Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Alytuje, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., dirbantis Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gydytoju, našlys, neteistas,

Aprašomoji dalis

nustato:

V. J., VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011 m. birželio 13 d. raštu Nr. 2301 informavo Klaipėdos miesto savivaldybės merą V. G., nurodydamas, kad „Klaipėdos universitetinė ligoninė kreipėsi į Klaipėdos miesto prokuratūrą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (toliau TLK) direktoriaus A. B. veiklos - „pažeistų įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo principų, diskredituoto Klaipėdos TLK direktoriaus, kaip valstybės tarnautojo vardo“. Tuo pačiu raštu buvo pateikta informacija, kad „Klaipėdos apylinkės prokuratūroje 2011 m. birželio 10 d. Klaipėdos TLK direktoriui A. B. iškelta baudžiamoji byla Nr. 30-2-00159-11 ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Mano, jog dėl šios pateiktos tikrovės neatitinkančios informacijos nukentėjo jo, kaip valstybės tarnautojo, Klaipėdos TLK direktoriaus reputacija, pakirstas pasitikėjimas juo.

Be to, jis buvo kaltinamas ir tuo, kad 2011-06-07 raštu Nr. 224 „Dėl Klaipėdos TLK direktoriaus veiklos“ kreipėsi į LR Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką Kęstą Komskį, teigdamas kad Klaipėdos TLK direktorius tyčia, sąmoningai nevykdė teismo sprendimo, kad tokiu direktoriaus elgesiu buvo pažeisti įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo principai, diskredituotas Klaipėdos TLK direktoriaus, kaip valstybės tarnautojo vardas.

Kaltinamasis V. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jo vadovaujama įtaiga –VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos vadovui A. B.. Pranešime Klaipėdos miesto merui V. Grubliauskui apie pardėtą ikiteisminį tyrimą, nurodytas ir pradėto ikiteisminio tyrimo numeris. Ikiteisminio tyrimo numerį nurodė prokuratūra, jų įstaigai atsiųstame pranešime. Be to, A. B. raštuose, rašytuose atitinkamoms institucijoms įvardintas, kaip įstaigos, t.y. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos vadovas. Pažymėtina, kad bylas nagrinėjant teisme buvo nubausta ne įstaiga, o jos vadovas A. B.. A. B., kaip įstaigos vadovas, atstovauja valstybės tarnybos ir kitus įstatymus. Ikiteisminis tyrimas A. B. atžvilgiu dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo nevykdymo nėra nutrauktas, o nagrinėjamas ir toliau tęsiamas. Išduotuose prokuratūros pažymose nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas buvo du kartus nutrauktas, po to vėl atnaujintas. Tai, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa teismo nutarties nevykdė, pripažino Vyriausias administracinis teismas. Pranešimą Klaipėdos merui V. Grubliauskui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, Klaipėdos TLK direktoriaus atžvilgiu surašė todėl, kad Klaipėdos meras ir Klaipėdos savivaldybės taryba yra VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės steigėjai. Įstaigos steigėjus visada informuoja apie esminius įvykius. Faktai, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas labai svarbūs, nes turi rimtų finansinių pasekmių Klaipėdos universitetinei ligoninei. Be to, Klaipėdos meras visada informuojamas apie visus teisminius ginčus, vykstančius ligoninėje. Klaipėdos merą informavo ir apie tai, kad pagal teismo sprendimą buvo išduotas vykdomasis raštas ir vykdymui perduotas antstoliui G. Kairiui. Apie ligoninėje vykstančius teisminius ginčus informavo ne tik merą, bet ir kitas institucijas. Visuose raštuose, rašytuose atitinkamoms institucijoms A. B. įvardijo kaip Klaipėdos ligonių kasos direktorių, nes jis, kaip minėtos įstaigos vadovas yra neatsiejama dalis, nes tik jis pasirašo dokumentus ir priima sprendimus. A. B., kaip juridinio asmens - Klaipėdos ligonių kasų atstovas, veikia jos vardu ir jos vardu priima sprendimus. Todėl rašytuose pranešimuose atitinkamoms institucijoms negali nurodyti tik įstaigos pavadinimo, turi būti nurodoma įstaigą atstovaujančio asmens pavardė. Visi ligonių kasos sprendimai buvo pasirašyti A. B. ir visur minima A. B. personalija. Būdamas Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovu kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. B. ir gavo pranešimą, kad pagal kreipimesi išdėstytus faktus pradėta ikiteisminio tyrimo byla. Kaip tiksliai buvo suformuluotas prokuratūros pranešimas, dabar neatsimena. Tačiau byla buvo iškelta įstaigos direktoriui, o ne Klaipėdos ligonių kasai. Teismo sprendimas, taip pat priimtas A. B., o ne Klaipėdos TLK atžvilgiu ir šiuo atveju nesvarbu kada teismo sprendimas įsiteisėjo, esme yra ta, kad sprendimas buvo priimtas A. B. atžvilgiu. Už teismo sprendimo nevykdymą bauda taip pat paskirta direktoriui A. B.. Raštu apie susidariusią padėtį informavo ir Lietuvos Respublikos Seimą, tačiau tai nebuvo tikslas apšmeižti A. B.. Seimą informavo apie tai, jog priimti du Vyriausiojo administracinio teismo sprendimai Klaipėdos TLK atžvilgiu nebuvo vykdomi. Sprendimų nevykdymas kiekvieną dieną Klaipėdos universitetinei ligoninei atneša didelius nuostolius, o ligoninės vadovas už visą tai atsako. Todėl teko imtis tam tikrų veiksmų, t.y. apie susidariusią padėtį pranešė Seimui ir Seimo antikorupcijos komisijai, siekdamas priversti Klaipėdos TLK vykdyti teismų sprendimus, nes konfliktas labai ilgai užsitęsė. Į Seimo antikorupcinės komisijos posėdį, vykusį 2011-06-15 jis, kaip Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas, kviestas nebuvo. Vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nurodyta, kad procesas nėra pasibaigęs ir vykdomoji byla neužbaigta. Šiai dienai antikorupcinė komisija taip pat dar nepateikė išvadų.

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad jis jaučiasi labai įskaudintas, tarp jo vadovaujamos įstaigos – Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ir Klaipėdos universitetinės ligoninės, vadovaujamos vyr. gydytojo V. J., ginčai vyksta nuo 2007 metų. Kilusių ginčų tarpusavyje negali išspręsti, todėl tai turi spręsti teismas. Nuo pat ginčo pradžios nebuvo iš ligonių kasų nei vieno rašto kaltinančio ligoninės vyr. gydytoją V. J., visur įvardinama Klaipėdos universitetinė ligoninė, raštai buvo adresuoti įstaigai, o ne jos vadovui. Tačiau Klaipėdos universitetinė ligoninė siuntė raštus adresuotus ne ligonių kasai, o jos direktoriui A. B., nurodant, kad sprendimo nevykdo A. B.. Susidaro įspūdis, kad V. J. nežino įstaigos struktūros ir nuostatų, nežino kas įstaigoje yra atsakingas asmuo ir kas priima sprendimus. Raštus, kuriuos jis siunčia institucijoms pasirašo jis, kaip įstaigos vadovas. Įstaigoje yra sutarčių sudarymo skyrius, kuris priima dokumentus, ruošia sutartis ir jas derina su juristais. Kai sutartis būna suderinta su paslaugų tiekėju, tuomet dedamas spaudas ir pasirašoma. Be juristų sutartys nesudaromos ir savo parašą jis deda paskutinis. Įstaiga laikosi įstatymų bei poįstatyminių aktų, vienašališkai sprendimai nepriimamai. Teismo sprendimai taip pat nukreipiami juristams. Teismo sprendimuose buvo nurodyta Klaipėdos universitetinės ligoninės reikalavimą nagrinėti iš naujo, tuos veiksmus Klaipėdos ligonių kasa ir atliko. Jį labai paveikė V. J. kreipimasis į Seimo antikorupcijos komisiją dėl bylos iškėlimo. Vieną raštą Seimo antikorupcijos komisijai pasirašė vyr. gydytojas V. J., o kitą raštą jis pasirašė kaip Sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas, tačiau jis nežino, ar V. J. turėjo asociacijos įgaliojimą. Dėl tų raštų turėjo vykti į komisijos posėdį ir duoti parodymus, tačiau komisija padarė išvadą, jog minėtos komisijos pirmininkas Kęstas Komskis tendencingai suformulavo nuomonę dėl jam, kaip Klaipėdos ligonių kasos vadovui, skirtinos baudos. V. J. teigė, kad kreipėsi raštu į Klaipėdos merą norėdamas informuoti ligoninės steigėjus apie susidariusią padėtį, tačiau ligoninės steigėjas ne meras, o Klaipėdos miesto taryba, todėl turėjo informuoti tarybą, o ne merą. Už medicininių paslaugų teikimą gyventojams atsakingas savivaldybės administracijos direktorius, o ne meras. Todėl V. J. raštas nukreiptas ne pagal adresą, nes steigėjas yra ne meras ir jis yra tik vienas iš tarybos narių. Apie tai, kad Klaipėdos meras gavo Klaipėdos universitetinės ligoninės raštą, jis sužinojo iš Klaipėdos savivaldybės tarybos narių. Todėl darytina išvada, kad nebuvo apsiribota informacijos apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pateikimu merui. Tokie V. J. veiksmai turėjo didelės neigiamos įtakos jam kaip asmeniui, jo sveikatai bei šeimai. Tokio pobūdžio raštai išsiųsti į Sveikatos ministeriją ir Seimo antikorupcijos komisiją pakenkė jam kaip institucijos vadovui, todėl tokie veiksmai yra netoleruotini. Ikiteisminis tyrimas vyksta ir dabar, tačiau jo dar nekvietė į apklausas, tačiau buvo kviesta jo žmona ir kiti jam žinomi asmenys. Negavo jokio pranešimo iš prokuratūros, kad jo atžvilgiu iškelta baudžiamoji byla ir koks toje byloje jo statusas. Iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo buvo apklaustas specialiuoju liudytoju. Įtarimai nėra niekam pareikšti. Seimo antikorupcijos komisijoje, kaip Klaipėdos ligonių kasos atstovas buvo išteisintas. Tačiau po Klaipėdos miestą pasklido informacija, kad jam buvo iškelta baudžiamoj byla. Prieš V. J. nieko asmeniško neturi, tačiau savo ruožtu rašė raštus atitinkamoms institucijoms dėl lėšų iššvaistymo Klaipėdos universitetinėje ligoninėje bei dėl dokumentų klastojimo. Keturis kartus kreipėsi į generalinę prokuratūrą ir tyrimai dar nebaigti. Kreipėsi į Sveikatos ministeriją dėl Klaipėdos universitetinės ligoninės veiksmų, neteisėtai renkant priemokas už paslaugas. Jo pareiga Sveikatos ministerijai pranešti, kaip ligoninė paskirsto lėšas ir kaip jas panaudoja.

V. J. dėl jam pareikšto kaltinimo išteisintinas.

Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu yra laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Melagingos yra tos žinios, kurios neatitinka tikrovės, yra prasimanytos, tai yra teigiama esant tai, ko nėra ir nebuvo. Be to skleidžiamos žinios turi būti ne tik prasimanytos ir tikrovės neatitinkančios bet ir žeminančios (LR BK 154 str. 1 d.). Žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis – reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žiniai taikomas tiesos kriterijus netaikomas nuomonei, tačiau ji taip pat turi remtis tikrais faktais, jos autorius turi užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai neiškreipiant faktų ir duomenų. Šmeižimas yra padaromas tiesiogine tyčia. Todėl, paskleisdamas informaciją ar viešai užgauliai pažemindamas žmogų, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gydytojo prof. V. J. pranešimas Klaipėdos miesto merui V. Grubliauskui, apie 2011-06-10 pardėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 30-2-00159-11 Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus A. B. atžvilgiu, nėra informacija neatitinkanti tikrovės. Raštas Nr. 2301 buvo išsiųstas Klaipėdos savivaldybės merui 2011-06-13, o ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas 2011-10-07, taigi tuo metu tokio pobūdžio informacija realiai egzistavo (b.l. 5-6). Be to, reikia pažymėti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 30-2-00159-11 Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo V. Kičiatovo 2012-01-09 nutarimu buvo atnaujintas ir kaip teigė kaltinamasis V. J. bei pripažino nukentėjusysis A. B., dar nėra baigtas (b.l. 91-94). Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas V. Kičiatovas, ikiteisminį tyrimą atnaujino 2012-01-09 dėl to, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas konstatavo, kad Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktorius A. B. tyčia nevykdo įstatymų ir teismų sprendimų reikalavimų, tik imituoja jų vykdymą, nepriima būtinų bei teismų įpareigotų veiksmų ir taip didina jau padarytą žalą savivaldybės įstaigai (Klaipėdos universitetinei ligoninei) (b.l. 93). Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 str. 1 d.). Bylos duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos teritorinė ligonių kasa (toliau TLK), vadovaujama direktoriaus A. B., nevykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties ir Klaipėdos apygardos administracinis teismas išdavė 2010-11-25 vykdomąjį raštą Nr. 1-343-386 antstoliui G.Kairiui dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus ( b.l. 65). Tačiau, Klaipėdos TLK direktorius A. B. ir toliau nevykdė antstolio reikalavimų, todėl jam už antstolio reikalavimų nevykdymą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-19 nutartimi paskirta 300 Lt bauda ( b.l. 74). Vėliau 2011-09-22 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi, Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis dėl baudos skyrimo buvo panaikinta (b.l.77). Tačiau ši aplinkybė nekeičia fakto, jog už teismo sprendimo nevykdymą A. B., o ne įstaigai (Klaipėdos TKL) buvo skirta bauda. Klaipėdos TLK atstovaujama direktoriaus A. B., nevykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-25 nutarties, todėl Klaipėdos universitetinė ligoninė kreipėsi dėl sprendimų nevykdymo į prokuratūrą. Pradėjusi ikiteisminį tyrimą, apie tai prokuratūra pranešė Klaipėdos universitetinei ligoninei, todėl apie susidariusią padėtį ligoninės vyr. gydytojas V. J. raštu Nr. 2301 informavo Klaipėdos miesto merą, kaip Klaipėdos savivaldybės tarybos narį, o tuo pačiu ir tarybą, nes Klaipėdos miesto savivaldybės taryba yra VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės steigėja. A. B. yra Klaipėdos TLK direktorius, kuris atstovauja įmonę, todėl raštuose adresuotuose Klaipėdos miesto merui bei Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkui, nurodoma ir A. B. pavardė. Kaip matyti iš bylos medžiagos informacija išdėstyta Klaipėdos universitetinės ligoninės raštuose nėra melaginga ar iškraipanti faktus ir Klaipėdos universitetinės ligoninės vadovas, vyr. gydytojas V. J., informuodamas Klaipėdos miesto merą V. Grubliauską apie esminius įvykius sveikatos priežiūros įstaigoje, neturėjo tikslo apšmeižti Klaipėdos TLK direktoriaus A. B.. Siekdamas apginti Klaipėdos universitetinės ligoninės interesus, jos vadovas V. J. dėl Klaipėdos TLK direktoriaus A. B. veiksmų kreipėsi į Seimo antikorupcijos komisiją. V. J. nieko neišgalvojo, jokių tikrovės neatitinkančių žinių nepaskleidė, kaip sveikatos priežiūros įstaigos vadovas bei Nacionalinės sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas, siekdamas apginti Klaipėdos universitetinės ligoninės interesus, raštu Nr. 224 kreipėsi į Seimo antikorupcijos komisiją dėl Klaipėdos TLK direktoriaus A. B. veiksmų įvertinimo (priimtų neteisėtų ir nepagrįstų sprendimų), kurie yra finansiškai svarbūs jo vadovaujamai ligoninei, neturėjo tikslo A. B. apšmeižti ar pažeminti. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tik 2011-09-19 konstatavo, kad Klaipėdos TLK teismo įpareigojimus – pareiškėjo Klaipėdos universitetinės ligoninės prašymą išnagrinėti iš naujo įvykdė 2011-01-28 bei 2011-06-07( b.l. 15). Tačiau ikiteisminis tyrimas Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje atnaujintas 2012-01-09 dėl Klaipėdos TLK direktoriaus A. B. galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimo ( b.l. 92, 94.). Faktų, neiškraipančių tikrovės panaudojimas, siekiant apginti įstaigos interesus, nelaikytinas šmeižimu. Be to, kaltinamojo V. J. veiksmuose nėra nusikaltimo subjektyviosios pusės – kaltės ir tikslo. V. J. veiksmai, t.y. pranešimas miesto merui apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą A. B. atžvilgiu bei prašymas įvertinti A. B. veiksmus Seimo antikorupcijos komisijoje sukėlė neigiamas emocijas nukentėjusiajam A. B., tačiau kito žmogaus veiksmų kritika dėl teismo įpareigojimų nevykdymo ir kitų valstybės tarnautojo veiksmų vertinimas, nesudaro nusikaltimo sudėties, nepriklausomai nuo to, kad tokie veiksmai sukėlė asmeniui neigiamas emocijas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad V. J. 2011-06-13 rašytame rašte Nr. 2301 Klaipėdos miesto merui bei 2011-06-07 rašte Nr. 224 Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkui, panaudojant tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią apšmeižti ar pažeminti A. B. jo paties ar kitų žmonių akyse, nėra. LR Civilinio kodekso antrosios knygos 2.24 str. „Asmens garbės ir orumo gynimas“ 9 d. nurodyta, kad šio straipsnio taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo posėdžio metu pasakytas kalbas bei teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako.

Raštuose institucijoms išdėstyti realūs faktai apie įvykius, t. y. apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir teismo sprendimų nevykdymą, kurie nukentėjusiojo nuomone sukėlė neigiamas emocijas jam kaip asmeniui ir pakenkė jo kaip įstaigos vadovo reputacijai, negali būti laikomi asmens šmeižimu ir užtraukti atsakomybę pagal LR BK 154 str. 1d.

Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms bei įvertinus visą bylos medžiagą, darytina išvada, kad V. J. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 1 d., todėl jis išteisintinas ( LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.). Kadangi kaltinamasis išteisintinas, atmestinas ir nukentėjusiojo A. B. civilinis ieškinys 500 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

V. J. prašo iš privataus kaltintojo A. B. priteisti jam 2000 litų bylinėjimosi išlaidų. BPK 105 str. 6 d. numatyta, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Bet iš bylos duomenų matyti, jog privatus kaltintojas A. B. į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su pareiškimu kreipėsi dėl V. J. inicijuoto ikiteisminio tyrimo bei rašto LR Seimo Antikorupcijos komisijai. Kiekviena iš šalių gynė savo interesus. Iškėlus baudžiamąją bylą, tiek A. B., tiek V. J. turėjo proceso išlaidų, nes jie mokėjo advokatams už teisinės pagalbos suteikimą, atstovavimą jų interesams teisme. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo principu, teismas mano, kad išteisintajam V. J. proceso išlaidos iš privataus kaltintojo A. B. nepriteistinos, ir toks sprendimas teisingumo principo nepažeidžia.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. J. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 str. 1 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

A. B. civilinį ieškinį atmesti.

V. J. ieškinį dėl 2000 Lt advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.