Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų teisėja Skaistė Valinskytė

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

6. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2023 m. rugpjūčio 26 d. atsakovas ir Pradinis kreditorius sudarė Sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovui 4300,00 Eur kreditą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), t. y. mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma: 29,55 proc.) ir administravimo mokesčio) Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas nemokėjo laiku nustatytu įmokų, todėl 2024 m. rugsėjo 2 d. pradinė kreditorė su atsakovu sutartį nutraukė. Atsakovas apie gresiantį sutarties nutraukimą buvo informuotas išankstiniu raštišku pranešimu.

7. Tarp Pradinio kreditoriaus ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teises į pradinės kreditorės skolingus asmenis, nurodytus bylų priėmimo – perdavimo akte prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Teismas vertina, jog apie reikalavimo teisių perleidimą atsakovas informuotas, jam įteikus ieškinį. Byloje nėra duomenų, kad Sutartis būtų nuginčyta, kreditas būtų grąžintas ar kitos atsakovo sutartinės prievolės pradinei kreditorei ar ieškovei būtų įvykdytos (CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl kreditingumo vertinimo

8. Vartojimo sutarčių sąlygų sąžiningumo kontrolė atliekama remiantis bendrosiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, reglamentuojančiomis nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų institutą (CK 6.2284 straipsnis). Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis, civilinėje byloje e3k-3-20-1075/2023). Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 8 straipsnio 1 dalį prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais.

9. Atsakingojo skolinimo principu siekiama kelių tikslų: visų pirma, įvertinti, ar kredito gavėjas bus pajėgus grąžinti jam paskolintą sumą (apsauginis tikslas); antra, atgrasyti kredito davėjus nuo neatsakingo kreditų teikimo (atgrasomasis tikslas); trečia, užtikrinti socialinį solidarumą daugiau atsakomybės perkeliant stipresniajai sutarties šaliai – kredito davėjui (socialinis tikslas). Atsakingojo skolinimo principas įgyvendinamas teisiniu reguliavimu nustatant verslininkui pareigą vertinti vartotojo kreditingumą ir nustatant atitinkamas šios pareigos neįvykdymo (ar netinkamo vykdymo) pasekmes. Antra, atsakingojo skolinimo principu ir jį įgyvendinančia verslininko pareiga įvertinti vartotojo kreditingumą siekiama ne suteikti vartotojui informaciją ar konsultaciją apie kreditą, jo sukeliamas rizikas ir taip priimti geriausią vartotojo interesus atitinkantį sprendimą, bet suteikti papildomą apsaugą. Atsakingojo skolinimo principo tikslai suponuoja, kad kredito davėjas, įgyvendindamas jam nustatytą pareigą vertinti vartotojo kreditingumą, privalo atsižvelgti į kredito gavėjo interesus ir nesiekti išimtinai asmeninės naudos vartotojo finansinio stabilumo sąskaita. Tai reiškia, kad kai įvertinus vartotojo kreditingumą nustatoma, jog vartotojas nebus pajėgus vykdyti finansinių įsipareigojimų visą kredito laikotarpį, kredito davėjas turi apsaugoti vartotoją nuo neatsakingo skolinimosi – atsisakyti suteikti kreditą tokiam vartotojui. Kadangi pareiga vertinti vartotojo kreditingumą nustatyta kredito davėjui, būtent jam tenka neigiamos šios pareigos neįvykdymo pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

10. Kredito gavėjo vidutinės kredito dalinio grąžinimo ir palūkanų įmokos apskaičiuojamos padalijus visų kredito grąžinimo ir palūkanų įmokų sumą iš kredito trukmės, pagal visus įsipareigojimus, dydis turi sudaryti ne daugiau kaip 40 proc. asmens pajamų, kurias kredito įstaiga pripažįsta tvariomis. (Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimas Nr. 03-144 „Dėl atsakingojo skolinimo nuostatų“ pakeitimo 16 punktas). Prieš sudarydama kredito sutartį, kredito įstaiga įvertina kredito gavėjo mokumą, remdamasi iš kredito gavėjo gauta informacija, ir atlieka patikrinimą mokumui vertinti naudojamose ir jai prieinamose duomenų bazėse. Vertinami tvarūs kredito gavėjo pajamų šaltiniai, jų įvairovė, tvarumas ir įvertinama galima jų kaita ateityje, taip pat pagrindinės kredito gavėjo išlaidų grupės, susijusios su įsiskolinimais finansų įstaigoms ir kitiems asmenims (nuostatų 21 punktas). Priimant sprendimą dėl kredito suteikimo atsižvelgiama į ne mažiau kaip šešių paskutinių mėnesių tvarių pajamų vidurkį ir įvertinamas ilgalaikis pajamų tvarumas. Finansų įstaiga, apskaičiuodama kredito grąžinimo įmoką, vertina jai žinomas ir (arba) galimas žinoti kredito gavėjo išlaidas, susijusias ne tik su kredito grąžinimu, bet ir su kitais kredito gavėjo turimais įsipareigojimais (finansine išperkamąja nuoma, kredito kortelės limito grąžinimo grafiko įmokomis ir t. t.), ir atsižvelgia į pajamas, liekančias grąžinus kreditą ir sumokėjus palūkanas. (Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimas Nr. 03-144 „Dėl atsakingojo skolinimo nuostatų“ pakeitimo 19 punktas).

11. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad kredito gavimo laiku atsakovas buvo (duomenys neskelbtini) ir gavo tvarias pajamas, Pradinis kreditorius, įvertinęs bendrą šešių mėnesių gautų pajamų vidurkį ir turimus atsakovo įsipareigojimus, nustatė, jog atsakovas yra pajėgus mokėti įmokas, todėl kreditą atsakovui suteikė. Darytina išvada, jog Pradinis kreditorius teisėtai suteikė atsakovui vartojimo kreditą, kadangi bendras atsakovo pajamų ir įsipareigojimų santykis nesiekė 40 procentų.

Dėl negrąžinto kredito priteisimo

12. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Sudarytą sutartį šalys privalo vykdyti tinkamai ir sąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis, CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią, o sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, CK 6.205 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.59 straipsniu draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas netinkamai vykdė prievoles ieškovė vienašališkai nutraukė sutartį. Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvykdyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, atsiranda civilinė atsakomybė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Darytina išvada, kad atsakovas prievolės atsiskaityti su pradine kreditore ar ieškove neįvykdė, todėl ieškinys dėl 3774,67 Eur negrąžinto kredito yra pagrįstas ir tenkinamas (CK6.886 straipsnio 1 dalis, 6.873 straipsnis).

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo

13. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 481,07 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki Sutarties nutraukimo dienos 2024 m. rugsėjo 2 d., pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką. Remiantis kasacinio teismo praktika, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos, kas reiškia, jog mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti paskaičiuotos tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė prašo priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos - 2024 m. rugsėjo 2 d., ieškinio reikalavimas dėl 481,07 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkinamas.

Dėl administravimo mokesčio priteisimo

14. Ieškovė taip pat prašo priteisti 14,75 Eur administravimo mokesčio paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos 2024 m. rugsėjo 2 d. Remiantis tarp šalių sudaryta sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti administravimo mokestį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Sutarties nutraukimas taip pat neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (CK 6.221 straipsnio 3 dalis). Taigi sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018). Sutarties sudarymo mokestis atsakovui gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, todėl ieškovės teisėtas lūkestis dėl sutarties sudarymo mokesčio apima tik iki sutarties nutraukimo dienos skaičiuotiną sutarties sudarymo mokestį. Nagrinėjamu atveju sutartis buvo nutraukta 2024 m. rugsėjo 2 d., atsakovas tinkamai ir laiku nevykdė savo sutartinių prievolių, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiama 14,75 Eur sutarties administravimo mokesčio suma, paskaičiuota iki sutarties nutraukimo dienos 2024 m. rugsėjo 2 d.

Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo

15. Ieškovė iš atsakovo taip pat prašo priteisti 1181,28 Eur negautų pajamų (nuostolius) paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos 2024 m. rugsėjo 2 d. iki Sutarties termino pasibaigimo dienos 2026 m. spalio 26 d., pagal anuiteto metodu sudarytą Sutarties grafiką. Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką šalys nustato susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis). Ieškovės negautos pajamas (nuostolius) sudaro 1181,28 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų likutis, kurios paskaičiuotos nuo Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino pasibaigimo dienos. Atsakovui tinkamai vykdant sutartį, ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis iki 2026 m. spalio 26 d. kredito sutarties termino pabaigos gauti sutartyje nustatytas mokėjimo (pelno) palūkanas. Kadangi ieškovės pateikti įrodymai formalaus jų vertinimo aspektu yra pakankami konstatuoti, kad sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo kaltės, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti negautas pajamas, kurias būtų gavusi, jeigu prievolė pagal sutartį būtų vykdoma sutartyje nustatyta tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo ieškovei priteistinos 1181,28 Eur negautos pajamos (nuostoliai), paskaičiuoti nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos.

Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų

16. Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), procesinėms palūkanoms taikomi CK 6.210 straipsnyje nustatyti palūkanų dydžiai, tokiu būdu ieškovei iš atsakovo priteistinos penkių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

17. Ieškovė šioje byloje patyrė 400,00 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas, taip pat sumokėjo 123,00 Eur žyminio mokesčio, iš viso ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 523,00 Eur, kurios, tenkinus ieškinį visa apimtimi, priteistinos ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3774,67 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų septyniasdešimt keturių eurų 67 ct) negrąžintą kreditą, 481,07 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 07 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 14,75 Eur (keturiolikos eurų 75 ct) administravimo mokestį, 1181,28 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimt vieno euro 28 ct) negautas pajamas (nuostolius), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą 5451,77 Eur (penkių tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt vieno euro 77 ct), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. gegužės 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 523,00 Eur (penkių šimtų dvidešimt trijų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmus.