- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-07-10
- Bylos Nr.
- 1-1054-817/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38248-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ieva Gavelytė-Kalytienė
- Kaltinamasis
- J. M.
- Nukentėjusysis
- I. A.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsiskyręs, dabartinės gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio 1 dalimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas veikas, numatytas BK 286 straipsnyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. M. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2018 m. rugpjūčio 9 d. apie 12.50 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,11 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, užpuolė sugyventinę I. A., parvertė ją ant žemės ir sudavė kumščiais į įvairias kūno vietas apie 10 smūgių, po ko pakėlęs nuo žemės ir nustūmęs ant lovos, pradėjo I. A. smaugti su pagalve, jai išsisukus, smaugė kaklą abiem rankomis, o jai bandant ištrūkti vėl ją sugriebė, pargriovė ant lovos ir vėl smaugė, taip sukeldamas nukentėjusiajai I. A. fizinį skausmą. Šiais veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis J. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog savo kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo I. A. pripažįsta, tiek įvykio metu, tiek šiuo metu gyvena kartu su nukentėjusiąja, tačiau dėl girtumo įvykio aplinkybių išsamiai neprisimena, pamena, kad sudavė nukentėjusiajai, teismo posėdyje jos atsiprašė. Kaltinamasis teigė, kad šiuo metu nebevartoja alkoholio, nes gulėjo ligoninėje, nurodė, kad sutinka atlikti viešuosius darbus.
Nukentėjusioji I. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis jos atsiprašė, ji jam atleido, tačiau, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) straipsnio 278 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, parodymus duoti atsisakė.
Ikiteisminio tyrimo metu J. M. parodė, kad I. A. jo sugyventinė, nuo 2017 m. sausio gruodžio 24 d. kartu su ja gyvena (duomenys neskelbtini). 2018-08-08 buvo jo gimtadienis, pas kaimynę šventė jo gimtadienį kartu su I. ir kaimyne. Dovanų jis gavo pinigus. 2018-08-09 ryte nuėjo su I. į parduotuvę ir nusipirko 3 butelius alaus po 1 litrą. Su I. gėrė alų. Kas buvo vėliau - sunkiai prisimena, buvo labai girtas. Pamena, kad I. pradėjo rėkti ant jo, dėl ko prasidėjo konfliktas nežino. Ji mėgsta parėkauti. I. puolė jį ir apdraskė jam dešinės rankos žastą. Kas vyko vėliau jis nepamena, buvo visiškai girtas. Jis nepamena, kad ją butų smaugęs, ar pastūmęs. Pamena, kad I. jį išvarė į lauką, tuo metu atvažiavo policija ir jį išvežė į komisariatą. Pamena, kad prieš tris dienas jis buvo paėmęs ją už skruostų ir stipriai suspaudė, bet vėliau jie susitaikė ir viskas buvo gerai. Ant jos kairio skruosto liko mėlynė. Taip pat ant I. abiejų rankų dar iš anksčiau yra likusios mėlynės, kurios atsirado, kai lytiškai santykiavo. 2018-08-09 jis su I. vienodai išgėrė alaus ir abu buvo neblaivūs. I. taip pat buvo girta. Jų šeimoje dažnai būna žodiniai konfliktai, kurie kartais pereina į muštynes. Tai buvo pirmas kartas kai buvo kviečiama policija. Jis labai gailisi, kad taip pasielgė su I., nori I. atsiprašyti ir susitaikyti su ja, daugiau tai nepasikartos (b. l. 84-85).
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu I. A. 2018-08-09 parodė, kad 2018-08-09 apie 11 val. (duomenys neskelbtini) jos sugyventinis J. M. atėjo į jos namus, išgėrė arbatos, pavalgė ir nuėjo atsigulti. Po to ji nuėjo pas kaimynę, kaimynė paprašė atnešti stiklainių. Nuėjo į kambarį paimti stiklainių ir jai atidarius duris, sugyventinis staigiai pašoko iš lovos ir ją užpuolė, parvertė ant žemės ir pradėjo smūgiuoti kumščiais į įvairias kūno vietas, sudavė apie 10 smūgių. Po to pakėlęs nuo žemės nustūmė ją ant lovos, prispaudė rankomis, bandė dusinti su pagalve, bet išsisuko, smaugė kaklą abiem rankomis. Bandė ištrūkti, tačiau jis vėl sugriebė, pargriovė ant lovos ir vėl smaugė. Kažkokiu būdu jai pavyko ištrūkti ir paėmusi telefoną paskambino policijai. Jis, sužinojęs, kad paskambino policijai, sudaužė jos telefoną ir bandė pasišalinti, tačiau nespėjo, nes atvyko policijos pareigūnai. Kai ją sugyventinis mušė bei smaugė, patyrė stiprų fizinį skausmą. Mušdamas nieko nesakė kodėl taip elgiasi, tik keikė necenzūriniais žodžiais. Sugyventinis taip pat smurtavo prieš ją prieš tris dienas, mušė kumščiais į įvairias kūno vietas, tačiau policijos nekvietė, nes sakė, kad taip daugiau nebus, jos atsiprašė. Prašo apsaugoti ją nuo sugyventinio, prašo apriboti jo teises, kad nesiartintų prie jos (b. l. 17). Papildomai apklausta 2018-08-20 I. A. nurodė, kad J. M. yra jos sugyventinis, nuo 2017 m. Šv. Kalėdų kartu gyvena (duomenys neskelbtini). Ji šį butą nuomoja, Jurijus atėjo pas ją gyventi. Nori patikslinti, kad jie tris dienas tik barėsi, buvo žodiniai konfliktai. Smurto jis prieš ją nenaudojo. Ji buvo susinervinusi ir nežino kodėl telefonu pasakė, kad jau trečią dieną muša. 2018-08-09 po 13 val. jis grįžo namo labai girtas, kur jis buvo - nežino. Ji buvo išgėrusi tik nedaug alaus. Ji pašildė maistą, jis pavalgė ir nuėjo miegoti. Ji išėjo, grįžo. J. per miegus pradėjo šnekėti visokias nesąmones. Ji paklausė, kas jam yra. Jis tada ją stvėrė už marškinėlių. Ji ištrūko, tada jis stvėrė už kojos. Metė ant lovos ir liepė miegoti. Jis užmigo, ji norėjo išlipti ir jį pažadino. Jis supyko, stvėrė atgal ir metė į lovą. Paėmė pagalvę ir su pagalve norėjo dusinti, pagalvę prispaudė prie veido. Ji vėl ištrūko ir nukrito ant grindų. Jis pakėlė ir vėl metė į lovą. Ranka stvėrė už gerklės, negali pasakyti, dešine ar kaire, prispaudė prie pagalvės ir kitos rankos kumščiu pradėjo mušti į veido sritį ir į kitas kūno dalis. Sudavė apie 10 smūgių. Du kartus pateikė į kairį žandą, buvo didelė mėlynė, šiuo metu jau nieko nesimato. Taip pat buvo sumuštos rankos ir kojos. Šiuo metu žymių nėra. Ji pradėjo rėkti, kad iškvies policiją ir savo telefonu surinko 112. Jis atsikėlė, stvėrė jos telefoną ir trenkė į žemę. Pradėjo rinkti savo daiktus ir krauti į tašę. Ji jam pasakė, kad iškvietė policiją, sakė: „kur tu bėgi, palauk policijos“. Kol jis rinko daiktus, ji išėjo į kiemą ir tuo metu atvažiavo policija. Jis nespėjo pabėgti. Kaip jis ją mušė, niekas nematė ir negirdėjo, ji garsiai nerėkė. Atvažiavo policija ir jį išsivežė. Greitoji jai nebuvo reikalinga, į polikliniką taip pat nesikreipė. 2018-08-10 J. grįžo namo. Jos atsiprašė, ji jam atleido. J. atsiprašymą girdėjo kaimynai. Jis pažadėjo, kad daugiau taip nepasikartos. Iki šiol gražiai elgiasi, jokių pretenzijų jam neturi. Pas teismo medikus ji užsirašė, turėjo nuvykti 2018-08-13, tačiau taip ir nenuvyko, nes jie susitaikė, ji jam atleido. Šiuo metu ant jos kūno jokių žymių, mėlynių ar nubrozdinimų jau nesimato. Nenori, kad jis būtų teisiamas. Tai buvo pirmas kartas, kai jis smurtavo prieš ją. Žodinių konfliktų pasitaikydavo, bet niekada nesimušė. 2018 m. sausio ar vasario mėn. mirė jo mama, jis labai pergyvena, gal ir nesusitvardė (b. l. 25-26).
Iš 2018-08-09 Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad I. A. pareiškė apie įvykį ir parodė, kad 2018-08-09 apie 14:50 val. (duomenys neskelbtini) neblaivus jos sugyventinis J. M. smurtavo prieš ją, mušė kumščiais į įvairias kūno vietas, taip sukėlė jai fizinį skausmą. Smurtauja ne pirmą kartą, anksčiau niekur nesikreipė (b. l. 16).
Iš 2018-08-09 Tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos vyriausiasis patrulis R. A. nustatė, kad apie įvykį pranešė nukentėjęs, smurtą patyręs asmuo I. A., gimusi (duomenys neskelbtini) , gyvenanti (duomenys neskelbtini). Smurtą patyrusio asmens sužalojimo vietos: kraujosruva (mėlynė) veide po kaire akimi, nubrozdinimas galvos srityje, sužalojimai ant kaklo, kraujosruvos (mėlynės) ant kairės ir dešinės rankų. Smurtu įtariamas asmuo J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). Pranešėja I. A. paaiškino, kad neblaivus sugyventinis J. ją muša jau trečia diena. Dėl minėto įvykio ji patyrė didelį fizinį skausmą (b. l. 5-6).
Iš 2018-08-22 Kitų objektų apžiūros protokolo, kuriame užfiksuota BPC garso įrašo "2018 08 09 14-45-54 25.02 867244261" apžiūra, nustatytas įraše užfiksuotas pokalbis: Operatorius: O kas įvyko, pasakykit normaliai. Moters balsas: Pas mane yra daug mėlynių. Operatorius: Kada jus sumušė? Moters balsas: Šiandien. Operatorius: Šiandien sumušė, policija jau buvo apie tai informuota. Moters balsas: Ne, ne. Operatorius: Jeigu norit aš galiu dabar informuoti. Moters balsas: Aha. Aš noriu ją paklausti. Informuokit. Operatorius: Dabar sakykit kur viskas įvyko. Moters balsas: Viskas įvyko mano namuose. Operatorius: Adresas? Moters balsas: Milicijos man nereikia, aš gyvenu ant buto, nenoriu nemalonumų, aš noriu paimt abdukciją, kad žmogų nubaustų. Operatorius: Tam policija reikalinga. Moters balsas: Ne, abdukcija galima pasiimti (duomenys neskelbtini), taip? Operatorius: Na šiaip jo, abdukcija ten galima nuimt. Moters balsas: Tai aš geriau nuvažiuosiu, čia daug kaimynų, aš nenoriu triukšmo. Nes man bus nepatogu už tai, kad aš gyvenu ant buto, nuomoju butą. Operatorius: Nu gerai, nuomojat tai nuomojat, aš policijai pranešiu, kad būtų informacija policijai, tada kaip norit taip darykit. Moters balsas: Tai suprantu, aš noriu tik žinot kur galima abdukcijas nusiimt. Čia (duomenys neskelbtini), taip? Operatorius: Aš jums pasakysiu numerį, viską paaiškins, gerai? Moters balsas: A, gerai. Operatorius: Pradžiai pasakykit kur viskas įvyko. Adresas? Moters balsas: Mano adresas (duomenys neskelbtini). Operatorius: Čia (duomenys neskelbtini) miestas, ar ne (duomenys neskelbtini) miestas? Moters balsas: Čia (duomenys neskelbtini). Operatorius: (duomenys neskelbtini), butas? Moters balsas: (duomenys neskelbtini). Operatorius: Pirmas. Prieš kiek laiko čia įvyko? Moters balsas: Nelabai senai. Operatorius: Čia tas nelabai senai, kada maždaug? Moters balsas: Dvi valandos atgal. Operatorius: Prieš dvi valandas. Kas sumušė? Moters balsas: Draugas. Operatorius: Čia sugyventinis ta prasme, ar tiesiog draugas? Moters balsas: Taip, draugas. Operatorius: Ne sugyventinis? Moters balsas: Ne. Tik man policijos nereikėtų, nes čia yra kaimynų. Operatorius: Čia kaimynas? Moters balsas: Ne kaimynas jisai. Operatorius: A, ne kaimynas. A tai negyvena su jumis kartu? Moters balsas: Nu, kartais būdavo. Santykių, kaip suprantama. Bet nenorėčiau aš policijos, aš noriu tik pasiimt abdukcijos. Čia (duomenys neskelbtini), taip? Operatorius: Užsirašykit numerį gi sakau. Moters balsas: Tuoj palaukit… (girdisi kaip moteris nusikeikė, taip pat vyro balsas). Taip klausau. Operatorius: (duomenys neskelbtini) Moters balsas: (duomenys neskelbtini) Operatorius: (duomenys neskelbtini) Moters balsas: (duomenys neskelbtini) Operatorius: (duomenys neskelbtini) Moters balsas: (duomenys neskelbtini) . Operatorius: (duomenys neskelbtini) .Moters balsas: (duomenys neskelbtini) . Ačiū. Atleiskit už sutrukdymą. Operatorius: Jūsų vardas, pavardė? Moters balsas: I. A.. Operatorius: I. V.. Moters balsas: I. A.. Taip. Operatorius: Gerai, tvarkoj. Moters balsas: Aha, didelis ačiū. Operatorius: Prašau. Moters balsas: Geros dienos. Įrašas baigiasi (b. l. 37-38).
Iš 2018-08-22 Kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad atliktus vaizdo įrašo pavadinimu "VID 20180809 152017" apžiūrą, nustatyta, kad vaizdo įrašo trukmė 21 sek., matomos kambario grindys, girdima kaip vyriškas balsas sako „parodykit man, parodykit man mėlynes“, moteriškas balsas sako „vo, vo rankos, nu aš kelnių nenusiimsiu“, vyriškas balsas sako „nereikia“. Vaizdo įraše matome trumpam vyrą ir moterį, jų veidų nesimato, jie ramiai stovi. Vyriškas balsas klausia „tai jus sumušė jūsų vyras, sugyventinis?“. Moteris atsako „ne, ne vyras“ ir pirštu rodo į šalia stovintį vyrą. Vyras, kuris stovi šalia sako „my prosto žili vmeste“ (vertimas: „Mes tiesiog gyvenome kartu“). Moteris sako „tipo žili“ (vertimas: „Tipo gyvenom“). Vyras sako „ticho žili“ (vertimas: „Ramiai gyvenom“). Kitas vyriškas balsas klausia „jis prieš jus naudojo smurtą“. Moteris atsako „taip“. Vyras, stovintis šalia moters, atsako „ničego tut takogo“ (vertimas: „Nieko čia tokio“). Įrašas baigiasi (b. l. 40-41).
Iš alkotesterio kvito nustatyta, kad kaltinamajam J. M. 2018 m. rugpjūčio 9 d. 16.30 val. buvo nustatytas 3,11 promilių girtumas (b. l. 49).
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados
BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo, ar trumpam susargdino. BK 248 straipsnyje numatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuotą, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. smurtavus prieš kartu gyvenančią nukentėjusiąją ir sukėlus jai fizinį skausmą, visiškai įrodyta. Pats kaltinamasis savo neteisėtų veiksmų iš esmės neginčijo, nukentėjusiosios atsiprašė. Nukentėjusioji apklausiama ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad kaltinamasis nugriovęs ją ant žemės kumščiais sudavė jai apie 10 smūgių į įvairias kūno vietas, taip pat pakėlęs nuo žemės ir nustūmęs ant lovos, prispaudė rankomis, bandė dusinti su pagalve, smaugė kaklą abiem rankomis, nukentėjusiajai bandant ištrūkti, jis vėl ją sugriebė, pargriovė ant lovos ir vėl smaugė. Nors teisme nukentėjusioji atsisakė duoti parodymus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai yra pakankamai nuoseklūs, be to jos nurodytos įvykio aplinkybes pakankamai išsamiai atsispindi 2018-08-09 Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 5-6), iš dalies ir 2018-08-22 Kitų objektų apžiūros protokole, surašytame atliktus vaizdo įrašo pavadinimu "VID 20180809 152017" apžiūrą, bei 2018-08-22 Kitų objektų apžiūros protokole, kuriame užfiksuota BPC garso įrašo stenograma (b. l. 37-38). Byloje taip pat nustatyta, kad J. M. 2018 m. rugpjūčio 9 d. 16.30 val. buvo neblaivus, jam nustatytas 3,11 promilių girtumas (b. l. 49).
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų, teismo ištirtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamasis J. M. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2018 m. rugpjūčio 9 d. apie 12.50 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, užpuolė sugyventinę I. A., parvertė ją ant žemės ir sudavė kumščiais į įvairias kūno vietas apie 10 smūgių, po ko pakėlęs nuo žemės ir nustūmęs ant lovos, pradėjo I. A. smaugti su pagalve, jai išsisukus, smaugė kaklą abiem rankom, o jai bandant ištrūkti vėl ją sugriebė, pargriovė ant lovos ir vėl smaugė, taip sukeldamas nukentėjusiajai I. A. fizinį skausmą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo konstatuoti, kad nurodyta J. M. tyčinė veika, jo šeimos nariui sukeliant fizinį skausmą, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.
Dėl J. M. atsakomybės už BK 286 straipsnyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, dėl kurių jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu J. M. vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalimi buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 286 straipsnyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu bei valstybės institucijos atstovu, ir baudžiamoji byla buvo nutraukta (b. l. 42-47). Šis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nuosprendis įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 4 d.
Atsižvelgiant į tai, kad byloje yra nustatyta, jog J. M. 2018 m. rugpjūčio 9 d. padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nuosprendyje priimtas sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės už minėtame nuosprendyje konstatuotas jo padarytas nusikalstamas veikas nustoja galioti ir yra spręstinas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus bei tai, kad įrodymai, kuriais pagrįstos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nuosprendyje išdėstytos išvados dėl J. M. kaltės padarius BK 286 straipsnyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, pakartotinai netiriami, konstatuoja, kad byloje yra įrodyta, jog:
O. S. ir J. M. 2017 m. sausio 31 d., apie 9.45 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kai O. S. nustatytas 2,09 promilių neblaivumas, o J. M. nustatytas 2,36 promilių neblaivumas, veikdami kartu, statybiniame vagonėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), neplaninį patikrinimą nelegalaus darbo (neteisėtos veiklos) kontrolės klausimais atliekančiam Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiajam darbo inspektoriui J. V. pareikalavus pateikti asmens dokumentus ir paaiškinimus, pradėjus filmuoti tarnybine vaizdo kamera Canon FS406 (inventorinis Nr. T021007224T), O. S. grasino fiziniu susidorojimu, prirėmė prie sienos J. V. ir laikė jį prispaudęs, o J. M. užlaužė nukentėjusiajam dešinę ranką bei atėmė vaizdo kamerą, tuo sukeldami nukentėjusiajam J. V. fizinį skausmą bei padarydami dešinės plaštakos IV-o piršto kraujosruvą odoje, kairės plaštakos IV-o piršto odos nubrozdinimą, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Tokiais veiksmais O. S. ir J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje.
Be to, J. M. 2017 m. sausio 31 d., apie 9.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,36 promilių neblaivumas, statybiniame vagonėlyje, esančiame Kalvarijų g. 84, Vilniuje, panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino neplaninį patikrinimą nelegalaus darbo (neteisėtos veiklos) kontrolės klausimais atliekančiam Valstybinės darbo inspekcijos vyriausiajam darbo inspektoriui J. V. bei atėmė vaizdo kamerą Canon FS406 (inventorinis Nr. T021007224T) ir tyčia ją sugadino sulaužydamas ekraną, tuo padarydamas Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 231,41 Eur turtinę žalą. Tokiais veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
Bausmės skyrimas ir kiti klausimai
Teismas, skirdamas J. M. bausmes, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
J. M. 2017 m. sausio 31 d. tais pačiais veiksmais padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas (idealioji sutaptis), kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, dėl jų padarymo gailėjosi, atlygino vienu iš nusikaltimų padarytą turtinę žalą, atsiprašė nukentėjusiojo, susitaikė, tiek su nukentėjusiuoju J. V., tiek su valstybės institucijos, kuriai vienu iš nusikaltimų buvo padaryta turtinė žala, atstovu, nei nukentėjusysis, nei civilinis ieškovas J. M. pretenzijų neturi. Taip pat teismas įvertina J. M. nusikalstamų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą, atsižvelgia ir į tai, kad jis minėtų veikų padarymo metu dirbo, buvo neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka (bauda sumokėta, pažeidimas nevertintinas kaip itin pavojingas). Skiriant bausmes už 2017 m. sausio 31 d. padarytas nusikalstamas veikas J. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (abiejų nusikalstamų veikų padarymo atveju) pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat atsakomybę lengvinančia aplinkybe (turto sugadinimo atveju) pripažįstama tai, kad J. M. savo noru atlygino nusikaltimu padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). J. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – jam buvo nustatytas 2.36 promilių neblaivumas (b. l. 52), o tai be jokių abejonių turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
J. M. 2018 m. rugpjūčio 9 d. tiesiogine tyčia padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimas prieš šeimos narį – sugyventinę, nusikaltimas padarytas namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas, žala nebuvo padaryta, nukentėjusioji atleido kaltinamajam ir jie susitaikė. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl šios nusikalstamos veikos laikytina tai, kad kaltinamasis prisipažino dėl padarytos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas įvertina ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis (b. l. 56), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (apie tai patvirtino pats J. M. teismo posėdžio metu), anksčiau baustas administracine tvarka (daugiausia už Keleivių ir bagažo vežimo autobusais ir troleibusais Vilniaus miesto taisyklių reikalavimų pažeidimą, dalis baudų sumokėta (b. l. 52-55, 63-65)), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nepraėjus metams nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarė tyčinį nusikaltimą.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė turi atitikti jai keliamus tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Vienas iš esminių bausmės tikslų – teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas yra susijęs su konkrečia bausme asmeniui, t. y. bausmės individualizavimu, o antra – skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama ir į visuomenės interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus BK 286 straipsnyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytas bausmes – viešuosius darbus, kuriuos kaltinamasis sutiko atlikti. Teismo vertinimu, ši bausmė galėtų teigiamai įtakoti kaltinamojo elgesį, sudarys galimybę kaltinamajam dar kartą įvertinti savo veiksmus bei motyvuos ateityje laikytis teisės aktų reikalavimų ir nebenusikalsti.
Bausmės, paskirtos už nusikaltimų, numatytų BK 286 straipsnyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą subendrintinos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, apėmimo būdu subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka J. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. 16.10 val. iki 2018 m. rugpjūčio 10 d. 14.40 val. (b. l. 88-89), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu J. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 86). Ši kardomoji priemonė, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais – įsiteisėjus nuosprendžiui paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 298 straipsniais, 302-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,
nusprendžia:
J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 7 (septynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 286 straipsnyje, ir skirti 7 (septynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 8 (aštuonių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir BK 286 straipsnį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir skirti J. M. subendrintą bausmę – 7 (septynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, apėmimo būdu subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti J. M. subendrintą 1 (vienerių) metų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
J. M. paskirtos bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. 16.10 val. iki 2018 m. rugpjūčio 10 d. 14.40 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais – įsiteisėjus nuosprendžiui palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Viešųjų darbų bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 39-45 straipsniai.
Viešieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka.
Darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis.
Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.