Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-11-12 · Administracinė byla Nr. eI4-4900-815/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2020-10-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. I-a instancijaSprendimas · 2020-11-12Vilniaus apygardos administracinis teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2020-12-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2022-11-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-12
Bylos Nr.
eI4-4900-815/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02943-2020-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Ernestas Spruogis (pirm.), Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Konkurencijos taryba
Trečiasis asmuo
AS „(duomenys neskelbtini)“, AS "Latvijas tilti"
Administracinė byla Nr. eI4-4900-815/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02943-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. (G. K.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui AS „(duomenys neskelbtini)“ dėl nutarimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. G. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir atsakovė, ir Taryba) 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą „Dėl G. K. 2019-08-03 skundo“ (toliau – ir Nutarimas) dalyje, kurioje: 1) atsisakyta informuoti pareiškėją apie atliktus asmens duomenų tvarkymo veiksmus bei įpareigoti Tarybą informuoti pareiškėją apie asmens duomenis, kurie yra tyrimo medžiagoje, bei leisti susipažinti su tuo, kokia informacija buvo užslaptinta; 2) pripažinta, kad Nutarime nustatyta tvarka nėra diskriminacinė ir nutarta, kad pareigūnas nėra įpareigotas leisti pareiškėjui susipažinti su Taryboje esančia informacija ir pateikti prašymą dėl asmens duomenų apsaugos bei įpareigoti Tarybą sudaryti galimybę pareiškėjui susipažinti su bylos medžiagoje esančia su pareiškėju susijusia informacija bei pateikti prašymą dėl asmens duomenų apsaugos; taip pat įpareigoti Tarybą pateikti tyrimo bylos medžiagą, kurioje yra pareiškėjo asmens duomenys, nuasmeninti AS „(duomenys neskelbtini)“.

2. Pareiškėjas paaiškina, jog Nutarimu Taryba nutarė tenkinti pareiškėjo skundą iš dalies ir įpareigoti Tarybos įgaliotus pareigūnus įvertinti tyrimo bylos medžiagą bei nuasmeninti ar kitaip užslaptinti pareiškėjo asmens duomenis ir privataus pobūdžio informaciją, kuri nėra būtina galimam draudžiamam susitarimui įrodyti ir įtariamoms įmonėms veiksmingai įgyvendinti teisę į gynybą. Pareiškėjas su skundžiamu Nutarimu nesutinka, mano, jog jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pažymi, jog 2018 m. rugsėjo 13 d. nutarimo pagrindu Taryba pradėjo tyrimą dėl AS „(duomenys neskelbtini)“ galimo Konkurencijos įstatymo pažeidimo. Pareiškėjas, kaip fizinis asmuo, yra kaltinamas baudžiamojoje byloje. Taryba disponuoja baudžiamosios bylos bei ikiteisminio tyrimo, kuriame figūruoja pareiškėjas, medžiaga. Baudžiamasis procesas iš esmės yra susijęs su aplinkybėmis, kurios yra tiriamos Tarybos tyrime. Taryba 2020 m. birželio 8 d. AS „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) pateikė prašymą dėl bylos medžiagoje esančios komercinių paslapčių apsaugos, prašymu taip pat siekė gauti nekonfidencialias pridėtų dokumentų versijas. Bendrovei nurodyta, kad ji gali pateikti prašymą dėl asmens duomenų apsaugos. Sužinojęs tai, pareiškėjas 2020 m. liepos 16 d. pateikė prašymą dėl asmens duomenų, esančių tyrimo bylos medžiagoje, apsaugos. 2020 m. liepos 24 d. Tarybos Draudžiamų susitarimų tyrimo grupės vyresnioji patarėja sprendime nurodė, kad asmens duomenys yra atskleidžiami ribotai grupei subjektų (asmenų), jų gynybos dėl kaltinimų padarius konkurencijos teisės pažeidimą tikslu. Taip pat sprendime nurodyta, kad Taryba neturi pagrindo pašalinti asmens duomenų ar kitos asmeninio pobūdžio informacijos iš tyrimo bylos medžiagos, o ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti asmenų pokalbiai savaime nereiškia, kad juos sudaro asmens duomenys, ar kad ši informacija turėtų būti šalinama iš tyrimo bylos medžiagos. Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 3 d. pateikė skundą Tarybai, kuri priėmė nagrinėjamoje byloje skundžiamą Nutarimą. Nutarime buvo pritarta, kad privataus pobūdžio informacija bei asmens duomenys turi būti apsaugoti, jeigu nėra būtina jų atskleisti teisės į gynybą tikslais. Vis dėlto, Nutarime nebuvo patenkintas pareiškėjo reikalavimas informuoti jį apie atliktus asmens duomenų apsaugos veiksmus bei pareiškėjui suteikti galimybę, peržiūrėjus bylos medžiagą, kurioje yra pareiškėjo asmens duomenų ar asmeninio pobūdžio informacijos, pateikti konkretų prašymą dėl tokių duomenų užslaptinimo. Kadangi pareiškėjas tarybos tyrime nėra nei „procedūros dalyvis“, nei „suinteresuotas asmuo“, jis neturės galimybės dalyvauti tolimesniuose tyrimo ar bylos nagrinėjimo veiksmuose, susipažinti su bylos medžiaga, apskųsti šiame tyrime priimtą galutinį Tarybos nutarimą ir pan. Atitinkamai Nutarimas pareiškėjo atžvilgiu yra galutinis sprendimas, kadangi Nutarimas sudaro prielaidą tretiesiems susipažinti su pareiškėjo asmens duomenimis bei kita asmeninio pobūdžio informacija.

3. Pareiškėjas siekia apsaugoti tyrimo medžiagoje esančius savo asmeninius duomenis, kurie nėra susiję su tyrimu, t. y. neturi įrodomosios reikšmės nei įtariamo pažeidimo konstatavimui, nei jo paneigimui. Šiuos duomenis sudaro tokie duomenys kaip asmens kodas, vardas bei pavardė, taip pat kita asmeninio pobūdžio informacija, tokia kaip pokalbiai su trečiaisiais asmenimis, jų turinys ar kitos asmeninio gyvenimo aplinkybės, kurią gali turėti Taryba. Pareiškėjo įsitikinimu, Nutarimas lemia, kad tik Taryba turės galimybę iš anksto įvertinti bylos medžiagoje esančius asmens duomenis. Sprendimu yra apribojama pareiškėjo galimybė įsitikinti, kaip yra realizuojama asmens duomenų apsauga. Tai taip pat lemia, kad pareiškėjas apie asmens duomenų atskleidimą sužinos tik po jų atskleidimo.

4. Taryba, pareiškėjo įsitikinimu, neturėjo teisinio pagrindo apriboti jo teisę būti informuotam apie asmens duomenų tvarkymą. Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. balandžio 27 d. reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR) įtvirtina teisę būti informuotam apie asmens duomenų tvarkymą. Konkurencijos įstatymo pakeitimu, kuris įsigalios nuo 2020 m. lapkričio 1 d., be kitų įstatymo nuostatų pakeitimo ir papildymo, yra siekiama reglamentuoti BDAR numatytų duomenų subjekto teisių ribojimą. Taigi, Konkurencijos įstatymo pakeitimas patvirtina, jog įstatymų leidėjo požiūriu asmens teisės ir laisvės, įskaitant teisę į privatumą bei asmens duomenų apsaugą, gali būti ribojamos tik įstatymo lygio teisės aktais (o ne Konkurencijos tarybos nutarimais). Taryba apribojo pareiškėjo teisę, taip pažeisdama BDAR, Konstituciją bei Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją. Tai ypač svarbu, kadangi Taryba pati savo rašte pažymėjo, kad būtent Konkurencijos įstatymo pakeitimuose, kurie įsigalios nuo 2020 m. lapkričio 1 d., nurodyta, jog Taryba turi teisę visiškai ar iš dalies apriboti tam tikras BDAR įtvirtintas su Konkurencijos įstatymo ir kitų įstatymų, kurių priežiūrą vykdo Taryba, pažeidimų tyrimų ar koncentracijos priežiūros procedūra susijusių duomenų subjektų teises, t. y. tokia teisė Konkurencijos įstatyme šiuo metu nėra įtvirtinta.

5. Taryba turi suteikti galimybę susipažinti su tyrimo bylos dalimi, kurioje gali būti pareiškėjo asmens duomenų, bei parengti prašymą dėl šių duomenų apsaugos, nes tik Nutarime nurodytas įpareigojimas negali užtikrinti tinkamos asmens duomenų apsaugos, kadangi buvo nesilaikyta proporcingumo principo. Nutarime Taryba pažymėjo, kad asmens duomenys bus užslaptinti, tačiau apie tokios informacijos užslaptinimą pareiškėjas nebus informuotas. Pareiškėjo manymu, apie tai, kokia informacija buvo užslaptinta, pareiškėjas sužinotų tik po to, kai visa informacija jau būtų išviešinta arba apskritai nesužinotų, nes jis nėra Tarybos atliekamo tyrimo „procedūros dalyvis“. Pareiškėjas pažymi, jog Nutarimas apriboja jo teises labiau, nei yra būtina tam tikriems tikslams pasiekti. Pareiškėjui neaišku, kodėl supažindinimas su tam tikra tyrimo byloje esančia medžiaga gali pakenkti tyrimui, kai toks pats veiksmas, atliktas įtariamų pažeidėjų atžvilgiu, tokios rizikos nesukelia. Be to, prieigos prie tyrimo bylos suteikimas šiuo atveju nesuvaržytų galimybių atlikti tyrimą.

6. Nutarimu nustatyta tvarka diskriminuoja fizinius (arba ūkinės veiklos nevykdančius) asmenis bei nesuteikia jiems analogiškų galimybių apsaugoti asmens duomenis kaip juridiniams (arba ūkinę veiklą vykdantiems) asmenims. Fiziniams asmenims nesuteikiamos tokios pačios teisinės garantijos, kaip ir juridiniams, fiziniai asmenys neturi galimybės nei susipažinti kaip buvo nuasmeninta informacija, nei bandyti prevenciškai ginti savo teises iki jos atskleidimo. Tokio esminio teisinio apsaugos skirtumo taip pat negali lemti skirtumai egzistuojantys tarp šių grupių, kadangi vertinant teisės į privatumą požiūriu, tarp šių dviejų asmenų grupių nėra esminių skirtumų.

Nutarime nepagrįstai skirtingas fizinių asmenų ir juridinių asmenų traktavimas yra grindžiamas tuo, kad galiausiai visų ūkio subjektų duomenys esant poreikiui gali būti atskleisti. Pastarasis argumentas nėra susijęs su ginčo objektu. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, jog tam tikra konfidenciali informacija gali būti atskleista tretiesiems asmenims tais atvejais, kai tai būtina teisei į gynybą realizuoti. Tačiau ši taisyklė nesuponuoja, jog „automatiškai“ yra atskleidžiamos visos ūkio subjektų komercinės paslaptys ar visi asmens duomenys, dėl ko teisės į asmens duomenų apsaugą realizavimas praranda bet kokią prasmę.

7. Skunde nurodoma, jog Tarybos administracijos darbuotojams suteikta diskrecija neužtikrina tinkamos asmens duomenų apsaugos. Jeigu pareiškėjas nebūtų nusprendęs kreiptis į pareigūnę bei tokio pareigūnės sprendimo apskųsti Tarybai, pareiškėjo teisės nebūtų buvusios iš viso apsaugotos. Neįtraukus pareiškėjo į jo paties asmens duomenų apsaugos procedūrą, yra sudaromos prielaidos situacijai, kai Tarybos pareigūnai, kurie net nemanė, kad turi apsaugoti asmens duomenis, savo nuožiūra bandys vertinti su pareiškėju susijusios informacijos jautrumą, o pareiškėjas neturi galimybės kreiptis į Tarybą, siekiant išvengti neigiamų galimai netinkamo sprendimo pasekmių. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog ginčas kilo ne tik dėl įprastai Tarybos renkamos informacijos, bet ir dėl teisėsaugos institucijų, kurios klausėsi pareiškėjo pokalbių, Tarybai perduotos informacijos. Nors Konkurencijos įstatymas suteikia Tarybai teisę kopijuoti įmonės kompiuteriuose esančią informaciją bei gauti informaciją iš trečiųjų asmenų, įstatymas konkrečiai nereglamentuoja Tarybos pareigų tais atvejais, kaip tarp tokių duomenų pasitaiko asmens duomenys.

8. Net jeigu būtų laikoma, kad Taryba turėjo teisę riboti pareiškėjo teisę būti informuotam apie asmens duomenų tvarkymą dėl rimtų priežasčių, susijusių su tyrimo eiga, strategija ar tikslais, Nutarime nepagrįstai teigiama, kad pareiškėjo supažindinimas su informacija gali pakenkti tyrimo eigai, strategijai ir tikslams. Šiuo atveju pareiškėjo tinkamas informavimas apie atliktus veiksmus bei galimybės pateikti prašymą dėl asmens duomenų suteikimas negali padaryti neigiamo poveikio tyrimui, kadangi: 1) pažeidimu įtariami ūkio subjektai jau turėjo galimybę susipažinti bent su dalimi tyrimo medžiagos ir pateikti nekonfidencialias dokumentų versijas; 2) informavimas apie asmens duomenų užslaptinimą nesutrukdytų tyrimo eigai ar strategijai; 3) galimybės pareiškėjui apsaugoti asmens duomenis sudarymas neproporcingai neapribotų laiko bei nepareikalautų žmogiškųjų išteklių. Pareiškėjas pabrėžia, kad Nutarime konkrečiai nepaaiškinta, kaip pareiškėjo teisės realizavimas pakenktų tyrimo tikslams, turint omenyje, kad analogiška procedūra jau buvo realizuota pažeidimu įtariamų asmenų atžvilgiu. Be to, tokioje vėlyvoje tyrimo stadijoje (t. y. sudarius ūkio subjektams galimybę susipažinti su tyrimo medžiaga, apklausos protokolais susijusiais su jų darbuotojais) pareiškėjo teisių užtikrinimas negali pakenkti tyrimo eigai, kadangi Tarybos sprendimas leisti pažeidimu įtariamiems ūkio subjektams susipažinti bent su ta tyrimo bylos medžiagos dalimi, kuri susijusi su atitinkamų subjektų veikla, suponuoja, jog tyrimas arba yra faktiškai baigtas, arba bus greitai užbaigtas.

Nutarime taip pat pažymėta, kad Taryba turėtų atskleisti, kuriuos konkrečiai dokumentus ir duomenis naudoja Konkurencijos įstatymo pažeidimo įrodymui. Vis dėlto, šis argumentas yra nekorektiškas jau vien dėl to, kad tokia informacija jau yra atskleista pažeidimu įtariamiems ūkio subjektams. Be to, tokios informacijos atskleidimas asmeniui, kuris nėra įtariamas pažeidimu, tokio lygio grėsmės tyrimo eigai ar tikslams nesukeltų. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad tyrimo objektu yra viešieji pirkimai, kurie vyko 2015–2017 m.

9. Nutarimas yra nepagrįstas, kadangi yra ignoruojamas pačios Tarybos teisės aktuose įtvirtintas įpareigojimas ūkio subjektams, iš kurių informacija buvo paimta, nuasmeninti pateiktus duomenis. Tokios Tarybos įtvirtintos taisyklės ignoravimas savaime lemia ženkliai mažesnes galimybes pareiškėjui užsitikrinti tinkamą asmens duomenų bei pablogina jo padėtį.

Žemesnės instancijos teismas

Asmens duomenų tvarkymo Taryboje taisyklių, patvirtintų Tarybos 2019 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 1S-4(2019) (toliau – ir Taisyklės) 18 punkte pažymėta, kad Tarybos raštuose, kuriuose prašoma pateikti dokumentus ir kitą informaciją, taip pat nurodomas reikalavimas pateikti nuasmenintus dokumentų išrašus. Ši taisyklė įpareigoja Tarybą, prašant bet kokios papildomos informacijos arba pateikiant dokumentus, pateikti prašymą dėl komercinių paslapčių apsaugos taip pat įpareigoti ūkio subjektus pateikti nuasmenintas dokumentų versijas. Kitaip tariant, vidaus teisės aktai įpareigoja Tarybą reikalauti, kad duomenų šaltiniu esantys ūkio subjektai saugotų ne tik komercines paslaptis, bet ir savo darbuotojų ar kitų fizinių asmenų asmens duomenis. Pareiškėjo įsitikinimu, Nutarime nesivadovaudama šiuo punktu bei neįpareigodama įgaliotų pareigūnų kreiptis į ūkio subjektus dėl asmens duomenų užslaptinimo, Taryba pablogino pareiškėjo padėtį, t. y. Nutarimu nurodoma, kad Tarybos darbuotojai patys nuasmenins pateiktus duomenis bei kreipsis į pareiškėją tik esant poreikiui. Tačiau Taryba privalėjo įpareigoti pareigūnę, kurios veiksmai buvo apskųsti, pirmiausia kreiptis į ūkio subjektus iš kurių informacija yra gauta ir įpareigoti juos pateikti nuasmenintus dokumentų išrašus. Tačiau net ir įpareigojus ūkio subjektą pateikti nuasmenintus dokumentų išrašus, Tarybai liktų galioti reikalavimas, kad jos dokumentai, kuriuose yra asmens duomenis sudarančios informacijos, turi būti nuasmeninami prieš juos perduodant tretiesiems asmenims, neturintiems teisės susipažinti su šiais asmens duomenimis.

II

1. Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

2. Atsakovės manymu, nors nacionalinio įstatymo lygmenyje nebuvo patvirtinta Tarybos teisė riboti asmens duomenų subjektų teises, tokią teisę patvirtina tiek BDAR nuostatos, tiek ir Konvencijos nuostatos bei teismų praktika. Nagrinėjamu atveju, laikantis BDAR reikalavimų ir atsižvelgiant į Tarybos atliekamų funkcijų svarbą, viešąjį interesą bei kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugą, pareiškėjo teisės buvo ribojamos. Pareiškėjo teisės ir jų ribojimai, šiuo metu įtvirtinti BDAR, egzistavo ir buvo taikomi iki BDAR įsigaliojimo. BDAR iš esmės nepakeitė asmens duomenų apsaugos rėžimo tokių institucijų, kaip Taryba, veikloje, o duomenų subjektų teisių ribojimai, pavyzdžiui, informavimo teisės, buvo ir yra taikomi.

3. Nagrinėjamu atveju ginčas yra kilęs ne dėl to, kad Taryba tiesiog apribojo pareiškėjo teises, tačiau dėl to, kad šių teisių ribojimas nustatytas Konkurencijos įstatymo pažeidimo procedūros (Tyrimo) metu ir Tarybai siekiant tinkamai įvykdyti jai pavestas funkcijas bei yra būtinas konkurencijos įstatymo pažeidimu įtariamų subjektų teisės į gynybą tikslais. Taigi, šiuo atveju turi būti tinkamai įvertinti ne tik išimtinai BDAR reikalavimai, tačiau ir tai, kad turi būti suderinta ir pasiektas tinkamas dviejų teisių apsaugos balansas. Atsakovės vertinimu, ji turėjo teisę taikyti apribojimus pareiškėjo teisei žinoti (būti informuotam) apie asmens duomenų tvarkymą Taryboje.

Atsakovė pažymi, jog ji suteikė esminę informaciją pareiškėjui apie turimus duomenis ir jo asmens duomenų bei privataus pobūdžio informacijos tvarkymą Taryboje. Tiek Tarybos pareigūno sprendime atsakant į pareiškėjo prašymą, tiek ir Nutarime patvirtinta, kad tyrimo bylos medžiagoje yra pareiškėjo pokalbių išklotinės, gautos iš teisėsaugos institucijos ir kokios jo asmens duomenų kategorijos, kokiu tikslu ir kokiems subjektams turi būti atskleidžiamos. Atitinkamai informacija, reikalinga įvertinti Tarybos atliekamus asmens duomenų tvarkymo veiksmus ir apsaugos standartą, pareiškėjui buvo suteikta. Be to, pareiškėjas, vadovaudamasis Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 12 dalimi, gali susipažinti su Tarybos turimais dokumentais ir kita informacija kai priimamas galutinis Tarybos nutarimas ar kitoks sprendimas dėl nagrinėjamo klausimo.

Nors pareiškėjas nėra atsakomybės už konkurencijos teisės pažeidimus subjektas, jis įtariamo pažeidimo laikotarpiu buvo vienas iš Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimu įtariamų ūkio subjektų darbuotojų. Juridiniai asmenys realizuoja savo teisnumą ir veiksnumą per fizinius asmenis, o konkurencijos teisės pažeidimų veiksmai yra atliekami fizinių asmenų – dažniausiai juridinio asmens darbuotojų. Atitinkamai teigti, jog pareiškėjas niekaip nėra susijęs su Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimu ar nėra jokio aukštesnio intereso, pagrindžiančio tiek informacijos apie jį reikalingumą tyrimui, tiek jo teisių ribojimą, nėra pagrindo.

4. Atsakovės įsitikinimu, apribodama pareiškėjo teises, ji laikėsi proporcingumo principo. Tam tikrų pareiškėjo asmens duomenų suteikimas pažeidimu įtariamoms įmonėms yra pagrįstas tuo, kad tokio pobūdžio informacija šiuo atveju reikalinga siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams, t. y. nustatyti konkurencijos teisės pažeidimus, ir kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti, t. y. įtariamų įmonių teisei į gynybą įgyvendinti. Taryba apribojimus taikė tik labai konkrečiu tikslu ir apimtimi, t. y. kiek tai reikalinga pažeidimu įtariamoms įmonėms veiksmingai pasinaudoti teise į gynybą ir pateikti paaiškinimus dėl joms pateikiamų kaltinimų konkurencijos teisės pažeidimu. Be to, atsakovė vertino, kurios konkrečiai pareiškėjo asmens duomenų kategorijos yra reikalingos teisei į gynybą ir turi būti atskleistos pažeidimu įtariamiems ūkio subjektams. Atitinkamai duomenys, kuriuos Taryba nurodė kaip būtinus atskleisti teisės į gynybą tikslais pažeidimu įtariamiems ūkio subjektams, atitinka proporcingumo principą ir nepažeidžia pareiškėjo teisių labiau, nei yra būtina ir pripažinta teismų praktikoje.

Taip pat buvo įvardytos konkrečios asmens duomenų kategorijos, kurios atskleidžiamos pažeidimu įtariamoms įmonėms. Be to, Taryba pripažino, kad tam tikri tyrimo bylos medžiagoje esantys dokumentai, nors yra reikalingi tyrimui, bet jais kaltinimai padarius konkurencijos teisės pažeidimą gali būti negrindžiami arba jie nėra išteisinamojo pobūdžio ir jų duomenys gali būti tiesiogiai nenaudojami tyrimo išvadose ar kituose Tarybos dokumentuose. Todėl asmens duomenys, kurie nėra būtini konkurencijos teisės pažeidimo įrodymui ar paneigimui, siekiant užtikrinti pareiškėjo teisių ir interesų apsaugą, neatskleidžiami pažeidimu įtariamoms įmonėms.

5. Dėl argumentų, susijusių su tyrimo bylos medžiagoje esančių duomenų jautrumu (pokalbių išklotinėmis), atsakovė pažymi, kad ji atsižvelgė į tai, kad juose gali būti į asmeninio gyvenimo sritį patenkanti informacija. Tačiau juose yra aptariami verslo santykiai (dalyvavimas viešuosiuose pirkimuose), kurie aktualūs vertinant konkurencijos teisės pažeidimą. Tai, kad tyrimo medžiagos dalį sudaro pokalbių stenogramos, gali lemti, jog asmens duomenų ir asmeninio pobūdžio informacijos gali būti daugiau nei kituose dokumentuose, pavyzdžiui, sutartyse ar komerciniuose pasiūlymuose viešiesiems pirkimams. Vis dėlto, nepriklausomai nuo dokumento pobūdžio ir rūšies, atsižvelgiant į tiriamo konkurencijos teisės pažeidimo pobūdį, pažeidimo sudėtį ir konkrečias faktines aplinkybes, tam tikros asmens duomenų kategorijos turi būti atskleistos teisės į gynybą tikslais. Be to, pokalbių stenogramos nėra tokio pobūdžio dokumentai, kad Taryba turėtų apskritai jų neatskleisti ar jų atžvilgiu taikyti iš esmės skirtingas duomenų apsaugos taisykles.

6. Tarybos pirminė pareiga – užtikrinti tinkamą, savalaikį tyrimo veiksmų atlikimą, tyrimui reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymą, teisinio vertinimo atlikimą ir procedūrų, susijusių su pažeidimu įtariamų ūkio subjektų teisių įgyvendinimu, užtikrinimą. Net jeigu tyrimas yra pasistūmėjęs ir yra atliekami procedūriniai bylos tvarkymo darbai, tai nereiškia, kad pareiškėjo prašymo įgyvendinimas negali pakenkti tyrimui. Taryba turėtų atskleisti, kuriuos konkrečiai dokumentus ir duomenis naudoja Konkurencijos įstatymo pažeidimo įrodymui, pareikalautų neproporcingų laiko ir žmogiškųjų išteklių, skirtų pažeidimų nustatymui ir tyrimų atlikimui. Atsižvelgiant į tai, asmenims informacija apie asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą gali būti suteikiama priėmus galutinį Tarybos nutarimą, kai išnyksta grėsmė tyrimo tikslams ir rezultatams. Tai, kad ūkio subjektams sudaroma galimybė susipažinti su dalimi tyrimo medžiagos komercinių paslapčių apsaugos tikslais, reiškia, kad tyrimo bylos medžiaga dar tvarkoma, galutinis sprendimas nėra priimtas, dėl ko bylos medžiaga neteikiama susipažinti kitiems asmenims.

7. Tarybos pareiškėjo asmens duomenims taikoma apsauga jo nediskriminuoja. Nors tiek komercinės paslaptys, tiek asmens duomenys patenka į specialių kategorijų informaciją, kuriai suteikiama papildoma apsauga, tai nereiškia, kad šių duomenų apsaugai ir atskleidimui taikoma analogiška tvarka, ar kad jos netaikymas diskriminuoja kažkurį iš specialių duomenų kategorijų savininkų. Be to, priešingai, nei teigia pareiškėjas, jo asmens duomenims nėra taikomas menkesnis apsaugos standartas ar mažiau palanki tvarka.

7.1. Nepriklausomai nuo pareiškėjo prašymo buvimo ar nebuvimo, Taryba privalo tinkamai tvarkyti ir saugoti jo asmens duomenis bei asmeninio pobūdžio informaciją. Tokios garantijos neturi ūkio subjektai, nes komercinių paslapčių apsauga taikoma tik ūkio subjektams įvykdžius Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 1–4 dalyse nurodomos reikalavimus.

Tai, kad Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 1–4 dalyse numatyta speciali tvarka ir reikalavimai komercinių paslapčių apsaugai, o asmens duomenų apsaugos atveju, tokie reikalavimai nekyla, taip pat lemia, kad Taryba nėra įpareigota asmens duomenų apsaugai taikyti analogiškos procedūros.

7.2. Tai, kad Taryba riboja tam tikras duomenų subjekto teises, nereiškia, kad šie veiksmai yra neteisėti, nėra galimi ar padarys žalos asmeniui. Taryba išsamiai paaiškino ir pagrindė savo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Vis dėlto, jeigu pareiškėjas su tuo nesutinka ir jam gali būti padaryta žala, jo teisių gynimo priemonės yra įtvirtintos, jis gali jomis pasinaudoti ir naudojasi. Tai, kad tam tikrų kategorijų asmens duomenys turi būti atskleidžiami teisės į gynybą tikslais nepriklauso nuo pareiškėjo pageidavimų, kokia apsaugos procedūra turėtų būti taikoma.

7.3. Atsakydama į argumentus, kad neįtraukus pareiškėjo į jo asmens duomenų apsaugos procedūrą, yra sudaromos galimybės įgaliotiems pareigūnams, kurių sprendimas iš dalies buvo panaikintas, savo nuožiūra vėl vertinti su pareiškėju susijusios informacijos jautrumą atsakovė pažymi, kad Nutarime yra pateiktas Tarybos sprendimas dėl asmens duomenų apsaugos ir įgalioti pareigūnai privalo juo vadovautis. Be to, Tarybos viešai skelbiami nutarimai ar leidžiant susipažinti su dokumentais, kuriuose yra asmens duomenis sudarančios informacijos, asmenims, neturintiems teisės susipažinti su šiais asmens duomenimis yra nuasmeninami.

8. Atsakovė pabrėžia, jog ji laikėsi teisės aktų reikalavimų. Taisyklėse numatyta, kad atsižvelgiant į tyrimų tikslus, susipažinimas su Tarybos dokumentais gali būti ribojamas, kuo vadovavosi tiek įgalioti pareigūnai sprendime, tiek Taryba Nutarime. Be to, pagal Taisyklių 12 punktą, Tarybos darbuotojai turi teisę tvarkyti, pavyzdžiui, rinkti, analizuoti, peržiūrėti, perduoti, saugoti, naikinti ar kitaip naudoti, asmens duomenis atlikdami savo tiesiogines funkcijas, teisės aktų nustatyta tvarka bei Taisyklėse nurodytiems tikslams pasiekti.

8.1. Taisyklių 18 punktas, numatantis, kad Tarybos raštuose, kuriuose prašoma pateikti dokumentus ir kitą informaciją, taip pat nurodomas reikalavimas pateikti nuasmenintus dokumentų išrašus, nepanaikina Tarybos pareigos užtikrinti tiek asmens duomenų apsaugą, tiek ir teisės į gynybą įgyvendinimą. Nagrinėjamu atveju, net ir nesant pareiškėjo prašymo saugoti asmens duomenis, ar atitinkamo ūkio subjekto, įtariamo padarius pažeidimą, Taryba bei jos darbuotojai turi įvertinti ir priimti sprendimus dėl asmens duomenų apsaugos. Ši situacija lemia, kad tam tikri asmens duomenys turi būti atskleisti teisės į gynybą tikslais.

8.2. Dėl Taisyklių 17 punkto, pagal kurį Tarybos dokumentai, kuriuose yra asmens duomenis sudarančios informacijos, turi būti nuasmeninami prieš juos perduodant tretiesiems asmenims, neturintiems teisės susipažinti su šiais asmens duomenimis – nagrinėjamu atveju pažeidimu įtariami ūkio subjektai turi teisę susipažinti su šiais duomenimis teisės į gynybą tikslais. Atitinkamai tokiu atveju taikomas Taisyklių 19 punktas, kuris detalizuoja, kad pažeidimu įtariamiems ūkio subjektams ir jų atstovams gali būti leidžiama susipažinti su asmens duomenis sudarančia informacija siekiant užtikrinti jų teisę į gynybą.

III

1. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė palaiko pareiškėjo skundą ir prašo skundą patenkinti jame nurodytais pagrindais.

2. Paaiškina, jog bylos medžiagoje esantys asmens duomenys turi būti pirmiausia identifikuojami ir tik po to Taryba turėtų spręsti, kokia apimtimi jie turi būti atskleisti trečiųjų asmenų teisės į gynybą realizavimo tikslais. Kartu tai suponuoja, jog asmens duomenys, kurie neturi reikšmės trečiųjų asmenų teisės į gynybą realizavimui negali būti atskleidžiami šiems asmenims. Atitinkamai pats pareiškėjo prašymas sudaryti jam galimybę efektyviai apsaugoti asmens duomenis niekaip neprieštarauja skundžiamame Nutarime akcentuojamam argumentui, jog teisė į asmens duomenų apsaugą nėra absoliuti.

3. Jeigu atitinkama medžiaga parodoma pažeidimu įtariamam asmeniui, kurio komercinių paslapčių yra atitinkamoje medžiagoje, tai nėra priežasčių, kodėl ji negali būti parodoma asmeniui, kuris nėra įtariamas pažeidimo padarymu bei kurio asmens duomenys yra atitinkamoje medžiagoje.

Šalies argumentai

4. Tikėtina, jog tuo atveju, jeigu Taryba arba savo iniciatyva būtų sudariusi pareiškėjui galimybę susipažinti su ta bylos medžiagos dalimi, kurioje yra su pareiškėju susijusi informacija ir pateikti prašymą dėl asmens duomenų apsaugos, arba tokią galimybę būtų sudariusi po pareiškėjo prašymo gavimo, pareiškėjas jau būtų spėjęs realizuoti tokią teisę be jokių trukdžių Konkurencijos tarybos tyrimui. Atsisakiusi patenkinti pareiškėjo prašymą, Taryba sukūrė ginčą situacijoje, kuri galėjo arba nekilti, arba būti jau išspręsta. Be to, skundžiamas Nutarimas suponuoja, jog pareiškėjas savo teises galės ginti tik po to, kai tyrimas jau bus užbaigtas ir visa tyrimo bylos medžiaga jau bus atskleista kitiems proceso dalyviams.

5. Skundžiamu Nutarimu Taryba pavedė jos pareigūnams realizuoti pareiškėjo teisę į jo asmens duomenų apsaugą, nors pareiškėjo prašymo patenkinimas būtų racionalesnis Tarybos išteklių panaudojimo prasme. Trečiojo suinteresuoto asmens supratimu, vykdydami Tarybos pavedimą, tyrėjai, vietoj to, kad vykdytų tyrimą, bandys vertinti per „pareiškėjo prizmę“, kuri bylos medžiaga sudaro pareiškėjo asmens duomenis. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, tokį įvertinimą geriausiai galėtų padaryti pats pareiškėjas.

6. Nutarimo išvada, jog Taryba neprivalo informuoti pareiškėjo apie tai, kokia informacija yra pripažinta asmens duomenimis ir kaip ji bus apsaugoma, suponuoja, jog apie savo asmens duomenų apsaugą (ir jos apimtį) pareiškėjas sužinos tik tada, kai bylos medžiaga taps prieinama proceso dalyviams, t. y. visiems į tyrimą įtrauktiems ūkio subjektams bei jų atstovams. Tai reiškia, kad pareiškėjas galės įvertinti, ar jo asmens duomenys yra apsaugoti, ar ne, tik tada, kai bylos medžiaga bus atskleista.

7. Tai, kad komercinių paslapčių apsauga yra eksplicitiškai paminėta ginčo situacijai aktualioje Konkurencijos įstatymo redakcijoje, o asmens duomenų apsauga – ne, taip pat nesudaro teisinio pagrindo ignoruoti asmens duomenų apsaugos, ar nustatyti žemesnį tokių duomenų apsaugos standartą.

8. Atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas prašo „įpareigoti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybą pateikti tyrimo bylos medžiagą, kurioje yra Pareiškėjo asmens duomenys, nuasmeninti AS „(duomenys neskelbtini)“. Trečiojo asmens manymu, toks prašymas yra suformuluotas atsižvelgiant į Taisyklių 18 punktą, kuris suteikia tarybai teisę kreipiantis į ūkio subjektus juos įpareigoti nuasmeninti informaciją. Tačiau, Bendrovės vertinimu, Taisyklių 18 punkto nuostata nesudaro pagrindo apsaugoti pareiškėjo asmens duomenis pilna apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

IV

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Tarnyba 2020 m. liepos 24 d. priėmė raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl asmeninio pobūdžio informacijos ir asmens duomenų apsaugos“. Rašte nurodė, kad 2020 m. liepos 16 d. gavo pareiškėjo raštą, kuriame nurodyta, kad Tarybos naudojamoje tyrimo bylos medžiagoje yra pareiškėjo asmeninio pobūdžio informacijos, kurią buvo prašoma pašalinti iš tyrimo bylos medžiagos, taip pat asmens duomenų, kurių tvarkymui yra taikoma įstatyminė apsauga.

1.1. Rašte nurodyta, jog asmens duomenys gali būti reikalingi Tarybos funkcijų atlikimui ir Tarybai teisę juos tvarkyti suteikia BDAR, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas ir Taisyklės. Tai, kad Tarybos tyrimo bylos medžiagoje esančioje informacijoje ar dokumentuose yra asmens duomenų, kuriems taikomi papildomi apsaugos reikalavimai, nereiškia, jog Taryba neturi teisės jų tvarkyti ar kad jie nėra reikalingi atliekamam galimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimo tyrimui. Taryba ir jos darbuotojai, atlikdami savo funkcijas ir tvarkydami asmens duomenis, laikosi teisės aktuose nustatytų duomenų apsaugos reikalavimų, todėl asmens duomenims suteikta apsauga nelaikytina pagrindu pašalinti asmens duomenis iš tyrimo bylos medžiagos. Pareiškėjui taip pat paaiškinta, jog tyrimo byloje esantys asmens duomenys suteikiami ribotai grupei subjektų (asmenų) jų gynybos dėl kaltinimų padarius konkurencijos teisės pažeidimą tikslu.

1.2. Pareiškėjo rašte nurodyta, kad Tarybos tyrimo medžiagoje esančiuose ikiteisminio tyrimo duomenys (pareiškėjo telefono išklotinėse) galimai yra asmeninio pobūdžio informacijos, todėl pareiškėjas prašė pašalinti visą informaciją, kuria nėra tiesiogiai remiamasi formuojant tyrimo išvadas. Pareiškėjui nurodyta, kad duomenys iš Tarybos atliekamo tyrimo bylos medžiagos gali būti pašalinti tik tuo atveju, jei, Tarybos pareigūnų vertinimu, nurodyta informacija yra akivaizdžiai nereikalinga atliekamam tyrimui (pavyzdžiui, yra visiškai nesusijusi su tyrimo objektu arba laikotarpiu; yra išimtinai asmeninio pobūdžio). Taryba pažymėjo, kad pareiškėjo minimi ikiteisminio tyrimo duomenys, kurie buvo gauti iš Specialiųjų tyrimų tarnybos, yra išimtinai susiję su Tarybos atliekamo tyrimo objektu ir nagrinėjamu laikotarpiu. Rašte minimi telefoniniai pokalbiai yra susiję su vykdytais pirkimais, dalyvavimu ir darbų vykdymu juose, tad informacija yra reikalinga tyrimui. Be to, pareiškėjo pokalbiuose nėra asmeninio pobūdžio informacijos. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo užfiksuoti asmenų tarpusavio pokalbiai, savaime nereiškia, kad juos sudaro asmeninio pobūdžio informacija ar kad ši informacija turėtų būti šalinama iš tyrimo bylos medžiagos. Net jei tam tikri žodžiai ar sakiniai atspindi subjektyvų bendravusių asmenų požiūrį, emocijas, jų kalbos stilių, įvardija bendro pobūdžio žmonių veiklą ar veiksmus, tai nesudaro pagrindo teigti, jog tokia informacija yra asmeninio pobūdžio ir (ar) neturėtų būti tyrimo byloje. Tam tikros informacijos pašalinimas iš dokumentų reikštų jų formos ir turinio pakeitimą, o dokumento šaltinis, turinio išsamumas, pagrįstumas ir patikimumas (autentiškumas), jo parengimo aplinkybės yra kriterijai, svarbūs dokumento įrodomajai vertei nustatyti.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Taryba konstatavo, jog neturi pagrindo pašalinti informacijos iš tyrimo bylos medžiagos. Tačiau pareiškėjui paaiškinta, jog tai nereiškia, kad visa tyrimo bylos medžiagoje esanti informacija bus skelbiama viešai.

2. Nesutikdamas su minėtu Tarnybos 2020 m. liepos 24 d. raštu, pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 3 d. pateikė skundą Taryba, kuri nagrinėjamoje byloje skundžiamu Nutarimu nutarė tenkinti pareiškėjo skundą iš dalies ir įpareigoti Tarybos įgaliotus pareigūnus įvertinti tyrimo bylos medžiagą bei nuasmeninti ar kitaip užslaptinti pareiškėjo asmens duomenis ir privataus pobūdžio informaciją, kuri nėra būtina galimam draudžiamam susitarimui įrodyti ir įtariamoms įmonėms veiksmingai įgyvendinti teisę į gynybą.

2.1. Tarnyba Nutarime nurodė, kad teisės aktuose yra nustatyta, kad atsižvelgiant į Tarybos atliekamų funkcijų svarbą, viešąjį interesą bei kitų asmenų teisių ir laisvių apsaugą, asmens duomenų subjektų teisės gali būti ribojamos. Tokie ribojimai turi būti tokios apimties ir nustatyti tokiam laikotarpiui, kiek tai yra būtina ir proporcinga. Taryba nurodė, kad tam tikri tyrimo bylos medžiagoje esantys dokumentai, nors ir yra reikalingi tyrimui, bet jais kaltinimai padarius konkurencijos teisės pažeidimą gali būti negrindžiami arba jie nėra išteisinamojo pobūdžio ir jų duomenys gali būti tiesiogiai nenaudojami tyrimo išvadose ar kituose Tarybos dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, asmens duomenys, esantys tyrimo bylos dokumentuose, kurie nėra būtini konkurencijos teisės pažeidimo įrodymui ar paneigimui, siekiant užtikrinti pareiškėjo teisių ir interesų apsaugą, neatskleidžiami pažeidimu įtariamoms įmonėms. Įvertinus pareiškėjo prašymą dėl jo asmens duomenų apsaugos bei poreikį užtikrinti tyrime įtariamų ūkio subjektų teisę į gynybą, kaltinamieji ir išteisinamieji tyrimo bylos dokumentai suteikiami pažeidimu įtariamoms įmonėms kartu su teisei į gynybą būtinų asmens duomenų kategorijomis (vardu, pavarde, pareigomis), o kiti tyrimo bylos dokumentai nesuteikiami, arba juos suteikiant susipažinti nuasmeninami ir užslaptinami juose esantys asmens duomenys.

2.2. Taryba asmens duomenis tvarko ir jų apsaugą užtikrina ir be atskiro duomenų subjekto prašymo, todėl pareiškėjo atvykimas į Tarybą, asmens duomenų nurodymas ir prašymas juos saugoti nėra būtinas. Jeigu įgaliotiems pareigūnams užslaptinant pareiškėjo asmens duomenis, BDAR 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens duomenų sąvoka, Taryboje tvarkomų asmens duomenų kategorijos ar asmens duomenų nustatymo kriterijai nėra pakankami, jie turi teisę kreiptis į duomenų subjektus, įskaitant ir pareiškėją, dėl informacijos apie asmens duomenis suteikimo. Tarybos pareigūnai, vadovaudamiesi BDAR ir Taisyklių nuostatomis, užslaptina pareiškėjo asmens duomenis.

2.3. Skunde taip pat pateikiami argumentai dėl teisės į privatų ir šeimos gyvenimą pažeidimo. Tarnyba nurodė, kad tyrimo bylos medžiagoje yra ikiteisminio tyrimo institucijos Tarybai perduoti pareiškėjo telefoninių pokalbių turinio duomenys (telefoninių pokalbių stenogramos). Skunde pareiškėjas patvirtino, kad stenogramose yra aptariami verslo santykiai. Su pareiškėju susijusio profesinio pobūdžio informacija šiuo atveju reikalinga siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams, t. y. nustatyti konkurencijos teisės pažeidimus ir kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimo dokumentus sudaro iš ikiteisminio tyrimo bylos gautos pareiškėjo telefoninių pokalbių stenogramos ir jose gali būti pareiškėjo ar kitų asmenų savybes, emocijas, požiūrį ar kitokius asmens tapatybės aspektus parodančios informacijos, kurios atskleidimas gali turėti neigiamos įtakos pareiškėjui, Taryba konstatavo, kad yra pagrindas papildomai įvertinti minėtuose dokumentuose esančią informaciją ir poreikį jos neatskleisti. Tarybos vertinimu, teisės aktų reikalavimus atitiktų tai, jei tyrimo bei teisės į gynybą užtikrinimo tikslais nebūtina į asmeninio gyvenimo sritį patenkanti informacija būtų užslaptinama ir neteikiama pažeidimu įtariamoms įmonėms.

2.4. Dėl pareiškėjo teiginių, jog 2020 m. liepos 24 d. raštas yra diskriminacinio pobūdžio – įgaliotas pareigūnas nėra įpareigotas asmens duomenų apsaugai taikyti analogiškos procedūros kaip ir komercinių paslapčių apsaugai. Be to, nėra pagrindo teigti, kad asmens duomenų apsauga yra užtikrinama mažesne apimtimi nei komercinių paslapčių, nes priklausomai nuo nagrinėjamos situacijos, saugotinos informacijos bei Tyrimo ar teisės į gynybą įgyvendinimo tikslų, tiek asmens duomenims, tiek ir komercine paslaptimi prašytai laikyti informacijai apsauga netaikoma ir ji suteikiama kitoms pažeidimu įtariamoms įmonėms susipažinti.

2.5. Dėl pareiškėjo prašymo informuoti apie atliktus asmens duomenų tvarkymo veiksmus ir galimybės susipažinti su Taryboje tvarkomais asmens duomenimis – kol vyksta tyrimas ir nėra priimtas galutinis Tarybos nutarimas dėl tyrimo, asmens duomenų subjektų informavimo apie savo duomenų tvarkymą ir kitų teisių įgyvendinimas padarytų neigiamą poveikį tyrimo eigai, strategijai ir tikslams. Informacija apie asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą gali būti suteikiama priėmus galutinį Tarybos nutarimą tyrime, kai išnyksta grėsmė tyrimo tikslams ir rezultatams.

2.6. Atsakant į prašymą iš Tyrimo bylos medžiagos išimti privataus pobūdžio informaciją ir apie tai informuoti pareiškėją, Nutarime nurodyta, kad tyrimo bylos medžiagoje yra tyrimui reikalingi dokumentai ir duomenys. Nagrinėjamu atveju, ikiteisminio tyrimo institucijos Tarybai pagal kompetenciją perduoti dokumentai, įskaitant pareiškėjo telefoninių pokalbių stenogramas, yra reikšmingi vertinant galimą draudžiamą susitarimą ir buvo perduoti Tarybai šiuo tikslu. Be to, vertinant dokumentų įrodomąją vertę ir siekiant užtikrinti jų vientisumą, ikiteisminio tyrimo institucijos pakete perduotų dokumentų ar jų dalių pašalinimas iš tyrimo bylos medžiagos, gali sukelti abejonių dėl Tarybos naudojamų dokumentų autentiškumo. Bet kuriuo atveju, net jeigu asmens duomenys ir privataus pobūdžio informacija nėra išimama (pašalinama) iš tyrimo bylos medžiagos, tai nereiškia, kad ji bus atskleista pažeidimu įtariamoms įmonėms ar kitiems asmenims.

V

1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Tarybos Nutarimą bei įpareigoti Tarybą pateikti tyrimo bylos medžiagą, kurioje yra pareiškėjo asmens duomenys, nuasmeninti AS „(duomenys neskelbtini)“ (žr. šio teismo sprendimo IV skyriaus 2 punktą).

2. Teismas iš karto pabrėžia, kad skundžiamame Nutarime yra aiškiai nustatyta, jog pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 3 d. skundas Tarybai tenkintinas iš dalies ir Tarybos įgalioti pareigūnai įpareigoti įvertinti tyrimo bylos medžiagą bei nuasmeninti ar kitaip užslaptinti pareiškėjo asmens duomenis ir privataus pobūdžio informaciją, kuri nėra būtina galimam draudžiamam susitarimui įrodyti ir įtariamoms įmonėms veiksmingai įgyvendinti teisę į gynybą. Taigi, Taryba aiškiai ginčijamame Nutarime konstatavo, kad ji: pirma, atlieka savo funkcijas užtikrindama konkurenciją, antra, saugo asmens duomenis ir privataus pobūdžio informaciją, kuriuos diferencijuoja: a) duomenis, kurie nėra būtini atlikti jos funkcijoms užtikrinant konkurenciją – jie turi būti nuasmeninami ar kitaip užslaptinami, b) kitus duomenis, kurie yra būtini galimam draudžiamam susitarimui įrodyti ir įtariamoms įmonėms veiksmingai įgyvendinti teisę į gynybą. Tokie atsakovės atliekami pareiškėjo asmens duomenų ir privataus pobūdžio informacijos skirtumai yra neabejotinai proporcingi, t. y. pasverti asmens duomenų apsaugos, viena vertus, ir konkurencijos užtikrinimo, kita vertus, taip pat teisėti, pagrįsti Tarybos atliekamomis viešąjį interesą ginančiomis funkcijomis (BDAR 6 straipsnio 1 dalies e punktas). Pabrėžtina, kad Nutarimas yra itin apibrėžtas, nes jo tekste (28 punkte) yra nurodoma, kad „Dėl Pareiškėjo prašymo informuoti apie atliktus asmens duomenų tvarkymo veiksmus ir galimybės susipažinti su Konkurencijos taryboje tvarkomais asmens duomenimis, pažymėtina, kad kol vyksta Tyrimas ir nėra priimtas galutinis Konkurencijos tarybos nutarimas dėl Tyrimo, asmens duomenų subjektų informavimo apie savo duomenų tvarkymą ir kitų teisių įgyvendinimas padarytų neigiamą poveikį Tyrimo eigai, strategijai ir tikslams, pavyzdžiui, Konkurencijos taryba turėtų atskleisti, kuriuos konkrečiai dokumentus ir duomenis naudoja Konkurencijos įstatymo pažeidimo įrodymui, pareikalautų neproporcingų laiko ir žmogiškųjų išteklių, skirtų pažeidimų nustatymui ir tyrimų atlikimui. Atsižvelgiant į tai, asmenims informacija apie asmens duomenų tvarkymą ir apsaugą gali būti suteikiama priėmus galutinį Konkurencijos tarybos nutarimą Tyrime, kai išnyksta grėsmė Tyrimo tikslams ir rezultatams.“ Teismas sutinka su tokia proporcinga Tarybos pozicija. Ji reiškia, kad tyrimo metu dar nėra aišku, kokie duomenys turi įrodomąją galią, kokie yra būtini įtariamoms įmonėms veiksmingai įgyvendinti teisę į gynybą. Tokios duomenų, potencialiai galėsiančių turėti įrodomąją galią, taigi, atitinkančių sąsajumo su tyrimu pobūdį, vertinimo pozicijos nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2020 m. liepos 21 d. nutartį adm. byloje Nr. eA-1003-822/2020).

Teismas taip pat pabrėžia, kad bendrosios teisės nuostatos (be kita ko, suformuluotos BDAR-e), kuriomis rėmėsi Taryba, priimdama skundžiamą nutarimą, detalizuotos Konkurencijos įstatymo papildymais, įsigaliojusiais nuo 2020 m. lapkričio 1 d. Antai, Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad: „Konkurencijos taryba turi teisę visiškai ar iš dalies apriboti šias 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) įtvirtintas su šio įstatymo ir kitų įstatymų, kurių priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimų tyrimų ar koncentracijos priežiūros procedūra susijusių duomenų subjektų teises: 1) teisę būti informuotiems apie savo duomenų tvarkymą; 2) teisę susipažinti su duomenimis; 3) teisę reikalauti ištaisyti duomenis; 4) teisę reikalauti ištrinti duomenis; 5) teisę apriboti duomenų tvarkymą, o 16 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 15 dalyje nurodyti teisių apribojimai gali būti taikomi Konkurencijos tarybai atliekant šio įstatymo ir kitų įstatymų, kurių priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pavestas funkcijas tiek laiko ir tokia apimtimi, kiek tai yra būtina ir proporcinga šiais atvejais: 1) jeigu įgyvendinus duomenų subjekto teises būtų padarytas neigiamas poveikis šio įstatymo ir kitų įstatymų, kurių priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimų tyrimo ar koncentracijos priežiūros procedūros eigai, strategijai ar tikslams; 2) jeigu įgyvendinus duomenų subjekto teises būtų pažeistos kitų asmenų teisės ir laisvės, kurias privalo užtikrinti Konkurencijos taryba šio įstatymo ir kitų įstatymų, kurių priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pažeidimo ar koncentracijos priežiūros procedūros metu.

Taigi, pareiškėjo reikalavimas panaikinti Nutarimą dalyje, kuria atsisakyta informuoti pareiškėją apie atliktus asmens duomenų tvarkymo veiksmus bei įpareigoti Tarybą informuoti pareiškėją apie asmens duomenis, kurie yra tyrimo medžiagoje, bei leisti susipažinti su tuo, kokia informacija buvo užslaptinta, negali būti tenkinamas, nes, kaip minėta, nepasibaigus tyrimui, tai būtų neproporcinga, galėtų pakenkti tyrimui. Atitinkamai, nėra jokio teisinio pagrindo įpareigoti Tarybą pateikti tyrimo bylos medžiagą, kurioje yra pareiškėjo asmens duomenys, nuasmeninti AS „(duomenys neskelbtini)“.

3. Pareiškėjas nurodo, kad jis, kaip fizinis asmuo, yra diskriminuojamas lyginant su juridiniais asmenimis, nes negali naudotis visomis gynimosi teisėmis. Pabrėžtina, kad pareiškėjas nėra atsakomybės už konkurencijos teisės pažeidimus subjektas. Be to, nors pareiškėjas nėra atsakomybės už konkurencijos teisės pažeidimus subjektas, jis įtariamo pažeidimo laikotarpiu buvo vienas iš Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio pažeidimu įtariamų ūkio subjektų darbuotojų. Juridiniai asmenys realizuoja savo teisnumą ir veiksnumą per fizinius asmenis, o konkurencijos teisės pažeidimų veiksmai yra atliekami fizinių asmenų – dažniausiai juridinio asmens darbuotojų. Atitinkamai teigti, jog pareiškėjas niekaip nėra susijęs su Konkurencijos įstatymo nuostatų pažeidimu ar nėra jokio aukštesnio intereso, pagrindžiančio tiek informacijos apie jį reikalingumą tyrimui, tiek jo teisių ribojimą, nėra pagrindo. Pabrėžtina ir tai, kad Nutarime nurodoma, kad Taryba privalo tinkamai tvarkyti ir saugoti pareiškėjo asmens duomenis bei asmeninio pobūdžio informaciją. Tokios garantijos neturi ūkio subjektai, nes komercinių paslapčių apsauga taikoma tik ūkio subjektams, įvykdžius Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 1–4 dalyse nurodomos reikalavimus. Tai, kad Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 1–4 dalyse numatyta speciali tvarka ir reikalavimai komercinių paslapčių apsaugai, o asmens duomenų apsaugos atveju, tokie reikalavimai nekyla, taip pat lemia, kad Taryba nėra įpareigota asmens duomenų apsaugai taikyti analogiškos procedūros. Tai, kad Taryba riboja tam tikras duomenų subjekto teises, nereiškia, kad šie veiksmai yra neteisėti, nėra galimi ar padarys žalos asmeniui. Taryba išsamiai paaiškino ir pagrindė savo veiksmų teisėtumą ir pagrįstumą. Vis dėlto, jeigu pareiškėjas su tuo nesutinka ir jam gali būti padaryta žala, jo teisių gynimo priemonės yra įtvirtintos, jis gali jomis pasinaudoti prašydamas žalos atlyginimo. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti Nutarimo toje dalyje, kurioje pripažinta, kad Nutarime nustatyta tvarka nėra diskriminacinė ir nutarta, kad pareigūnas nėra įpareigotas leisti pareiškėjui susipažinti su Taryboje esančia informacija ir pateikti prašymą dėl asmens duomenų apsaugos bei įpareigoti Tarybą sudaryti galimybę pareiškėjui susipažinti su bylos medžiagoje esančia su pareiškėju susijusia informacija bei pateikti prašymą dėl asmens duomenų apsaugos.

4. Pareiškėjo teiginiai, jog Taryba, esą, pažeidė pareiškėjo teises, nes netinkamai taikė Taisykles, nėra pagrįsti, nes Taisyklių 19 punktas detalizuoja, kad pažeidimu įtariamiems ūkio subjektams ir jų atstovams gali būti leidžiama susipažinti su asmens duomenis sudarančia informacija, siekiant užtikrinti jų teisę į gynybą.

5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo, jis atmetamas kaip nepagrįstas. Pareiškėjas prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi pareiškėjo skundas buvo netenkintas, tai bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. K. (G. K.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita EinikienėVioleta PetkevičienėErnestas Spruogis