- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-20
- Bylos Nr.
- A-143-2581-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02481-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Būsto renovacijos agentūra“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Būsto renovacijos agentūra“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – ir pareiškėjas) prašymu (b. l. 1–4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių (toliau – ir atsakovas, apeliantas) nustatyti mokestį (-čius) už bendrosios nuosavybės administravimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 26 d. įsakyme Nr. 30-640 „Dėl administracijos direktoriaus 2009 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. 30-547 „Dėl UAB „Būsto renovacijos agentūra“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“ (toliau – ir Įsakymas).
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas ginčijamu įsakymu konkrečiai nenustatė bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimas Nr. 603) 2.2 punkto nuostatą dėl mokesčio nustatymo.
Pareiškėjas, be kita ko, prašė (b. l. 35–36) nepatenkinti atsakovo prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 2.2 punktas neprieštarauja Konstitucijos 94 straipsnio 2 punktui, 120 straipsnio 2 daliai, Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 2 daliai, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punktui, Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 2, 3 dalims. Pažymėjo, kad atsakovo nurodyta funkcija, numatyta Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 42 punkte, kalba apie savivaldybės paskirtų butų ir kitų patalpų administratorių veiklos priežiūrą ir kontrolę, o nagrinėjamu atveju keliamas klausimas su turto administravimo nustatymu. Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 36 punktu, tai yra valstybinė, savivaldybėms pagal įstatymus perduota funkcija. CK 4 knygos nuostatos reglamentuoja su bendrojo naudojimo objektų administravimu susijusius teisinius santykius, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas detalizuoja su tokio turto administravimu susijusias nuostatas. Nutarimu patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (toliau – ir Nuostatai) yra privalomojo pobūdžio, juose įtvirtintas imperatyvus reikalavimas jais vadovautis, savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinant nuostatus. Tiek pagal nuostatus, tiek pagal administracijos direktoriaus aktą nustatomas mokestis, vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtinta tarifų apskaičiavimo metodika, todėl nustatytas ar bendrai apskaičiuotas administravimo mokestis negali skirtis. Teisinio reglamentavimo konkuravimo taip pat nėra, kadangi Įsakymo priėmimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 2.2 punkto redakcijos ir Nuostatų 8.1 punkto redakcijos nuostatos neprieštaravo viena kitai, nes jos skirtos skirtingiems subjektams.