- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-02
- Bylos Nr.
- e2YT-3079-1148/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01155-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Michail Volčkov
- Pareiškėjas
- B. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonei „Turto bankas“, A. P., E. G., A. K., L. R.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. R., pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei „Turto bankas“, A. P., E. G., A. K. ir L. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad po K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties ((duomenys neskelbtini)) jos palikimą priėmė ir faktiškai valdė iki mirties ((duomenys neskelbtini)) jos sutuoktinis P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
2. Pareiškėja nurodė, kad jos tėvai P. P. ir K. P. susituokė (duomenys neskelbtini). Santuokoje jiems gimė penki vaikai, t. y. pareiškėja B. R. ir suinteresuoti asmenys: A. P., E. G.. A. K., L. R.. Pareiškėjos tėvai santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kurioje buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą, ir kurioje iki mirties gyveno. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama K. P., o jos sutuoktinis P. P. ir toliau liko gyventi sodyboje. (duomenys neskelbtini) seniūnijos Viešųjų paslaugų specialistė, išdavė pažymą, kurioje patvirtino, kad pareiškėjos tėvai kartu gyveno sodyboje (duomenys neskelbtini). ir vedė bendrą ūkį, o po K. P. mirties P. P. liko toliau gyventi šioje sodyboje, kur gyveno iki pat mirties. Taigi, būtent P. P. vienas po sutuoktinės mirties rūpinosi jos paliktu turtu, t. y. prižiūrėjo visą sodybą kaip savo, mokėjo mokesčius ir tai darė iki mirties. Pareiškėjos tėvas P. P. mirė (duomenys neskelbtini). Po jo mirties jo palikimą priėmė pareiškėja B. R., kuriai (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono 2-ojo notaro biuro notarė Selvina Daugėlienė išdavė Liudijimą apie palikimo priėmimą. Nors pareiškėjos tėvas P. P. faktiškai priėmė savo sutuoktinės K. P. palikimą ir jį valdė kaip savo, tačiau jis per įstatyme nustatytą laiką po sutuoktinės mirties nesikreipė į notarą dėl jos palikimo priėmimo. Juridinio fakto nustatymas reikalingas turtinėms teisėms realizuoti.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, nedalyvaujant suinteresuoto asmens atstovui. Nurodo, kad Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos K. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį jos paliktojo turto priėmimą valdyti. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nėra aišku dėl kokių priežasčių P. P. neįgyvendino teisių į palikėjos turtą visa apimtimi iki (duomenys neskelbtini) įvykusios mirties, todėl tik išsiaiškinus jas bus galima spręsti apie pareiškėjos prašymo pagrįstumą.
4. Suinteresuoti asmenys A. P., E. G., A. K. ir L. R. atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka visiškai, kadangi jame išdėstyti visi faktai yra teisingi ir prašo pareiškimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
5. Teismas, įvertinęs turimų įrodymų visumą bei dalyvaujančių byloje asmenų pozicijas pareiškėjos reikalavimo klausimu, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
6. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tačiau, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.
7. Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 587 str. 1-3 dalys, 1964-07-07 redakcija).
8. Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
9. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz.: Lietuvos A. T. 2011-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18, 19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko.
10. Pareiškėjos teigimu, jos tėvas P. P. po sutuoktinės K. P. mirties likusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
11. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėjų žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).
12. Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjų paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjai turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jų paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento.
13. Pareiškėjos tėvas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjos prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjos nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjos pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjos parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjos paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti.
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad P. P. ir K. P. susituokė (duomenys neskelbtini). K. P. mirė (duomenys neskelbtini), P. P. mirė (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio Testamentų registro išrašo nustatyta, kad registre nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų. Po P. P. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė pareiškėja B. R..
15. Po K. P. mirties liko santuokoje įgytas turtas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su priklausiniais – tvartu, kiemo rūsiu bei kitais kiemo statiniais (registro įstaigoje registruoti P. P. vardu) bei namų apyvokos daiktai. Šiame name K. P. ir P. P. gyveno iki savo mirties (Šilutės rajono savivaldybės administracijos Usėnų seniūnijos pažyma). Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad po K. P. mirties P. P. mokėjo už paslaugas (2017-02-14, 2018-03-20 Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją kvitai, 2019-08-02, 2020-04-16 mokėjimo pranešimai už vandenį), susijusias su jų valdytu turtu, ir pan.
16. Bylos medžiaga nustatyta, kad visą laikotarpį nuo K. P. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad P. P. pradėjo mirusiosios turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjos mirties, taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl P. P. teisės paveldėti K. P. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatymo nustatyto 6 mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo, be to suinteresuoti asmenys palaiko pareiškėjos pareiškimą patvirtindami pareiškime išdėstytas aplinkybes.
17. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, atsižvelgdamas į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, šias aplinkybes patvirtinančius duomenis, konstatuoja, kad po K. P. mirties (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis K. P. priėmė jos palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 8 punktas, CK 587 straipsnis 1964-07-04 redakcija). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjos B. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po K. P. (gimusios (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė sutuoktinis P. P. (gimęs (duomenys neskelbtini)), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pradėjęs turtą faktiškai valdyti ir valdė jį iki savo mirties (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.