Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-01-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-77-486/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-01-23
Bylos Nr.
1-77-486/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinski
Nukentėjusysis
Z. B.
Kaltinamasis
M. K.
Kategorijos
NuorašasByla Nr. 1-77-486/2024
Proceso Nr. 1-02-2-00804-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.1.; 1.1.10.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 23 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorei Vitai Gedvilienei, nukentėjusiajam Z. B., kaltinamajai M. K., kaltinamosios gynėjui advokatui Gintarui A. P., viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbanti, (duomenys neskelbtini), teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-03 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, paskiriant subendrintą 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 3 metams, įpareigojant viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, atlyginti bent 20 procentų padarytos turtinės žalos per 1 metus nuo bausmės vykdymo atidėjimo pradžios, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022-10-11 nutartimi, panaikinant M. K. paskirtą pareigą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

M. K. 2022 m. kovo - balandžio mėnesio laikotarpiu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini) , turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, įgijusi Z. B. pasitikėjimą bei praeityje sėkmingai įvykusių tarpusavio monetų pirkimo - pardavimo sandorių, paėmė iš Z. B. 27 vienetus caro Nikolajaus II 5 rublių auksinių monetų, kurių 1 vnt. vertė 230 eurų, bendros 6200 eurų vertės, žadėdama jas pardavusi, gautus pinigus perduoti Z. B., tačiau iki šiol už minėtas monetas ji neatsiskaitė ir jų Z. B. negražino, tokiu būdu apgaule iš Z. B. savo naudai įgijo 6200 eurų vertės svetimą turtą, tuo savo veiksmais Z. B. padarė 6200 eurų turtinę žalą. Šiais savo veiksmais M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji M. K. savo kaltę pripažino visiškai, dėl įvykdyto nuoširdžiai galėjosi. Parodė, kad nukentėjusįjį, jo dukrą ir žmoną pažįsta daug metų. Jos turtas areštuotas – žemė, namas. Jeigu leistų parduoti, skolą atiduotų. Dėl monetų, tai paskutinį kartą liko neatiduota, bet anksčiau atiduodavo ir didesnes pinigų sumas. Kalbėdavosi ir tardavosi telefonu, problemų nebūdavo. Monetos buvo perduotos per kelis kartus, kiek kartų, neskaičiavo. Kaltinamoji monetų rankose neturėjo, turėjo jas sūnus, kuris po to mirė, o dabar jai yra reikalų dėl sūnaus. Kiek paėmė monetų, gerai jau neprisimena, bet galėjo būti tokia suma, kaip nurodyta kaltinamajame akte. K. Z. B. buvo atėjęs pasikalbėti, neatsimena, ar jis siūlė pasirašyti vekselį. Auksinių monetų ji dabar neturi, sūnus pardavinėdavo ir jai atveždavo pinigus. Anksčiau kaltinamoji kalta neprisipažino, nes buvo praradusi atmintį, ją gydė psichiatrai, du kartus buvo ligoninėje. Būdavo, kad sūnus ją rasdavo ne namuose, o miške. Kaltinamajai su nervais buvo blogai. Dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio 6200 eurų sumai kaltinamoji sutinka. Ji gauna 400 eurų pensijos, tai porą šimtų kas mėnesį galėtų siųsti.

Taigi M. K., kuri yra kaltinama nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad visiškai prisipažįsta kalta ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes nekelia abejonių, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko advokatas ir prokurorė, todėl ši baudžiamoji byla nagrinėtina iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios M. K. visiško prisipažinimo jos kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Z. B. parodė, kad jo dukra mokėsi kartu su M. K. sūnumi, todėl jis ją pažinojo kaip dukros mokyklos draugo mamą. M. kažkada dirbo (duomenys neskelbtini) turguje ir (duomenys neskelbtini0 metais jis netyčia susitikęs M. H. turguje, pradėjo kalbėtis, kad jis turi senovinių monetų – 5 rublius. M.pasakė, kad turi žmogų, kuris domisi tokiomis monetomis. Netrukus jis jai padavė ne daugiau 5 monetų, už monetas ji atsiskaitė kitą dieną, viskas įvyko sąžiningai pagal susitarimą. 2020 m. kovo-balandžio mėnesį, tikslaus laiko neatsimena, vėl susitiko M. H. turgavietėje ir ji pati jo paklausė, ar dar turi monetų, nes ji turi pažįstamą, kuris nupirktų visas jo turimas monetas. Kitą dieną, ryte, apie 10 val., pagal susitarimą jis nuvežė M. K. į jos gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini), visas 27 turimas 5 rublių caro (duomenys neskelbtini) monetas. Sutarė, kad už kiekvieną monetą jam bus sumokėta po 230 Eur, bendrai 6200 Eur. Sutarė, kad kitą dieną jie susiskambins ir sutars, kada ir kaip ji jam perduos pinigus. Kadangi praeitą kartą sandoris įvyko sąžiningai, pinigus už monetas jam sumokėjo, be to, ji buvo pažįstama, todėl ja pasitikėjo ir paliko monetas. Kitą dieną jam paskambinus M. ji paaiškino, kad monetas perdavė žmogui, kuris paprašė palaukti pinigų, kiek laiko, ji neįvardino. Iš pradžių nieko blogo nepagalvojo, bet paskiau dvi savaites skambinant M., ji jam ragelio nekėlė. Kai prisiskambino M., ji jam paaiškino, kad šiuo metu guli ligoninėje, jai išėjus atsiskaitys už monetas. Kadangi žinojo, kad ji turi problemų su sveikata, ja patikėjo. Po kurio laiko, jis vėl jai paskambino ir ji pasakė, kad monetos yra pas jos sūnėną Č., jo pavardės nežino ir kontaktinių duomenų nebeturi. Maždaug 2020 m. gegužę, tikslaus laiko neatsimena, jis susirado Č. ir paklausė jo apie monetas, bet Č. pasakė, kad nieko apie jas nežino, todėl kartu nuvažiavo pas M.. M.pasakė, kad jis ne taip ją suprato, ir kad monetas ji perdavė ne Č., o kažkokiam K., kuris gyvena (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neatsimena, bet gali parodyti. Tą pačią dieną kartu su savo žentu S. K. nuvyko pas K., jis liko sėdėti automobilyje, o S. nuėjo pas K. pasikalbėti. G. S. papasakojo, kad iš K. reakcijos buvo aišku, kad jis nieko apie jokias nežinojo ir M. jam jokių monetų neperdavė. Kartu su S. vėl sugrįžo pas M. ir pareikalavo grąžinti pinigus arba pasirašyti vekselį. Pinigų ji neturėjo, vekselį pasirašyti atsisakė, nes nežinojo, kas tai yra, tačiau sakė, kad tuoj parduos žemės sklypą ir pinigus gražins, prašė palaukti, konkretaus laikotarpio neįvardino. 2021 m. sausio mėnesį jį iškvietė policija ir klausinėjo, kas jį sieja su M. K.. Po apklausos nesuprato, kad M.yra sukčė. Laikas ėjo, pinigų jam negrąžino, jau buvo apie juos primiršęs, kol 2021 m. gruodį jį iškvietė apklausai į teismą, kur teismo posėdžio metu suprato, kad M.yra sukčė ir apgaudinėja žmones. Teismo posėdžio metu M. K. pasakė, kad jie nėra pažįstami ir jokių monetų jis jai nedavė, tad nusprendė parašyti pareiškimą (I t., b. l. 26-28).

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis Z. B. parodė, kad M. K. buvo pardavęs auksines caro (duomenys neskelbtini) kelis kartus, jos buvo ir 5 rublių, ir 10 rublių auksinės monetos. Už 10 rublių monetas M.yra atsiskaičiusi, šiai dienai neatsiskaičiusi už 5 rublių auksines monetas. Monetos kaina nustatė pagal tos dienos rinkos kainą, t. y. žiūrėjo monetų kainą įvairiuose skelbimuose, taip pat pasitarė ir su pažįstamais, kiek konkreti moneta gali kainuoti konkrečią dieną. C. N. II auksinėse monetose yra 90% aukso, tačiau kaip originali moneta ji įgauna papildomos pridėtinės vertės. Monetų kaina priklauso nuo aukso vertės biržoje, taip pat nuo tokių monetų paklausos (I t., b. l. 29-30).

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis Z. B. parodė, kad jis perdavė M. K. 27 auksines 5 rublių C. N. II monetas, kaip ir rašė pirminiame pareiškime. Akistatos metu galėjo suklysti sakydamas, kad monetų buvo 25, nes praėjo daug laiko ir kartais kalbėdamas apie tas monetas užapvalina tą skaičių. S. K. nežinojo, kiek jis tiksliai turi monetų. Monetas perdavė M.prie jos namų, nežino, kodėl S.galėjo suprasti ar pagalvoti, kad susitinka kitoje vietoje. Jo tėvas buvo monetų kolekcionierius, pastoviai perka, parduoda jas, niekas nežino, kuriuo momentu kiek turi monetų. Atsiradus pirmoms deklaracijoms 1995-2000 metais jis deklaravo, kad turi minėtas auksines monetas, tai gali patvirtina ir žmona G. B. (I t., b. l. 32-33)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas S. K. parodė, kad pažįsta M. K., kuri (duomenys neskelbtini) turguje prekiavo kvepalais. Jo uošvis Z. B. turėjo 5 rublių 10-15 auksinių monetų, kurias jis paveldėjo. 2021 m. balandį-gegužę, tikslios datos neatsimena, kartu su sugyventine, R. B., Z. dukra, atvažiavo pas R. tėvus į svečius. Tuo metu jis paėmęs monetas ruošėsi susitikti su M. N. Vilnioje, prie bažnyčios, tikslaus adreso nežino, nes ji turi pirkėją, kuris nupirks monetas. Vieną kartą M. sėkmingai padėjo parduoti monetas, jokio nepasitikėjimo ji nekėlė. Grįžęs po 20 min. Z. papasakojo, kad paliko M. monetas, pinigus sumokės kitą dieną. Po savaitės atvažiavęs pas jį sužinojo kad M. nesumokėjo už monetas, todėl Z. jai paskambinęs paklausė, kada bus pinigai, ji paprašė palaukti dar kelias dienas. Pusantro mėnesio bėgyje jis vis paskambindavo M., ji žadėdavo, kad sumokės. Neištvėręs nuvažiavo pas M. į namus su ja pasikalbėti, ten sutiko nepažįstamą vyrą Č., M.sūnėną, kuris nustebo, kad Z. pasitikėjo ja, nes ji yra pagarsėjusi sukčė. Po kiek laiko vėl paskambinus M. ji pasakė, kad ją apvogė giminaitis Č. Šis atvažiavo pas Z. ir paaiškino, kad jis nieko neėmė, nei monetų, nei pinigų už monetas. Po kelių dienų nuvažiavo pas M. dėl skolos grąžinimo. Ji pasakė, kad monetas yra pas vyrą vardu K., ji jam perdavė monetas, tačiau už jas nesusimokėjo. Ji nurodė adresą. Kartu su Z. nuvažiavo pas K., jis vienas nuėjo pas jį pasikalbėti, K. buvo labai nustebęs, iš jo reakcijos buvo matyti, kad nieko apie jokias monetas nežino. Po kiek laiko jį iškvietė į teismą, kur buvo nagrinėjama byla dėl M. K. sukčiavimo, kiek žino, ji kažką apgavo dėl žemės pardavimo (I t., b. l. 42-43).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Č. G. parodė, kad pažįsta M. K., ji yra jo pusseserė. Praeitų metų vasarą prie jo namų atvažiavo Z. B., kurį pažįsta nuo vaikystės, dukros vyras S., kuris paaiškino, kad M. paėmė iš Z. auksą ar monetas ir dabar yra skolinga už tai Z.. Jis nuėjo į namus pakviesti M., jam prisipažino, kad paėmė iš Z. auksą ir neatsiskaitė, nes jai buvo reikalingi pinigai sūnaus gydymui ir jo prašė pasakyti, kad jos namuose nėra. Jis taip ir padarė, pasakė, kad M. ligoninėje pas sūnų. Po kelių dienų paskambino S. sakydamas, kad M. pasakė, kad ji atidavė jam auksą. Jis nuvažiavo pas Z. ir paaiškino, kad nieko apie jokį auksą nežino ir nežino, ką M.su juo padarė (I t., b. l. 53-56).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. D. parodė, kad dirba parduotuvėje-lombarde pavadinimu (duomenys neskelbtini). Tikslios datos neatsimena, bet tai buvo karantino metu prieš 2 metus, vienas pažįstamas vardu M. paklausė, ar gali įvertinti monetas, ar jos yra tikros. Jis sutiko. M. atėjo su senyvo amžiaus moterini, apie (duomenys neskelbtini metų, stambių veido bruožų, trumpų plaukų, stambaus kūno sudėjimo. M. pasakė, kad ji prekiauja turguje kvepalais. Minėta moteris turėjo apie 20 vnt., tikslaus skaičiaus neatsimena, auksinių 10 rublių monetų (duomenys neskelbtini) m. Jis tas monetas apžiūrėjo, jos svėrė apie 8,50-8,58 g, pora monetų buvo nesenovinės, buvo auksinės, turėjo tik masės vertę. Monetas gražino tai moteriai. K. M. buvo su ja atėjęs ir ar jis norėjo monetas pirkti, nežino. Po to karto tą moterį dažnai pastebėdavo turguje prekiaujančią kvepalais. Žino, kad jos vardas M. (I t., b. l. 60-62).

Papildomos apklausos metu liudytojas A. D. parodė, kad monetų rinkos kainą galima patikrinti oficialiame puslapyje auksobankas.lt, florinas.lt. Šiai dienai 10 rublių monetos vidutinio stovio vertė yra apie 740 Eur, 5 rublių atitinkamai apie 360 Eur, bet čia tik orientacinės kainos, nes kiekvienos monetos kaina yra individuali, priklauso nuo monetos stovio, aukso rinkos kainos ir pan. Remiantis auksobankas.lt 2020-04-01 duomenimis ir paskaičiavus pagal formulę, 10 rublių auksinė moneta kainuotų apie 420 Eur, o 5 rublių auksinė moneta – apie 210 Eur (I t., b. l. 63-65).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. M. parodė, kad pažįsta M. K., ji buvo jo motinos draugė, susipažino prekiaudamos (duomenys neskelbtini) turguje. Prie kažkiek laiko, jis tiksliai neatsimena, bet tai buvo pandemijos metu, M. paklausė, ar jis pažįsta ką nors, kas galėtų įvertinti senovines monetas, patikrinti, ar jos yra tikros. Kadangi jis pažinojo vieną patikimą žmogų A., kuris turi lombardą (duomenys neskelbtini)“, jis išmanė apie monetas, todėl pasakė, kad gali susitarti, kad įvertintų. Jis nuvažiavo pas M., kažkoks vyras juos nuvežė pas minėtą A.L. M. padavė polietileninį maišelį su auksinėmis monetomis, kiek jų ten tiksliai buvo, nežino, bet apie 15-20. A. apžiūrėjęs jas pasakė, kad iš visos krūvos 2-4 vertingos kaip aukso laužas, bet ne monetos, t. y. jos suklastotos. A. apžiūrėjęs monetas jas atidavė, tuomet paklausė M., kas toliau, ji pasakė, kad pati su tuo vyru nuspręs, ką daryti. M. sumokėjo 20 Eur už sudegintą kurą ir jie išsiskirstė (I t., b. l. 72-74).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. B. parodė, kad yra Z. B. žmona. Jos vyras anksčiau vykdė lombardo veiklą, jo tėvas buvo senovinių monetų kolekcionierius, kuris po mirties auksines Nikolajaus II monetas paliko Z.i, po ko jos vyras taip pat kolekcionavo monetas, ji jas matė. Jos vyras yra pasakojęs, kad buvo davęs auksines monetas M. K., kad ši jas parduotų. M. pažįsta iš matymo, jos sūnus mokėsi vienoje mokykloje su jų dukra, be to, ji prekiauja (duomenys neskelbtini) turguje parfumerija. Kiek žino M. K. atiduodavo pinigus Z.už tas monetas, ar jos buvo 5 rublių, ar 10 rublių, ji nežino nesigilina į vyro reikalus. Vyras tik pasakojo, kad ji jam viso skolinga 6000-7000 Eur, bet už kokias tiksliai ir kiek monetų, ji nežino. Girdėjo, kaip Z. kalbėjo telefonu su M.kuri žadėjo gražinti pinigus už auksines monetas, bet iki šiol neatsiskaitė (I t., b. l. 89-90).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas O. R. parodė, kad M. K. pažįsta apie 5 metus. Žino, kad ji prekiauja Halės turguje. M. jam dažnai paskambindavo, siūlydavo įvairiausių prekių, ką tiksliai, jau neatsimena, atsimena, kad siūlė kvepalų, kažkokią kosmetiką. Kadangi yra dirbęs su nekilnojamu turtu, ji jo teiravosi kontaktų dėl žemės sklypo pardavimo ir tuomet jis ją suvedė su klientu, bet pats sandoryje nedalyvavo. Neprisimena, kad M. būtų siūliusi pirkti auksines monetas, ar apskritai būtų jam pasakojusi apie jas, bet neneigia to fakto, kad taip galėjo būti, tiesiog neatsimena konkretaus pokalbio, nes M. jam pastoviai kažką siūlė (I t., b. l. 85-87).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas K. M. parodė, kad pažįsta M. K. nuo 2019 metų, susipažino Halės turguje, ji ten prekiauja kosmetika, pirko pas ją įvairius kremus. Po kiek laiko jie kalbėjo ir pasiguodė, kad niekaip negali susigrąžinti dalies žemių iš valstybės. M.pasakė, kad turi daug pažįstamų ir gali jam padėti šiuo klausimu. Jos prašymu jis jai atnešė žemių dokumentus, kad ji jam padėtų, po ko M. nurodė pasirašyti kažkokius dokumentus. Pasirašė nežiūrėdamas, be to nemoka lietuvių kalbos. Pasirodo, M. jį apgavo ir apgaule privertė pasirašyti vekselius, dėl ko dabar yra nagrinėjama byla teisme. M.jam niekada jokių monetų nerodė ir nesakė turinti, tik klauso jo, ar jis turi kokių senovinių auksinių monetų, nes gali padėti jas parduoti. 2020-09-19, apie 13 val., prie jo namų atvažiavo juodas automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis kaip tik grįžo namo ir prie įėjimo į kiemą sutiko vyrą, kuris neprisistatė. Pastarasis jo paklausė, ar pažįsta M., jis atsakė, kad taip. Vyras pasakė, kad M. jam davė auksines monetas. Jis pasakė, kad nieko ji jam nedavė, tuomet pasakė, kad paskambins M. ir išsitraukęs telefoną jai skambino, bet M. neatsiliepė. Vyras išvažiavo ir daugiau atvažiavęs nebuvo. Paskui matė jį tik teisme, kai buvo nagrinėjama byla dėl M. apgaulės su jam priklausančiomis žemėmis ir vekseliais (I t., b. l. 81-83).

2022-06-13 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad A. D. iš jam pateiktų šešių moterų nuotraukų atpažino moterį, pavaizduotą nuotraukoje Nr. 2 (M. K.), kaip M., kuri kartu su pažįstamu M. buvo atnešusi jam monetas įvertinimui. Atpažįsta ją iš išdarkytos šukuosenos, nosies formos, bendrų veido bruožų, kad sudarę raganos įspūdį, o ne kvepalų pardavėjos (I t., b. l. 66-69).

2022-06-13 akistatos protokole nurodyta, kad Z. B. ir M. K. lieka prie savo parodymų. Z. B. patvirtina, jog su M. K. bendravo ir skambindavo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) jo sūnaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini) M. K. parodė, jog su Z. B. nekalbėjo ir jo nematė (I t., b. l. 35-37).

2021-02-26 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole, gautame iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-136210-20, išnagrinėtos Vilniaus miesto apylinkės teisme, užfiksuotas pokalbis 2021-01-21, 12:31:29 iš telefono (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi M. K. (M), skambinant į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi O. R. (O), tokiu turiniu: <...> O: Ir dar klausimas, M., jūs man sakėte apie auksą, pas jus kažkas parduoda. Aš norėjau paklausti, tas auksas, kokiu pavidalu, monetomis ar...? M: Monetomis <...> O: O dėl monetų, tai ten Nikolajaus dešimtinės, penketukai ar kažkas kito? M: Na, žinoma, negi šūdas. <...> (I t., b. l. 136-144).

2021-03-01 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole, gautame iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-136210-20, išnagrinėtos Vilniaus miesto apylinkės teisme, užfiksuotas pokalbis 2020-11-26, 11:39:59 iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi M. K. (M), skambinant į telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi Z. B. (Z): <...> Z: Tu sakai, kad viską grąžinsi, teisingai. Vienu žodžiu, kodėl nenori pasirašyti vekselio? M: Vekselio nenoriu, nes vienam kaip pasirašėm. Z: Kodėl tu nenori? M: Padirbo. <...> O: Vekselis rašomas pusei metų, jeigu šiais metais negrąžinsi, tai... M: O kam reikalingas šis vekselis, aš be jo grąžinsiu. Z: Kam reikalingas man kitos priežastys, vienu žodžiu, ruoškis vekseliui (I t., b. l. 145-151).

2022-01-06 Z. B. civilinio ieškinio pareiškime nurodyta, kad prašo pripažinti civiliniu ieškovu 6200 Eur sumai (I t., b. l. 39).

2023-12-21 įsipareigojime nurodyta, kad M. K. įsipareigoja nukentėjusiajam Z. B. kiekvieną mėnesį, skaičiuojant nuo 2024 m. sausio mėnesio, pagal Z. B. pareikštą civilinį ieškinį sumokėti po 200 Eur kas mėnesį, o jeigu galimybės leis ir daugiau, kol pilnai išmokės civiliniame ieškinyje nurodytą 6200 Eur sumą. Įsipareigojimas pasirašytas M. K. ir Z. B. (III t., b. l. 1).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados.

BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia, t. y. asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-47-895/2016). Pagrindinis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės, kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdo, panaudojimas prieš turto savininkus ar teisėtus valdytojus. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, dėl suklydimo, apgaulės įtakoje, savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiškia pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti ir ši apgaulė yra esminė, t. y. turi lemiamą įtaką asmens (institucijos) apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-92-648/2019, 2K-303-693/2019). Asmuo (institucija) gali būti suklaidinamas įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-255/2012, 2K-161-696/2017, 2K-7-66-648/2018, 2K-7-152-895-2019 ir kt.). Turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas piktnaudžiaujant pasitikėjimu taip yra viena iš apgaulės formų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, kad M. K. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimą). Jos kaltę patvirtina pačios kaltinamosios visiškas prisipažinimas ir duoti parodymai apie nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiojo Z. B. parodymai, akistatos, asmens parodymo atpažinti pagal jos nuotrauką bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuoti duomenys, išsamūs ir nuoseklūs liudytojų S. K., Č. G., A. D., M. M., G. B., O. R., K. M. parodymai, kurie papildo vieni kitus papildo, neprieštarauja ir susieja į vieningą visumą bei kiti byloje surinkti įrodymai.

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl įvykdyto gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, teismo vertinimu, kaltinamosios M. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę yra pagrindas pripažinti tai, kad kaltinamoji yra pensinio amžiaus, ligota, iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. K. gydėsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (II t., b. l. 174), teisiamojo posėdžio metu parodė turinti psichinį sutrikimą, buvo „pametusi atmintį“, sūnus ne kartą ją rado miške, ligos įvardinti negalėjo, kas galėjo turėti įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 59 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo M. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės skyrimas, kardomoji priemonė ir kiti klausimai.

Skirdamas bausmę M. K., teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, padarymo aplinkybes, pasekmes, į tai, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, padaryta turtinė žala. 2023-12-21 pateiktas M. K. ir Z. B. pasirašytas įsipareigojimas, kuriame nurodyta, kad M. K. įsipareigoja nukentėjusiajam Z. B. kiekvieną mėnesį, skaičiuojant nuo 2024 m. sausio mėnesio, pagal Z. B. pareikštą civilinį ieškinį sumokėti po 200 eurų kas mėnesį, o jeigu galimybės leis ir daugiau, kol pilnai išmokės civiliniame ieškinyje nurodytą 6200 eurų sumą (III t., b. l. 1). Atsižvelgtina ir į kaltinamosios asmenybę, kad ji anksčiau vieną kartą teista, be kita ko, ir už analogiško nusikaltimo padarymą (I t., b. l. 181-182), administracine tvarka nebausta (I t., b. l. 183), taip pat į kaltinamosios atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą

Teismas vertina, kad teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus, gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmens asmenybę, nėra per griežta. Kaip matyti BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta viešųjų darbų arba bauda, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamosios padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-03 nuosprendžiu ji nuteista, be kita ko ir už sukčiavimą, kaltinamoji yra pensinio amžiaus, nors ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, tačiau teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino padariusi nusikalstama veiką, parodė jos padarymo aplinkybes, įsipareigojo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Dėl šių priežasčių, teismo vertinimu, proporcinga skirti su laisvės atėmimu susijusią bausmę, mažesnę už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį kadangi po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-03 priimto apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad kaltinamoji teigiamų išvadų nepadarė, paskirta bausmė neatgrasė nuo analogiškos nusikalstamos veikos padarymo. Savo ruožtu teismas mano, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, ją atidedant vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi 1 metams, įpareigojant M. K. sumokėti nukentėjusiajam Z. B. po 200 eurų kas mėnesį, o esant galimybei ir daugiau, civilinio ieškinio atlyginimui, už padarytą nusikalstamą veiką šiuo atveju M. K. bus teisinga ir proporcinga bausmė.

BK 64 ¹ straipsnis, numato pareigą teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu, išnagrinėjus baudžiamąją bylą atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą bei kaltinamajam visiškai pripažinus kaltę. Atsižvelgiant į šiais aplinkybes, konkrečiu atveju yra visos BK 64 ¹ straipsnyje numatytos sąlygos, todėl M. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji nuteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-03 nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2022-10-11 Vilniaus apygardos teismo nutartimi pakeistus paminėtą nuosprendį, šiame nuosprendyje numatytą nusikalstamą veiką jį padarė iki nuosprendžio pirmojoje byloje įsiteisėjimo (2022 m. kovo - balandžio mėnesių laikotarpiu) bei paminėtos veikos skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti apimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-03 nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant bei palikti 2022-02-03 nuosprendyje numatytus įpareigojimus.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Z. B. pateikė civilinį ieškinį 6200 eurų dydžio padarytai žalai atlyginti. 2023-12-21 pateiktas M. K. ir Z. B. pasirašytas įsipareigojimas, kuriuo kaltinamoji įsipareigoja atlyginti civiliniame ieškinyje pareikštą žalą įsipareigojime nurodytomis sąlygomis. Kaltinamosios ir nukentėjusiojo pasirašytas įsipareigojimas tvirtintinas, pripažintina, kad dėl žalos atlyginimo šioje baudžiamojoje byloje yra susitarta geruoju, todėl procesas dėl Z. B. civilinio ieškinio nutrauktinas.

Kaltinamojo M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktinas nepakeista iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsigaliojus, naikintina.

Proceso išlaidos

BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu byloje pripažinti kaltais keli kaltinamieji, teismas, atsižvelgdamas į šių asmenų kaltę, jų atsakomybės dydį ir pobūdį, nusprendžia, kiek proceso išlaidų turi būti išieškota iš kiekvieno. BPK 106 straipsnio 2 dalis, numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl teisinės pagalbos išlaidų, nurodyta, kad valstybės naudai priteistina 113,96 eurų advokato G. A. P. išlaidoms apmokėti, teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajai M. K.. Atsižvelgus į M. K. turtinę padėtį, į tai, kad yra pensinio amžiaus, nusikalstamą veiką padarė esant sunkiai finansinei padėčiai, pareikšto civilinio ieškinio dydį, teisinės pagalbos būtinumo pagrindą ir apimtį procese, teismas sprendžia, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos naudai iš M. K. nepriteistina 113,96 eurų proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115, 297-298 straipsniais, 302-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

M. K., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti M. K. galutinę bausmę - 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bendrinant bausmes apėmimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apimti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-03 nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022-10-11 nutartimi, paskirta 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių paskirta bausme ir paskirti M. K. galutinę subendrintą 3 (trejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant:

- viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas;

- atlyginti 20 procentų turtinės žalos per 1 (vienerius) metus nuo bausmės vykdymo atidėjimo pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-03 nuosprendį, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2022-10-11 nutartimi;

- mokėti po 200 (du šimtus) eurų kas mėnesį nukentėjusiajam Z. B. iki pilno žalos atlyginimo.

Bausmės pradžią M. K. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką M. K. visiškai įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-03 nuosprendį, kuris pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2022-10-11 nutartimi.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti M. K. palikti nepakeistą iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Patvirtinti 2023-12-21 įsipareigojimą, pasirašytą tarp kaltinamosios M. K. ir nukentėjusiojo Z. B. dėl turtinės žalos atlyginimo tokiomis sąlygomis: kaltinamoji M. K. įsipareigoja nuo 2024 m. sausio mėnesio nukentėjusiojo naudai sumokėti kas mėnesį po 200 (du šimtus) eurų iki visiško turtinės žalos atlyginimo.

Išaiškinti, kad dėl teismo nuosprendžiu patvirtinto įsipareigojimo nevykdymo gali būti išduotas vykdomasis dokumentas.

Procesą dėl nukentėjusiojo Z. B. civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje Nr. 1-77-486/2024, nutraukti.

Atsisakyti priteisti iš kaltinamosios M. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas Jeugenijuš Jaglinski