Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovui Vladui Butkui,

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui T. P., jo atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, bedarbis, neįgalus, turintis 55 procentų darbingumą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, neteistas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 126 straipsnio 4 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. P. 2016 m. spalio 31 d., apie 16 val. 57 min., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Žiedo g. 1, Ukmergės m., vairuodamas automobilį „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį, A. U. priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir šį automobilį apgadino, padarydamas 232,00 Eur turtinę žalą. Po ko, nesant nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje, apie įvykį nepranešęs policijai, nepasiliko eismo įvykio vietoje bei po įvykio vartojo alkoholį, jam nustatytas 2.45 promilių girtumas. Tokiais savo veiksmais T. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 221, 222 punktus ir padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovas Vladas Butkus patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes ir prašė T. P. nubausti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. P. teisme iš dalies prisipažino padaręs pažeidimus ir paaiškino, kad 2016 m. spalio 31 d., po darbo su šeima važiavo namo. Važiuojant užsuko į parduotuvę „Maxima“. Vaikai dūko automobilyje, žmona kalbėjo telefonu. Įvažiavus į aikštelę surado vietą automobiliui pastatyti. Įvažiuodamas į tą vietą pajuto, kad kažkas yra ne taip, nes įvažiavimas buvo per siauras. Jis išlipo, apžiūrėjo šalimais stovinį automobilį, apčiupinėjo jo galinį bamperį ir lyg nieko nepastebėjo. Buvo tamsu. Ar buvo su kitu automobiliu kontaktas, ar nebuvo nežino. Pajuto, kad kažkas ne taip. Jo vairuojamame automobilyje buvo triukšmas. Kadangi suprato, kad kažkas yra ne taip, apžiūrėjo kitą automobilį, tačiau nieko blogo nepastebėjo. Kai apžiūrėjęs kitą automobilį, sugrįžo į savo automobilį, jam žmona pasakė, kad į parduotuvę nereikia eiti, nes daug žmonių. Jie išvažiavo. Išlipęs jokių stiklų nematė, kad padarė pažeidimą nesuprato. Kai sugrįžo į namus, atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams, iš karto po įvykio pripažino, kad padarė autoįvykį, nes policijos pareigūnai jo daug kartų klausė: „ar padarei žalą“. Dėl to ir pasakė, kad padarė. Sugrįžęs į namus vartojo alkoholį, išgėrė apie 250 gramų alkoholio. Pareigūnai jam girtumą tikrino praėjus porai valandų po alkoholio vartojimo. Nukentėjusiajam padarytą žalą atlygino, jo atsiprašė, nukentėjusysis jam jokių pretenzijų neturi. Atsakomybės vengti nenorėjo, vartodamas alkoholį nesuprato, kad neturi teisės to daryti. Jis turi problemų su sveikata, yra neįgalus, darbingumas 55 procentai. Pajamos sudaro tik gaunama 125,00 Eur invalidumo išmoka. Augina du vaikus, kuriems 6 ir 7 metai. Pagrinde šeimą išlaiko žmona, nes jis daug pinigų išleidžia vaistams.

Iš T. P. paaiškinimo matyti, kad jis, apklausiamas iš karto po įvykio, parodė, jog 2016 m. spalio 31 d., apie 17 val., automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie parduotuvės „Maxima“, važiuodamas atbuline eiga, atsitrenkė į automobilį „VW Passat“. Tai suprato, nes išgirdo garsą. Išlipęs iš automobilio pastebėjo, kad nežymiai apgadintas „VW Passat“ automobilis. Nesupratęs, kad dėl tokio nežymaus apgadinimo jo savininkas patyrė žalą, išvažiavo iš įvykio vietos. Namuose vartojo alkoholį, po 15-20 minučių atvyko policijos pareigūnai (b.l. 14).

Nukentėjusysis A. U. teisme parodė, kad jam priklausančiu automobiliu „VW Passat“ atvyko į parduotuvę „Maxima“ ir paliko automobilį stovėjimo aikštelėje. Sugrįžęs, už stiklo surado užkištą lapelį, kuriame buvo užrašytas įvykį mačiusio žmogus telefonas bei, kad turimos nuotraukos. Jis apžiūrėjo savo automobilį ir pastebėjo, kad įlenktas galinis bamperis, kairės pusės galinis sparnas, sudaužytas kairės pusės galinis žibintas. Ant asfalto buvo matomos stiklo šukės. Paskambinus lapelyje nurodytu numeriu, atsilipė mergina, kuri paaiškino, kad matė, kaip asmuo sukėlęs įvykį, išlipo, apžiūrėjo automobilį ir nuvažiavo. Dėl to ji nufotografavo įvykio vietą. Dėl automobilio apgadinimo jam buvo padaryta 232,00 Eur turtinė žala, kurią T. P. jam atlygino. Tuo metu buvo prieblanda, galbūt T. P. ir nepastebėjo, kad apgadino automobilį. Apgadinimai nežymūs, automobilio dar neremontavo.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir A. U. 2016 m. lapkričio 1 d. paaiškinime (b.l. 13).

Liudytoja K. L. teisme paliudijo, kad 2016 m. spalio 31 d. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Žiedo gatvėje, Ukmergės mieste, lipo iš automobilio ir tuo metu pastebėjo, kad atvažiavo tamsiai mėlynos spalvos automobilis, kuris įvažiuodamas į stovėjimo vietą, kliudė aikštelėje stovintį automobilį „VW Passat“, sidabrinės spalvos. Po ko, pastarojo automobilio vairuotojas, išlipo, apžiūrėjo kliudytą automobilį, numojo ranka, sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Ji jam nieko nesakė, nes buvo su vaikais. Mano, kad vyriškis suprato, kad kliudė automobilį, nes pasižiūrėjo ir numojo ranka. Ji priėjo prie apgadino automobilio ir matė, kad yra išdaužtas posūkio žibintas, apgadintas bamperis. Žala žmogui, nors ir nedidelė, bet buvo padaryta. Ji paliko raštelį, kad matė įvykį bei nufotografavo įvykio vietą. Įvykio metu buvo apie 16 val. 30 min., buvo pavakarys, viskas gerai matėsi. Įvykio metu tikta nelijo, nes ji iš savo automobilio paėmė kūdikį, kuriam tuo metu buvo tik dvylika dienų.

Liudytojas R. G. – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnas teisme paliudijo, kad įvykio dieną, 16 val. 57 min. buvo gautas pranešimas, apie tai, kad automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje Žiedo gatvėje, Ukmergės mieste, automobilis apgadino kitą stovintį automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Atvykus į įvykio vietą, jam nukentėjusysis paaiškino, kad sugrįžęs iš parduotuvės „Maxima“ surado apgadintą automobilį bei raštelį, kuriame buvo nurodytas asmens mačiusio įvykį telefono numeris. Pagal nurodytą valstybinį numerį, namuose surado automobilio savininką T. P.. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, nustatytas 2.40 promilių girtumas. Girtumas buvo patikrintas 17 val. 50 min., tačiau tą dieną Lietuvoje buvo persukamas laikas, todėl alkoholio matuoklio rodmenyse buvo atspausdintas netikslus alkoholio tikrinimo laikas. T. P. girtumo neginčijo. Teigė, jog alkoholį vartojo prieš 15-20 minučių iki patikrinimo. Jis apžiūrėjo abu įvykyje dalyvavusius automobilius, apgadinimai buvo ką tik padaryti, sutapo apgadinimų aukštis. Įvykio metu diena buvo giedra, tik buvo tamsu, tačiau buvo įjungtas apšvietimas, apgadintas automobilis stovėjo netoli šviestuvo. Kritulių nebuvo. Apgadinimai buvo akivaizdžiai matomi. Jiems atvykstant į įvykio vietą, net iš toliau jau matėsi šukės ir apgadinimo žymės.

Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir R. G. tarnybiniame pranešime (b.l. 3).

Liudytojas A. M. – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnas teisme paliudijo, kad 2016 m. spalio 31 d. dirbo kartu su kolega R. G.. Buvo gautas pranešimas, kad parduotuvės „Maxima“ aikštelėje, esančioje Žiedo gatvėje, Ukmergės mieste, yra apgadintas automobilis. Atvykus į įvykio vietą, rado nukentėjusįjį, kuriam informaciją apie įvykį perdavė moteris. Pagal tą informaciją nustatė automobilio savininką T. P. ir nuvyko pas jį į namus. T. P. neneigė, kad buvo parduotuvėje „Maxima“ bei paaiškino, kad pajuto smūgį, tačiau apžiūrėjęs kliudytą automobilį nieko blogo nepastebėjo, todėl nuvažiavo. Pastarajam buvo patikrintas girtumas. Tikrinant girtumą, alkoholio matavimo prietaise nebuvo persuktas laikas, nors tą dieną laikrodžius reikėjo atsukti viena valanda atgal. T. P. pripažino, kad vartojo alkoholį prieš 20 minučių iki tikrinimo. Būdamas įvykio vietoje, jis aiškiai matė apgadinimus, buvo apgadintas galinis bamperis ir sudaužytas žibintas. Lauke buvo drėgna, bet nelijo.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad ant asfalto, šalia automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), matomos stiklo šukės; automobilio galiniame bamperyje matomi apgadinimai, galinis žibintas išdaužtas. Automobilio „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dešinėje pusėje matomi apgadinimai (b.l. 5-8).

Iš liudytojos K. L. pateiktos fotonuotraukos matyti, kad aikštelėje, greta vienas kito stovi automobiliai „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 9)

Iš byloje esančio raštelio matyti, kad yra užrašyta: „matėm įvykį, paskambinkit, turim foto“ bei nurodytas telefono numeris (b.l. 11).

Iš asmens blaivumo tikrinimo alkotesteriu rezultato matyti, kad T. P. nustatytas 2.45 promilių girtumas (b.l. 4).

Iš patikros sertifikato Nr. 0436468 ir alkotesterio žurnalo matyti, kad alkotesterių patikros įrenginio „Alcocal“ Nr. ARWM-0001 patikros sertifikatas galioja nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. vasario 4 d.; T. P. 2.45 promilių girtumas buvo nustatytas 2016 m. spalio 31 d., 17 val. 50 min.; T. P. žurnale pasirašė (b.l. 101-104).

Iš bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus rašto matyti, kad 2016 m. spalio 31 d., 16 val. 53 min. informacinėje sistemoje yra užregistruotas vienas skambutis dėl techninio eismo įvykio, esančio Žiedo g. 1, Ukmergės m. Skambinta iš telefono, kurio abonento numeris yra +370 67426024 (b.l. 27).

Iš draudimo bendrovės UADB COMPENSA VIENNA INSURANCE GROUP sudarytos žalos sąmatos matyti, kad automobilio VW „Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), remonto kaina yra 233,42 Eur (b.l. 88).

Iš draudimo bendrovės UADB COMPENSA VIENNA INSURANCE GROUP teismui pateiktų duomenų matyti, kad 2016 m. spalio 31 d. į A. U. stovintį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė automobilis „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas T. P.. Įvykio metu buvo apgadintas automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinis bamperis, kairės pusės galinis sparnas, sudaužytas kairės pusės galinis žibintas (b.l. 65-87).

Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 2 dalimi, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. P. ir jo atstovė teisme iš dalies sutiko su surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, motyvuodami tuo, kad T. P. nepajuto atsitrenkęs į kitą automobilį, nesuprato padaręs eismo įvykį ir apgadinęs automobilio, todėl atitinkamai neturėjo pareigos likti eismo įvykio vietoje ir nevartoti alkoholinių gėrimų.

Bylos duomenimis nustatyta, kad T. P., 2016 m. spalio 31 d., apie 16 val. 57 min., vairuodamas automobilį „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bandė jį pastatyti automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie parduotuvės „Maxima“, Žiedo g., Nr. 1, Ukmergės m. Šių aplinkybių neginčija ir pats T. P., tvirtindamas, kad pasirinkęs stovėjimo vietą ir bandydamas joje pastatyti automobilį, pajuto, kad kažkas yra ne taip, nes įvažiavimas buvo per siauras. Tuomet išlipo, apžiūrėjo šalimais stovinį automobilį „VW Passat“, apčiupinėjo jo galinį bamperį ir lyg nieko nepastebėjęs, nes buvo tamsu, išvažiavo iš įvykio vietos. Po ko, vartojo alkoholį, nesuprasdamas, kad sukėlė eismo įvykį ir nesuvokdamas, kad negali to daryti. Be to, T. P. posėdžio metu teigė, jog ar buvo su kitu automobiliu kontaktas, ar nebuvo, jis nežino.

Ši administracinėn atsakomybėm traukiamo asmens pozicija yra paneigta ne tik byloje surinktais įrodymais, bet ir prieštarauja paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iš karto po įvykio išsakytai pozicijai, kuomet savo paaiškinime jis teigė, jog važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į automobilį „VW Passat“. Tai suprato, nes išgirdo garsą. Išlipęs iš automobilio pastebėjo, kad nežymiai apgadintas „VW Passat“ automobilis. Nesupratęs, kad dėl tokio nežymaus apgadinimo jo savininkas patyrė žalą, išvažiavo iš įvykio vietos. Namuose vartojo alkoholį, po 15-20 minučių atvyko policijos pareigūnai (b.l. 14). Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismui paaiškino, kad duodamas pirminius parodymus sakė netiesą, nes policijos pareigūnai jam kelis kartus pasakė, jog jis padarė žalą, dėl ko ir jis pats pasakė tą patį. Toks parodymų nenuoseklumo paaiškinimas vertintinas kritiškai. Atsižvelgtina į tai, kad pirminiai parodymai iš esmės sutampa su byloje surinktais įrodymais, kurie paneigia posėdžio metu duotus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus. Visų pirma, eismo įvykį tiesiogiai mačiusi liudytoja K. L. teisme patvirtino, jog matė, kaip T. P. vairuojamas automobilis, įvažiuodamas į stovėjimo vietą, kliudė aikštelėje stovintį automobilį „VW Passat“, sidabrinės spalvos. Po ko, pastarojo automobilio vairuotojas, išlipo, apžiūrėjo kliudytą automobilį, numojo ranka, sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo. Ji matė, kad automobiliui „VW Passat“ yra išdaužtas posūkio žibintas, apgadintas bamperis. Teismas neturi pagrindo netikėti šios liudytojos parodymais, kurie yra nuoseklūs bei patvirtinami kitais bylos faktiniais duomenimis, tuo tarpu rimtų priežasčių, dėl kurių būtų galima suabejoti šios liudytojos patikimumu, T. P. nenurodė. Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek liudytoja nenurodė jokių aplinkybių ar duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog jų santykiai būtų konfliktiški. Iš bylos duomenų matyti, kad šie asmenys yra nepažįstami. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo nesiremti liudytojos K. L. parodymais, kurie sutampa ne tik su nukentėjusiojo parodymais, kad jo automobilis buvo apgadintas būtent tą vakarą, bet ir kitais įrodymais, patvirtinančiais eismo įvykio mechanizmą. Be to, ši liudytoja ne tik, kad nukentėjusiajam paliko raštelį su informacija apie įvykį, bet ir iš savo mobilaus ryšio telefono šį įvykį nufotografavo bei pateikė nukentėjusiajam nuotrauką, kurioje matomi gretimai stovintys automobiliai „VW Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-11).

Tuo tarpu T. P. yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi ir jo parodymai laikytini pasirinkta gynybos strategija, siekiu išvengti atsakomybės. T. P. parodymus, jog jis, išlipęs iš automobilio, nes, jo teigimu, suprato, kad kažkas yra ne taip, ir apžiūrėjęs automobilį, apčiupinėjęs bamperį, nepastebėjo, jog apgadino kitą automobilį, teismas vertina kritiškai. Šiuos parodymus paneigia ne tik byloje apklausti liudytojai, bet ir rašytiniai įrodymai. Teisme apklaustas nukentėjusysis A. U. parodė, jog įvykio vietoje apgadinimai buvo aiškiai matomi, matėsi, kad įlenktas galinis bamperis, kairės pusės galinis sparnas, sudaužytas kairės pusės galinis žibintas. Be to, ant asfalto buvo matomos stiklo šukės. Šiuos parodymus patvirtino ir liudytoja K. L., kuri paliudijo, jog tamsu nebuvo, nelijo ir gerai matėsi, kad yra išdaužtas posūkio žibintas, apgadintas bamperis. Taip pat, patvirtino ir liudytojais apklausti policijos pareigūnai R. G. ir A. M., kurie paaiškino, jog apgadinimai buvo akivaizdžiai matomi, apgadintas automobilis stovėjo po apšvietimo lempa, jiems atvykstant į įvykio vietą, net iš toliau jau matėsi šukės ir apgadinimo žymės. Šias aplinkybes taip pat patvirtina iš karto po įvykio padarytos fotonuotraukos, kuriose ant asfalto, šalia automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), matomos stiklo šukės; automobilio galiniame bamperyje matomi apgadinimai, matomas išdaužtas galinis žibintas (b.l. 5-8). Taip pat, tai, kad T. P. matė apgadinimus, ką pirminėje apklausoje nurodė pats T. P., patvirtina liudytojos K. L. parodymai, iš kurių matyti, jog ji matė, kaip T. P. apžiūrėjo apgadintą automobilį ir numojęs ranka nuvažiavo. Tai, kad T. P. suprato padaręs eismo įvykį ir tai supratęs tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos patvirtina ir jo paties parodymai, kad jis, atvykęs į parduotuvę „Maxima“ apsipirkti, nepavykus pastatyti automobilio, savo planus pakeitė ir neapsipirkęs išvažiavo į namus. Teismo vertinimu, T. P., būdamas išlipęs iš automobilio ir apžiūrinėdamas eismo įvykio vietą, turėjo pamatyti akivaizdžiai matomas stiklo šukes bei automobilio apgadinimus ir pasilikti įvykio vietoje su kuriuo jis yra susijęs bei turėjo pareigą iš karto po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo, nevartoti alkoholio.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo A. U. paaiškinimų, jis pamatęs už jo automobilio užkištą liudytojos K. L. lapelį, informuojantį apie įvykį, bei pamatęs automobilio apgadinimus, pranešė apie tai, paskambindamas bendruoju pagalbos telefonu, ką patvirtina Bendrojo pagalbos centro raštas. Liudytojos K. L., tiesiogiai mačiusios įvykį, nurodytą eismo įvykio mechanizmą ir smūgio pobūdį patvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Kad automobiliui „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo padaryti apgadinimai, patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos bei draudimo bendrovės paskaičiuota žalos sąmata. Byloje esančios fotonuotraukos, fiksuojančios abiejų įvykyje dalyvavusių automobilių apgadinimus (b.l. 5-8) bei policijos pareigūno liudytojo R. G. parodymai patvirtina, kad abiejų automobilių apgadinimai ką tik padaryti, sutampa jų aukštis. Šios aplinkybės taip pat nurodytos ir policijos pareigūno R. G. tarnybiniame pranešime, iš kurio matyti, kad jis apžiūrėjo automobilį „VW Sharan“ bei automobilį „VW Passat“, juos nufotografavo bei nustatė, kad abiejų automobilių apgadinimai ką tik padaryti ir yra viename aukštyje nuo žemės paviršiaus (b.l. 3). Nors nukentėjusysis A. U. posėdžio metu nurodė, kad automobilio iki šiol neremontavo, nes apgadinimai nežymūs, tačiau tai nepaneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės sukėlus eismo įvykį, nes aukščiau nurodyti įrodymai patvirtina, kad transporto priemonė buvo apgadinta ir, kad dėl jos apgadinimo buvo padaryta 233,42 Eur turtinė žala. Kaip jau buvo nurodyta aukščiau, nors šie apgadinimai ir gali būti vertinami kaip nežymūs, tačiau buvo aiškiai matomi ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, apžiūrėdamas įvykio vietą, negalėjo jų nepastebėti.

Byloje surinkti įrodymai bei aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad T. P., vairuodamas automobilį „VW Sharan“ administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį automobilį ir jį apgadino.

T. P. ginčydamas savo kaltę, nurodo, kad jis neturėjo tyčios pasišalinti iš įvykio vietos, kadangi net nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį, be to neturėjo tikslo ir motyvo tyčia pasišalinti iš įvykio vietos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje administracinių teisės pažeidimų bylose laikomasi nuostatos, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33-2013, 2AT-41-2014, 2AT-9-746/2015). Dėl to aplinkybė, kad jis neturėjo nei tyčios, nei tikslo ir motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos, negali būti vertinama kaip šalinanti jo atsakomybę. Ši aplinkybė savaime nepaneigia išvados dėl jo tyčios, kuri nustatyta kitais objektyviais ir patikimais bylos duomenimis.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad T. P. suvokė, jog jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė ir įvykio vietoje nesant nukentėjusiojo asmens pasišalino iš įvykio vietos bei nepranešė policijai, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 222 punkto reikalavimus, taip pat po eismo įvykio iki jo aplinkybių išaiškinimo vartojo alkoholį, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 221 punkto reikalavimus. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia vartojęs alkoholį po to, kai sugrįžo į namus iš parduotuvės aikštelės, iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo. Teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų alkotesteriu T. P. nustatytais girtumo duomenimis. Nors iš asmens blaivumo tikrinimo alkotesteriu rezultato matyti, kad T. P. 2.45 promilių girtumas buvo nustatytas 2016 m. spalio 31 d., 15 val. 27 min., tačiau liudytojais apklausti policijos pareigūnai R. G. ir A. M. paaiškino, kad tą dieną Lietuvoje buvo persukamas laikas, todėl alkotesterio rodmenyse buvo užfiksuotas neteisingas laikas. Policijos pareigūnas R. G. paaiškino, kad alkoholio kiekis T. P. buvo tikrinamas 2016 m. spalio 31 d., 17 val. 50 min. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys patikros sertifikatas Nr. 0436468 bei alkotesterio žurnalas, iš kurių matyti, kad alkotesterių patikros įrenginio „Alcocal“ Nr. ARWM-0001 patikros sertifikatas galioja nuo 2016 m. rugpjūčio 4 d. iki 2017 m. vasario 4 d.; T. P. 2.45 promilių girtumas buvo nustatytas 2016 m. spalio 31 d., 17 val. 50 min.; T. P. žurnale pasirašė (b.l. 101-104). Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo T. P. neneigė, kad vartojo alkoholį po to, kai sugrįžo į namus iš automobilių stovėjimo aikštelės, išgerdamas apie 350 gramų alkoholio, o pareigūnai atvyko maždaug po dviejų valandų kai jis sugrįžo į namus.

Pažymėtina, kad pagal Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002m. gruodžio 11d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014m. spalio 03d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) 3 punktą, Kelių eismo taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme. Būtent eismo įvykio apibrėžimas yra pateiktas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 d., kur nurodyta, kad eismo įvykis - tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Remiantis šiuo apibrėžimu, įvykį norint kvalifikuoti kaip eismo įvykį, užtenka konstatuoti, kad įvykio metu buvo apgadinta bent viena transporto priemonė, kas šiuo atveju yra neginčijamai nustatyta. Tuo tarpu Kelių eismo taisyklių 221 punktas įpareigoja su eismo įvykiu susijusius dalyvius iškart po eismo įvykio nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių priemonių, psichotropinių ir kitų svaigiųjų medžiagų), kol bus patikrintas blaivumas ar apsvaigimas arba atsisakyta tai atlikti. Šiuo atveju byloje nustatyta, ko neneigė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kad T. P. po eismo įvykio, iki jo aplinkybių nustatymo, vartojo alkoholį. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2274/2011; Nr. N575-2208/2011).

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kurio 423 straipsnio 3 dalyje nurodytas nusižengimas atitinka ATPK 126 straipsnio 4 dalį, tai yra alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo bei 127 straipsnio 2 dalį, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje, kadangi ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje buvo numatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas. Be to, ANK 423 straipsnio 3 dalis kartu apima ir ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad T. P. padarytas pažeidimas iš ATPK 127 straipsnio 2 dalies ir 126 straipsnio 4 dalies perkvalifikuotinas į ANK 423 straipsnio 3 dalį ir teisena vykdoma pagal ANK (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 dalis).

T. P. padarytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, įvertinus nukentėjusiojo automobiliui padarytos žalos dydį (233,42 Eur), atitinka ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius. ANK 426 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatyta administracinės nuobaudos – administracinio arešto – taikymo galimybė, kuri buvo numatyta ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, T. P. padarytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis pažeidimas perkvalifikuotinas į ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nes tai švelnina jo atsakomybę.

Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. T. P. anksčiau buvo baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. T. P. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. T. P. yra bedarbis, neįgalus, darbingumo lygis 45 procentai. T. P. atstovė teisme prašo neskirti nuobaudos, susijusios su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, motyvuojant tuo, kad T. P. serga, jam reikalinga teisė vairuoti transporto priemones dėl silpnos sveikatos. Lietuvos A. T. savo praktikoje yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013). Teismas pažymi, kad kiekviena valstybės taikoma poveikio priemonė sukelia teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas savaime nelaikytina aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą. T. P. žinojo, kokios pasekmės jam gresia už pasišalinimą iš įvykio vietos, bet tikėjosi jų išvengti, be to, vartojo ir alkoholį, todėl elgėsi visiškai neatsakingai. Teismo nuomone, nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų pagrindas T. P. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą ar poveikio priemonę. Tuo labiau, kad T. P. niekur nedirba, jo gyvenamoji vieta yra Ukmergės mieste, todėl neaišku dėl kokių priežasčių jis negalėtų nuvykti į gydymo įstaigas viešuoju transporto ir pasirūpinti savo sveikatos priežiūra. Taip pat nėra jokių duomenų, kad dėl sveikatos būklės T. P. negalėtų naudotis viešuoju transportu ar, kad būtų apsunkinta jo galimybė judėti. Siekiant nubausti bei pasiekti auklėjimo ir prevencinius administracinės atsakomybės tikslus, taip pat atsižvelgiant į pateiktą T. P. charakterizuojančią medžiagą (b.l. 53), į jo sveikatos būklę (b.l. 54), į jo šeiminę bei turtinę padėtį (b.l. 51-52), į tai, kad T. P. pragyvena tik iš gaunamų invalidumo išmokų, kas sudaro 232,00 Eur mėnesiui, nemažai pinigų reikia jo vaistams, teismas skiria T. P. minimalias nuobaudas bei poveikio priemonę, ANK 38 straipsnio pagrindu paskiriant galutinę nuobaudą baudą kartu su administracinio poveikio priemone bei paskirtos baudos mokėjimą išdėstant 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, nustatant baudos mokėjimo dalimis tvarką (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Teismas laiko, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo neskyrimas šiuo konkrečiu atveju neatitiktų administracinės atsakomybės taikymo tikslų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 34, 38 straipsniais, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,

nutarė:

Pripažinti T. P. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio administracinę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Pripažinti T. P. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 600,00 Eur (šešių šimtų eurų) dydžio administracinę baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, paskirti T. P. galutinę administracinę nuobaudą su administracinio poveikio priemone – 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) administracinę baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Paskirtos administracinės baudos mokėjimą išdėstyti 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, mokėjimo terminą pradedant skaičiuoti nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį mokant lygiomis dalimis po 50,00 Eur (penkiasdešimties eurų) sumą.

Išaiškinti pažeidėjui T. P., kad bauda turi būti mokama nustatytomis dalimis į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įpareigojant jį kiekvieną mėnesį savo vardu įnešti pinigines lėšas. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; (duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100; (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; (duomenys neskelbtini) Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“; banko kodas 73000, (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 16062900895 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 676 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, jeigu pažeidėjas baudos dalies nesumoka laiku pagal jos mokėjimo išdėstymo tvarką ir baudos mokėjimas dalimis nutraukiamas, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.