Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-695-370/2015

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-11-19
Bylos Nr.: 2A-695-370/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01508-2013-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kazys Kailiūnas, Danguolė Martinavičienė, Egidija Tamošiūnienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „GLG Baltic“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2A-695-370/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01508-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.18.1; 3.3.1.20.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kazio Kailiūno, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2850-603/2015, pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Kauno keliai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „GLG Baltic“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB ,,Kauno keliai“ patikslintame ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo UAB „GLG Baltic“ 3 543,78 Lt už sumokėtą įrangą, kuri ieškovui nebuvo perduota, 47 149,06 Lt ,atsakovui sumokėtus už nekokybišką įrangą ir nekokybiškus darbus, bei atleisti ieškovą nuo pareigos sumokėti atsakovui likusią kainos dalį – 1 502 Lt už parduotą nekokybišką įrangą ir atliktus nekokybiškus darbus, taip pat prašė priteisti iš atsakovo ieškovui 128 080 Lt patirtų tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad šalys susitarė dėl transporto priemonės TATRA 815, v/n GFT819, įrangos pritaikymo ir sumontavimo darbų atlikimo bei įrangos pardavimo, tačiau rašytinė sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Ieškovas ieškinį grindžia atsakovo išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis. Atsakovas pardavė prekių ir atliko darbų, iš viso už 114 025 Lt. Pažymi, kad ieškovas apmokėjo didžiąją dalį sąskaitų. Kadangi tarp šalių buvo susiklostę pasitikėjimo santykiai, sąskaitos buvo apmokamos iškart po jų išrašymo. Ieškovas atsakovui yra sumokėjęs 94 025 Lt. Prieš atliekant įrangos montavimo darbus atsakovas buvo informuotas apie tai, kad transporto priemonė bus eksploatuojama ne Lietuvoje, sudėtingomis oro ir kelių sąlygomis, esant žemai temperatūrai. Atsakovas buvo informuotas, kad transporto priemone keliaus asmenys, kurių tikslas per Sibirą (Rusijos Federacija) pasiekti Mongoliją ir joje keliauti. 2013 m. sausio 2 d. ieškovas vienerių metų terminui sudarė transporto priemonės nuomos sutartį. Ieškovas įrengė transporto priemonę išimtinai pagal nuomininko poreikius, kuris įsipareigojo už visą transporto priemonės nuomos laikotarpį sumokėti ieškovui 180 000 Lt. Dėl transporto priemonės gedimų, kurie daugiausia buvo susiję su kuro sistemos gedimu, transporto priemonės nuomininkas su įgula negalėjo toliau tęsti suplanuotos kelionės ir buvo priversti grįžti nepraėjus nei dviem mėnesiams nuo kelionės pradžios, nors kelionė buvo suplanuota vieneriems metams. Dėl šios priežasties ieškovas buvo priverstas nutraukti automobilio nuomos sutartį, dėl to negavo 180 000 Lt pajamų. Ieškovas taip pat privalėjo atlyginti nuomininkui jo patirtus 11 350 Lt dydžio nuostolius. Be to, ieškovas transporto priemonę buvo apdraudęs civiliniu draudimu, kurio metinė įmoka yra 770 Lt. Todėl tiesioginiai ieškovo nuostoliai yra 12 120 Lt, o ne tiesioginiai - 180 000 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „GLG Baltic“ atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad atsakovas atlikęs darbus išrašė PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus ir pateiktas prekes, viso 123 025 Lt (114 025 Lt už prekes, 9000 Lt už paslaugas). Ieškovo skola atsakovui yra 29 000 Lt. Atsakovo nuomone, transporto priemonė sugedo dėl netinkamo jos eksploatavimo, o ne dėl nekokybiškai atliktų atsakovo darbų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo UAB „Kauno keliai“ atsakovui UAB „GLG Baltija“ naudai 724,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tarp šalių nekilo ginčo, jog ieškovas ir atsakovas žodžiu susitarė dėl transporto priemonės TATRA 815, v/n GFT819 remonto darbų, o atlikus darbus (pardavus prekes) bus išrašomos PVM sąskaitos faktūros. Į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros ir ieškovo atlikti mokėjimai patvirtina, jog atsakovui pagal minėtas PVM sąskaitas faktūras buvo sumokėta 94 025,00 Lt. Teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, todėl taikytinos normos, nustatančios atsakomybę už rangos sutarties pažeidimą. Atsakovas buvo informuotas, kad transporto priemonė bus eksploatuojama ne Lietuvoje, o bus naudojama kelionėje, kurios tikslas per Sibirą pasiekti Mongoliją ir joje keliauti.

Byloje esanti Transporto priemonės nuomos sutartis, sudaryta 2013 m. sausio 2 d. ieškovo UAB ,,Kauno keliai“ ir nuomininko Žilvino Vasiliausko, patvirtina, kad šios sutarties šalys susitarė dėl transporto priemonės naudojimo ir valdymo kelionei per Rusijos Federaciją į Mongoliją ir grįžimui į Lietuvą (sutarties 1.2 p.). Prie sutarties esantis priedas patvirtina, kad transporto priemonė nuomininkui buvo perduota 2013 m. sausio 23 d., ir pagal 2013 m. balandžio 4 d. susitarimą transporto priemonė grąžinta nuomotojui – ieškovui UAB ,,Kauno keliai“ dėl automobilio techninių gedimų nesant galimybės naudoti pagal paskirtį nuo 2013 m. kovo 14 d., todėl susitarimo šalys 2013 m. sausio 2 d. Transporto priemonės nuomos sutartį laikė nutraukta nuo 2013 m. kovo 14 d. Ieškovo teigimu, kuro sistemos netinkamas įrengimas yra esminis ir nepašalinamas atsakovo darbų trūkumas, todėl ieškovas turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atsakovo atlyginti ieškovui nuostolius, kuriuos sudaro 15 241,03 Lt kainos už kuro sistemos įrengimą sumokėjimas. Nors atsakovas teigė, kad ieškovas, atsiimdamas automobilį, jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės nepareiškė, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad perduodant darbus pagal žodinę rangos sutartį, akivaizdžių trūkumų, kuriuos ieškovas būtų galėjęs pastebėti iš karto, net nebuvo. Akivaizdu, kad tik pradėjus eksploatuoti automobilį, paaiškėjo ir atliktų darbų trūkumai, o 2013 m. vasario 11 d. ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl atsiradusių defektų. Pažymėtina, kad atsakovui 2013 m. vasario 18 d. pateikus atsakymą ieškovui dėl atsiradusių defektų ir nurodžius reikalavimą pristatyti transporto priemonę iki 2013 m. vasario 28 d. adresu T. Masiulio g. 18C, Kaune, siekiant nustatyti dėl kieno kaltės atsirado defektai, pirmosios instancijos teismas nelaikė tinkamu bendradarbiavimo pareigos vykdymu, kai transporto priemonė tuo metu buvo Rusijos Federacijoje, o į Lietuvą pargabenta tik 2013 m. gegužės 28 d.

Defektinis aktas buvo parengtas 2013 m. liepos 1 d., kurio sudaryme dalyvavo tik ieškovo darbuotojai. Teismo nuomone, automobiliui jau esant parvežtam į Lietuvą, ieškovas turėjo informuoti atsakovą apie automobilio apžiūrą ir sudaryti sąlygas atsakovo atstovams taip pat dalyvauti automobilio defektų nustatymo apžiūroje. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2013 m. kovo 14 d. defektų aktas, sudarytas Žilvino Vasiliausko, negali būti vertinamas kaip tinkamas dokumentas kuro sistemos defektams nustatyti, nes į bylą nėra pateikta duomenų, jog šis asmuo yra kompetentingas nustatyti atsiradusius defektus. Teismo vertinimu, ieškovas tinkamai neįvykdė jam paskirtos įrodinėjimo pareigos, t. y. ieškovas neįrodė, kad žala transporto priemonei buvo padaryta dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Teismas pažymėjo, kad 2013 m. liepos 17 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 74 buvo užfiksuotos aplinkybės, dalyvaujant tik ieškovo darbuotojui Petrui Jonušaičiui, todėl jos taip pat negali būti vertinamos kaip objektyvios, nes akivaizdu, jog darbuotojas dirbo darbdavio interesams. Į bylą pateiktame TATRA defektų akte nėra užfiksuota automobilio apžiūros data, be to, jame nėra konstatuoti ir atsakovo galimi neteisėti veiksmai įrengiant automobilio kuro sistemą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas netinkamai atliko kuro sistemos įrengimą ir tokie netinkami atsakovo veiksmai buvo įvykio bei žalos atsiradimo priežastis. Todėl tai yra pagrindas išvadai, jog atsakovo civilinė atsakomybė dėl 15 241,03 Lt nuostolių už kuro sistemos įrengimą, bei su tuo susijusių 128 080 Lt tiesioginių ir netiesioginių nuostolių priteisimo, nėra galima.

Nors ieškovas teigė, kad atsakovas netinkamai įrengė dušo grindis bei turistinį tualetą, netinkamai atliko durų bei langų sandarinimo darbus, netinkamai atliko „Foto lipdukų klijavimo“ darbus, tačiau teismas konstatavo, kad šie darbai buvo akivaizdūs, t. y. nebuvo paslėpti, todėl ieškovas pretenzijas atsakovui dėl netinkamai atliktų darbų galėjo pareikšti juos priimdamas, tačiau nepadarė, todėl ieškinį šioje dalyje teismas taip pat atmetė. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog halogenai Xenon ir ilgų šviesų halogenai buvo netinkamai įrengti ar, kad įmontuoti 12 voltų halogenai, nors reikėjo sumontuoti 24 voltų halogenus. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad netinkamai buvo įrengtas vamzdis ir alkūnė sunkvežimio išmetimo sistemai (prasiskverbdavo dūmai), todėl atsakovui nekyla pareigos atlyginti ieškovui atitinkamai 1818,19 Lt ir 422,32 Lt be PVM žalos. Teismas taip pat atmetė ieškinio dalį dėl netinkamai įrengtos hidraulinės gervės, kurios suma yra 5289,26 Lt be PVM, kadangi byloje nėra duomenų, kas konkrečiai buvo netinkamai atsakovo atlikta ir dėl kokių priežasčių šią įrangą ieškovui reikėjo perdaryti. Be to, sąskaitoje faktūroje nėra duomenų dėl šios hidraulinės gervės įrengimo. Teismas taip pat nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovui buvo tik parduoti šildytuvai (Webasto), tačiau atsakovas jų neįrengė. Be to, į bylą nėra pateikta duomenų, jog ši šildymo sistema yra visiškai netinkama naudoti ir dėl to atsakovas turėtų atlyginti parduotų daiktų vertę. Taip pat byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, jog dėl atsakovo netinkamai įrengtų kuro šlangų šildymo tenų, kurie yra įsilydę į kuro padavimo žarneles, ir dėl to atsakovui kyla pareiga atlyginti ieškovui 148,76 Lt be PVM nuostolius, todėl teismas atmetė ir šią ieškinio dalį. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas netenkino ieškovo reikalavimo atleisti nuo pareigos sumokėti atsakovui 1502 Lt už netinkamą įrangą ir darbus, kurių ieškovas atsakovui dar nėra sumokėjęs (CPK 178 str.). Ieškovas teigė, kad atsakovas jam yra išrašęs PVM sąskaitas faktūras dėl prekių, kurių nėra įrengęs ar kitaip ieškovui perdavęs, todėl prašė priteisti 3543,78 Lt už neįrengtą įrangą bei prekes. Tačiau remiantis byloje esančiais duomenimis, ginčo prekes (plastikinis langas 540x460 exit, generatoriaus skyriaus durelės 670x830, langas 600x900, langas 400x900, Webasto skyriaus durelės 900x450, bagažo skyriaus durelės 1350x1950, WC skyriaus durelės 600x600, stogo skersiniai) priėmė ieškovo Transporto ir remonto dirbtuvių vadovas Petras Jonušaitis, pasirašydamas sąskaitas faktūras ir nepateikdamas jokių pretenzijų dėl atitinkamų prekių neperdavimo ar jų kokybės. Teismas sprendė, kad ieškovo atstovas, priimdamas prekes ir pasirašydamas PVM sąskaitas faktūras, patikrino faktiškai priimamus prekių kiekius su sąskaitose faktūrose nurodytais kiekiais, tačiau jokių pretenzijų nereiškė, todėl ieškinio dalį dėl 3543,78 Lt nuostolių priteisimo teismas taip pat atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „Kauno keliai“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo UAB „GLG Baltic“ ieškovui 4 414,10 Eur už nekokybišką sumontuotą įrangą ir nekokybiškus darbus bei 18 547,26 Eur nuostolių. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. 2013 m. kovo 14 d. defektų aktas, kuris buvo sudarytas transporto priemonės nuomininko Žilvino Vasiliausko, patvirtina akivaizdžius transporto priemonės atliktų darbų defektus, kurie paaiškėjo nepraėjus nei dviem mėnesiams po transporto priemonės eksploatacijos. Teismas nepagrįstai šį defektų aktą atmetė kaip nepagrįstą įrodymą, kadangi nustatant defektus dalyvavo tik ieškovo atstovai. Tačiau teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog 2013 m. kovo mėnesį, jokiu kitokiu būdu atsakovo darbų defektai ir negalėjo būti užfiksuoti bei nustatyti, kaip tik transporto priemonės nuomininkui pačiam sudarant defektų aktą, nes tuo metu transporto priemonė dar buvo Rusijos Federacijoje. Atitinkamai negalėjo būti atmestas ir 2013 m. liepos 1 d. defektų aktas vien dėl tos aplinkybės, kad jį surašant dalyvavo ieškovo atstovai.

2. 2013 m. kovo 14 d. ir 2013 m. liepos 1 d. defektiniuose aktuose nurodytus defektus patvirtino ir kitas byloje esantis įrodymas – 2013 m. liepos 17 d. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Nors teismas šį įrodymą atmetė dėl to, jog konstatuojant aplinkybes dalyvavo ieškovo darbuotojas Petras Jonušaitis, tačiau antstolis yra su ieškovu jokiais teisiniais ar faktiniais santykiais nesusijęs asmuo, todėl teismui abejoti faktinių aplinkybių protokolo objektyvumu nebuvo jokio pagrindo. Be to, Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole buvo užfiksuoti transporto priemonės (t. y. atsakovo atliktų darbų) trūkumai, kuriuos buvo galima nustatyti ir užfiksuoti be specialių žinių ar / ir prietaisų.

3. Specializuoto TATRA centro išduotas defektinis aktas patvirtina atsakovo atliktų darbų netinkamumą. Vien tik ta aplinkybė, kad defektiniame akte nenurodyta jo sudarymo data, neužkerta kelio šio defektinio akto vertinti kaip įrodymo. TATRA specializuotas centro išduotas defektinis aktas taip pat negali kelti abejonių dėl jį sudariusių asmenų kompetencijos, nes šiame centre yra atliekamas tik TATRA transporto priemonių remontas. Kasacinis teismas vienoje iš savo bylų yra išaiškinęs, kad rašytinėms įrodinėjimo priemonėms nekeliami specialūs formos reikalavimai, išskyrus tai, kad duomenys dokumente ar rašte būtų išdėstyti raštu, t. y. laisva forma surašomuose dokumentuose turi būti nurodyta informacija, bylai svarbios aplinkybės. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė šį įrodymą, neįvertino šio dokumento visų įrodymų kontekste, todėl nepagrįstai sprendė, kad byloje nebuvo įrodyti atsakovo neteisėti veiksmai, o tai lėmė nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.

4. Teismas neįvertino 2013 m. balandžio 13 d. sąskaitos Nr. 32, kuri patvirtina, kad kuro sistemos remonto darbai buvo atliekami dar Rusijos Federacijoje. Šis įrodymais neabejotinai patvirtina, kad atsakovas kuro sistemą sumontavo netinkamai, o atsakovo darbų defektai paaiškėjo iš karto pradėjus transporto priemonės eksploataciją.

5. Ieškovo nuomone, 2013 m. kovo 14 d. defektinis aktas, 2013 m. liepos 1 d. defektinis aktas, 2013 m. liepos 17 d. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, TATRA specializuoto centro Čekijoje išduotas defektinis aktas ir sąskaitos-faktūros, išrašytos už transporto priemonės remonto darbus, yra įrodymų visuma, kurie patvirtina, kad atsakovas padarė šiuos darbų defektus: nepakankamai pritvirtino kuro baką, kuro bake paliko metalo drožles, viename bake neįrengė kuro pylimo angos, nekokybiškai atliko kuro žarnų sujungimus ir dėl to kuro žarnos sudegė.

6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas, nepalikdamas nesutaisyto automobilio ir neatidavęs jo į ekspertizę, pasielgė neapdairiai. Priešingai nei teigia teismas, ieškovas, atiduodamas automobilį remontui, siekė sumažinti savo ir taip didelius nuostolius, tačiau prieš atlikdamas remonto darbus, pasirūpino ir defektinio akto išdavimu, kuriame yra užfiksuoti visi atsakovo atliktų darbų defektai.

7. Atsakovo neteisėtus veiksmus patvirtina netinkamai atlikti kuro sistemos rangos darbai. Apelianto nuomone, kuro sistemos netinkamas įrengimas yra esminis ir nepašalinamas atsakovo darbų trūkumas, todėl ieškovas turėjo teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti atsakovo atlyginti ieškovui dėl tokių esminių kuro sistemos trūkumų atsiradusius nuostolius. Dalį ieškovo nuostolių sudaro kainos už kuro sistemos įrengimą sumokėjimas, t. y. 15 241,03 Lt.

8. Dėl nuostolių dydžio apeliantas nurodo, kad jis privalėjo atlyginti nuomininkui jo patirtus nuostolius, kurie sudaro 11 350 Lt. Be to, ieškovas Transporto priemonę buvo apdraudęs civiliniu draudimu, kurio metinė įmoka yra 770 Lt. Atsižvelgiant į tai, ieškovas nurodė, kad jo tiesiogiai ieškovo nuostoliai yra 12 120 Lt.

9. Ieškovas taip pat patyrė ir 180 000 Lt netiesioginių nuostolių, kadangi su juo buvo nutraukta automobilio nuomos sutartis. Ieškovas nurodė, kad iš viso jis patyrė 192 120 Lt nuostolių, tačiau sumažinęs savo reikalavimus, ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 128 080 Lt nuostolių. Apeliantas, atsižvelgdamas į prastą atsakovo finansinę padėtį, apeliaciniame skunde prašomą sumą sumažino dar per pusę ir iš atsakovo prašo priteisti 18 547,26 Eur (64 040 Lt) patirtų netiesioginių nuostolių.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „GLG Baltic“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas, kurias atsakovas patyrė apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog dėl atsiradusios žalos kaltas yra atsakovas.

2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2013 m. liepos 1 d. defektinį aktą pripažino netinkamu įrodymu, kadangi byloje nėra duomenų, jog šio akto sudaryme dalyvavę ieškovo darbuotojai turi pakankamai žinių. Be to, ieškovo pateiktas Antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra subjektyvus, nes jame užfiksuota tik tai, ką nurodė fiksuoti ieškovo darbuotojas Petras Jonušaitis. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad Faktinių aplinkybių protokolas buvo surašytas dalyvaujant tik ieškovo darbuotojams ir praėjus ilgam laiko tarpui po to, kai transporto priemonė buvo taisoma Rusijos Federacijos meistrų.

3. Atsakovo nuomone, visi transporto priemonės defektai atsirado Rusijos meistrams taisant kuro sistemą, be to, transporto priemonės gedimui turėjo į takos ir netinkamas transporto priemonės eksploatavimas.

4. Ieškovas neįrodė, kad patyrė nuostolius, kadangi priimdamas iš atsakovo atliktus darbus, jis nenurodė akivaizdžių trūkumų, neįformino atliktų darbų priėmimo aktu, todėl ieškovas neteko teisės remtis trūkumų faktu. Be to, transporto priemonė sugedo ne dėl atsakovo blogai atliktų darbų, bet dėl netinkamos automobilio eksploatacijos.

5. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepagrindė savo reikalavimų, kadangi taip ir nebuvo nustatyta, dėl kokių priežasčių automobilio nebuvo galima toliau eksploatuoti. Ieškovas, parvežęs transporto priemonę į Lietuvą, turėjo atlikti ekspertizę, kurią atlikus būtų galima spręsti, dėl kokių priežasčių automobilis sugedo ir pasidarė netinkamas naudojimui.

6. Atsakovo nuomone, apeliantas nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovo 11 350 Lt nuomininko patirtų nuostolių, kurie prie ieškinio pateiktame 2013 m. balandžio 4 d. susitarime įvardijami kaip 8100 Lt išlaidos kurui, 3250 Lt išlaidos transporto priemonės remontui ir transportavimui. Be to, nepagrįstas reikalavimas priteisti ir 770 Lt už civilinės atsakomybės draudimą, kadangi šis mokestis yra privalomas ir turi būti mokamas už kiekvieną transporto priemonę.

7. Nepagrįstas reikalavimas ir dėl netiesioginių nuostolių, kadangi ieškovas visą kaltę perkėlė tik atsakovui, tačiau visiškai nesiaiškino, ar nuomininkas Žilvinas Vasiliauskas tinkamai naudojo transporto priemonę, ar ne dėl paties nuomininko kaltės buvo nutraukta nuomos sutartis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė atlyginti nuostolius, kuriuos patyrė dėl atsakovo parduotų netinkamos automobilio įrangos detalių bei nekokybiško įrangos sumontavimo. Šalys žodžiu susitarė, kad atsakovas tieks įrangą ir sumontuos ją ieškovo transporto priemonėje TATRA 815, kuri specialiai turi būti pritaikyta ekspedicijai po Sibirą ir Mongoliją. Transporto priemonei išvykus į numatytą ekspediciją, kelionę teko nutraukti taip ir nepasiekus išvykos tikslo, kadangi transporto priemonė TATRA 815 sugedo ir su ja toliau nebuvo įmanoma keliauti. Ieškovo nuomone, transporto priemonės gedimas įvyko būtent dėl atsakovo nekokybiškai atliktų įrangos montavimo darbų, todėl pareiškė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „GLG Baltic“ 3 543,78 Lt už sumokėtą įrangą, kuri ieškovui nebuvo perduota, 47 149,06 Lt atsakovui sumokėtus už nekokybišką įrangą ir nekokybiškus darbus bei atleisti ieškovą nuo pareigos sumokėti atsakovui likusią kainos dalį – 1 502 Lt už parduotą nekokybišką įrangą ir atliktus nekokybiškus darbus. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 128 080 Lt patirtų tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, kuriuos patyrė, kuomet Ž. Vasiliausias nutraukė su ieškovu metams sudarytą transporto priemonės nuomos sutartį. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovas neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškovas nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą, jame sumažinęs ieškinio reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovo 15 214,03 Lt (4 414,10 Eur) sumą už nekokybiškai sumontuotą kuro sistemą bei 64 040 Lt (18 547,26 Eur) tiesioginių ir netiesioginių ieškovo patirtų nuostolių.

Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, todėl būtent ten pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 str., 42 str. 5 d.) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsniai). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, turi būti vadovaujamasi principu tantum devolutum quantum appellatum, kuris, inter alia, reiškia tai, jog apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti bei vertinti tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir neturi tikrinti bei vertinti, ar teisėtos ir pagrįstos yra tos sprendimo dalys, kurios nebuvo apskųstos apeliacine tvarka, taip pat neturi savo iniciatyva išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir imtis analizuoti tokių argumentų, kurie apeliaciniame skunde nenurodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-581-690/2015). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija šią bylą nagrinėja laikydamasi minėto principų ir taisyklių, tačiau atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovas apeliaciniu skundu iš esmės reikalauja to paties, kaip ir ieškinyje, tik savo reikalavimo finansinę išraišką sumažinęs pusiau. Todėl toliau apeliacinio skundo reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą teisėjų kolegija vertina analizuodama civilinės atsakomybės sąlygas, bendrame nuostolių atsiradimo kontekste.

Dėl rangos sutarties tinkamo vykdymo

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčas šioje byloje kilo dėl rangą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo, įrodymo naštos paskirstymo bei įrodymų vertinimo.

Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Sudarytos sutarties sąlygos jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai nustatyta sutartyje, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). CK 6.663 straipsnyje įtvirtinta, kad rangovo atliekamų darbų kokybė visų pirma privalo atitikti rangos sutarties sąlygas ir tik nesant sutartyje nustatytų kokybės sąlygų, atsižvelgiama į įstatymo ar įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Jei sutartyje nenustatyta ko kita, būdus sutartam rezultatui pasiekti rangovas pasirenka savarankiškai ir darbus atlieka savo rizika (CK 6.645 straipsnio 3 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu, ją vykdydamos - bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnis).

Kaip jau buvo minėta, šalys nebuvo sudariusios rašytinės rangos sutarties, tačiau abi šalys byloje neneigia, kad ieškovas pirko iš atsakovo automobilio detales bei kai kuriuos įrangos montavimo darbus. Įrodymai, kurie patvirtina, kad tarp šalių susiklostė sutartiniai santykiai, tai byloje esančios PVM sąskaitos faktūros: Nr. TUN0000026, TUN0000029, TUN0000030, TUN0000031, TUN0000033, TUN0000034, TUN0000035, TUN0000036 ir TUN0000047 ir ieškovo atlikti mokėjimai. Nors atsakovas nurodė, kad rangos darbų įrenginėjant automobilį jis atliko labai nedaug, t. y. tik už 9000 Lt, nes daugiausia tiekė ieškovui reikiamą įrangą, tačiau neneigė fakto, kad būtent jis rūpinosi kuro sistemos įrangos pristatymu bei jos įdiegimu transporto priemonėje TATRA 815. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas žinojo, jog jo tiekiama įranga ir atliekami įrengimo darbai yra skirti paruošti transporto priemonę TATRA 815, kad ši galėtų būti naudojama ekspedicijoje po Sibirą ir Mongoliją. Atsakovas žinojo, kad transporto priemonė bus eksploatuojama išskirtinėmis gamtinėmis sąlygomis, kur oro temperatūra būna žemiau -50 Co. Atsakovas teigia, kad jis visus darbus atliko tinkamai ir perdavė ieškovui visą įrangą, kurią ieškovas priėmęs apžiūrėjo ir jokių pretenzijų atsakovui nepareiškė. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad rangos sutartimi sutartų darbų, t. y. darbų rezultato, kokybės samprata apibrėžta CK 6.663 straipsnyje ir siejama ne su darbų rezultato – pagaminto daikto sėkmingu funkcionavimu, gedimų nebuvimu, bet su sutarties sąlygomis, jose nustatytų savybių suteikimu darbo rezultatui. Kadangi nagrinėjamoje byloje tarp šalių nebuvo pasirašytas atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas, nėra galimybės nustatyti, kokias technines savybes atitinkanti transporto priemonė buvo sukurta, ar ji atitinka keliamus kokybės reikalavimus.

CK 6.662 straipsnio 3 dalis nurodo, kad jeigu užsakovas priėmė darbą jo nepatikrinęs, jis netenka teisės remtis darbų trūkumu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą. Atsakovas nurodė, kad priimant darbus ieškovas apžiūrėjo bei įvertino visą pateiktą įrangą ir jokių prieštaravimų dėl atliktų darbų nepareiškė. Ieškovas nurodė, kad priimant darbus, vizualiai nebuvo matyti jokių trūkumų ar akivaizdaus broko, todėl ir pasirašė PVM sąskaitas faktūras, tačiau pradėjus automobilį eksploatuoti, išaiškėjo atsakovo įdiegtos kuro sistemos trūkumai. Kadangi byloje nėra pateikta duomenų, kokios techninės būklės automobilis pateiktas rangos darbams atlikti, taip pat nėra pateiktas darbų priėmimo perdavimo aktas, kuriame būtų fiksuoti padaryti darbai ar akivaizdūs trūkumai, teismas negalėjo objektyviai nustatyti, ar atsakovo parengtas automobilis TATRA 815 atitiko techninius reikalavimus, ar jį galima buvo eksploatuoti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, netyrė ginčui atskleisti reikšmingų faktinių aplinkybių, t. y. ar automobilis TATRA 815, jo įsigijimo momentu (byloje nėra pateikta įsigijimo dokumentų), po rangos darbų atlikimo ir perdavimo nuomininkui momentu, t. y. 2013 m. sausio 23 d., buvo techniškai tvarkingas ir tinkamas eksploatacijai, t. y., ar buvo teisės aktų nustatyta atlikta automobilio techninės būklės privalomoji patikra. Esant nenustatytai šiai reikšmingai civilinės bylos aplinkybei, nėra galimybės nustatyti, ar pats ieškovas dėjo visas pastangas ir laikėsi 2013 m. sausio 2 d. Nuomos sutarties 1.3 punkte nustatytų sąlygų, pateikti ekspedicijai techniškai tvarkingą transporto priemonę.

Dėl sutartinės atsakomybės ir nuostolių atlyginimo

Apeliantas prašė teismo atlyginti patirtą žalą, atsiradusią dėl atsakovo nekokybiškai įdiegtos kuro sistemos. Apelianto teigimu, visiškai sugedus transporto priemonės TATRA 815 kuro sistemai, automobilis pasidarė netinkamas eksploatuoti, todėl su ieškovu transporto priemonės nuomos sutartį pasirašęs asmuo Žilvinas Vasiliauskas negalėjo toliau tęsti ekspedicijos ir 2013 m. kovo 14 d. nutraukė Transporto nuomos sutartį. Dėl to ieškovas patyrė nuostolių. Pažymėtina, kad sprendžiant ginčą dėl atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, žalą padariusio asmenis kaltė ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Įrodinėjimo dalykas yra juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.), jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis. Tai yra laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, tačiau atsižvelgdamas į įrodymų leistinumą ir sąsajumą (CPK 177 straipsnio 3 dalis, 180 straipsnis), įrodinėjimo pareigos paskirstymo bei kitas įrodinėjimo taisykles (CPK 178, 182 straipsniai).

Atsakovas neneigė, kad visas reikiamas detales kuro sistemai įrengti tiekė bei pačius įrengimo darbus, atliko būtent atsakovas. Už atsakovo tiektas kuro sistemos detales bei jų montavimo darbus, ieškovui 2013 m. sausio 14 d. buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra TUN0000031. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas teismui kartu su ieškiniu pateikė PVM sąskaitas faktūras, kurios yra pasirašytos ieškovo UAB „Kauno keliai“ darbuotojo Transporto ir remonto dirbtuvių vadovo Petro Jonušaičio (t. 1, b. l. 12-17), tiek Žilvino Vasiliausko (t. 1, b. l. 8-11). Tačiau atsakovo teismui pateiktose PVM sąskaitose faktūrose matyti, kad visur už priimtus darbus yra pasirašęs UAB „Kauno keliai“ darbuotojas Transporto ir remonto dirbtuvių vadovas Petras Jonušaitis (t. 1, 94-103). Iš šių duomenų matyti, kad teismui yra pateikti tie patys dokumentai (tokio pat turinio PVM sąskaitos faktūros), tačiau pasirašyti skirtingų asmenų. Šį klausimą atsakovas buvo iškėlęs bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (2014 m. vasario 11 d. posėdžio protokolas), tačiau teismas, nagrinėdamas bylą šių aplinkybių netyrė (buvo nutaręs kviesti liudyti Ž. Vasiliauską, tačiau šiam asmeniui neatvykus į teismą nėra jokio teismo procesinio sprendimo tokiu klausimu) ir nepašalino įrodymų prieštaringumo šiuo klausimu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė šių prieštaravimų ir nesiaiškino aplinkybių, kodėl kai kurias PVM sąskaitas faktūras pasirašė Žilvinas Vasiliauskas, ar jis iš viso turėjo teisę priimti atsakovo tiektas prekes ir įrangą ir pasirašyti už ieškovą, nes byloje nėra duomenų, kad kaip šis asmuo buvo susijęs su bendrove tokių veiksmų atlikimo metu.

Nagrinėjamoje byloje taip nėra nustatyta, kas lėmė kuro sistemos sugedimą, dėl kokių priežasčių jis atsirado ir ar būtent šis kuro sistemos gedimas turėjo įtakos tolesnei automobilio eksploatacijai. Byloje nėra techninių duomenų (ekspertinių žinių), kaip metalo drožlės galėjo patekti į kuro baką, ar būtent dėl jų patekimo į kuro sistemą galėjo sudegti tenai. Pažymėtina, kad būtent Žilvinas Vasiliauskas 2013 m. kovo 14 d. sudarytame Defektų akto 23 punkte nurodė, jog gręžiant kuro bakus juose buvo paliktos drožlės, dėl to užsikimšo kuro žarnos ir toliau pasidarė nebeįmanoma tęsti kelionės (t. 1, b. l. 50). Byloje nėra duomenų apie Žilvino Vasiliausko kvalifikaciją (išsilavinimą, profesiją, darbinės veiklos patirtį), todėl konstatuotina, kad jo surašytas defektinis aktas kaip įrodymas iš viso nebuvo tinkamai tirtas, juo labiau kad nebuvo tiesiogiai tirtos šio dokumento sudarymo aplinkybės. Be to, pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nesiaiškino, ar toks kuro sistemos gedimas galėjo išaiškėti tik po poros savaičių kelionės, ar tokie trūkumai būtų išaiškėję iš karto, kai atsakovas buvo pripildęs kuro sistemą pilną kuro ir ją tikrino prieš atiduodant automobilį eksploatuoti ieškovui. Iš byloje esančių duomenų, nėra galimybės įvertinti ir tai, dėl kurių asmenų neteisėtų veiksmų automobilis sugedo ir pasidarė netinkamas eksploatuoti. Neištyrus šių aplinkybių, teisėjų kolegija negali nustatyti ir priežastinio ryšio tarp netinkamai atliktų automobilio kuro sistemos įrangos darbų bei kuro sistemos sugedimo. Todėl dėl nurodytų proceso teisės pažeidimų negalima pripažinti teismo padarytų išvadų pagrįstomis ir tai galėjo lemti neteisingą bylos išsprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Šie proceso teisės pažeidimai taip pat lėmė bylos esmės neatskleidimą. Nustatytų proceso teisės klaidų, susijusių su faktinių aplinkybių nustatinėjimu, apeliacinėje instancijoje ištaisyti nėra galimybės, kadangi byloje turi būti renkami, tiriami bei vertinami įrodymai, kurių pirmosios instancijos teismas nerinko bei nepasiūlė rinkti šalims, taip pat nenustatinėjo jais siekiamų patvirtinti faktinių aplinkybių. Bylos išnagrinėti apeliacine tvarka pagal surinktą medžiagą taip pat negalima, nes, teismui netinkamai įvykdžius išaiškinimo pareigą byloje (CPK 8, 159, 160 straipsniai, 225 straipsnio 1 punktas), taip būtų pažeistos ir suvaržytos atsakovės procesinės teisinės gynybos nuo pareikšto ieškinio galimybės. Tokio pobūdžio pažeidimas yra pagrindas panaikinti teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl apeliacinės instancijos teismo teisės perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui įgyvendinimo sąlygų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas, kai dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų masto ir pobūdžio būtų yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, t. y. bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. liepos 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013, ir kt.). Be jau minėtų aplinkybių, susijusių su kuro sistemos įrengimu, teismas taip pat turėtų aiškintis ir automobilio techninį stovį, koks jis buvo įsigijus, po to prieš pradedant jį eksploatuoti, t. y. 2013 m. sausio 23 d., pašalinti prieštaravimus dėl tų pačių sąskaitų faktūrų, tirti ir įvertinti, kokiomis aplinkybėmis Žilvinas Vasiliauskas galėjo pasirašyti ir pasirašė už ieškovą pateiktas PVM sąskaitas faktūras, sustatė defektinį aktą. Tik nustačius nurodytas aplinkybes ir pašalinus atsiradusius prieštaravimus byloje, bus galima tiksliai nustatyti, ar ieškovas turi teisę į tiesioginių ir netiesioginių nuostolių atlyginimą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą teisės taikymo bei faktų nustatymo aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl to egzistuoja anksčiau paminėtas teismo sprendimo panaikinimo teisinis pagrindas (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija dėl byloje dalyvaujančių asmenų turėtų bylinėjimosi išlaidų nepasisako. Bylinėjimosi išlaidos bus paskirstytos iš naujo išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme ir priėmus atitinkamą procesinį sprendimą.

Taip pat kolegija atkreipia teismo dėmesį, jog ši byla buvo iškelta po to, kai atsakovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, t. y. dėl ginčo, kilusio iš tų pačių teisinių santykių, todėl pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo būtų tikslinga svarstyti, ar nėra pagrindo inicijuoti bylų sujungimo klausimo, ar minėtoje byloje negali būti dalis įrodymų, susijusių ir su šioje byloje įrodinėjamomis faktinėmis aplinkybėmis (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 143 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 136 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 19 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai Kazys KailiūnasDanguolė MartinavičienėEgidija Tamošiūnienė