Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-04-11 · Civilinė byla Nr. e2S-655-653/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-11
Bylos Nr.
e2S-655-653/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05812-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Ieškovas
D. G.
Atsakovas
Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčiai
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-655-653/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05812-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11056-432/2019 pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčiai – Sinodui dėl iškeldinimo ir gyvenamųjų patalpų.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. G. ieškiniu (e. b. l. 1–7) kreipėsi į teismą, prašydama iškeldinti atsakovą Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčią – Sinodą su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovei nuosavybes teise priklausančio buto, unikalus (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 7 d. nutartimi (e. b. l. 36) ieškovės D. G. ieškinį atsisakė priimti.

3. Teismas bylos duomenimis nustatė, jog ieškovė ir atsakovas 2013-07-18 sudarė panaudos sutartį, pagal kurią ieškovė, kaip panaudos davėja, perdavė atsakovui, kaip panaudos gavėjui, neatlygintinai valdyti Butą. Teismas laikė, jog nagrinėjamu atveju ginčas yra ne dėl daiktinės teisės, o dėl sutartinių panaudos teisinių santykių (sutarties nutraukimo), todėl šie santykiai nepatenka į daiktinės teisės reguliavimo sritį. Tokiu atveju taikytinos ne Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 31 str. nustatytos išimtinio teismingumo taisyklės, o CPK 29 str. nustatytos bendrosios teismingumo taisyklės. Atsižvelgiant į tai, išaiškino, kad ieškinys turi būti reiškiamas pagal bendrąsias teismingumo taisykles t. y. pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Nustatęs, jog ieškinys neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, teismas ieškinį atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Apeliantė D. G. atskiruoju skundu (e. b. l. 39–41) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį ir priimti ieškovės ieškinį.

5. Atskirajame skunde nurodoma, kad tarp šalių ginčas kilęs dėl atsakovo neteisėto naudojimosi ieškovei priklausančiu butu, o ne sutarties nutraukimo, kaip nurodoma nutartyje, todėl yra taikytinas išimtinis teismingumas. Teismų praktikoje nurodoma, kad ginčai, kilę dėl daiktinių teisių, turi būti nagrinėjami nekilnojamojo daikto buvimo vietos teisme. Tarp šalių sudaryta panaudos sutartis jau yra nutraukta, ginčas yra išimtinai susijęs su ieškovės teise naudotis jai priklausančiu nekilnojamuoju daiktu, kurią yra suvaržęs atsakovas.

6. Teigia, jog esant poreikiui atlikti papildomus procesinius veiksmus, teismingumą nustačius kitame mieste nei nekilnojamojo turto faktinė buvimo vieta, galimai būtų apsunkintas tokių veiksmų atlikimas. Kadangi ieškovės duomenimis, atsakovas iš dalies veiklą vykdo (duomenys neskelbtini), o Buto vieta taip pat yra (duomenys neskelbtini), mano, kad tikslingiausia bylą nagrinėti (duomenys neskelbtini).

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai

Motyvuojamoji dalis

7. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

IV.I. Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Apeliantė (ieškovė) D. G. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui: www.rekvizitai.lt pateikiamus duomenis apie atsakovą. Minėtais įrodymais apeliantė įrodinėja, kad atsakovas savo veiklą iš dalies vykdo Vilniuje. Nors apeliantė nesuformulavo atskiro prašymo priimti naujus įrodymus, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad jie buvo pateikti kartu su atskiruoju skundu, pasisako dėl teisinės galimybės pridėti prie bylos minėtus dokumentus (CPK 314 str.).

10. CPK 314 str. nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.

11. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo priimti naujai apeliantės pateikiamų įrodymų, kadangi apeliantė galimybę pateikti tokio pobūdžio dokumentus pirmosios pirmosios instancijos teismui turėjo. Be to, ieškovės nurodomi dokumentai yra viešai prieinami, todėl šių dokumentų neprijungimas CPK 314 str. nustatyta tvarka, esant poreikiui, neužkerta teismui kelio vadovautis šiais viešai prieinamais duomenimis.

IV.II. Dėl atskirojo skundo argumentų

12. Apeliacijos objektą sudaro nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 str.), alternatyvųjį (CPK 30 str.), išimtinį (CPK 31 str.), sutartinį (CPK 32 str.) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 str.). Pagal bendrojo teismingumo taisyklę ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją (buveinės) vietą (CPK 29 str.). Pagal išimtinio teismingumo taisyklę ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (CPK 31 str. 1 d.).

14. Nustatant ieškinio teismingumo klausimą esminę reikšmę turi teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, kuris, visų pirma, siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.), nes būtent ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas ir užtikrinti visišką ginčo išsprendimą. Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Atkreiptinas dėmesys, jog CPK 31 str. 1 d. nustatytas išimtinis teismingumas taikomas ieškiniams dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamu daiktu.

15. Kaip matyti iš teismui pateikto ieškinio turinio ir pridėtų rašytinių įrodymų, ieškovė D. G. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydama iškeldinti atsakovą su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovei nuosavybes teise priklausančio Buto. Ieškovė nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta panaudos sutartis jau yra nutraukta ir ji ginčo dėl to nekelia, o ginčas susijęs su ieškovės teise naudotis jai priklausančiu nekilnojamuoju daiktu, kurią yra suvaržęs atsakovas. Iš šių aplinkybių matyti, jog ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį, reikalaudama iškeldinti atsakovą iš jai priklausančio nekilnojamojo turto ir tokiu būdu pašalinant kliūtis ieškovei naudotis jai priklausančia nuosavybės teise. Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ginčas yra kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, o ne dėl sutartinių panaudos teisinių santykių (sutarties nutraukimo), kadangi, kaip minėta, panaudos sutarties teisėtumo ir pagrįstumo ieškovė neginčija.

16. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju turi būti taikomos išimtinio teritorinio teismingumo taisyklės (CPK 31 str. 1 d.), o ieškinys reiškiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismui.

17. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, šioje civilinio proceso stadijoje netinkamai taikė teritorinį bylos teismingumą reglamentuojančias proceso teisės normas. Dėl to atskirasis skundas tenkintinas iš dalies – apskųsta nutartis naikintina, ir ieškovės D. G. ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

18. Kiti apeliantės nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 339 str.,

nutaria:

apeliantės (ieškovės) D. G. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti ieškovės D. G. ieškinį, ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja Jelena Šiškina