Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. nutarimo A. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas A. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. gegužės 23 d., apie 11.40 val., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,57 (įvertinus 5 proc. paklaidą – 0,54 pro.) promilių girtumas, tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2011 m. sausio 18 d. priėmė nutarimą, kuriuo nutarė A. B. pripažinti kaltu padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą ir skyrė 1 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams (administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas vieneriems metams pirmosios instancijos teismo 2010 m. spalio 12 d. nutartimi (b. l. 61)). Teismas konstatavo, kad nepaisant to, jog A. B. neigia vartojęs alkoholį pažeidimo padarymo dieną, jo kaltė yra įrodyta surinkta bylos medžiaga. Nurodė, kad pažeidėjas sutiko su alkotesterio parodymais pasirašydamas administracinio teisės pažeidimo protokole bei nurodydamas jame, kad vairavo automobilį išgėręs. Teismas nurodė, kad teismo posėdyje pažeidėjo iškelta versija, jog alkotesteriu nustatytas girtumas jam galėjo atsirasti dėl vartojamo medikamento – „Valocordin-Doxylamin“ – paneigta byloje esančiu ekspertizės aktu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

A. B. yra kaltinamas tuo, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, t. y. padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliantas neigia automobilį vairavęs neblaivus – mano, kad alkoholio matavimo prietaisu buvo neteisingai nustatytas jo neblaivumas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad A. B. padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas A. B. kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdžiuose ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad apelianto neblaivumas buvo tikrintas alkoholio kiekio matavimo prietaisu „Lion alcometer 500“ (b. l. 4). Su alkotesterio parodymais apeliantas sutiko – tai įrašė alkotesterio kvite (b. l. 4). Apeliantas teigia, kad prieš atliekant jo neblaivumo patikrinimą, jis buvo išgėręs vaistų. Vertinant šią apelianto pateiktą versiją, pažymėtina, kad apeliantas ją iškėlė tik pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu rašydamas pasiaiškinimą administracinio teisės pažeidimo protokole, apeliantas nurodė, kad vakare buvo vartojęs alkoholio (b. l. 3). Pirminiame paaiškinime apeliantas jokių aplinkybių dėl vaistų vartojimo nenurodė, ši versija atsirado tik bylą pradėjus nagrinėti teisme. Šią A. B. keliamą versiją teisėjų kolegija vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės ir daro išvadą, kad ji yra paneigta byloje surinktų įrodymų visuma.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apelianto iškeltą versiją paneigia teismo paskirtos ekspertizės aktas (b. l. 66–69). Pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį – eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių. ATPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ekspertą skiria administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) tuo atveju, kai reikalingos specialios žinios arba kai reikalinga paaiškinti pateiktą prie protokolo ekspertizės aktą.

Nustatyta, kad 2010 m. spalio 12 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nutarimu byloje buvo paskirta ekspertizė, kad būtų patikrinta apelianto iškelta versija, jog alkotesteriu nustatytą neblaivumą sąlygojo vartoti vaistai (b. l. 62–63). 2010 m. spalio 27 d. į Lietuvos teismo ekspertų sąrašą įtrauktas teismo ekspertas J. R. (J. R.) surašė ekspertizės aktą Nr. G 4100/10 (01) (b. l. 66–69). Ekspertas padarė išvadą, kad A. B. nevartojus alkoholio, tačiau suvartojus 30 lašų vaistinio preparato „Valocordin-Doxylamin“ ir po pusės valandos jam atliekant girtumo patikrą policijos naudojamais alkotesteriais, minėtų prietaisų parodymai negalėtų rodyti A. B. girtumo siekiančio 0,57 promiles (b. l. 69). Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti eksperto padaryta išvada ir ja vadovaujasi ne kaip atskiru įrodymų, o vertina ją visų bylos įrodymų kontekste. Apelianto argumentus dėl ekspertizės akto netinkamumo, teisėjų kolegija laiko objektyviais faktais bei teisės normomis nepagrįstais samprotavimais.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad vairuodamas automobilį apeliantas buvo neblaivus: alkoholio matavimo prietaisu „Lion alcometer 500“ buvo užfiksuotas nustatytą leistiną normą viršijantis neblaivumas – 0,57 prom. (0,54 prom. įvertinus paklaidą) (b. l. 4); policijos pareigūno R. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad juto nuo apelianto sklindantį alkoholio kvapą, jo akys buvo paraudusios (b. l. 5); ekspertizės aktu paneigiama apelianto versija dėl vaistų įtakos alkoholio matavimo prietaiso rezultatams (b. l. 66–69); paties apelianto paaiškinimas apie tai, kad vakare buvo vartojęs alkoholio (b. l. 3). Tai, kad apeliantas automobilį vairavo paprašius policijos pareigūnams jį patraukti, neturi įtakos jo atsakomybei, kadangi sprendimą sėsti už automobilio vairo, kai yra neblaivus, priėmė pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pašalino visus byloje esančius prieštaravimus, ir nepažeidė lygiateisiškumo principo, nes byloje buvo surinkti ir ištirti tiek A. B. kaltinantys, tiek ir jį teisinantys įrodymai, motyvuotai paneigta apelianto iškelta versija. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindo tenkinti A. B. apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. sausio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.