Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ atstovui advokato padėjėjui Simui Lilui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Sostinė“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, K. K., V. K. ir J. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus; rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais. Ieškovė pabrėžė, kad ginčo buto nuomos sutartis nėra įregistruota viešajame registre, todėl jos sudarymo faktas negali būti panaudotas prieš ieškovę. Be to, pateiktoje nuomos sutartyje nėra susitarta, kas turi mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės administravimo paslaugas, buto nuomininkas nuomos sutartimi šios pareigos neprisiėmė, todėl šias išlaidas turi apmokėti buto savininkė atsakovė. Atsakovė turėjo rūpintis savo nuosavybe ir domėtis sąskaitų apmokėjimu; sąskaitos buvo siunčiamos ginčo buto adresu.

6. Teismo posėdžio metu atsakovė prašė ieškinį atmesti; rėmėsi procesiniuose dokumentuose išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais. Papildomai nurodė, kad byloje nėra įrodyta, jog ieškovė nežinojo apie ginčo buto nuomininkus. Buto nuomos sutartį su nuomininku sudarė UAB ,,Karoliniškių būstas“, kuri vėliau reorganizuota į UAB ,,Mano Būstas Sostinė“, todėl ieškovė turi turėti visus duomenis apie esamą nuomos sutartį ir nuomininkus. Atsakovė taip pat nurodė, kad savivaldybė neturi pareigos tikrinti nuomojamų butų pašto dėžučių, į kurias ieškovė metė sąskaitas ir tokį ilgą laiką nesiėmė jokių veiksmų, jog skolos nesikauptų. Toks elgesys neatitinka sąžiningumo principo. Be to, ieškovės pateikti duomenys leidžia matyti, jog iki prašomos priteisti skolos susidarymo laikotarpio už ginčo butą buvo mokama, buvo išieškomos skolos, tačiau savivaldybė, kaip buto savininkė, jokių mokėjimų neatliko. Tai patvirtina, jog ieškovui buvo žinomi tikrieji paslaugų gavėjai ir skolininkai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

7. Nagrinėjamu atveju nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės:

7.1. 2018 m. gruodžio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-3857/18 (2.1.1E-TD2) pagrindu ieškovė UAB „Mano Būstas Sostinė“ (iki reorganizacijos buvęs pavadinimas – UAB „Karoliniškių būstas“) paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratore.

7.2. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei.

7.3. 2001 m. liepos 9 d. UAB ,,Karoliniškių būstas“ (nuomotoja) ir G. K. (nuomininkas) sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 83, kurios pagrindu butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, išnuomotas nuomininkui ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui (nuomos sutarties 1 punktas). Sutarties 2.2 punktu nuomininkas įsipareigojo kas mėnesį sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Pagal sutarties 5 punktą, nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir nuomininkas ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties. Pilnamečiai šeimos nariai vienodai su nuomininku atsako pagal prievoles, kylančias iš sutarties.

7.4. Nekilnojamojo turto registre duomenų apie įregistruotas savivaldybei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, nuomos sutartis nėra.

7.5. Gyventojų registro duomenimis, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyvenamąją vietą yra deklaravę pilnamečiai asmenys: V. K., J. K., K. K..

8. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš buto savininkės atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 2 198,31 Eur skolą už laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo ir komunalines paslaugas, palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė, prašydama atmesti ieškinį, nurodė, kad reikalavimas sumokėti skolą už ieškovės suteiktas paslaugas turėtų būti reiškiamas buto nuomininkams, faktiniams paslaugų gavėjams.

Dėl prievolės mokėti už ginčo butui tenkančias bendrosios dalinės nuosavybės administravimo ir komunalines paslaugas

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 dalis, 9 dalis). Taigi pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės administravimu, eksploatavimu, daiktinės teisės normų pagrindu tenka buto ir kitų patalpų savininkui. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šios įstatymo nuostatos nedraudžia savininkui, taip pat savivaldybei, kuri tokiais atvejais civiliniuose teisiniuose santykiuose veikia kaip butų ir kitų patalpų savininkė, susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku dėl to, kad jis apmokės šias išlaidas, tačiau konkrečiu buto ar kitos patalpos nuomojimo atveju turi būti įrodyta, kad šia teise buvo pasinaudota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2012; 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013, 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-313/2016, 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-219/2017). Įstatymas nedraudžia savininkui susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku, jog jis apmokės tokias išlaidas ir, esant tokiam savininko ir nuomininko susitarimui, savininkas yra atleidžiamas nuo nurodytų išlaidų apmokėjimo, nes ši pareiga perduodama nuomininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2012; 2010 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010). Taigi, pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį, 4.84 straipsnio 4 dalį, savininkas turi pareigą išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę ir mokėti visus su tuo susijusius mokesčius, tačiau įstatymas nedraudžia savininkui susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku, jog tokias išlaidas apmokės pastarasis.

10. Nagrinėjamu atveju toks susitarimas buvo – 2001 m. liepos 9 d. UAB ,,Karoliniškių būstas“ (nuomotoja) ir G. K. (nuomininkas) sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 83, pagal kurią ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, išnuomotas nuomininkui ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimui. Sutarties 2.2 punktu nuomininkas įsipareigojo kas mėnesį sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Pagal sutarties 5 punktą, nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir nuomininkas ir vykdo visas pareigas, kylančias iš nuomos sutarties; pilnamečiai šeimos nariai vienodai su nuomininku atsako pagal prievoles, kylančias iš sutarties. Bute gyvenamąją vietą yra deklaravę pilnamečiai asmenys: V. K., J. K., K. K.. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šie asmenys faktiškai gyvena ginčo bute. Taigi, nuomos sutartimi buto savininkės savivaldybės prievolė mokėti už butui tenkančias bendrojo naudojimo objektų administravimo bei komunalines paslaugas buvo perduota nuomininkams, faktiniams paslaugų gavėjams (CK 6.493 straipsnio 1 dalis, 6.584 straipsnio 1 dalis).

11. Šios išvados nepaneigia ieškovės teiginiai, kad nuomos sutartyje nėra susitarta dėl bendro naudojimo objektų išlaidų mokėjimo. Kaip matyti iš nuomos sutarties 2.2 punkto, nuomininkas įsipareigojo kas mėnesį sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Teismai, aiškindami analogiško turinio sutarčių sąlygas, yra nurodę, jog, nors tokioje sutartyje ir nėra konkrečiai išskirtos administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidos, tačiau tai nereiškia, kad šalys nesulygo, kad minėtas išlaidas už savivaldybę apmokės būtent nuomininkas, nes jos yra susijusios su nuomininkui teikiamomis paslaugomis, eksploatuojant nuomojamą butą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1853-803/2020). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidos yra kelių grupių – turto administravimo išlaidos (CK 4.84 straipsnio 4 dalis), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2010). Iš ieškovės pateiktų sąskaitų už suteiktas paslaugas matyti, jog sąskaitos iš esmės išrašytos už komunalines su buto naudojimu susijusias asmenines išlaidas bei paslaugas: atliekų išvežimas, bendro naudojimo objektų techninė priežiūra, bendrų patalpų valymas, elektra bendram naudojimui, elektra liftui, kolektyvinė antena, lifto techninė priežiūra, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra, šiukšlių šalintuvų priežiūra. Tokio pobūdžio išlaidas turėtų apmokėti faktinis šių paslaugų gavėjas. Ieškovė nepagrindė, kad šios išlaidos ir paslaugos nėra apibrėžiamos komunalinių paslaugų sąvoka ir nėra apibrėžtos sutarties 2.2 punkte įvardintomis komunalinėmis paslaugomis (CPK 178 straipsnis).

12. Ieškovė, prašydama skolą priteisti iš atsakovės, kaip buto savininkės, remiasi tuo, kad ginčo buto nuomos sutartis nėra įregistruota viešajame registre. Iš tiesų, įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją (CK 1.75 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tokios registracijos tikslas – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims. Nesilaikius įstatymo nustatyto reikalavimo įregistruoti sandorį, šalims sandoris galioja, tačiau neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš juos remdamosi kitais įrodymais (CPK 1.75 straipsnio 2 dalis), pvz., liudytojų parodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2010; 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2013, 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-219/2017). Dėl to, ieškovė pagrįstai nurodo, kad viešame registre neišviešinus nuomos sutarties ir bendrosios dalinės nuosavybės administratoriui nežinant apie nuomos sutartį bei nuomininkus, išlaidų už butui suteiktas paslaugas apmokėjimo pareiga tektų buto savininkui.

13. Tačiau nagrinėjamu atveju yra itin svarbu pabrėžti nuomos sandorio įregistravimo viešajame registre tikslą – išviešinti sandorio sudarymo faktą tretiesiems asmenims. Neįregistravus sandorio, daroma prielaida, jog tretieji asmenys apie tokį sandorį nežino, todėl toks sandoris negali riboti paslaugas suteikusio asmens teisės reikalauti sumokėti už paslaugas iš savininko. Taigi, esminė priežastis, kodėl pareiga mokėti tenka savininkui – tai, jog paslaugų teikėjas nežino apie nuomininkui perleistą pareigą mokėti už paslaugas. Tačiau nagrinėjamos bylos medžiaga leidžia nustatyti, kad ieškovei buvo (ar turėjo būti) žinoma apie ginčo bute realiai gyvenančius asmenis – faktinius teikiamų paslaugų gavėjus. Šią išvadą patvirtina tokios aplinkybės:

13.1. Pirma, ieškovė, grįsdama ieškinio reikalavimą, pateikė už suteiktas paslaugas išrašytas sąskaitas. Ieškovė paaiškino, kad įmonės buhalterinės apskaitos dokumentai, tai yra klientams išrašomos sąskaitos, siekiant operatyvumo ir ekonomiškumo yra saugomi tik įmonės buhalterinėje programoje. Dėl to įvykus įmonių reorganizacijai bei įmonės buhalterinėje sistemoje atnaujinus įmonių rekvizitus, automatiškai šie duomenys atsinaujino ir visose seniau išrašytose sąskaitose, tačiau, be rekvizitų atsinaujinimo, kiti sąskaitų duomenys nepasikeitė. Byloje yra ieškovės pateiktos sąskaitos senais duomenimis (buvusiu įmonės pavadinimu, litais nurodytomis sumomis) (DOK-208408) ir sąskaitos atsinaujinusiais duomenimis (nauju įmonės pavadinimu, eurais) (DOK-132193). Minėta, ieškovė teigė, jog visi kiti duomenys sąskaitose nepakitę. Sąskaitos išrašytos nurodant mokėtojo kodą ir buto adresą. Tačiau atnaujintais duomenimis pateikta 2013 m. kovo 31 d. sąskaita Nr. KBG13135602 – pati pirmoji, nuo kurios išrašymo fiksuojamas prašomos priteisti skolos susidarymo laikotarpis – išrašyta nurodant ne tik mokėtojo kodą bei buto adresą, tačiau ir adresatus – ,,V., G. K., K.“ (DOK-132193). Tai, kad sąskaitoje nurodytos nuomininkų pavardės, patvirtina, jog ieškovei buvo žinomi faktiniai paslaugų gavėjai (CPK 185 straipsnis).

13.2. Antra, ieškovė UAB ,,Mano Būstas Sostinė“ po 2019 m. birželio 28 d. baigtos reorganizacijos perėmė UAB „Karoliniškių būstas“ teises ir pareigas (juridinių asmenų registro 2019 m. liepos 1 d. išrašas) ir teikia daugiabučiam namui, kuriame yra ginčo butas, butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Todėl nepaisant to, kad 2001 m. liepos 9 d. UAB ,,Karoliniškių būstas“ (nuomotojos) ir G. K. (nuomininko) sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 83, kurios pagrindu butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, išnuomotas nuomininkui ir jo šeimos nariams neterminuotam naudojimu, nebuvo įregistruota viešajame registre, ji turėjo būti žinoma ieškovei, kaip UAB ,,Karoliniškių būstas“ teisių perėmėjai. Tokį aiškinimą pateikia ir tokio vertinimo praktiką formuoja Vilniaus apygardos teismas savo naujausioje jurisprudencijoje (žr. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1853-803/2020).

13.3. Ieškovė, nesutikdama su tokiais argumentais, nurodė, jog UAB ,,Karoliniškių būstas“ buvo tik turto administratorė ir neturėjo pareigos sekti buto nuomininkų ar tikrinti jų atsiskaitymų, tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad UAB ,,Karoliniškių būstas“ 2015 m. gruodžio 23 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei V. K. pagal 2013 m. vasario 11 d. vekselį 928,19 Eur sumai, skirtą apmokėti už kreditoriaus suteiktas namo administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 28 d. teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-52740-809/2015 priteisė nurodytą sumą kreditorei UAB ,,Karoliniškių būstas“ iš skolininkės V. K.. Nors šiuo teismo įsakymu buvo priteista skola už ankstesnį laikotarpį, neįeinantį į šios bylos nagrinėjimo dalyką, tačiau šios aplinkybės patvirtina, jog bendrosios nuosavybės administratorei buvo žinomi ginčo buto nuomininkai ir ji įgyvendino savo teisę reikalauti, jog pastarieji vykdytų prievolę atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, informacija apie nuomininkus turėjo būti žinoma ir UAB ,,Karoliniškių būstas“ teisių perėmėjai ieškovei.

13.4. Be to, gyventojų registro duomenimis, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyvenamąją vietą yra deklaravę pilnamečiai asmenys: V. K., J. K., K. K.. Taigi, faktinių buto gyventojų buvimo aplinkybė yra išviešinta.

14. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog nuomos sutarties neįregistravimo viešajame registre faktas nepaneigia to, kad ieškovei buvo (ar turėjo būti) žinoma apie buto nuomininkus bei paslaugų gavėjus. Dėl to sutarties neįregistravimas viešajame registre nagrinėjamos bylos kontekste nepaneigia atsakovės teiginių, jog už paslaugas sumokėti turi būti reikalaujama iš buto nuomininkų, apie kuriuos ieškovei buvo žinoma.

15. Atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, kad sudaryta 2001 m. liepos 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi Nr. 83 ginčo buto savininkės (atsakovės) pareiga mokėti mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimą bei išlaikymą perduota nuomininkui, apie nuomą ir šiuos nuomininko įsipareigojimus ieškovė žinojo (ar turėjo žinoti), be to, administratorė, kurios teisių perėmėja yra ieškovė, analogišku atveju už ankstesnį laikotarpį reikalavimą reiškė vienam iš į bylą įtrauktų trečiųjų asmenų – buto nuomininkų, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė savo, kaip buto savininkės, pareigą mokėti mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės objektų administravimą bei išlaikymą buvo perdavusi nuomininkui (CK 6.584 straipsnio 1 dalis, 6.493 straipsnio 1 dalis, 6.589 straipsnis). Ieškovė priešingai neįrodė (CPK 178, 185 straipsnis). Vadovaujantis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis ir teismų praktika, spręstina, kad nagrinėjamu atveju atsakovė nėra atsakinga ieškovei už ginčo laikotarpiu susidariusią skolą. Dėl to ieškinys atmestinas.

16. Atmetus ieškinio reikalavimą priteisti skolą, atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

18. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (36,69 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl valstybei iš ieškovės priteistina 36,69 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Sostinė“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl skolos priteisimo.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Mano Būstas Sostinė“ (j. a. k. 121457971) 36,69 Eur (trisdešimt šešis eurus 69 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų siuntimu, atlyginti. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.