Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-10915-584/2023 pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovui R. A. M. dėl nuosavybės teisių gynimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 18 d. priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-10915-584/2023, kuriuo ieškovės B. P. reikalavimus tenkino iš dalies, t. y.: (i) pripažino, kad pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), R. A. M. atlikti rekonstravimo darbai yra savavališki; (ii) įpareigojo atsakovą R. A. M. savo lėšomis per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti minėto pastato savavališkos statybos padarinius, teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją, naują kadastrinių matavimų bylą ir, sumokėjus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, taip pat įregistruoti minėto pastato kadastro duomenų pakeitimus Nekilnojamojo turto registre; (iii) paskyrė 700 Eur baudą atsakovui R. A. M., jeigu jis nustatytu terminu neįvykdys nustatyto įpareigojimo, bei nurodė, kad bauda mokėtina ieškovei B. P.; (iv) priteisė iš atsakovo R. A. M. 110 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei B. P. ir 13,28 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas 2023 m. rugpjūčio 28 d. taip pat priėmė papildomą sprendimą, kuriuo priteisė iš atsakovo R. A. M. ieškovei B. P. 1 815 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarčių negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas taip pat nėra. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

7. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovas buvo tinkamai informuotas apie pradėtą teisminį procesą įstatyme nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą naikinamąjį terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti. Atsakovas tvirtina, kad teismas neišnaudojo protingų priemonių, siekiant įteikti procesinius dokumentus atsakovui, ir taip užkirto jam teisę gintis nuo ieškovės nepagrįsto ieškinio. Atsakovo įsitikinimu, pareiškime išdėstyti argumentai turi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, o reikšmingos aplinkybės galėjo būti nustatytos tik bylą nagrinėjant iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apelianto argumentais.

8. Pažymėtina, kad siekdamas užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius, įstatymų leidėjas įtvirtino sprendimo už akių institutą (CPK 285–289 straipsniai). Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis).

9. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys buvo priimtas 2023 m. birželio 1 d. rezoliucija, be kita ko, nustatant atsakovui 20 dienų terminą atsiliepimui pateikti. Teismas 2023 m. birželio 5 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenų nustatęs, kad atsakovas niekur nedirba, vadovaudamasis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, išsiuntė atsakovui procesinius dokumentus su įpareigojimu pateikti atsiliepimą jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kuris iš esmės sutapo su ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Procesinių dokumentų atsakovui neatsiėmus pašte per jų saugojimo laiką (30 kalendorinių dienų), teismas laikė, kad dokumentai įteikti tinkamai 2023 m. birželio 9 d. Ieškovė 2023 m. liepos 19 d. pateikė teismui prašymą leisti ieškovei B. P. įteikti atsakovui R. A. M. adresuotus teismo dokumentus per ieškovės pasirinktą antstolį, tačiau teismas 2023 m. rugpjūčio 18 d. rezoliucija šį prašymą atmetė, nurodydamas, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį, ir tą pačią dieną paskelbė sprendimą už akių.

10. CPK 123 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Vyriausybė nustato procesinių dokumentų įteikimo tvarką ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje tvarką, ir pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus formą.

11. Taigi, CPK 123 straipsnio 3 dalis nustato vieną iš procesinių dokumentų įteikimo būdų – procesinių dokumentų, paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikymą įteiktais pagal įstatymą praėjus trisdešimt dienų nuo jų palikimo dienos, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, šis dokumentų įteikimo būdas savo esme yra įteikimo fikcija ir įstatymų leidėjo valia nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatą ,,jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka“ turi būti atsižvelgiama į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas laikys procesinius dokumentus, paliktus asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, įteiktais pagal įstatymą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti asmens gyvenamojoje vietoje, nesiėmęs papildomų priemonių. Nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-520/2018 19–23, 27–28 punktus). Taigi, pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį ir iš karto suformavęs specialią pašto siuntą su 30 dienų saugojimo pašte galimybe, nesilaikė CPK nustatytos procesinių dokumentų įteikimo fiziniam asmeniui tvarkos, nes toks procesinių dokumentų įteikimo būdas galimas tik išnaudojus kitas teismui prieinamas protingas priemones. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė nepagrįstą išvadą, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai. Teismas, išsiuntęs atsakovui procesinius dokumentus pažeidžiant CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas taisykles, neturėjo teisės priimti sprendimo už akių.

12. Nepaisant to, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2019 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, suformulavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tuo atveju, kai sprendimas už akių priimtas prieš šalį, kuri apie pradėtą civilinę bylą buvo informuota teisine fikcija grindžiamu įteikimo būdu, numatytu CPK 123 straipsnio 4 dalyje [iš esmės analogiškas procesinių dokumentų įteikimo būdas yra numatytas ir to paties straipsnio 3 dalyje], tokiai šaliai pateikus pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidus CPK 287 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, ta aplinkybė, kad buvo remtasi įteikimo fikcija, laikytina svarbia priežastimi, dėl kurios turi būti atnaujinamas terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti, taip užtikrinant asmens teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą. CPK 287 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, kad prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, gali būti taikomas tik toms procesinėms situacijoms, kai prašymą peržiūrėti sprendimą už akių paduoda asmuo, kuris buvo faktiškai (realiai) informuotas apie teismo procesą (žr. kasacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties 39 punktą).

13. Todėl, net jeigu pirmosios instancijos teismas laikė, kad apeliantui skirti procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytu būdu, ši aplinkybė turėjo būti pripažinta svarbia procesinio termino praleidimo priežastimi ir terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti apeliantui turėjo būti atnaujintas, taip užtikrinant jo teisę į teisminę gynybą ir teisingą teismo procesą. Kitaip nei sprendė pirmosios instancijos teismas, CPK 287 straipsnio 1 dalyje numatytas naikinamasis terminas, vadovaujantis pirmiau aptartais kasacinio teismo išaiškinimais, nagrinėjamu atveju nėra aktualus ir nekliudo spręsti termino atnaujinimo klausimo.

14. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimas iš esmės yra vienintelis būdas apeliantui siekti jam nepalankaus teismo sprendimo, kuris buvo priimtas jam neturint galimybių išdėstyti savo poziciją nagrinėtu klausimu, peržiūrėjimo, apeliacinės instancijos teismas panaikina skundžiamą nutartį ir atnaujina praleistą terminą pareiškimui paduoti (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 287 straipsnio 1 dalis), o pareiškimo priėmimo klausimą perduoda iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 287 straipsnis, 288 straipsnio 1 dalis).

15. Atsakovas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas dėl atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimo. Vadovaujantis CPK 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas sprendžiamas, išnagrinėjus bylą iš esmės.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. nutartį.

Atnaujinti atsakovui R. A. M. praleistą terminą pareiškimui dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.

Perduoti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.