Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-3911-1066/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02079-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 12.1; 12.2.2; 12.5.1; 55.1.3

2019 m. lapkričio 18 d.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. P. skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2019 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. 68-67, kuriuo patvirtintas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2019 m. vasario 20 d. sprendimas Nr. (28.19)-FR0682-57 dėl patikrinimo akto tvirtinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas pateikė skundą teismui, kuriuo prašo panaikinti VMI 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 68-67 kuriuo patvirtintas Inspekcijos 2019 m. vasario 20 d. sprendimas Nr. (28.19)-FR0682-57 dėl patikrinimo akto tvirtinimo.

2. Patikslintame skunde (pateiktame 2019 m. birželio 27 d.) pareiškėjas remiasi šiais argumentais:

2.1. Nei Inspekcija, nagrinėdama pastabas dėl patikrinimo akto, nei VMI nagrinėdama skundą neatsižvelgė į pareiškėjo argumentus. Mano, kad su juo nuosekliai susidorojama. Jo, kaip fizinio asmens pajamos jau buvo tikrintos anksčiau, tačiau nepaisant to buvo tikrintas pakartotinai. Mokesčiai priskaičiuoti praėjus 5 metams.

2.2. Inspekcija 2019 m. sausio 20 d. patikrinimo akte, 2 lentelėje (2013 patirtos išlaidos), nurodoma, kad 2013 m. į UAB „Zero LT“ sąskaitą buvo įnešta 148543 Lt. Ne kartą aiškinta specialistei, kad tai buvo apyvartinės lėšos, skirtos mineralinės vatos PAROC pirkimui ir transporto išlaidoms padengti. Buvo sudaryta sutartis su Baltarusijos Respublikos įmone OOO Merlion (atstovas A. M.). įmonė turėjo teisę disponuoti grynaisiais pinigais, todėl dėl vėluojančių pervedimų iš Baltarusijos sutarėme, kad man pinigus visoms išlaidoms partneriai pateiks grynųjų pinigų lėšomis. Jos buvo įnešamos kaskart, kai buvo perkama nauja prekių partija. Sąskaitose matomi visi pirkimai ir prekių išvežimas į Baltarusiją. Sutarčių kopijos yra Jonavos muitinėje. Už šias prekes yra grąžintas PVM mokestis. Savų pinigų pareiškėjas neinvestavo. Pelnas buvo labai mažas, todėl negalėjau samdyti buhalterio, todėl įmanomos mažos klaidos. Taigi 148 543 Lt yra ne mano, o OOO Merlion lėšos. Baltarusijos Respublikos įmonės OOO Merlion direktorius B. su manimi nebendravo ir manęs nepažįsta.

2.3. Akte nurodoma, kad už UAB „Zero LT“ akcijų įsigijimą sumokėta 10 000 Lt. Tai neatitinka tikrovės, nes bendrovės akcijas pirktos Kaune iš UAB „AG kapitalas“ (vadovas G. A.) už 900 Lt. Jokio 10000 litų įstatinio kapitalo mokėti nereikėjo ir nebuvo atidaryta jokia banko sąskaita. Nėra jokios įstatinio kapitalo sąskaitos su 10000 litų. Sprendime nurodoma, kad įnešti pinigai pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Sutarties, kur būtų buvęs įrašas apie mokamus 10000 litų, nėra.

2.4. 2 lentelėje nurodoma, kad pagal verslo liudijimą dirbdamas įsigyta žuvies pardavimui už 5000 Lt. Tai yra taip pat netiesa, kadangi žuvis buvo perkama konsignacijos pagrindais (už prekes buvo atsiskaitoma po realizacijos).

2.5. Patikrinimo akte rašoma, kad iki 2013 m. pareiškėjas neturėjo jokių finansinių išteklių, tačiau, būdamas 50 metų, pareiškėjas buvo sukaupęs pakankamai turto. Prievolės deklaruoti turtą nebuvo. Nuo 1990 m. pareiškėjas dirbo automobilių versle, turėjęs pelningą transporto įmonę. 2012 m. turėjo ir pardavė transporto priemonę Scania R114LA ir puspriekabę-šaldytuvą Lamberet. Automobilis dalimis buvo parduotas Latvijoje.

3. Atsakovė VMI pateikė atsiliepimą į skundą, su skundu nesutinka, remiasi šiais argumentais:

3.1. Inspekcija atliko pareiškėjo 2013 metų GPM apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo aktu Nr. (9.6)-FR0680-481 nustatė, kad 2013 m. Pareiškėjo patirtos išlaidos 137 178 Lt viršijo gautas pajamas. Konstatuota, jog Pareiškėjas patirtoms išlaidoms (akcininko įnašai į UAB „Zero LT“ kasą) panaudojo iš nenustatytų šaltinių gautas pajamas, kurios gavimo metu nebuvo apmokestintos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 70 straipsniu bei Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2004 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. VA-103 „Dėl mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Mokesčio apskaičiavimo pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) 4 punkto nuostatomis ir pritaikiusi išlaidų metodą, konstatavo, jog tikrinamuoju laikotarpiu Pareiškėjas gavo 137 178 Lt kitų apmokestinamųjų, su darbo santykiais nesusijusių, ne individualios veiklos pajamų, kurių minėtu laikotarpiu nedeklaravo, nuo jų neapskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo GPM. Inspekcija, pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą apskaičiavo Pareiškėjo 137178 Lt GPM bazę ir vadovaudamasi Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 2, 3, 6, 22, 27 str. nuostatomis, dėl šio pažeidimo Pareiškėjui apskaičiavo 6075,65 Eur GPM.

Inspekcija, išnagrinėjusi patikrinimo aktą ir pateiktas pastabas, 2019 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. (28.19)-FR0682-57 patvirtino patikrinimo aktą, t. y. patvirtino apskaičiuotą 6075,65 Eur GPM. Inspekcija, vadovaudamasi GPMĮ 36 straipsnio bei MAĮ 96 str. 1 dalies nuostatomis, už nesavalaikį GPM įmokų mokėjimą, Pareiškėjui apskaičiavo 3063,76 Eur GPM delspinigius. Vadovaudamasi MAĮ 139 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgusi į tai, kad Pareiškėjas patikrinimo metu bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, Inspekcija Pareiškėjui skyrė 20 proc. dydžio 1237 Eur GPM baudą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos sprendimu, VMI prie FM 2019 m. kovo 7 d. pateikė skundą dėl Inspekcijos sprendimo. VMI prie FM, išnagrinėjusi minėtą Pareiškėjo skundą, 2019-05-17 sprendimu Nr. 68-67 (toliau - VMI prie FM sprendimas) patvirtino Inspekcijos sprendimą.

3.2. Pagal GPMĮ 27 str. 1 dalies nuostatas Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po mokestinio laikotarpio, gegužės 1 d., pats arba per įgaliotą asmenį savo nuolatinės gyvenamosios vietos mokesčių administratoriui privalo pateikti praėjusio mokestinio laikotarpio metinę pajamų mokesčio deklaraciją ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestino laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį.

MAĮ 70 str. 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas apskaičiuoti mokesčius, bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi, tvarkyti apskaitą, saugoti apskaitos ar kitus dokumentus ir dėl to mokesčių administratorius negali nustatyti mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio įprastine, t. y. atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą mokesčių administratorius apskaičiuoja pagal jo atliekamą įvertinimą, atsižvelgdamas į visas įvertinimui reikšmingas aplinkybes, turimą informaciją ir prireikus parinkdamas savo nustatytus įvertinimo metodus, atitinkančius protingumo bei, kiek objektyviai įmanoma, teisingo mokestinės prievolės dydžio nustatymo kriterijus. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad detalią šio straipsnio įgyvendinimo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius. Taisyklių 4.1 punkte nustatyta, kad įvertinimas gali būti atliekamas, kai mokesčių administratorius mokesčių mokėtojo mokestinės prievolės dydžio negali nustatyti įprastine, atitinkamo mokesčio įstatyme nustatyta tvarka, nes mokesčių mokėtojas nevykdo arba netinkamai vykdo savo pareigas: apskaičiuojant mokesčius (nepateikia mokesčio deklaracijos, nustatytąja tvarka patvirtintos ataskaitos ar kito dokumento, į mokesčio deklaraciją įrašo neteisingus (nepatikimus, prieštaringus) duomenis, mokesčių mokėtojo įsigyto turto vertė ir (ar) asmeninės išlaidos per atitinkamą laikotarpį yra didesnės už deklaruotas pajamas ir kitais atvejais). Taisyklių 6.1 punkte nustatyta, kad norėdamas apskaičiuoti mokesčių mokėtojui priklausančią mokėti mokesčio sumą pagal mokesčių administratoriaus įvertinimą, mokesčių administratorius konstatuoja faktus bei aplinkybes, kurioms esant gali būti atliktas įvertinimas, t. y. mokesčių administratorius gali priimti sprendimą mokestį apskaičiuoti pagal įvertinimą tik tada, kai nustatomas bent vienas faktas ar aplinkybė, nurodyta Taisyklių 4 punkte.

3.3. Inspekcija 2018 m. liepos 16 d. Pareiškėjui įteikė Mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (9.6) FR0698-48 pateikti paaiškinimą apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Pareiškėjas 2018 m. liepos 24 d. pateikė paaiškinimą apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius už 2013 metus, kuriame nurodė, kad 2013 m. sausio 1 d. banke turėjo 10852,88 Lt pinigines lėšas ir ne banke turėjo 0 Lt. Inspekcija, remdamasi Pareiškėjo 2018 m. liepos 24 d. paaiškinime pateiktais duomenimis vertino, jog Pareiškėjas tikrinamojo laikotarpio pradžiai banke turėjo 10 852,88 Lt ir ne banke piniginių lėšų neturėjo. Pareiškėjas skunde teigia, kad būdamas 50 metų yra sukaupęs piniginių lėšų, be to nurodo, kad 2012 m. turėjo ir už 31 000 Lt pardavė krovininį automobilį Scania R144LA bei puspriekabę-šaldytuvą Lamberet, nuo 1990 m. dirbo automobilių pirkimo-pardavimo versle, o 1996 m. turėjo pelningai dirbusią transporto įmonę). Inspekcija atlikto operatyvaus patikrinimo metu (2015 m. gegužės 4 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (10.2)-FR1042-4440) iš VĮ „Regitra“ gavo informaciją apie Pareiškėjo 2011 - 2013 m. turėtas transporto priemones. VĮ „Regitra“ nurodė, kad Pareiškėjas nepateikė turėtų transporto priemonių pardavimo dokumentų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Pareiškėjas mokestinio patikrinimo metu Inspekcijai taip pat nepateikė krovininio automobilio Scania R144LA pardavimo bei pajamų gavimo už šią transporto priemonę dokumentų, nors vadovaudamasis MAĮ 67 str. 2 dalimi privalėjo juos pateikti. Be to, pats Pareiškėjas 2018 m. liepos 24 d. pateiktame paaiškinime apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir jų pagrindime nurodė, kad 2013 m. sausio 1 d. ne banke piniginių lėšų neturėjo.

3.4. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Pareiškėjo į UAB „Zero LT“ kasą įnešta 148 542,54 Lt piniginių lėšų suma buvo skirta prekių įsigijimui, t. y. „Paroc“ vatos pirkimui iš UAB „Bikuvos prekyba“ bei transporto išlaidoms padengti. Šiuo aspektu pažymi, kad į UAB „Zero LT“ kasą įneštos lėšos yra ne jo, o Baltarusijos įmonės OOO Merlion, su kuria jo vadovaujama UAB „Zero Lt“ bendradarbiavo, atstovo A. M. grynaisiais pinigais skirtos lėšos. Nustatyta, kad Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio 10 d. iki 2014 m. rugpjūčio 20 d., būdamas UAB „Zero LT“ akcininku ir direktoriumi, pagal išrašytus kasos pajamų orderius į UAB „Zero LT“ kasą 2013 m. grynais pinigais įnešė 148 542,54 Lt sumą (per keletą kartų). Kasos pajamų orderiuose nurodoma, kad įneštos piniginės lėšos yra akcininko įnašai. Įnašai apskaityti įmonės kasoje. Minėti pinigai vėliau buvo įnešami į įmonės banko sąskaitą bei naudojami prekių įsigijimui bei transportavimo paslaugoms į Baltarusiją apmokėti. Paskolos teikimo sutartis nesudaryta. UAB „Zero LT“ buhalterinės apskaitos duomenimis, Pareiškėjui įnašai nebuvo grąžinti. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, UAB „Zero LT“ finansinės atskaitomybės balansų už 2013 metus nėra pateikusi.

3.4.1. Bendradarbiavimo su Baltarusijos įmone patvirtinimui Pareiškėjas pateikė ne Baltarusijos įmonės OOO „Merlion“, o įmonės OOO „Polesje Servis“ (adresas: (duomenys neskelbtini)) raštišką patvirtinimą, pasirašytą direktoriaus V. V. B. vardu, kuriame nurodyta, kad OOO „Polesje Servis“, atstovaujama direktoriaus V. V. B. (nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2014 m. vasario mėn.) bendradarbiavo su UAB „Zero LT“, kurią atstovavo Pareiškėjas. Taip pat nurodyta, kad OOO „Polesje Servis“ pirko mineralinę vatą iš UAB „Zero LT“ ir šios įmonės direktoriui Pareiškėjui buvo išduoti iš viso 149 000 Lt apmokėdami už prekes ir paslaugas.

3.4.2. Pareiškėjas 2015 m. gegužės 6 d. papildomai pateikė aiškinamąjį raštą dėl bendradarbiavimo su Baltarusijos įmonėmis, kuriame nurodė, kad UAB „Zero LT“ bendradarbiavo su Baltarusijos įmonėmis „Merlion“ ir prekybos namais „Dvina“, kurių direktorius yra V. B.. Šios įmonės vykdo pastatų restauraciją visoje Baltarusijoje, todėl juos domino mineralinė vata „Paroc“, gaminama Vilniuje. UAB „Zero LT“ įsigydavo mineralinę vatą ir siųsdavo ją minėtoms Baltarusijos įmonėms. Direktoriaus V.V. B. nurodymu, įmonės už mineralinę vatą pervesdavo pinigus į UAB „Zero LT“ sąskaitą, o visas kitas papildomas išlaidas (muitinės ir pervežimo) apmokėdavo grynais pinigais, kuriuos V.V. B. įgalioti darbuotojai perduodavo nedidelėmis sumomis jam. Pareiškėjas nurodė, kad gautas pinigų sumas įnešdavo į UAB „Zero Lt“ banko sąskaitą ir apmokėdavo pateiktas sąskaitas. Pareiškėjo teigimu, visos šios sumos pateiktos informaciniame direktoriaus V.V. B. laiške. Toks sąskaitų apmokėjimo būdas pasirinktas dėl to, kad pinigų pervedimas iš Baltarusijos užima labai daug laiko ir yra sudėtingas, o pateiktas sąskaitas apmokėti reikėdavo skubiai.

3.4.3. Kauno AVMI atliko UAB „Zero LT“ operatyvų patikrinimą dėl sandorių su Baltarusijos įmonėmis OOO „Merlion“ ir OOO „Polesje Servis“, kurio metu nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki iki 2014 m. vasario 1 d. UAB „Zero LT“ prekes (akmens vatą „Paroc extra”) įsigijo iš vienintelio tiekėjo - UAB „Bikuvos prekyba“. Įsigytos prekės eksportuotos į Baltarusiją vieninteliam pirkėjui - OOO „Merlion“. Su minėta Baltarusijos įmone jokių bendradarbiavimo sutarčių nesudaryta. Tiriamuoju laikotarpiu OOO „Merlion“ išrašyta 21 sąskaita-faktūra 57 363,92 Eur (198 066,14 Lt) sumai. OOO „Merlion“ už prekes apmokėjo bankiniais pavedimais, viso 42 649,75 Eur (147 261,06 Lt), liko neapmokėta 14 714,17 Eur (50 805,09 Lt). Pagal turimą UAB „Zero LT“ kasos knygą už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d. duomenų, kad minėta piniginių lėšų suma, būtų įnešta į UAB „Zero Lt“ kasą, nurodant, kad tai OOO „Merlion“ apmokėjimas už prekes ar paslaugas, nenustatyta.

3.4.4. Kauno AVMI pateikė buvusio akcininko ir UAB „Zero LT“ direktoriaus Pareiškėjo 2014 m. gruodžio 5 d. paaiškinimą, kuriame Pareiškėjas nurodė, kad 14 714,17 Eur grynais pinigais gavo iš OOO „Merlion“. Šie pinigai buvo skirti apmokėjimui UAB „Zero LT“ už prekes ir paslaugas. Taip pat pateiktas 2014 m. gruodžio 5 d. skolų suderinimo aktas tarp Pareiškėjo ir UAB „Zero LT“, kuriame Pareiškėjas nurodo neturintis jokių materialinių pretenzijų į įmonės turtą bei parduodamas akcijas. Kauno AVMI 2015 m. liepos 22 d. raštu informavo, kad UAB „Zero LT“ sandorių su įmone OOO „Polesje Servis“ nenustatyta. Pareiškėjas 2018 m. liepos 16 d. pateiktame paaiškinime nurodė, kad UAB „Zero LT“ vienintelis pirkėjas buvo Baltarusijos įmonė OOO „Merlion“, kuri 2013 m. iš UAB „Zero LT“ įsigijo mineralinės vatos už 198066 Lt (57363,88 Eur), iš kurių 138436 Lt (40093,84 Eur) OOO „Merlion“ sumokėjo banko pavedimais, o 50804 Lt sumą Pareiškėjas gavo iš OOO „Merlion“ grynais pinigais, kuri buvo skirta UAB „Zero LT‘ už įsigytą produkciją. Įmonė OOO „Merlion“ kas mėnesį skyrė piniginių lėšų sumas apmokėti transporto paslaugas. Pareiškėjas nurodė, kad bendravo su OOO „Merlion“ direktoriumi V.V. B., kuris per savo pavaduotoją A. M. grynais pinigais avansu prieš perkant prekes ir už transporto paslaugas, atveždavo panašiai po 15000 Lt ir perduodavo jam (Pareiškėjas), tačiau jokie dokumentai nebuvo išrašomi. Kokią sumą A. M. perdavė jam, jis nepamena. Pareiškėjas paaiškinime taip pat prašė, pateiktą OOO „Polesje Servis“ pažymą-informacinį laišką (2015 m. balandžio 7 d. su žyma „kopija tikra“ Pareiškėjas), laikyti negaliojančia, nes Baltarusijos įmonė pateikė neteisingą informaciją.

3.4.5. Baltarusijos mokesčių administratorius, atsakydamas į Inspekcijos 2018 m. rugpjūčio 7 d. paklausimą apie OOO „Merlion“ sandorius su UAB „Zero Lt“, informavo, kad OOO „Merlion“ direktorius yra Yurij V. B., kuris nurodė, jog 2013 m. gegužės 4 d. tarp OOO „Merlion“ ir UAB „Zero LT“ dėl statybos medžiagų tiekimo buvo sudaryta sutartis Nr. 1 (sutarties nepateikė). Vadovaujantis sutartimi, OOO „Merlion“ įsigijo mineralinės vatos iš UAB „Zero LT“ iš viso už 52 357,51 Eur, apmokėjo 40 095,32 Eur, liko neapmokėta 12 262,19 Eur (42338,89 Lt). Skola neapmokėta skola dėl to, kad UAB „Zero LT“ atstovas (vardų neprisimena) sakė, kad pinigų kol kas pravesti nereikia, todėl ir liko skola UAB „Zero LT“, priežasties niekas nepaaiškino. Už prekes mokėjimų grynais pinigais OOO „Merlion“ nevykdė ir UAB „Zero LT“ atstovo nepažįsta.

3.4.6. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog minėtas pinigines lėšas gavo grynais pinigais, todėl įvertinus kontrolės veiksmų metu Pareiškėjo teiktą prieštaringą informaciją apie gautas pinigines lėšas grynaisiais iš Baltarusijos įmonių ir OOO „Merlion“ direktoriui paneigus Pareiškėjo paaiškinimuose nurodytas aplinkybes dėl atsiskaitymo už prekes ir paslaugas grynaisiais pinigais bei pateikus tai patvirtinančius įrodymus, 2013 m. UAB „Zero LT“ kasoje kaip akcininko įnašai apskaitytos 148543 Lt piniginės lėšos pagrįstai pripažintos Pareiškėjo asmeninėmis lėšomis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Inspekcija atliko Pareiškėjo 2013 metų GPM apskaičiavimo, deklaravimo bei sumokėjimo teisingumo patikrinimą. Inspekcija 2018 m. liepos 16 d. Pareiškėjui įteikė Mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (9.6) FR0698-48 pateikti paaiškinimą apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 12-31. Pareiškėjas 2018 m. liepos 24 d. pateikė paaiškinimą apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius už laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., kuriame nurodė, kad 2013 m. sausio 1 d. banke turėjo 10 852,88 Lt pinigines lėšas ir ne banke turėjo 0 Lt. Inspekcija, remdamasi Pareiškėjo 2018 m. liepos 24 d. paaiškinime pateiktais duomenimis vertino, jog Pareiškėjas tikrinamojo laikotarpio pradžiai banke turėjo 10 852,88 Lt ir ne banke piniginių lėšų neturėjo. Inspekcija 2018 m. gruodžio 21 d. patikrinimo aktu Nr. (9.6)-FR0680-481 nustatė, kad 2013 m. Pareiškėjo patirtos išlaidos 137 178 Lt viršijo gautas pajamas. Konstatuota, jog Pareiškėjas patirtoms išlaidoms (akcininko įnašai į UAB „Zero LT“ kasą, akcininko įnašas steigiant UAB „Zero LT“) panaudojo iš nenustatytų šaltinių gautas pajamas, kurios gavimo metu nebuvo apmokestintos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Inspekcija, vadovaudamasi MAĮ 70 straipsniu bei Taisyklių 4 punkto nuostatomis ir pritaikiusi išlaidų metodą, konstatavo, jog tikrinamuoju laikotarpiu Pareiškėjas gavo 137 178 Lt kitų apmokestinamųjų, su darbo santykiais nesusijusių, ne individualios veiklos pajamų, kurių minėtu laikotarpiu nedeklaravo, nuo jų neapskaičiavo ir į biudžetą nesumokėjo GPM, todėl 137 178 Lt vertino kaip GPM bazę ir priskaičiavo 6 075,65 Eur GPM. Pareiškėjas pateikė pastabas dėl patikrinimo akto, tačiau Inspekcija sprendimu patvirtino patikrinimo akto nurodymus. Taip pat Inspekcija vadovaudamasi GPMĮ 36 straipsnio bei MAĮ 96 str. 1 dalies nuostatomis, už nesavalaikį GPM įmokų mokėjimą, Pareiškėjui apskaičiavo 3063,76 Eur GPM delspinigių, pagal MAĮ 139 straipsnio 1 dalį skyrė 20 proc. papildomai apskaičiuoto mokesčio dydžio baudą (1237 Eur) . VMI išnagrinėjusi pareiškėjo skundą paliko galioti Inspekcijos sprendimą.

5. Šioje administracinėje byloje skundžiamas Sprendimas nagrinėjamas pareiškėjo pateikto skundo ribose, t. y. tikrinamas skundžiamo Sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti skundžiamą sprendimą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

6. Pareiškėjo teigimu, VMI priimdama skundžiamą Sprendimą neįvertino to, kad: 1) į UAB „Zero LT įnešdavo ne savo pinigus, o iš Baltarusijos įmonių gautus pinigus atsiskaitant su UAB „Zero LT“; 2) už UAB „Zero LT“ akcijas nemokėjo 10 000 Lt; 3) už žuvį nemokėjo 5 000 Lt, jas įsigijo pardavimui konsignacijos pagrindais; 4 ) iki 2013 m. pareiškėjas galėjo būti sukaupęs pakankamai lėšų.

7. Dėl pinigų į nešimo į UAB „Zero LT“ kasą.

Pareiškėjas remiasi teiginiu, kad 2013 m. gryni pinigai (148 543 Lt) į UAB „Zero LT“ kasą buvo įnešti gavus juos atsiskaitymui iš Baltarusijos įmonės OOO „Merlion“ grynais pinigais, pinigus perduodavo Baltarusijos įmonės įgaliotas asmuo A. M.. Paaiškinimuose Inspekcijai pareiškėjas buvo nurodęs, kad bendradarbiavo su Baltarusijos įmonėmis, kurių direktorius buvo V. B., rašytinų įrodymų apie gautas lėšas neturi, nes dokumentai buvo pavogti (T I b. l. 117). Pareiškėjas Inspekcijai pateikė Baltarusijos įmonės OOO „Polesje servis“ vardu pasirašytą pažymą apie jam grynaisiais pinigais (T I b. l. 116). Visgi iš Baltarusijos mokesčių administratoriaus buvo gauta informacija, kad OOO „Merlion“ su UAB „Zero LT“ pagal sudarytą sutartį apmokėdavo sąskaitas pavedimais, grynaisiais pinigais neatsiskaitinėjo (T I b. l. 127-134), taip pat nurodoma, kad šios įmonės direktorius yra Yurij V. B.. Pagal išrašomų PVM sąskaitų registrą, jokių sandorių UAB „Zero LT“ su Baltrusijos įmone OOO „Polesje servis“ nebuvo sudariusi (T I b. l. 80). Be to, įnešdamas grynus pinigus į UAB „Zero LT“ sąskaitą, pareiškėjas pats nurodydavo, kad tai yra akcininko įnašai į įmonę (T I b. l. 91-95). Taigi pareiškėjas savo poziciją pagrindžia tik savo paaiškinimais. Šie paaiškinimai nėra visiškai nuoseklūs (iš pradžių laikėsi pozicijos, kad pinigus gavo iš OOO „Polesje servis, vėliau – iš OOO „Merlion“, buvo nurodęs visiškai kitą Baltarusijos įmonių vadovo pavardę (V. B.); 2015 m. gegužės 6 d. paaiškinime nurodė, kad dokumentai (paskolos raštai, kt.) dingo dėl vagystės, vėliau 2018 m. liepos 16 d. paaiškinime nurodė, kad apskritai jokių paskolos raštų nesurašinėjo). Tuo tarpu minėti rašytiniai įrodymai paneigia pareiškėjo versiją, todėl teismas ją vertina kritiškai. Dėl šių motyvų laikytina, kad Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas 2013 m. įnešdamas į UAB „Zero LT“ kasą disponavo asmeninėmis lėšomis (148 543 Lt suma).

8. Dėl sumokėtų pinigų už UAB „Zero LT“ akcijas.

Pareiškėjas teigia, kad už UAB „Zero LT“ akcijas sumokėjo tik 900 Lt, o ne 10 000 Lt, kaip patikrinimo akte nurodė Inspekcija. Visgi į šį pareiškėjo argumentą VMI sprendime atsakė nurodydama, kad patikrinimo metu surinkti įrodymai, kad Pareiškėjas į UAB „AG kapitalas“ kasą įnešė 10 000 Lt už UAB „Zero LT“ akcijas pagal akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 04-09/01. Tai patvirtina UAB „AG kapitalas“ išrašytas kasos pajamų orderis 10 000 sumai, kuris pasirašytas Pareiškėjo (T I b. l. 121). Taigi šis Pareiškėjo argumentas atmestina ir laikytina, kad VMI padarė teisingą išvadą apie pareiškėjo sumokėtus 10 000 Lt.

Pareiškėjas teigia, kad būdamas 50 metų iki 2013 m. sausio 1 d. galėjo turėti santaupų. Visgi konkrečiai nenurodo, kiek santaupų jis turėjo. Pareiškėjo teiginiai apie turėtas santaupas yra abstraktūs (remiasi tuo, kad dirbo automobilių versle, bet tiksliai neįvardija, kokias pajamas gaudavo). Tuo tarpu patikrinimo metu paties pareiškėjo pateiktame paaiškinime jis buvo nurodęs, kad 2013 m. sausio 1 d. grynųjų pinigų ne banke neturėjo (T I b. l. 108). Pareiškėjas remiasi tuo, kad 2012 m. turėjo 31000 Lt, pardavė krovininį automobilį Scania R144LA bei puspriekabę-šaldytuvą „Lamberet“. Pareiškėjas nepateikė šių transporto priemonių pardavimo sutarčių, jokių kitų dokumentų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai įrodytų, kad už minėtą automobilį ir puspriekabę jis realiai gavo pinigus. Nurodė, kad automobilį pardavė Latvijoje dalimis, tačiau kaip konkrečiai vyko pardavimas nepaaiškino. Pareiškėjas remiai tik savo paties paaiškinimais, kurie prieštarauja jo paties patvirtinimui, kad 2013 m. sausio 1 d. grynųjų pinigų ne banke neturėjo. Šiuo atveju aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kurioje pasisakyta, kad pasirinkdamas pajamas gauti grynaisiais pinigais (dėl ko šių gavimo faktas nėra fiksuojamas kredito įstaigose esančių sąskaitų įrašuose) ir šių pajamų nedeklaruodamas pateikiant atitinkamo mokestinio laikotarpio pajamų deklaracijas (pvz., kai tokios deklaracijos teikimas nėra privalomas), mokesčių mokėtojas prisiima ir visą riziką dėl jam tenkančios įrodinėjimo naštos (pvz., žr. LVAT 2013 m. balandžio 15 d. sprendimas adm. byloje Nr. A-602-27/2013).

Pareiškėjas skunde teigia, kad 2013 m., veikdamas pagal verslo liudijimą, žuvį iš teikėjų įsigijo konsignacijos pagrindais. Nustatyta, kad pareiškėjas 2013 m. deklaravo 11 000 pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą (T I b. l. 87). Pareiškėjas pastabose dėl patikrinimo akto ir skunde VMI teikė argumentus, kad žuvį įsigijo konsignacijos pagrindais, t. y. už ją nemokėjo. Tačiau nei Inspekcijos sprendime, nei VMI Sprendime nepasisakė dėl šio Pareiškėjo argumento. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos (Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą (žr., pavyzdžiui, 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Šioje dalyje VMI Sprendimas nebuvo pagrįstas faktų analize ir teisės normomis. Taigi VMI Sprendimas šioje dalyje nėra pagrįstas ir negali būt laikomas teisėtu. Laikytina, kad šiuo atveju iš esmės buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 d. 3 punktas), todėl šioje dalyje Sprendimas naikintinas. VMI įpareigotina iš naujo išnagrinėti Pareiškėjo skundą ir pasisakyti dėl Pareiškėjo argumentų, susijusių su žuvies įsigijimu 2013 m. Mokestį perskaičiuoti pavesta mokesčių administratoriui, o ne teismui (MAĮ 66 straipsnio 2 dalis). Kadangi patikrinimo aktu buvo priskaičiuotas mokestis už visą mokestinį laikotarpį (2013 m.) ir VMI sprendimas išnagrinėjus Pareiškėjo argumentus, minimus šiame punkte, gali turėti įtakos visam patikrinimo aktu priskaičiuotai GPM, delspinigių ir baudos dydžiui, VMI įpareigotina pabaigti administracinę procedūrą dėl Inspekcijos 2019 m. vasario 20 d. sprendimo, kuriuo patvirtintas patikrinimo aktas, t. y. išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Inspekcijos sprendimo atsižvelgiant į šiame sprendime pateiktus išaiškinimus.

11.1. Pareiškėjas teikia argumentą, kad jo atžvilgiu GPM patikrinimas už 2013 m. buvo atliktas dar anksčiau, todėl Inspekcija negalėjo tikrinti pakartotinai ir priskaičiuoti mokesčio. Sprendžiant iš bylos konteksto Pareiškėjas turi omenyje 2015 m. jo atžvilgiu atliktą operatyvų patikrinimą, kurio rezultatai įforminti 2015 m. gegužės 4 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (10.2) FR 1042-4440 (T I b. l. 68-77). Šio operatyvaus patikrinimo metu mokesčio apskaičiavimas nebuvo atliekamas. Apribojimas atlikti pakartotinį operatyvaus patikrinimo atveju netaikomas (Mokesčių administravimo įstatymo 118 straipsnis). Todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas.

11.2. Pareiškėjas pirminiame skunde (paduotame 2019 m. birželio 10 d.) buvo nurodęs, kad jam paskirta 1 237 Eur bauda yra neadekvati ir neaišku, už ką paskirta. Visgi Inspekcijos 2019 m. vasario 20 d. spendime, kuriuo patvirtintas patikrinimo aktas, nurodyta, kad bauda skiriama atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį (gautos pajamos iš nenustatytų šaltinių) ir tai, kad pareiškėjas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, skiriama 20 proc. papildomai apskaičiuoto mokesčio dydžio bauda (1 237 Eur). Mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Jeigu mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų šios trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda. Paskirta bauda atitinka įstatyme nustatytą dydį, paskirta atsižvelgus į objektyvias aplinkybes, individualizuota, teismas neturi pagrindo aryti išvadai, kad baudos dydis yra neproporcingas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo P. P. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 68-67 toje dalyje, kurioje nuspręsta, kad pareiškėjas 2013 m. išleido 5 000 Lt įsigyti žuviai ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos šioje dalyje iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. (28.19)-FR0682-57 sprendimo, taip pat pabaigti administracinę procedūrą ir priimti sprendimą mokestiniame ginče dėl ginčijamų mokesčio ir su juo susijusių sumų, atsižvelgiant į šiame sprendime pateiktus išaiškinimus.

Likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.