Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir R. S. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, R. S. paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, ir R. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į R. S. paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2016 m. kovo 24 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016 m. birželio 7 d., bei pagal Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. baudžiamąjį įsakymą atlikta bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. S. nuteistas už tai, kad 2015 m. rugsėjo 20 d. apie 4.15 val., (duomenys neskelbtini), autobusų stotelėje prie (duomenys neskelbtini) namo, panaudojęs peilį ir juo grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą prieš D. G., pagrobė svetimą turtą, t. y. iš D. G. pagrobė 200 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3“, 3 eurų vertės piniginę su joje buvusiais: 60 eurų, 10 eurų vertės auskaru į liežuvį, asmens tapatybės kortele, banko ,,Swedbank“ mokėjimo kortele bei elektroninės bankininkystės kodų kortele, padarydamas 273 eurų turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal paduotą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam R. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudėties, jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Taip pat apylinkės teismas R. S. už padarytą nusikaltimą paskyrė tinkamą bausmę, kurią vertinti kaip aiškiai per griežtą, ar atidėti jos vykdymą, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad, skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat, kad nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas, pagrįstai įvertino tai, kad nuteistasis įvykdė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 180 str. 2 d.; 11 str. 5 d.), nusikalto būdamas teistas, teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirba.

Taigi, apylinkės teismas, įvertinęs visetą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, padarė pagrįstą išvadą, kad R. S. už sunkaus nusikaltimo padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė. Todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistajam ir nustatydamas jos dydį, BK 54 straipsnio 2 dalyje, 61 straipsnyje numatytų bausmės skyrimo reikalavimų, bausmės individualizavimo ir teisingumo principų nepažeidė, paskyrė nuteistajam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už jo padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Tokią išvadą pagrindžia ir tai, kad nuteistajam R. S. apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje, padarymą, skirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams – yra mažesnė už jo padarytos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį (vidurkis 3 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad net apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistajam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams, taip pat yra žymiai mažesnė už jo padarytos nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Dėl to nuteistajam paskirtą bausmę (laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams), kuri dar buvo sumažinta vienu trečdaliu (iki 1 metų 8 mėnesių), ir galutinę subendrintą bausmę (laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams), kuri dar buvo bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu nuteistajam skirta bausme, vertinti kaip aiškiai per griežtą ar dar labiau ją švelninti, nėra pagrindų, nes ji savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį. Šiame kontekste pažymima, kad bausmės paskyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas paskirtą bausmę pakeisti gali tik tais atvejais, kai bausmė yra aiškiai per švelni ar aiškiai per griežta. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta.

Dėl to nuteistojo skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir konstatuoja, kad vien tik simbolinės ir nuteistojo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Taip pat nuteistasis R. S. apeliaciniu skundu prašo taikyti ir BK 75 straipsnio nuostatas. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad R. S., praeityje būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumui neišnykus, vėl įvykdė nusikaltimą, kuris įstatymų leidėjo priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, kad po šio nusikaltimo padarymo nuteistasis įvykdė analogišką nusikalstamą veiką (plėšimą), už kurio įvykdymą buvo nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. baudžiamuoju įsakymu, konstatuoja, kad nuteistasis savo nusikalstamų polinkių nekeičia ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, ir todėl sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai nebus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų teisingumo principo įgyvendinimui.

Atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, ir patikrinusi baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatydamas paskirtos bausmės rūšį ir dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir sušvelninti R. S. skirtą bausmę, ar atidėti jos vykdymą, kaip to skundu prašo apeliantas, nėra pagrindų. Dėl to nuteistojo apeliacinis skundas pripažįstamas nepagrįstu ir yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.