriui A. B. paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Minėtu įsakymu A. B. nuobauda buvo paskirta už tai, kad dėl iki šiol nėra tinkamai įvykdyti teismų sprendimai – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-25 nutartis bei to paties teismo 2011-05-12 sprendimas, taip pat (duomenys neskelbtini) apygardos administracinio teismo 2011-11-18 sprendimas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-05-24 nutartis. Įsakyme pažymėta, kad (duomenys neskelbtini) TLK direktorius A. B., būdamas asmeniškai atsakingas už jam pavestų užduočių ir funkcijų vykdymą bei priimtus sprendimus, dėl savo aplaidumo nevykdė jo kompetencijai priskirtų funkcijų, nesprendė problemų, kurios sietinos su anksčiau nurodytų teismų procesinių dokumentų vykdymu, o teikdamas įvairaus turinio raštus Lietuvos Respublikos Prezidentei, Seimui, Vyriausybei, Sveikatos ministerijai, teisėsaugos institucijoms – diskreditavo institucijų, vykdančių privalomąjį sveikatos draudimą, vardą. Skundžiamas teismo nuosprendis buvo priimtas 2012-08-16, tai yra po nuobaudos A. B. paskyrimo.

Taigi, kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės raštuose išdėstyta informacija nėra melaginga ar iškraipanti faktus, ir šios įstaigos vadovas, vyr. gydytojas V. J., informuodamas (duomenys neskelbtini) miesto merą (duomenys neskelbtini) apie esminius įvykius sveikatos priežiūros įstaigoje, neturėjo tikslo apšmeižti (duomenys neskelbtini) TLK direktorių A. B..

V. J., kaip sveikatos priežiūros įstaigos vadovas bei Nacionalinės sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas, 2011-2011-06-07 raštu Nr. 224 kreipdamasis į Seimo Antikorupcijos komisiją dėl (duomenys neskelbtini) TLK direktoriaus A. B. veiksmų – įpareigojimų nevykdymo bei jo, kaip valstybės tarnautojo veiksmų – priimtų neteisėtų ir nepagrįstų sprendimų, kurie yra finansiškai svarbūs V. J. vadovaujamai ligoninei, įvertinimo, priešingai apelianto tvirtinimui, siekė ne apšmeižti ar pažeminti (duomenys neskelbtini) TLK vadovą A. B., o apginti savo vadovaujamos VšĮ (duomenys neskelbtini) universitetinės ligoninės interesus. Pažymėtina, kad kreipimasis į atitinkamas institucijas dėl pažeistų teisių ir interesų gynimo, priešingai apelianto tvirtinimui, nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas ir negali būti traktuojamas kaip šmeižimas. V. J. veiksmai, 2011-06-13 raštu Nr. 2301 pranešant (duomenys neskelbtini) miesto merui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą prieš (duomenys neskelbtini) TLK direktorių A. B., taip pat 2011-06-07 raštu Nr. 224 kreipiantis į Seimo Antikorupcijos komisiją, prašant įvertinti (duomenys neskelbtini) TLK direktoriaus A. B., kaip valstybės tarnautojo, veiksmus dėl teismo sprendimų nevykdymo, išreiškiant nuomonę, kad tokie A. B. veiksmai pažeidžia svarbiausius valstybės tarnautojų veiklos etikos principus, paminėtuose raštuose pateikiant informaciją apie susiklosčiusią situaciją tarp šalių, t. y. nurodant realius faktus apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir teismo sprendimų nevykdymą, nesudaro BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, nes nebuvo pateikti tikrovę iškraipantys faktai. Taigi V. J. veikoje nesant būtinųjų inkriminuojamo nusikaltimo sudėties objektyviosios ir subjektyviosios pusės požymių, negalima ir jo baudžiamoji atsakomybė. Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje padarė teisingą ir faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, jog V. J. veikoje nėra BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad tesimas susiaurino kaltinimą, t. y. pašalino kaltinamajam V. J. inkriminuotus teiginius, kad: „<...>iškraipytos valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos funkcijos ir veiklos principai <...>“, nes apylinkės teismas, įsigilinęs į pateiktą privataus kaltinimo skundą, jį tik sukonkretino, pašalindamas perteklines formuluotes.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, kurių pagrindu darytina neabejotina išvada, jog išteisintasis V. J. neatliko jokių baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veiksmų. Todėl nėra teisinio pagrindo nukentėjusiojo A. B. apeliacinio skundo argumentais naikinti išteisinamojo (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžio ir V. J. priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

Tačiau teisingai išsprendęs V. J. kaltės klausimą, teismas netinkamai išsprendė byloje pareikšto civilinio ieškinio klausimą – atmetė nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį dėl 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi V. J. išteisintas tuo pagrindu, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusiojo A. B. civilinis ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas, jam neužkertant kelio, ginant savo garbę ir orumą, dėl V. J. veiksmais, kurie, kaip konstatuota, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, padarytos žalos atlyginimo kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Todėl skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu, naikintina nuosprendžio dalis, kuria atmestas nukentėjusiojo A. B. civilinis ieškinys dėl 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, ir civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria atmestas nukentėjusiojo A. B. civilinis ieškinys dėl 500 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.