Kauno apygardos teismo nutartis

2017-04-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-328-397/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2016-10-20Šiaulių apygardos teismas
  2. T-209-925/2017Nutartis · 2017-03-22Kauno apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2017-04-21Kauno apygardos teismas
  4. T-488-753/2017Nutartis · 2017-08-04Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-21
Bylos Nr.
1S-328-397/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52471-2015-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas, Viktoras Preikšas
Nuteistasis
R. S.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-328-397/2017
Proceso Nr. 1-01-1-52471-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Viktoro Preikšo, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2017 m. kovo 6 d. priimtą nutarimą Nr. 95-36 taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. S., g. (duomenys neskelbtini)., nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, skirta 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, skirta 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo.Bausmės pradžia 2016 m. kovo 24 d., bausmės pabaiga 2017 m. gruodžio 24 d.Komisija 2017 m. kovo 6 d. nutarimu Nr. 95-36 nutarė taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal LR bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 22 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2017 m. kovo 6 d. priimtą nutarimą Nr. 95-36 taikyti nuteistajam R. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, padaręs išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis R. S. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį ir prašo ją panaikinti bei priimti naują nutartį – patvirtinti Komisijos 2017 m. kovo 6 d. nutarimą ir paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

5.1.Skunde nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka. Vienu iš Komisijos nutarimo atmetimo argumentų, teismas nurodė tai, kad nuteistasis anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką, tačiau antrą kartą teisti už tą patį negalima. Pažymi, kad sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo motyvuojant vien tik buvusiu teistumu, reiškia, jog tokiu atveju nuteistasis neturi net teorinės galimybės pasitaisyti, nes praeities pakeisti negalima.

5.2. Nuteistasis išreiškė nuomonę, jog lygtinis paleidimas yra paskirtos bausmės lengvata, kurią nuteistasis įgyja atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje savo geru elgesiu, ir negalima žmogaus lygtinai nepaleisti vien todėl, kad šis, prieš patekdamas į įkalinimo įstaigą, turėjo draugų, buvo anksčiau teistas ar vedė vienokį ar kitokį gyvenimo būdą, nes tai niekaip nesusiję su nuteistojo elgesiu pataisos įstaigoje bei su jo taisymusi ir pasitaisymu. Teigia, kad atlikdamas bausmę išvadas dėl savo elgesio padarė, tai patvirtina du paskatinimai ir visa eilė kitų teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, kurios iš esmės rodo jo norą ir ryžtą pasitaisyti ir grįžti į normalų gyvenimą

5.3. Nuteistasis pažymi, kad padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas ir pobūdis už kurią nuteistasis atlieka laivės atėmimo bausmę neturėtų būti kriterijumi ir argumentu lemiančiu nuteistojo nepaleidimą lygtinai iš pataisos įstaigos anksčiau laiko, nes šios aplinkybės nekinta viso atliekamos laisvės atėmimo bausmės metu ir neišnyksta atlikus bausmę. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo turi būti vertinamos visos tiek neigiamos, tiek teigiamos aplinkybės, esančios nuteistojo asmens byloje, teismas akcentavo tik neigiamos jo asmens bylos aspektus.

5.4. Nuteistasis akcentavo jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes: neturi galiojančių nuobaudų; už gerą darbą, elgesį bei dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose yra du kartus skatintas; atvykęs į pataisos namus pareiškė norą dirbti, buvo įdarbintas ir dirba iki šiol; darbe apibūdinamas teigiamai; neturi jokių priteistų ieškinių; palaiko gerus socialinius ryšius su artimaisiais; aktyviai dalyvauja adaptacijos bei pataisos ir integracijos į visuomenę programų vykdyme. Pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Paleistas lygtinai į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą bei įsidarbins UAB „(duomenys neskelbtini)“. Laisvalaikiu sportuoja, skaito knygas ir pan. Teigia, kad išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.

N. R. S. skundas atmestinas.Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 157 straipsnio 1 dalį gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, svarsčiusi nuteistojo R. S. prašymą dėl lygtinio paleidimo, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis R. S. yra atlikęs būtinąją įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju, nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo bausmės atlikimo pradžios sumažėjo nuo 88 iki 64 pagal OASYS, tačiau ji išlieka vidutinė ir dar gali dar mažėti. Taigi, vidutinis nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas parodo, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamumo riziką dar nėra pakankama, nes ji turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Nors, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (b.l.9), drausmine tvarka baustas nebuvo, už gerą elgesį skatintas du kartus (b.l.12), tačiau kriminogeniniais veiksniais išlieka informacija apie teisės pažeidimus (teistas tris kartus), gyvenimo sąlygos (neturi pastovaus būsto), piktnaudžiavimas alkoholiu (nusikalsta apsvaigęs nuo alkoholio), gyvenimo stilius ir draugai (praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės) bei mąstymas ir elgesys (b.l. 9-10). Visiškai sutiktina su apelianto argumentu, kad negalima pakeisti praeities dalykų, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą kriminogeniniai veiksniai yra vertintini nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu kontekste. Nors R. S. drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, tačiau vis tik vieną kartą pažeidė vidaus tvarką (b.l.12), todėl visiškai sutiktina su nutarties argumentu, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis nesielgė nepriekaištingai, beje, po 2016 m. lapkričio 11 d., nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimo pažeidimo buvo skatintas tik vieną kartą. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad, R. S. spręsdamas susiklosčiusius sunkumus ne visuomet geba pasirinkti tinkamas jų sprendimo alternatyvas, nes apgalvoja ne visas savo elgesio pasekmes (b.l.8). Todėl, nors R. S. savo elgesį koreguoja teigiama linkme, tačiau minėtieji duomenys suponuoja išvadą, kad nuteistojo pastangos bausmės atlikimo metu įrodyti, kad likusią laisvės atėmimo bausmės dalį jis gali atlikti ir neatskirtas nuo visuomenės, šio metu dar nėra pakankamos, o jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra vidutinis.Apeliantas skunde akcentuoja savo teigiamus elgesio pokyčius: pozityvų elgesį (neturi galiojančių nuobaudų, 2 kartus skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose), pasikeitusį mąstymą (nepažeidinės įstatymų, išėjęs į laisvę dirbs) ir pan. Tačiau teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Tačiau tai nesudaro pagrindo vienareikšmiai išvadai, jog yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą nuo likusios bausmės atlikimo, o lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl R. S. lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. S. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Viktoras PreikšasGytis VečerskasValdas Vitunskas